b7f28000-59d6-4186-95da-e6c1f7ef6efe · Å iaulių apygardos teismas

Civ                                                                                                                                             Civilinė byla Nr. e2-215-372/2018                                                                           Teisminio proceso Nr.2-58-3-00009-2016-6                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija                                                                           2.6.10.2.4;3.1.18.1.1.1;3.2.3.1;3.2.6.1;3.4.3.5.2                                                                                                                       (S)         ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2018 m. balandžio 10 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,sekretoriaujant Dianai Tarozienei,nedalyvaujant šalių atstovams, kuriems apie posėdį pranešta tinkamai, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Vevira“ ieškinį atsakovei R.

S. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovės bankroto administratorius pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė Sandorį dėl paskolos grÄ Å¾inimo pagal 2009 08 25 dienos kasos kvitÄ Nr.61 pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei panaikinti nuo jo sudarymo momento; taikyti restitucijÄ natÅ«ra pilnai bei priteisti iÅ¡ atsakovės 75590,83 eurų (261000 litų) bei priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.

PrieÅ¡ pat nutarties dėl įmonės bankroto priėmimÄ , įmonei jau bÅ«nant nemokiai, R. S. ir R. S. UAB „Vevira“ vardu, sudarė tarpusavio sandorį dėl įmonėje esančių piniginių lėšų grynais pinigais iÅ¡mokėjimo atsakovei. 2009 08 25, UAB „Vevira“ vadovas R. S., vienkartiniu mokėjimu, kasos iÅ¡laidų orderiu Nr.61, grynais pinigais iÅ¡mokėjo atsakovei 261000 litų, o pastaroji jai iÅ¡mokėtus pinigus priėmė nepaisant to, kad kaip įmonės apskaitininkė, direktoriaus pavaduotoja ir bendrasavininkė žinojo, kad tuo pažeidžiami kitų kreditorių interesai, iÅ¡ esmės pasikeičia įmonės mokumas ir pasidaro nebeįmanomas kitų įmonės prievolių kreditoriams vykdymas ir tolimesnė įmonės veikla.

Tuo atsakovė sudarė neteisėtÄ , prieÅ¡taraujantį imperatyvioms normoms, vieÅ¡iems ir įmonės veiklos interesams, sÄ Å¾iningumo, teisėtumo ir racionalumo principams, sandorį. Atsakovė 2008 11 24 , 2009 02 02 , 2009 04 02. bendrovei paskolino bendrai 261000 litų. Paskola turėjo bÅ«ti gražinama dalimis, 31000 Lt grÄ Å¾inant 2009 05 24 dienÄ , 80000 Lt grÄ Å¾inant 2009 08 31 dienÄ ir 150000 Lt grÄ Å¾inant 2009 10 01 dienÄ . 2008 08 01 d. laikotarpiu UAB „Vevira“ apskaitoje buvo užfiksuotas 1033106 Lt įsiskolinimas įvairiems kreditoriams.

Atsakovei įstatymais buvo nustatyti reikalavimai, prieÅ¡ sudarant sandorį, prieinamomis priemonėmis, domėtis, ar sandorį sudarius nebus pažeisti kitų asmenų interesai, ar jis yra teisėtas ir neprieÅ¡taraus įstatymams nustatantiems atsiskaitymo tvarkÄ . Tuo metu galiojusio Laikinojo mokėjimo tvarkos įstatymo 3 str. nustatė, kad kai mokėtojas neturi piniginių lėšų įvykdyti prievoles pagal visus įsipareigojimus, mokėjimai vykdomi eilės tvarka, atitinkamai įsipareigojimų atsiradimui.

Atsakovei vykdant apskaitininkės bei direktoriaus pavaduotojos pareigas, bÅ«nant įmones bendrasavininke, bei pačiai įneÅ¡ant duomenis į apskaitÄ apie veiklos rezultatus, buvo neabejotinai žinoma, kad priimant ginčo sumos iÅ¡mokėjimÄ jai - minėtas įstatymas pažeidžiamas. 2016 01 21 d. BUAB “Vevira“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o tai leidžia daryti iÅ¡vada, kad ji buvo privesta prie nemokumo tyčia sudarant neteisėtus sandorius, įskaitant ir minimÄ . Ginčo sandoris prieÅ¡tarauja įstatymo normoms nustatančioms atsiskaitymo tvarkÄ .

Sudarant ginčo sutartį įmonė buvo skolinga darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Socialinio fondo valdybai, buvo priimti teismo sprendimai, kurie numatė jų įvykdymÄ pirmiau už vykdymÄ prievolės atsakovei. Dėl to BUAB „Vevira“ neturėjo teisės sudaryti ginčo sandorio, o atsakovė priimti jo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimant nutartį Å¡ioje byloje pažymėjo, kad terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį nurodomu pagrindu nėra praleistas, bei jį atstatė.

Atsakovė sudarė ginčo sandorį, nors jo sudaryti neprivalėjo. Sandoris pažeidė kreditorių teises, apie kÄ atsakovė žinojo prieÅ¡ jį sudarant. Dėl sudaryto sandorio skolininkas BUAB „Vevira“ tapo nemokus, bei suteikė pirmenybę atsiskaitant su atsakove (LR CK 6.66 str. 1 d.). Beveik visa paskolos dalis iÅ¡mokėta atsakovei iki paskolos sutarties termino pabaigos, t.y. kai prievolės grÄ Å¾inti paskolintus pinigus dar nebuvo. Tai rodo, kad ginčo sandorio atsakovė sudaryti neprivalėjo.

IÅ¡mokant pinigus atsakovei iÅ¡ esmės buvo pažeistas įmonės mokumas, nes sumokėta atsakovei suma sudarė apie trečdalį vykdytinų kreditoriams piniginių prievolių sumos. Paminėtos aplinkybės patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . Atsakovės nesÄ Å¾iningumas sudarant ginčo sandorį preziumuojamas pagal įstatymÄ dėl nurodomų aplinkybių (LR CK 6.67 str.). O bÅ«tent dėl Å¡ių: atsakovė sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kuriam vadovavo jos sutuoktinis R. S., kai jiems abiems minėtame juridiniame asmenyje priklausė visos akcijos (CK 6.67 str. 1 d. 2p.); skolininkas - juridinis asmuo - sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to paties juridinio asmens vadovo sutuoktiniu (CK 6.67 str. 1d. 3p.); sandoris sudarytas dėl skolos, kurios įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs (CK 6.67 str. 1 d. 5p.); sandoris sudarytas su fiziniu asmeniu, kuris bendrai su juridinio asmens valdymo organu valdo daugiau nei 50 procentų įmonės akcijų (CK 6.67 str. 1 d. 6p.), (S. kartu valdė 100% BUAB „Vevira“ akcijų). atsakovės sudaryta sutartis pripažintina absoliučiai negaliojanti (niekinė), nes ji prieÅ¡taravo minėtoms sÄ Å¾iningumo prezumpcijoms, pažeidė vieÅ¡us interesus, jÄ sudarant BUAB „Vevira“ tapo nemoki ir iÅ¡ esmės pakito jos finansinės galimybės atsiskaityti su kreditorias įstatymo dėl mokėjimo eiliÅ¡kumo nustatyta tvarka Galima sakyti tuo sandoriu įmonė buvo privesta prie nemokumo tiesiogine tyčia.

Å alių nesÄ Å¾iningumas patvirtintas baudžiamuoju nuosprendžiu, tad veikos prieÅ¡taravimas baudžiamajam įstatymui suponuoja iÅ¡vadÄ , kad yra pažeistas vieÅ¡as interesas. Neigiamų padarinių vieÅ¡iems interesams pagrindimÄ sudaro faktas, kad įmonė pripažinta nemoki bei bankrutavusi dėl tyčinio privėdimo prie nemokumo. Å iuo aspektu ginčo sandoris neatitinka pagrindiniams sÄ Å¾iningumo reikalavimams. Dėl to, ginčo sandoris vertintinas kaip absoliučiai negaliojantis (niekinis).

Sutartis pripažintina absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis) jeigu jÄ sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti sutarties Å¡alies ir vieÅ¡ieji interesai (LR CK 6.225 str.). Akivaizdu, kad BUAB „Vevira“ bankrotÄ pripažinus tyčiniu, o ginčo sandorį veiksniu privedusiu įmonę prie bankroto, bei vertinant, kad visais atvejais byla su bankroto elementu turi vieÅ¡o intereso aspektÄ , vertinant, kad už ginčo sandorio sudarymÄ Ä¯monės vadovas dar buvo ir nuteistas, yra neabejotina, kad ginčo sandoris pažeidė vieÅ¡us interesus, neatitiko geros moralės reikalavimų, bei dėl to turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas nurodomu pagrindu. nesÄ Å¾iningų, prieÅ¡taraujančių kreditorių interesams sandorių sudarymas, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė, rodo, kad ginčo sandoris neatitiko esminių reikalavimų įmonės veiklai.

Jo sudarymo pasekoje, jį asmuo sudaręs pripažintas kaltu už nesilaikymÄ reikalavimų nustatytų civiliniams santykiams. atsakovė ir ieÅ¡kovo buvęs vadovas R. S. nuolat bendrai steigia įmones, kurių veikla nuolat pasibaigia tyčiniais bankrotais. Per pastaruosius keletÄ metÄ atsakovė ir R. S. įsteigė BUAB „Revi“, BUAB „Vevira“, BUAB „Mevex“, bei Å¡iuo metu veikia UAB „RS Logistic“. Visais atvejais įmonės veikla ir darbuotojai perkeliami iÅ¡ vienos į kitÄ Ä¯monę, o prieÅ¡ pat bankrotÄ perleidžiamas turtas ir reikalavimo teisės susijusiems asmenims, paliekant nemokiai įmonei tik prievoles.

Nuosprendžiu nustatytas faktas, kad 2009 08 25 d. pinigų gražinimas atsakovei atliktas nusikalstant, t.y. pažeidžiat baudžmÄ jį įstatymÄ , laikytinas nustatyta aplinkybe, kuri res judicata galioja kituose procesuose ir nereikalauja įrodinėjimo pagrindžiant aplinkybę, kad ginčijama sutartis niekinė ir negaliuojanti. Pagal nagrinėjamos civilinės bylos nustatytinas aplinkybes (pagrindÄ ) akivaizdu, kad ir baudžiamojoje ir civilinėje byloje buvo nagrinėjamos iÅ¡ esmės tos pačios aplinkybės, t.y. ginčo sandorio sudarymo aplinkybės. Dėl to, vertinant 2015 01 09 dienos Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamojoje byloje esančiÄ medžiaga taikytinas LR CPK 182 str. 1d. 3p.

Minėta byla ir joje esanti medžiaga Å¡iai bylai turi prejudicinę ir įrodomÄ jÄ galiÄ pilnai. Teismo vaidmuo bankroto bylose yra aktyvus, dėl ko teismas savo iniciatyva, nustatant ir nurodant jo manymu esamus pagrindus gali keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, bei sandorį pripažinti negaliojančiu kitais nei nurodyta teisiniais pagrindais ir argumentais (ex officio). Dėl to privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visÄ tai, kÄ yra gavusios pagal niekinį sandorį.

Niekinio sandorio pasekmės taikomos nepriklausomai nuo vienos iÅ¡ Å¡alių veiksmų įvertinimo. Preziumuojant sandorio neatitikimÄ imperatyvioms įstatymo normoms, sandorio negaliojimÄ , toks sandoris negali sukelti teisėtų teisių ir pareigų nei vienai iÅ¡ Å¡alių. Negaliojančio (niekinio) sandorio sudarymo pasekmės, įtvirtintos įstatyme, nustato sandorio Å¡alių teisių ir pareigų panaikinimÄ . Konstatuotos aplinkybės, kad R. S., sudarant sandorį dėl kredito grÄ Å¾inimo buvo nesÄ Å¾ininga (LR CK 6.67 str.) įrodo, kad restitucija taikytina pilnai.

Atsakovė ir jos atstovas prašo ieškinį atmesti. Jis išdėto savo reikalavimus dėl ieškinio reikalavimų. Dėl nuosprendžio prejudicinės galios nebuvimo atsakovė nurodo, kad jo motyvuojamojoje dalyje nėra tiesiogiai (expressis verbis) įvardinta, kad R. S. pripažintas kaltu būtent dėl 2009-08-25 reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, todėl tai negali būti laikoma prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje. Iš ieškinio turinio nėra aišku, kuria nuosprendžio dalimi remiasi ieškovė, teigdama, jog R.

S. buvo nuteistas bÅ«tent už 2009-08-25 sandorį dėl 75 590,83 Eur paskolos grÄ Å¾inimo atsakovei. Nuosprendyje analizuojamoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad UAB „Vevira" ekonominė padėtis iki 2009-08-25 iÅ¡mokėjimo 261,000 Lt buvo sunki ir po pinigų iÅ¡mokėjimo momento įmonės padėtis buvo sunki, o įmonės mokumo rodiklis po pinigų iÅ¡mokėjimo momento sumažėjo tik 0,15 punkto (2009-07-31 - 0,49, 2009-08-31-0,34)“. IeÅ¡kinys taip pat atmestinas tuo pagrindu, kad (darant prielaidÄ , jog nuosprendžiu R.

S. buvo nuteistas bÅ«tent už 2009-08-25 pinigų iÅ¡mokėjimÄ ) IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Nuosprendis, ir Å¡iuo Nuosprendžiu tenkinus ieÅ¡kinį bei vėliau IeÅ¡kovo naudai pritaikius restitucijÄ Å¡ioje civilinėje byloje, tai reikÅ¡tų dvigubÄ Å¾alos atlyginimÄ tuo pačiu pagrindu. Kitaip tariant, net ir pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, teismas privalėtų netaikyti restitucijos (CK 6.145 str. 2 d.), kadangi IeÅ¡kovas jau buvo pasirinkusi savo teisių gynimo bÅ«dÄ .

Atsakovės žiniomis, Å¡is ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas, pateikiant įmonės kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , kaip žalos dydį pagrindžiantį įrodymÄ . Taigi, Nuosprendžiu R. S. buvo sukurta pareiga atlyginti visus iÅ¡ jo neteisėtų sandorių UAB „Vevira“ ir jos kreditoriams sukeltus nuostolius (kreditorinius reikalavimus), įskaitant ir žalÄ kylančiÄ dėl ginčijamos reikalavimo sutarties sudarymo. Tuo tarpu, prieÅ¡ingas baudžiamojoje byloje priteistos sumos aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų paties IeÅ¡kovo iÅ¡dėstytai pozicijai, nes tai reikÅ¡tų, kad R.

S. nebuvo teisiamas už ginčijamos reikalavimo sutarties sudarymÄ , kas sudarytų pagrindÄ atmesti IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Taigi, ginčijamu sandoriu maksimali įmonės kreditoriams galėjusi kilti žala teoriÅ¡kai galėjo bÅ«ti jų kreditorinių reikalavimų nepatenkinimas. Kadangi Nuosprendžiu buvo priteista suma, atitinkantį visų kreditorinių reikalavimų dydį, todėl visa ginčijama sutartimi (ir kitais R. S. veiksmais) įmonei ir jos kreditoriams sukelta žala jau yra priteista. Visa tai reiÅ¡kia, kad UAB „Vevira“ siekia iÅ¡siieÅ¡koti ne tik priteistÄ sumÄ patenkinus civilinį ieÅ¡kinį, bet ir Å¡ioje civilinėje byloje tenkinus dar vienÄ ieÅ¡kinį ir taip gauti dvigubÄ Å¾alos atlyginimÄ tuo pačiu pagrindu, t.y. nepagrįstai praturtėti. tokio pobÅ«džio reikalavimo tenkinimas „reiÅ¡kia dvigubos atsakomybės taikymÄ atsakovui, o ieÅ¡kovui nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

Dvigubos atsakomybės už tÄ patį sutartinės prievolės pažeidimÄ taikymas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.) bei sutartinės civilinės atsakomybės kompensacinei prigimčiai. Apibendrinant, net ir laikantis IeÅ¡kovo deklaruotos pozicijos, kad Nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu bÅ«tent dėl 2009-08-25 sandorio sudarymo, tuo atveju UAB „Vevira“ pareiÅ¡kus civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Nuosprendis, ir Nuosprendžiu tenkinus ieÅ¡kinį dar ir nagrinėjant naujÄ civilinę bylÄ (to paties Nuosprendžio pagrindu), restitucija negali bÅ«ti taikoma (CK 6.145 str. 2 d.), nes taip bÅ«tų sukurta teisė į dvigubÄ Å¾alos atlyginimÄ (ir nepagrįstÄ praturtėjimÄ ) tuo pačiu pagrindu.

CK 1.5 str. 1 d. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. CK 6.158 str. 1 d. nustatyta, kad kiekviena sutarties Å¡alis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sÄ Å¾iningai. SÄ Å¾iningas elgesys privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.613 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restitucijÄ (CK 6.222 str.). .

Svarbu paminėti tai, jog sudarius paskolos sutartis įmonė dar buvo moki, kadangi faktinis nemokumas konotuotas tik 2009-08-01. Taigi, Atsakovė teikdama paskolas negalėjo žinoti, kad įmonė taps nemoki prievolės įvykdymo metu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir nusprendus tenkinti IeÅ¡kovo reikalavimÄ , bÅ«tų pažeidžiami sÄ Å¾iningo kreditoriaus interesai (Atsakovės). Darytina iÅ¡vada, kad Atsakovė buvo sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alis, kadangi rizikuodama savo asmeninėmis lėšomis suteikė galimybę IeÅ¡kovui iÅ¡vengti nemokumo.

Taigi, IeÅ¡kovas neatlygintinai gavo teisę naudotis Atsakovės pinigais, tokiu bÅ«du Atsakovė negavo jokios finansinės naudos iÅ¡ minėtų sandorių, o tik siekė suteikti pagalbÄ IeÅ¡kovui. IeÅ¡kovas neatlygintinos paskolos atveju gavo finansinę injekcijÄ ir taip galėjo sumažinti savo vykdytinus įsipareigojimus, be to, buvo pagerinti jo kreditiniai rodikliai bei padidinta tikimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. IeÅ¡kovas nesÄ Å¾iningumÄ grindžia ir tuo, kad Atsakovė dirbo BUAB ,,Vevira” buvusio direktoriaus R.

S. pavaduotoja. Toks teiginys yra niekinis, kadangi darbo sutartis su Atsakove buvo nutraukta 2009-06-17 (priedas Nr. 4), t.y. gerokai ankščiau prieÅ¡ paskolos grÄ Å¾inimÄ . neatlygintina paskola gali bÅ«ti grÄ Å¾inama ir prieÅ¡ terminÄ , darytina iÅ¡vada, jog įstatymas nenumato galimybės paskolos davėjui nepriimti prievolės tinkamo įvykdymo iÅ¡ paskolos gavėjo. Kita vertus, prievolės įvykdymo pareigÄ numato ir paskolos sutartys, kurių vienos grÄ Å¾inimo terminas jau buvo pasibaigęs prieÅ¡ įvykdant mokėjimÄ (2009-04-24), o tai rodo, kad Atsakovė buvo sÄ Å¾ininga, kadangi suteikė papildomÄ terminÄ ir nereikalavo grÄ Å¾inti paskolos netgi suėjus terminui.

Actio Pauliana negalėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamu atveju, kadangi neturi visų bÅ«tinų taikymo sÄ lygų, o bÅ«tent - atsakovė sudarydama sandorį buvo sÄ Å¾ininga, pats sandoris nepažeidė kreditorių interesų bei yra suėjęs senaties terminas. CK 6.66 str. 3 d. nustatyta, kad kreditorius gali ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i teisė atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kovas 2011-02-11 Å iaulių apygardos teismui buvo pareiÅ¡kęs analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį (dėl 2009-08-25 sandorio, kuriuo buvo iÅ¡mokėtas paskolų grÄ Å¾inimas, nuginčijimo ir restitucijos taikymo), tačiau dėl neaiÅ¡kių priežasčių vėliau ieÅ¡kinį atsiėmė. Tai reiÅ¡kia, kad vėliausiai 2011-02-11 IeÅ¡kovas sužinojo apie skolininko sudaryto sandorio faktÄ , tačiau vėliau atsiimdamas ieÅ¡kinį leido manyti, kad tokio sandorio nelaiko kreditorių interesų pažeidimu.

Nėra aiÅ¡ku kokios priežastys lėmė ieÅ¡kinio atsiėmimÄ , tačiau IeÅ¡kovo delsimas dar 5 metus (skaičiuojant nuo 2011-02-11, t.y. IeÅ¡kovo ankstesnio ieÅ¡kinio pateikimo dienos) negali bÅ«ti pateisinamas. Atsižvelgiant į tai, Atsakovė praÅ¡o laikyti, kad 1 m. laiko tarpas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, skaičiuojant nuo sužinojimo apie sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus interesus faktÄ , yra praleistas ir taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nagrinėjamu atveju, jeigu bÅ«tų taikoma restitucija, Atsakovė nepagrįstai prarastų savo pinigines lėšas, o IeÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų.

Å iuo atveju nuginčijus prievolės įvykdymÄ ir pritaikius restitucijÄ , Atsakovė netektų savo turto, o IeÅ¡kovas įgytų turtÄ be jokio pagrindo, kadangi paskolos sutartimis IeÅ¡kovas neprarado jokio turto, o tik neatlygintinai pasinaudojo pinigais. Dar daugiau, IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kiniu siekia, kad paskolos sutartys taptų ,,dovanojimo“ sutartimis (nors tai prieÅ¡tarauja sutarčių Å¡alių valiai), kadangi pritaikius restitucijÄ IeÅ¡kovo reikalaujamu bÅ«du, Atsakovė turėtų neatlygintinai perleisti grÄ Å¾intus pinigus.

Taigi, teismas tokiu bÅ«du įteisintų svetimo turto neatlygintinį paėmimÄ . Be to, nors nuginčijus tik prievolės įvykdymÄ , paskolų sutartys liktų galioti. IeÅ¡kinys atmetamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡skirtos bÅ«tinosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Dėl kreditoriaus turėjimo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę Pagrįsdamas ieÅ¡kinį savo teisių pažeidimu, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę (kaip vienÄ iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų), tačiau ir tai, kad Å¡i jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

Å i actio Pauliana sÄ lyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepaÅ¡alina ir Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Kaip matyti iÅ¡ bankroto byloje esančio paties R. S. pateikto kreditorių sÄ raÅ¡o, kuriame nurodyti atsiskaitymo terminai, jau iki pirmosios Paskolos sutarties, sudarytos 2008-11-24, BUAB „Vevira“ skolos tuo metu sudarė bendrai sumai 278656,27 Lt/80704,43 Eur.

Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo visos skolos sudarė 830319,43 Lt/240477,13 Eur, vėliau kreditorių sÄ raÅ¡ai didėjo. Taigi, iki 2008-11-24 įmonės skolų buvo žymiai daugiau, o tai reiÅ¡kia, kad bankroto administratorius turėjo neabejotinÄ teisę teikti ieÅ¡kinį, gindamas kreditorių interesus. Dėl senaties termino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytų iÅ¡aiÅ¡kinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiÅ¡kia privalomumÄ Å¾emesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės iÅ¡aiÅ¡kinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimÄ .

O pagal kasacinio teismo teisės iÅ¡aiÅ¡kinimus bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių nustatymÄ ir jų teisinį įvertinimÄ atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje, atsižvelgdamas ir į tai, kokiÄ situacijÄ pagal iÅ¡aiÅ¡kintos normos turinį ta norma reglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017).

Kai kasacinis teismas panaikina skundžiamÄ teismo sprendimÄ (nutartį) ir perduoda bylÄ Å¾emesnės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali bÅ«ti nurodoma, kaip reikia aiÅ¡kinti atitinkamÄ teisės normÄ , kokias faktines aplinkybes privalu aiÅ¡kintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir motyvai nereiÅ¡kia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip iÅ¡spręsti bylÄ , tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismÄ teisingai iÅ¡aiÅ¡kinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu bÅ«tina – dar kartÄ analizuoti bylos medžiagÄ , pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas iÅ¡lieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva.

Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylÄ , negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015). Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo nesivadovauti Å¡ioje byloje priimtos kasacinės instancijos teismo nutarties iÅ¡vadomis, kad atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumÄ ir ypač įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju pradinė bankroto administratorė, kuriai pagal Ä®BÄ® tenka pareiga ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, Å¡ios pareigos nevykdė ir buvo atstatydinta, o naujai paskirta ieÅ¡kovės bankroto administratorė ėmėsi veiksmų įmonės kreditorių interesams ginti, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pirmenybė teiktina ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieÅ¡kinio senatį), bet bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujintinas, nes jo praleidimÄ lėmė iÅ¡vardytos svarbios priežastys.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylÄ pagal actio Pauliana, turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, bÅ«tina nustatyti skolininko nemokumÄ (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka.

Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas). CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos, tačiau kituose teisės aktuose jis yra apibrėžtas ir gali būti taikomas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti.

Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas. Nemokumas kaip teisinė sÄ lyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų trijų Paskolų sutarčių (b.l.4-6, 1 t.), atsakovė R. S. paskolino UAB-ei „Vevira“ 261000 Lt (75590,82 Eur). ŠiÄ sumÄ ieÅ¡kovė UAB „Vevira“ grÄ Å¾ino 2009-08-25 pagal Kasos iÅ¡laidų orderį Nr.61 (b.l.7, 1 t.). Atsakovės atstovas teigia, kad su ja nutraukus sutartį 2009-06-17, su ja turėjo bÅ«ti atsiskaityta pagal paskolas (b.l.42-43, 1 t.). Teismas sprendžia, kad puikiai žinanti prieÅ¡bankrotinę BUAB „Vevira“ bÅ«klę, jos praktiÅ¡kai neįmanomas galimybes atsiskaityti su kreditoriais, atsakovė neturėjo jokių prioritetų atgauti skolas iÅ¡ įmonei bÅ«tent jai, kai su kitais kreditoriais nebuvo atsiskaitoma.

BÅ«dama BUAB „Vevira“ direktoriaus pavaduotoja, akcininkė, ji privalėjo žinoti, kad yra neatsiskaitoma ne tik kitiems kreditoriams, bet ir buvusiems darbuotojams. Nebuvo atsiskaitoma ir su antrosios eilės kreditoriais. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė atsiėmė visÄ paskolÄ , nors jos grÄ Å¾inimo terminai dar buvo negrÄ Å¾inti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Dėl skolininko nesÄ Å¾iningumo Teismas sprendžia, kad nagrinėjant teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė, nurodydama ieÅ¡kinyje nurodytas, taip pat kitas aplinkybes dėl actio Pauliana taikymo, pažymėjo, kad bankroto byloje yra vieÅ¡asis interesas, kuris leidžia teismui iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų ir ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį kvalifikuoti ir kaip actio Pauliana reikalavimÄ , ir kaip sandorį, prieÅ¡taraujantį gerai moralei, vieÅ¡ajai tvarkai, ir kaip reikalavimÄ atlyginti žalÄ .

CK 6.67 straipsnio 1 punktu nustatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, t. y. pripažįstama, kad, esant Å¡iai aplinkybei, sandorio Å¡alys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Å i įstatyme įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija gali bÅ«ti paneigta, todėl skolininkas, perėmęs pareigÄ Ä¯rodinėti savo sÄ Å¾iningumÄ , gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v.

A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (b.l.66, 1 t.), R. S. ir R. S. ištuoka buvo įregistruota 2010-12-21. Sudarant paskolos sutartis, jie buvo sutuoktiniai.Tokiu atveju jiems taikoma CK 6.67 straipsnio 1 dalies prezumpcija, kuri nebuvo nuginčyta. Dėl dvigubo žalos mokėjimo Teismas nustatė, kad atsakovė prašo įvertinti esminę aplinkybę, kad iš jos reikalaujama priteisti suma jau yra priteista iš nuteistojo R. S.. Pačios ieškovės atstovo teismui pateikta Kaltinamojo akto kopija (b.l.86-113,2 t.).

Joje bankroto administratorius kaip civilinis ieÅ¡kovas nurodė, kad priteistina iÅ¡ R. S. suma sudaro 949922,80 Lt.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu Å¡i suma ir patenkinta. BUAB „Vevira“Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame raÅ¡te taip pat nurodo, kad iÅ¡eiÅ¡koma iÅ¡ R. S. minėta suma, perkelta 275116,66 Eur (949922,80 Lt). Ä® Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuota žalos suma, iÅ¡ kurios iÅ¡ naujo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Ä®vertinęs pateiktus dokumentus, detaliai iÅ¡analizavęs surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad jis neturi teisės revizuoti nuosprendžio iÅ¡vadų, susijusių su jau iÅ¡spręsta turtinės žalos suma.

Kokia apimtimi teismas bebūtų aktyvus tokio pobūdžio bylose, tačiau jis negali keisti žalos dydžio, jau nustatyto įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Byloje yra 18,09 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atmetant ieškinį, jos nepriteisiamos, kadangi ieškovė yra bankrutuojanti įmonė. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įsiteisėjus sprendimui, jos turi būti naikinamos.

Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. bei 2016 m. sausio 29 d. nutartimis byloje Nr.2-514-368/2016 (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas                                                 n u s p r e n d ž i a :              Ieškovės BUAB „Vevira“ ( įmonės kodas 123911725, buveinė (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R.

S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atmesti.             Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti atsakovei R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtas Å iaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d ir 2016 m. sausio 29 d. nutartimis.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                         Birutė Simonaitienė