2021-02-17 Nr. AB-3637-3-61-3-03884-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-46-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03884-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, LLRA-KŠS) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir atsakovas, VRK) neteisėtai vilkino išnagrinėti LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą ir neveikimu sukliudė pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teises;

2) pripažinti, kad VRK pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus gero viešojo administravimo principus ir netinkamai įgyvendino jai priskirtas funkcijas nagrinėjant, vertinant ir priimant sprendimus dėl LLRA-KŠS skundų ir prašymų dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų;

3) pripažinti, kad VRK organizuojant ir vykdant 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus gero viešojo administravimo principus ir netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnyje jos kompetencijai priskirtas funkcijas ir uždavinius;

4) panaikinti VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. Sp-255 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pripažinimo negaliojančiais“ (toliau – ir 2020 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. Sp-255);

5) įpareigoti VRK išnagrinėti 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą iš esmės, atlikti išsamią prašyme nurodytų veiksmų analizę ir pateikti pagrįstas išvadas: a) ar 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai vyko remiantis rinkimų įstatymais, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais; b) ar rinkimų įstatymų ir principų buvo laikomasi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; c) dėl neigiamos A. T. ir Viešosios įstaigos „Laisvės TV“ (toliau – ir Laisvės TV) vykdytos šmeižto kampanijos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rinkimų metu prieš politinės kampanijos dalyvį LLRA-KŠS poveikio rinkimų rezultatams; d) dėl A. T. ir Viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdytos šmeižto kampanijos organizatorių statuso politinės kampanijos laikotarpiu; e) dėl A. T. ir Laisvės TV vykdytos šmeižto kampanijos visų veiksmų finansavimo šaltinių; f) dėl A. T. ir Laisvės TV vykdytos šmeižto kampanijos atskaitomybės ir finansavimo limitų ribų pažeidimų; g) dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio l , 2, 3 dalies, 52 ir 53, 91 straipsnių, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 12, 16, 19, 21 ir 23 nuostatų pažeidimo;

6) įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją pradėti tyrimą dėl galimų administracinių teisės pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 92 straipsnio „Politinės reklamos skleidimo reklamų nesilaikymas“ ir 93 straipsnio „Politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimas“ ir paskirti administracines nuobaudas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjui, kad dėl VRK sprendimų ar neveikimo jis turi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT), o dėl VRK sprendimo, susijusio su Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais – į Lietuvos Respublikos Seimą ar Respublikos Prezidentą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalimi, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundas ir jame keliami reikalavimai yra nenagrinėtini Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai vertino pareiškėjo skundo dalyką ir netinkamai aiškino bei taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamas VRK sprendimas tiesiogiai palietė pareiškėjo pasyviąją rinkimų teisę (teisę kandidatuoti Seimo rinkimuose ir būti išrinktam), nes dėl politinę kampaniją prieš pareiškėją vykdžiusių A. T. ir Laisvės TV veiksmų, t. y. dėl neteisėtos politinės kampanijos ir neteisėtos politinės reklamos skleidimo, buvo pažeista pareiškėjo ir jo narių teisė į teisingus bei sąžiningus rinkimus. Be to, VRK nevykdė savo funkcijų, t. y. neatliko tinkamo ir savalaikio tyrimo dėl pažeidimų, kuriuos pareiškėjas prašė ištirti. Ginčijamas Sprendimas yra vertintinas kaip pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas, priimtas viešojo administravimo subjekto VRK viešojo administravimo srityje, kuris pažeidė pareiškėjo teisę į teisingus ir sąžiningus rinkimus.

