b7f0e152-9255-43e2-a7b4-fe3faefb8343 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-366-210/2016                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04868-2015-6                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.;2.5.10.2.4.;2.5.10.5.2.17.;3.3.1.21.; (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 3 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,           teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-95-779/2016 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – B UAB) „Raimsta“ ieÅ¡kinį atsakovui R. S. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija           n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas B UAB „Raimsta“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 6 935,82 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas nuo 2014-03-27 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, laikinai eidamas UAB „Raimsta“ direktoriaus pareigas, nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų juridinio asmens valdymo organo nario pareigų ir neiÅ¡saugojo balanse laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-23 nurodyto bendrovės turto – žaliavų ir komplektavimo gaminių, ir jo neperdavė bankroto administratoriui. Bankroto administratorius nurodė, kad Å¡io turto bendrovėje nerado, taip pat nėra duomenų, kad Å¡is turtas buvo perduotas bankroto administratoriui. Bankroto administratorius atsakovo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ grindžia paskutiniame bendrovės balanse nurodyto ir neteisėtais atsakovo veiksmais bankroto administratoriui neperduoto ieÅ¡kovo turto verte, t. y. 6 935,82 Eur.

3. Atsakovas R. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo teigimu, nėra įrodytos jo, kaip juridinio asmens vadovo, deliktinės atsakomybės sÄ lygos.                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Å iaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.   Priteisė iÅ¡ atsakovo R. S. ieÅ¡kovui B UAB „Raimsta“ 6 935,82 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 6 935,82 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. birželio 18 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.   Priteisė iÅ¡ atsakovo R. S. į valstybės biudžetÄ 208,00 Eur žyminį mokestį ir 7,54 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Atsakovas gynėsi aplinkybe, kad ginčo turto jam neperdavė ankstesnis įmonės vadovas R. J., tačiau nepateikė tokį atsikirtimÄ patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, pats turto neiÅ¡saugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai nebuvo, lemia iÅ¡vadÄ , kad pareiga jį iÅ¡saugoti buvo pažeista. Be to, nustatyta, kad bankroto administratoriui nebuvo perduota buhalterinių dokumentų, pagal kuriuos turtas bÅ«tų buvęs nuraÅ¡ytas ar kaip kitaip panaudotas.

6. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovo teiginį, kad jam nekyla civilinė atsakomybė, nes jis bendrovės direktoriumi iki bendrovei iÅ¡keliant bankroto bylÄ buvo tik trumpÄ laiko tarpÄ . Teismas pažymėjo, kad atsakovo vadovavimo bendrovei trukmė pati savaime nėra pagrindas atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kinio patenkinimÄ lemia tai, ar buvusiam direktoriui gali bÅ«ti priskirti konkretÅ«s veiksmai ar sprendimai, lėmę žalÄ bendrovei. Todėl, jei atsakovas bÅ«tų elgęsis protingai ir apdairiai, pradėjęs laikinai eiti direktoriaus pareigas ir negavęs iÅ¡ buvusio vadovo trumpalaikio turto, bÅ«tų ėmęsis priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti apie tokio turto buvimÄ ar nebuvimÄ .

7. Teismas vertino, kad nors atsakovas pagal įmonės dokumentus įmonės vadovo pareigas ėjo tik nuo 2014 m. kovo 27 d. (de jure vadovas), tačiau įmonė veikė jo vadovaujama ir iki Å¡ios datos (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui. Teismas atsakovo argumentus, kad jis pats, bÅ«damas bendrovės kreditoriumi bankroto byloje, negalėjo atlikti veiksmų, kuriais bÅ«tų sumažintas bendrovės turtas, laikė neturinčiais teisinės reikÅ¡mės.

8. Teismas akcentavo, kad sutarties galiojimo terminui pasibaigus ir nė vienai Å¡aliai nepareiÅ¡kus raÅ¡tiÅ¡ko nutraukimo, sutartis automatiÅ¡kai lieka galioti iki atskiro pareiÅ¡kimo, todėl sutartį su UAB „Takana“ dėl apskaitos paslaugų teikimo nelaikė nutraukta. Atsakovas, kuriam, kaip bendrovės vadovui, buvo keliami aukÅ¡tesni atidumo standartai, turėjo pareigÄ UAB „Takana“, rengusiai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, pateikti tinkamus duomenis apie bendrovės turtÄ .

Nors teismas nustatė, kad bendrovės balansas, sudarytas nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, nepasiraÅ¡ytas atsakovo, tačiau tai paaiÅ¡kintino tuo, kad jis sudarytas 2014 m. gegužės 9 d., t. y. po nutarties iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo, kai atsakovas neteko savo įgaliojimų. PrieÅ¡ pasibaigiant jo įgaliojimams, atsakovas, kuriam, kaip bendrovės vadovui, buvo keliami aukÅ¡tesni atidumo standartai, turėjo pareigÄ UAB „Takana“, rengusiai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, pateikti tinkamus duomenis apie bendrovės turtÄ .

Teismas vertino ir 2014 m. kovo 18 d. sudarytÄ bendrovės 2013 m. balansÄ , kurį atsakovas, teismo vertinimu, bÅ«damas de facto bendrovės vadovu, pasirašė. Å iame balanse nurodyta, kad bendrovė turi trumpalaikio turto (į kurį įeina žaliavos ir komplektavimo gaminiai, nors sutrumpintame balanse atskira eilute jie neiÅ¡skiriami) už 68 293,85 Eur.

9. Nagrinėjamu atveju, atsakovui elgiantis neprotingai ir neatidžiai ir neiÅ¡saugojus bei neperdavus bendrovės turto, bendrovei buvo padaryta 6 935,82 Eur žala. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovas nebÅ«damas tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, ir neperduodamas bankroto administratoriui bendrovės trumpalaikio turto – žaliavų ir komplektavimo gaminių, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ ir padarė ieÅ¡kovei 6 935,82 Eur žalos.

Ä®rodymų, sudarančių teisinį pagrindÄ mažinti nurodytÄ Å¾alos dydį arba atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės, nėra, todėl teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 6 935,82 Eur žalos atlyginimo.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 1200 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 208,07 Eur žyminio mokesčio bei 0,60 Eur už aptarnavimÄ terminalui.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:        10.

1. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos. Teismas padarė aiÅ¡kiai nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas dėl atsakovo R. S., kaip direktoriaus – juridinio asmens valdymo organo civilinės atsakomybės sÄ lygų bei dėl atsakovo atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ teisinio reglamentavimo. Apeliantas įsitikinęs, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė B UAB „Raimsta“ neįrodė atsakovo, kai juridinio asmens vadovo, civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygų.

       10.2. Teismas nepagrįstai, iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų sprendė, kad atsakovas          R. S. sistemingai atliko įmonės vadovo funkcijas ir iki jo paskyrimo, todėl jo atsakomybė už įmonei neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui. Å i aplinkybė nebuvo nei įrodinėjama, nei tiriama, nei siejama su ieÅ¡kinio dalyku.     10.3. Teismas netinkamai tyrė ir vertino 2014 m. gegužės 9 d. sudarytÄ ir UAB „Takana“ įgalioto asmens V.

N. pasiraÅ¡ytÄ UAB „Raimsta“ balansÄ pagal 2014 m. balandžio 23 d. duomenis. Teismas netirdamas kitų įrodymų, ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki2014-04-23 padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bendrovė ieÅ¡kovo nurodomÄ turtÄ iÅ¡ tikrųjų turėjo. UAB „Takana“ įgalioto asmens V. N. pasiraÅ¡ytas UAB „Raimsta“ balansas, pagal 2014 m. balandžio 23 d. duomenis, sudarytas tik 2014 m. gegužės 9 d., t. y. jau pasibaigus teismo nustatytam 15 dienų terminui, per kurį R.

S. privalėjo pateikti bendrovės turtÄ bankroto administratoriui bÅ«tent pagal balansÄ . Todėl teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, 2014-05-09 balansÄ Ä¯vertino kaip pakankamÄ ir patikimÄ , spręsdamas apie atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimÄ bei žalos faktÄ ir dydį. Apeliantas laikosi nuomonės, kad 2014 m. gegužės 9 d. UAB „Takana“ nebeturėjo įgaliojimų sudarinėti jokių UAB „Raimsta“ finansinių dokumentų, o UAB „Raimsta“ laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2014-04-23 balansas, kuriuo grindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, yra negaliojantis sandoris (CK 1.92 str.; 2.133 str. 8 d.).

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas tinkamai ir laiku įvykdė teismo įpareigojimÄ perduoti dokumentus, o neperdavė tik turto pagal 2014-05-09 balansÄ .     10.4. Teismo iÅ¡vadÄ apie netiesioginį priežastinį ryšį, teigiant, kad žala gali bÅ«ti tiesiogiai ir nepadaryta, apeliantas laiko padaryta pažeidžiant materialinės teisės normas bei nukrypstant nuo formuojamos praktikos.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas B UAB „Raimsta“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:    11.2. Apeliantas savo paraÅ¡u patvirtino 2013 metų įmonės balansÄ , nors jo sudarymo metu vadovas buvo R. J.. Tai, jog turtas yra apskaitytas įmonės finansinėje atskaitomybėje, yra pakankamas turto egzistavimo įrodymas. 2014-04-23 balansas yra pasiraÅ¡ytas jį sudariusio asmens – UAB „Talkana“ įgalioto asmens, todėl balansas patvirtintas tinkamai. 2013-12-31 balanse, iÅ¡ankstinių mokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių eilutėje, apskaityta turto už 235805,00 Lt (kas atitinka 68 293,85 Eur) sumÄ , šį balansÄ savo paraÅ¡u patvirtino apeliantas, tai yra pripažino, kad Å¡is turtas realiai egzistavo.

Apelianto teiginiai dėl to, kad UAB „Talkana“ neturėjimo įgaliojimų sudaryti UAB „Raimsta“ balansÄ , yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija           k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Nagrinėjamoje byloje keliamas reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę B UAB „Raimsta“ vadovui dėl neteisėtų veiksmų, kuriais buvo neiÅ¡saugotas ir paskirtam bankroto administratoriui neperduotas bankrutuojančios įmonės turtas.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

12. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , jų tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, teismas gali remtis ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma patvirtina arba paneigia ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui suformuoti teisinę pozicijÄ dėl ginčo baigties.    Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso taisykles, susijusias su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu.

Å is teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ â€“ įmonei priklausančio turto neperdavimas bankroto administratoriui, iÅ¡kėlus jai bankroto bylÄ , teisingai identifikavo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti aplinkybes ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas savo atsikirtimo argumentų apie trumpalaikio turto perdavimÄ , tinkamomis ir leistinomis tokioje situacijoje įrodinėjimo priemonėmis, nepagrindė (CPK 12 str., 177 str., 3 d., 178 str.).

Dėl to nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kuriais apeliuojama į CPK 177 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio nuostatų pažeidimÄ visapusiÅ¡ko bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo, įrodymų vertinimo aspektais. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

13. Apeliantas įsitikinęs, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė B UAB „Raimsta“ neįrodė atsakovo, kai juridinio asmens vadovo, civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygų. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

14. Byloje keliamas reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę B UAB „Raimsta“ vadovui R. S., dėl įmonės turto neperdavimo bankroto administratoriui, t. y. reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo grindžiamas Ä®monių bankroto įstatymo (toliau –ĮBÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu, taip pat teigiama, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatos, nustatančios bendras juridinio asmens organo pareigas. Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Taigi, atsakovui pereina pareiga paneigti kaltės prezumpcijÄ , įrodant, koks turtas faktiÅ¡kai buvo perduotas, o jiems nenuginčijus prezumpcijos – atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

15. Ä®monės vadovui nustatyta pareiga (laiku ir tinkamai perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui visus įmonės buhalterinius dokumentus ir įmonės turtÄ ) kildinama iÅ¡ CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iÅ¡ specialiųjų Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) ir Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) nuostatų. ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAÄ® 4 straipsnį Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.

Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviÄ sias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla ir savarankiÅ¡kais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal Ä®BÄ®10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ .

16. Atsakovas laikosi pozicijos, kad civilinė atsakomybė jam nekyla, nes bedrovės vadovu iki iÅ¡keliant įmonei bankroto bylÄ buvo trumpÄ laikÄ , tačiau bÅ«damas atsakingas už įmonės turto įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ ir Å¡io turto iÅ¡saugojimÄ , pradėdamas eiti direktoriaus pareigas turėjo užtikrinti tinkamÄ viso bendrovės turto ir dokumentų perdavimÄ . Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas buvusiam įmonės direktoriui reiÅ¡kė pretenzijas dėl neperduoto turto, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovui, kaip naujam vadovui, visas turtas ir dokumentai buvo perduoti tinkamai.

Å iuo atveju apeliantas nenurodė jokių aplinkybių dėl įmonės turto sudėties kaitos po paskutinės finansinės ataskaitos pateikimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo panaudojimÄ ar perleidimÄ . Turto bei jo apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia iÅ¡vadÄ , kad pareiga juos iÅ¡saugoti buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

Aplinkybė, kad apeliantas bankroto administratoriui perdavė dokumentus, o turto neperdavė, negali patvirtinti, kad turto įmonė neturėjo. BylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡ių pareigų apeliantas nevykdė – neužtikrino privalomos įmonės turto apsaugos. Atsižvelgiant į tai, apelianto neteisėti veiksmai nustatyti ir atsakomybė pagrįstai taikyta nustačius bendrųjų įmonės vadovui nustatytų pareigų (CK 2.87 straipsnis) ir Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatuose iÅ¡vardintų įpareigojimų nevykdymÄ .

17. Apelianto teigimu, teismas, iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų nepagrįstai sprendė, kad atsakovas R. S. sistemingai atliko įmonės vadovo funkcijas ir iki jo paskyrimo, todėl jo atsakomybė už įmonei neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui.

18. Civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Vienas esminių kriterijų, leidžiančių atriboti įmonės vadovo ir įmonės darbuotojo, kurį ieškovas mano buvus vadovu de facto, yra funkcijų, kurių atlikimas įprastai priskirtinas įmonės vadovui, vykdymas.

Vadovo veikla iÅ¡ esmės susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiÅ«ra. Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmai įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Vadinasi, kitas požymis, leidžiantis spręsti, jog įmonei vadovavo faktinis vadovas – yra sistemingas asmens, kuris nėra formalus vadovas, pareigų, priskirtinų įmonės administracijai, atlikimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad B UAB „Raimsta“ vienintelė akcininkė buvo atsakovo sutuoktinė I. S., išėjusi vaiko auginimo atostogų, laikinai direktoriumi buvo paskyrusi R. J., o nuo 2014 m. kovo 27 d. laikinai eiti direktoriaus pareigas paskyrė apeliantÄ (8 b. l.). Å iuo atveju 2014 m. kovo 18 d. sudarytas balansas pasiraÅ¡ytas atsakovo, nors apeliantas laikinai direktoriaus pareigoms paskirtas tik nuo 2014 m. kovo 27 d. (61 b. l.). Taigi, apeliantas pateikė duomenis apie įmonės turtÄ ir turimus įsipareigojimus ir savo paraÅ¡u patvirtino 2013 metų balanso duomenis.

Atsižvelgiant į tai, teisėta ir pagrįsta pripažintina teismo išvada, kad atsakovas iki 2014 m. kovo 27 d. buvo bendrovės (de facto) vadovu.

19. Vien Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos nevykdymas neįrodo, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau tam, kad bÅ«tų galima spręsti apie atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ , pirmiausia turėtų bÅ«ti nustatyta, ar administratoriaus nurodytas balansinis turtas, su kuriuo siejamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis, bendrovėje buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtÄ , turi bÅ«ti nustatomas Å¡ios žalos faktas ir dydis. Ä®monės turto netinkamu saugojimu, iÅ¡Å¡vaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretus turtas ar jo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Takana“ turėjo teisę sudaryti bendrovės balansÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. Apeliantas laikosi nuomonės, kad 2014 m. gegužės 9 d. UAB „Takana“ nebeturėjo įgaliojimų sudarinėti UAB „Raimsta“ jokių finansinių dokumentų. Å iuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad UAB „Raimsta“ ir UAB „Takana“ 2012 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 121142 galiojo tik iki nustatyto jos galiojimo termino, t. y. iki 2013 m. lapkričio 12 d.

Å iuo atveju byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų Å¡ios sutarties nutraukimÄ pasibaigus jos terminui. PrieÅ¡ingai, esant sutarties sÄ lygai, kad sutarties galiojimo terminui pasibaigus ir nė vienai Å¡aliai nepareiÅ¡kus raÅ¡tiÅ¡ko nutraukimo, sutartis automatiÅ¡kai lieka galioti iki atskiro pareiÅ¡kimo, ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo akte UAB „Takana“ nurodžius, kad tik nuo 2014 m. gegužės 14 d. nutraukia minėtÄ sutartį, leidžia pripažinti sutartinių apskaitos paslaugų teikimo santykių pabaigÄ .

21. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino 2014 m. gegužės 9 d. sudarytÄ ir UAB „Takana“ įgalioto asmens V. N. pasiraÅ¡ytÄ UAB „Raimsta“ balansÄ pagal 2014 m. balandžio 23 d. duomenis.

22. Vertinant balanso, kaip įrodymo apie įmonės patirtÄ Å¾alÄ , reikÅ¡mę, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali bÅ«ti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iÅ¡ jų visumos turi bÅ«ti sprendžiama, ar pasiraÅ¡ytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktÄ ir jos dydį (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

23. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus.

Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialÅ«s reikalavimai, vienas jų – balansas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį sudariusių asmenų. Å ie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumÄ ir teisingumÄ . Jeigu balansas nepasiraÅ¡ytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. NepasiraÅ¡ytas balansas gali turėti tam tikrÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, t. y. ir balansas, ir jo projektas gali bÅ«ti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasiraÅ¡ytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

24. Nagrinėjamoje byloje trumpalaikio turto – žaliavų ir komplektavimo gaminių turėjimÄ bankroto administratorius įrodinėjo 2014 m. gegužės 9 d. balanse laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-23 užfiksuota trumpalaikio turto 6 935,82 Eur (kas atitinka 23 948,00 Lt) suma.

25. Byloje nustatyta, kad minimas bendrovės balansas, sudarytas nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, nepasiraÅ¡ytas atsakovo, tačiau 2012 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų teikimo sutarties 6.2 punktas numato, kad apskaitos dokumentai pasiraÅ¡omi asmeniÅ¡kai, už apskaitos duomenų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentÄ surašęs ir pasirašęs asmuo (9–11 b. l.).

UAB „Taskana“ patvirtino, kad tvarkyti UAB „Raimsta“ apskaitÄ Ä¯galiojo buhalterę V. N., o direktoriaus paraÅ¡o ant balanso nėra, nes dokumentai buhalterinei apskatai vesti buvo pateikiami paÅ¡tu, o bendravimas su Å¡ios įmonės vadovais bÅ«davo telefonu arba elektroniniu paÅ¡tu (12 b. l.). Taigi balansas, dėl kurio įrodomosios reikÅ¡mės byloje kyla ginčas, pasiraÅ¡ytas įgalioto asmens V. N.. Minėta, įmonės vadovas įpareigotas imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas bÅ«tų teisingai įtrauktas į apskaitÄ , todėl, prieÅ¡ pasibaigiant jo įgaliojimams (po nutarties iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo), atsakovas, kuriam, kaip bendrovės vadovui, buvo keliami aukÅ¡tesni atidumo standartai, turėjo pareigÄ UAB „Takana“, rengusiai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, pateikti tinkamus duomenis apie bendrovės turtÄ .

Kadangi 2014 m. gegužės 9 d. parengtas UAB „Raimsta“ balansas pasiraÅ¡ytas atsakingų už apskaitÄ Ä¯monėje asmenų, todėl abejonės dėl jo, kaip finansinio ar kito raÅ¡ytinio įrodymo, tikrumo byloje keliamos nepagrįstai. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, 2014-05-09 balansÄ Ä¯vertino kaip pakankamÄ ir patikimÄ , spręsdamas apie atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimÄ bei žalos faktÄ ir dydį.

26. Pažymėtina, kad 2014 m. kovo 18 d. 2013 metų balansas, patvirtintas įmonės direktoriaus atsakovo R. S. paraÅ¡u, kas rodo, jog (de facto) įmonės direktorius patvirtino, kad 2014 m. kovo 18 d. balanse nurodyti duomenys atitinka realiÄ padėtį įmonėje. Å iame balanse nurodyta, kad bendrovė turi 68 293,85 Eur vertės trumpalaikio turto (į kurį įeina žaliavos ir komplektavimo gaminiai, nors sutrumpintame balanse atskira eilute jie neiÅ¡skiriami). Atsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis, pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagrįstai vertino, kad balansas, sudarytas nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, patvirtina, kad bendrovė turėjo 6 935,82 Eur vertės žaliavų ir komplektavimo gaminių ir kad, atsakovui neperdavus Å¡io turto bankroto administratoriui, ieÅ¡kovei padaryta tokio dydžio žala.

27. Apeliantas apeliaciniame skunde plačiai dėsto pozicijÄ dėl balanso sudarymo, turto perdavimo bankroto administratoriui terminų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie teiginiai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir negali paneigti balanse nurodytų duomenų teisėtumo.

28. TeisiÅ¡kai nepagrįstu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta apeliacinio skundo argumentÄ , kad UAB „Raimsta“ laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2014-04-23 balansas, kuriuo grindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, yra negaliojantis sandoris (CK 1.92 str.; 2.133 str. 8 d.). Visų pirma, UAB „Raimsta“ 2014 m. gegužės 9 d. balansas nėra sandoris. Antra, įgaliojimus virÅ¡ijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijamieji sandoriai, kurie gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais pagal atstovaujamojo ieÅ¡kinį (CK 1.92 str.), tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas ginčytų 2012 m. lapkričio 12 d. apskaitos paslaugų teikimo sutarties teisėtumÄ , todėl nepagrįstai remiamasi ir CK 2.133 straipsnio 8 dalimi.

Atsižvelgiant į UAB „Takana“ paslaugų teikimo pobÅ«dį, sutarties 6.2 punktÄ ir byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepaneigė UAB „Takana“ įgaliojimų sudaryti 2014 m. gegužės 9 d. finansinės atskaitomybės dokumentÄ .

29. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali bÅ«ti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais žala tiesiogiai nepadaryta, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013).

Taigi, netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys reiÅ¡kia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendrovei padarytos žalos atlyginimo klausimÄ , pagrįstai vertino, kad atsakovas elgėsi neprotingai, neatidžiai, neiÅ¡saugojo ir neperdavė bendrovės turto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs teismas turėjo teisinį pagrindÄ konstatuoti Å¡iai bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytos turtinės žalos, egzistavimÄ .

30. Remiantis anksčiau aptartais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 31. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ jos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .   Teisėjai                                                                                 Danutė Burbulienė                                                                                                   Vytautas Kursevičius                                                                                                   Birutė Simonaitienė                                                                                                                                       Â