Pareiškėjas nurodo, kad VRK sprendimai ir veikimas (neveikimas) gali būti apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka arba Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymuose nustatyta tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kokia tvarka turi būti pateiktas skundas ir kurio teismo kompetencijai priskirtina skundą nagrinėti priklauso nuo pateikto skundo dalyko. Ginčai dėl kitų VRK sprendimų ar neveikimo nagrinėtini bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka – apygardų administraciniuose teismuose. Taigi, kai skundas pateikiamas dėl VRK sprendimo, kuriuo pažeidžiamos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo nuostatos, skundas priskirtinas LVAT kompetencijai. Tais atvejais, kai skundas pateikiamas dėl VRK sprendimo, kuriuo pažeidžiamos kitų įstatymų nuostatos, skundas priskirtinas apygardos administracinio teismo kompetencijai. Pareiškėjo skundas iš esmės yra ne dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, o dėl VRK funkcijų nevykdymo ir jai priskirtų uždavinių neįgyvendinimo, t. y. dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo, VAĮ numatytų įpareigojimų netinkamo vykdymo (nevykdymo). Funkcijos, kurias VRK privalėjo vykdyti, bet netinkamai vykdė ar visai nevykdė yra susijusios su rinkimų įstatymais, tačiau skundžiami ne rinkimų įstatymų pažeidimai, o VRK neveikimas (netinkamas veikimas).

Pareiškėjas teigia, kad VRK sprendimą Nr. Sp-255 priėmė aplaidžiai, neatsižvelgdama į pareiškėjo prašyme nurodytus reikalavimus, jį priėmė dėl reikalavimo, kurio pareiškėjas pareiškime net nereiškė. Be to, ginčijamas VRK sprendimas neatitinka VAĮ įtvirtintų administracinio sprendimo turinio reikalavimų. Pareiškėjas, remdamasis Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytu reguliavimu, teigia, jog skundžiama nutartis pareiškėjo teisę kreiptis į teismą nepagrįstai apsunkina, yra priimta tinkamai ir išsamiai neišnagrinėjus pareiškėjo skundo, netinkamai nustačius bylos priskirtinumo teismo kompetencijai pagal pareiškėjo skundo dalyką klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo LLRA-KŠS atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad pareiškėjas skundžia VRK neveikimą ir jos 2020 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. Sp-255, kuriuo VRK netenkino LLRA-KŠS atstovės rinkimams D. V. 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymo pripažinti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Tikrinamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pacitavo ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalį, ir nurodė, kad pareiškėjas dėl VRK sprendimų ar neveikimo turi kreiptis į LVAT, o dėl VRK sprendimo, susijusio su Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais – į Lietuvos Respublikos Seimą ar Respublikos Prezidentą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Iš paminėtų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 3 dalies nuostatų, jas aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste, matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, privalėjo pateikti pakankamus motyvus, pagrindžiančius išvadą, kodėl pareiškėjo skundo (atskirų jo reikalavimų) nagrinėjimas nepriskirtas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taip pat nurodyti į kokią konkrečią instituciją (institucijas) dėl skunde reiškiamų reikalavimų (konkretaus reikalavimo) reikia pareiškėjui kreiptis.

Vadinasi, tikrinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai, būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jam pateikto pareiškėjo skundą ir prie jo pridėtus dokumentus, ar pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalimi tokio skundo nagrinėjimas priskirtas LVAT, Lietuvos Respublikos Seimui ar Respublikos Prezidentui. Kitaip tariant, būtina nustatyti, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, yra pakankamai motyvuota.

ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad LVAT yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl VRK sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai. Administracinėje jurisprudencijoje pažymėta, kad LVAT kompetencija pirmąja ir vienintele instancija nagrinėti iš rinkimų teisinių santykių kilusius ginčus yra išimtis iš bendros taisyklės, kad skundai dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų ar neveikimo pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose (ABTĮ 17 ir 20 str.). Todėl sistemiškai vertinant nurodytas nuostatas, darytina išvada, jog LVAT vienintele instancija nagrinėja tik ginčus dėl VRK sprendimų rinkimų teisinių santykių srityje, kurių specialią apskundimo tvarką (asmenis, turinčius teisę paduoti skundą, terminus ir pan.) nustato atitinkamas rinkimų ar Referendumo įstatymai. Tuo tarpu ginčai dėl kitų VRK sprendimų ar neveikimo nagrinėtini bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundai pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R492-8/2012; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-107-968/2020).

Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio „Skundai dėl rinkimų ir balsavimo komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui“ 6 dalyje nustatyta, kad partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius VRK sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai oficialiai paskelbiami rinkimų galutiniai rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui; tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir jame formuluojamų reikalavimų nustatyta, kad pareiškėjas yra nepatenkintas VRK veikimu (neveikimu), nagrinėjant LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą ir šį prašymą išnagrinėjus priimtu 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-255. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui akcentuoja tai, kad nors VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-255 nusprendė „netenkinti 2020 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės rinkimams D. V. prašymo pripažinti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais“, LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašyme toks reikalavimas apskritai nebuvo pareikštas.

Pareiškėjas prie skundo teismui pridėjo LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą, iš kurio turinio matyti, kad: (i) jame pateikiama informacija apie tai, jog politinės kampanijos laikotarpiu, viešojoje erdvėje pasirodė aktyviai skleidžiama informacija, kurios turinys, informaciją pateikusio asmens nuomone, akivaizdžiai nukreiptas prieš politinės kampanijos dalyvį LLRA-KŠS ir jo kandidatus; (ii) prašyme, vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio 1–3 dalimis, 52 ir 53 straipsnių nuostatomis, taip pat Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15, 16, 19, 21 ir 23 straipsnio nuostatomis, prašoma nedelsiant įvertinti pradėtą neigiamą šmeižto kampaniją prieš politinės kampanijos dalyvį, šios kampanijos organizatorių statusą politinės kampanijos laikotarpiu, planuojamų veiklų finansavimo šaltinius, atskaitomybę ir finansavimo limitų ribų užtikrinimą, deklaruotų kampanijos veiklų atitikimą aukščiau paminėtų įstatymų nuostatoms bei užkardyti galimus įstatymų ir demokratijos procesų pažeidimus.

Pabrėžtina, kad iš paminėto prie skundo teismui pridėto LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymo turinio nėra galimybės nustatyti, ar tai yra tas pats 2020 m. rugsėjo 21 d. LLRA-KŠS atstovės rinkimams D. V. prašymas, kurį išnagrinėjus priimtas VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. Sp-255. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įsitikinti pareiškėjo teiginių, kad nors VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-255 nusprendė „netenkinti 2020 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės rinkimams D. V. prašymo pripažinti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais“, LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašyme toks reikalavimas apskritai nebuvo pareikštas, pagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėta aplinkybė yra reikšminga sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Pirmosios instancijos teismas, nutardamas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, tik pacitavo ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalį. Teismas paminėto teisinio reguliavimo kontekste visiškai nevertino pareiškėjo skunde pateiktų argumentų, prie skundo pridėtų dokumentų (įskaitant LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą). Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas nepateikė detalesnių motyvų, kodėl, jo vidiniu įsitikinimu, paduotas skundas nenagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Jokios kitos įstatymų nuostatos, sudarančios pagrindą manyti, kad skundas dėl visų jame išdėstytų reikalavimų turėjo būti paduotas tiesiogiai LVAT ir (arba) dėl konkrečių reikalavimų pareiškėjas turėjo kreiptis į Seimą ar Respublikos Prezidentą, skundžiamoje teismo nutartyje neminimos.

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skundo trūkumų šalinimo institutas, t. y. jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju spręsdamas pareiškėjo skundo priimtinumo klausimą, paminėtu institutu tinkamai nepasinaudojo ir nepašalino visų tarp pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų ir jo pridėtų dokumentų esančių prieštaravimų, kurie yra reikšmingi sprendžiant skundo priimtinumo klausimą.

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino jam pateikto pareiškėjo skundo, inter alia (be kita ko) jame išdėstytų argumentų ir reikalavimų turinį, prie skundo pridėtus dokumentus. Tikrinamoje teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje išdėstyti motyvai nėra pakankami atsisakyti priimti skundą tuo pagrindu, kad jo (atskirų jo reikalavimų) nagrinėjimas nepriskirtas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos krikščioniškų šeimų sąjungos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė