b7ef66fb-c545-4c13-a60d-c6ed857e8a2c · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-388-1121/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07887-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ir kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla, V.

L. bei jo gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal V. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo: V. L., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) užstatu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Laiduotoja paskirta L. G., nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminÄ , jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, V. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, V. L. taip pat paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 12 (dvylikos) mėnesių sumokėjimo terminÄ , jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį CITROEN JUMPER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės 1. V. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ kaltinant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus Vilniaus miesto apylinkės teisme, nustatyta, kad, jis, 2020 m. vasario 23 d. apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį CITROEN JUMPER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, jog jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,30 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2. Teikiamu apeliaciniu skundu V. L. prašo:

1) panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminÄ sumažinant iki 1 metų;

2) skirti įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ nustatant minimalų jos dydį, t. y. 5 MGL (past. – 250 Eur), iÅ¡dėstant jos mokėjimÄ 12 mėnesių laikotarpiui;

3) likusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

3. Pasak V. L., pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tai, kad jam ypač reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemones, taip pat ir į jo sunkiÄ finansinę padėtį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė per didelę įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies neteisingai motyvavo ir nepilnai atsižvelgė į skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių tikslingumÄ nagrinėjamu atveju, dėl ko liko neatskleista bei neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visuma.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemones, kiekvienu atveju svarsto teismas, individualiai įvertindamas asmenybę, kaltės formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimÄ ir kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas ne iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. V. L. nurodo, kad jis iki nagrinėjamo įvykio dirbo, buvo neteistas (past. – teistumas iÅ¡nykęs), per paskutinius vienerius metus nebaustas administracine tvarka, padarytas nesunkus, nesmurtinio pobÅ«džio nusikaltimas, dėl kurio jis kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi bei padėjo atskleisti nusikaltimÄ , o žala nepadaryta. Jis turi įgimtÄ negaliÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), dėl ko sunku vaikščioti ilgesnį atstumÄ .

Jo atlyginimas yra minimalus ((duomenys neskelbtini) Eur). Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ , galima teigti, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo diskrecijai. Manytina, kad jo draugai, kolegos ir pažįstami, matydami V. L. patiriamus kasdienius suvaržymus, suvoks, jog už teisės pažeidimus yra griežtai baudžiama, o per paskirtos bausmės vykdymÄ netenkama daug laisvių, dėl ko, prieÅ¡ vairuodami, pastarieji stengsis ypatingai atsakingai įvertinti savo galėjimÄ vairuoti automobilį ir nedarys teisės pažeidimų.

Dėl apribotos teisės vairuoti jau dabar patiria didelius suvaržymus, t. y. negali dažnai pavežioti bÅ«simos žmonos dukros N.. Neturėjimas ilgam laikui teisės vairuoti transporto priemones sÄ lygos jo negalėjimÄ pasirÅ«pinti artimaisiais, kurie nėra susiję su nusikaltimo padarymu. Dabartinė situacija jį varo į neviltį, emocinę depresijÄ , bejėgiÅ¡kumÄ , jis prarado pasitikėjimÄ savimi ir teisingumu. Su ribotu mobilumu negalės tinkamai pasirÅ«pinti savimi, tinkamai atlikti jam pavestų darbo funkcijų.

5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad V. L. darbdavys UAB „A“ jį apibÅ«dina kaip veiklų, pareigingÄ , sÄ Å¾iningÄ Å¾mogų, visur rodantį sektinÄ teigiamÄ asmeninį pavyzdį, o iÅ¡kilusias problemas jis stengiasi iÅ¡spręsti abiem pusėms priimtinu bÅ«du. Darbdavys taip pat nurodo, kad V. L. iÅ¡skirtinio atsakingumo, gebėjimo nuoÅ¡irdžiai bendrauti su įvairių tipų žmonėmis. Drausminių nuobaudų ir žalingų įpročių neturėjo, propaguoja sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ .

Jis darbdaviui neslėpė, o atvirai papasakojo apie savo pavojingÄ poelgį – vairavimÄ esant neblaiviam. Su darbdaviu daug kalbėjo apie neblaivių asmenų, vairuojančių transporto priemones, keliamÄ pavojų sau ir aplinkiniams. Darbdavys įsitikinęs, kad Å¡is teisės pažeidimas yra atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos. Jeigu jis neturės teisės vairuoti transporto priemones, bus atleistas iÅ¡ darbo, nes darbinėms funkcijoms atlikti yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones.

Darbdavys prašo, kad būtų baudžiama kuo švelniau.

6. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad jo mamos sveikata prasta. Jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, mama turi (duomenys neskelbtini) ligų, taip pat (duomenys neskelbtini). Mama jaučia didelius skausmus, pykinimÄ , silpnumÄ . Dėl turimų ligų ji sunkiai juda, jai sunku tvarkytis buityje, todėl yra priklausoma nuo V. L.. Jis mamai nuperka maisto, vaistų, veža pas gydytojus, iÅ¡veža į gamtÄ pasivaikščioti.

7. Pasak V. L., jis važiavo lėtai, tamsiu paros metu, kai nebuvo eismo (nei transporto priemonių, nei pėsčiųjų), su tvarkinga transporto priemone, turėdamas draudimÄ ir teisę vairuoti transporto priemones, važiavo įsijungęs Å¡viesas ir prisisegęs saugos dirÅ¾Ä . Jo vairavimas nebuvo pavojingesnis nei blaivių vairuotojų ir ne specialiai į jį buvo nukreiptas policijos pareigÅ«nų dėmesys patikrinimui. Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nėra įraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini). Puikiai suvokia savo veiksmų negrįžtamas pasekmes ir dėl to labai gailisi bei gailėsis visÄ likusį gyvenimÄ . Nors nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau jo veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, jis nesiekė ir nesukėlė sunkių padarinių. Nemenkina padaryto nusikaltimo, tačiau praÅ¡o atkreipti dėmesį, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nagrinėjamu atveju manytina, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laiko tarpui, t. y. vieneriems metams. Tokia ar panaÅ¡i teismų pozicija matoma ir iÅ¡ aktualios teismų praktikos – Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-851/2018 asmeniui skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams, kai asmeniui buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas;

Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-413-626/2018 asmeniui skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, kai asmeniui buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas, ir kt. Taip pat teigiama, kad V. L. skirti įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ pilnai galima ir nustatant minimalų dydį (5 MGL), iÅ¡dėstant mokėjimÄ 12 mėnesių laikotarpiui, nes jo finansinė padėtis Å¡iuo metu yra ypatingai sunki.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

10. Teismo posėdžio metu V. L. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė jį atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados V. L. apeliacinis skundas atmestinas 11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo metu teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių skundai buvo paduoti.

12. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), nusikalstamos (-ų) veikos (-ų) sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės (-ių) ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais bei duomenimis.

13. V. L. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir nustatytos kaltės, taip pat jo atžvilgiu taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto pagrįstumo, užstato dydžio ir nustatyto laidavimo termino. Pasak asmens, kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, tinkamai neatsižvelgė į baudžiamojo poveikio priemonių tikslingumÄ nagrinėjamu atveju bei neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, dėl ko jam paskyrė neproporcingo dydžio baudžiamojo poveikio priemones.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendį patikrins baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu dalyje dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir jų dydžių teisėtumo bei pagrįstumo.

14. Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su V. L. apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais, įvertinusi baudžiamosios bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ , padaryto nusikaltimo aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis bei kitas svarbias aplinkybes, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas V. L. baudžiamojo poveikio priemones (past. – uždraudimÄ naudotis specialia teise, įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ) paskyrė pagrįstai, nustatė proporcingus jų dydžius ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 15. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

16. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) metų iki 5 (penkerių) metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

17. Byloje konstatuota, kad V. L. padarė pažeidimÄ , kuris priskiriamas Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų kategorijai, t. y. asmuo vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jo iÅ¡kvėptame ore nustatyta 2,30 promilių etilo alkoholio koncentracija. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. L. žymiai virÅ¡ijo baudžiamajame įstatyme nustatytÄ neblaivumo ribÄ (past. – 0,79 promilėmis), kuriÄ pasiekus kyla baudžiamoji atsakomybė, o jam nustatytas girtumas yra artimas ne vidutiniam, tačiau sunkiam girtumo laipsniui.

Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad asmuo vairavo tvarkingÄ transporto priemonę lėtai, tamsiu paros metu, kai nebuvo eismo (past. – nei transporto priemonių, nei pėsčiųjų), važiavo įsijungęs Å¡viesas ir prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nesumažina. Spręstina, kad V. L. savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (past. – dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėjusi jo reakcija į aplinkÄ , sulėtėję atliekami veiksmai ir koordinacija), ne tik kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta rimtesnių padarinių.

18. V. L., nesutikdamas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jam Å¡i teisė yra reikalinga. Pasak asmens, aplinkybės, kad jis padarė nesunkų, nesmurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ (kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, padėjo atskleisti nusikaltimÄ ), kuriuo nepadaryta žala, yra dirbantis, tačiau gaunamas atlyginimas – minimalus, jis neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), vienerių metų laikotarpyje nebuvo baustas administracine tvarka, turi įgimtÄ negaliÄ , o specialiosios teisės atėmimas turės įtakos jo negalėjimui tinkamai pasirÅ«pinti artimais jam asmenimis (sunkiai sergančia mama, bÅ«simos žmonos dukra) ir darbo praradimÄ , yra svarbios, dėl kurių jam turėtų bÅ«ti uždraudžiama vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Å¡ios aplinkybės ir yra svarbios sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo klausimÄ , tačiau nėra iÅ¡skirtinės, dėl kurių turėtų bÅ«ti skiriamas bÅ«tent apeliaciniu skundu praÅ¡omas minimalus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas, ir yra nustatomos didžiojoje dalyje baudžiamųjų bylų, kuriose tiriamos padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

19. Ä®vertinus skundžiamo nuosprendžio motyvuojamÄ jÄ dalį, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – termino, atsižvelgė į tai, jog V. L. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis turima specialia teise vairuoti transporto priemones. Apylinkės teismas taip pat vertino nusikalstamos veikos sunkumÄ , jos padarymo aplinkybes, V. L. nustatytÄ girtumo laipsnį, atsižvelgė į tai, kad asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, tačiau Å¡i aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesutrukdė V.

L. atvykti į kitÄ miestÄ (past. – (duomenys neskelbtini)) su ta pačia transporto priemone, kuriÄ jis naudoja darbui, ir vėliau neblaiviam jÄ vairuoti. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad asmuo padeda sugyventinei auginti pastarosios mažametę dukrÄ , prižiÅ«ri savo sunkiai sergančiÄ mamÄ , kuriai reikalinga pagalba, pats turi sveikatos problemų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino visas svarbias aplinkybes skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatant jos terminÄ , todėl jos neskirti ar mažinti terminÄ , kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

20. Pažymėtina, kad visos tiek pirmosios instancijos teismo įvertintos, tiek apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, egzistavo dar iki V. L. padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jam buvo žinomos, t. y. jis aiÅ¡kiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra svarbus tiek darbine, tiek asmenine prasmėmis, taip pat turi įtakos ir jo artimiems asmenims (motinai, sugyventinei ir jos mažametei dukrai), tačiau tai V. L. nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimÄ styti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes jo atžvilgiu.

Asmens nurodoma priežastis, dėl kurios jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (past. – nenorėjo palikti automobilio su jame esančiais vertingais daiktais), tik patvirtina V. L. abejingÄ požiÅ«rį į valstybėje galiojančias Kelių eismo taisykles, iÅ¡kelia jo asmeninius interesus (past. – materialinio turto iÅ¡saugojimÄ ) aukščiau visuomenės narių siekio jaustis saugiai transporto priemonių eisme, ir jo necharakterizuoja kaip ypatingai atsakingo bei pareigingo piliečio.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors V. L. baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu, tačiau tai nepaneigia fakto, jog jo atžvilgiu praeityje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei kartÄ nutraukta baudžiamoji byla BK 93 straipsnio pagrindu (b. l. 32-33). Tai tik patvirtina, kad V. L. yra linkęs pažeidinėti valstybėje galiojančius įstatymus ir Å¡velninti skiriamÄ baudžiamojo poveikio priemonę nėra jokio pagrindo.

21. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) suformuoto administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimu konstatuota, jog V. L. 2015 m. rugpjūčio 30 d. apie 18.08 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,29 promilių girtumas. Minėtu nutarimu V. L. buvo paskirta 362 Eur bauda (past.

– kuriÄ sumokėjo (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių (b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. L. antrÄ kartÄ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, todėl galima pagrįstai teigti, jog Å¡ioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio. Pažymėtina ir tai, kad asmeniui nustatytas girtumas Å¡ioje byloje beveik du kartus didesnis, nei pirmu atveju, t. y. savo pobÅ«džiu Å¡is Å¡iurkÅ¡tus ir pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sunkėjo.

Svarbu ir tai, kad už pirmÄ kartÄ padarytÄ pažeidimÄ , kai V. L. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, jam buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, tačiau Å¡is ypatingai neigiamas pasekmes jam turintis draudimas (past. – kaip galima suprasti iÅ¡ V. L. iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos), jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nesulaikė nuo analogiÅ¡kų veiksmų darymo ateityje. Spręstina, kad V. L. nepadarė absoliučiai jokių teigiamų iÅ¡vadų dėl savo visuomenėje netoleruotino elgesio, todėl galima pagrįstai manyti, jog apeliaciniame skunde nurodomi motyvai yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, siekiant suÅ¡velninti kilsiančias neigiamas pasekmes, o ne kritiÅ¡kas savo veiksmų vertinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise baudžiamajame įstatyme numatytam minimaliam terminui, kai V. L. antrÄ kartÄ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, ne tik bÅ«tų neproporcingas nustatytų aplinkybių kontekste, tačiau kartu pažeistų ir teisingumo principÄ bei asmeniui galimai suformuotų tam tikrÄ nebaudžiamumo jausmÄ . Å ios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad Å¡iurkščius ir pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau bÅ«tų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtÄ , sveikatÄ ir gyvybę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas vidurkis, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo pagrįstÄ tiek faktinį, tiek teisinį pagrindÄ uždrausti vairuoti transporto priemones ir ilgesniam laiko tarpui. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ 23. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V.

L. taip pat buvo paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant dvylikos mėnesių sumokėjimo terminÄ , jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad V. L. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl jos padarymo, yra dirbantis, turi sugyventinę, jam buvo nustatytas artimas sunkiam girtumo laipsnis, vertino nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir V.

L. asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jos dydis yra proporcingi bei adekvatūs nustatytoms bylos aplinkybėms.

24. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo suteikta diskrecijos teise, nekonfiskavo V. L. vairuotos transporto priemonės – automobilio CITROEN JUMPER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ar Å¡io turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skyrimas nagrinėjamu atveju neužtikrins teisės pažeidimų prevencijos ir asmuo, Å¡ioje byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nepatirs tokių neigiamų pasekmių, kurios pilna apimtimi užkardins galimybę ateityje daryti teisės pažeidimus ar naujas nusikalstamas veikas.

25. Nors V. L. praÅ¡o jam paskirtÄ 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ sumažinti iki 5 MGL (250 Eur), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta, jog jo turtinė padėtis iÅ¡ tiesų bÅ«tų sunki, dėl ko V. L. nesugebėtų per dvylikos mėnesių terminÄ sumokėti jam paskirtos įmokos, bei paskirtas įmokos dydis bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas padarytam nusikaltimui, pažeistų teisingumo ir protingumo principus ar suvaržytų asmens teises bei teisėtus interesus labiau, nei tai bÅ«tina.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų (past. – jų nepateikė ir V. L.), jog asmuo bÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo ir Å¡iuo metu negautų pajamų, turėtų didelių turtinių įsipareigojimų ar iÅ¡laikytinių, kuriems bÅ«tina finansinė pagalba. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas V. L. paskyrė įmokos dydį, kuris yra daugiau nei dvigubai mažesnis už įstatyme numatytÄ vidurkį (past. – 65 MGL). Apskaičiavus per mėnesį tenkančios sumokėti įmokos dydį matyti, jog per mėnesį mokant lygiomis dalimis, mokėtina suma – 125 Eur (30 MGL / 12 = 2,5 MGL. 2,5 MGL x 50 Eur = 125 Eur), t. y.

Å¡i pinigų suma nėra tokia, kuriÄ sumokėjęs asmuo patirtų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes. Vien simbolinės, V. L. tenkinančios baudžiamojo poveikio priemonės dydžio paskyrimas, neatitiktų baudžiamojo poveikio priemonėms keliamų tikslų, nes ji, kaip ir bausmė, turi auklėti asmenį, kad jis ateityje preciziÅ¡kai laikytųsi įstatymų bei gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Negatyvių padarinių buvimas yra neatsiejama baudžiamojo poveikio priemonės pasekmė, be kurios nebÅ«tų pasiekti jai keliami tikslai, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡ios taikomos priemonės bÅ«tų beprasmiÅ¡kos.

Kaip jau minėta, praeityje V. L. paskirta bauda ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, savo tikslų nepasiekė bei jo nesustabdė nuo pakartotinio vairavimo bÅ«nant neblaiviam, todėl akivaizdu, kad tik griežčiau nubaudus asmenį, pastarasis realiai įvertins savo neteisėtÄ elgesį ir ateityje daugiau analogiÅ¡kų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebedarys. Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų 26. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 37,28 Eur už V.

L. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ (b. l. 144).

27. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog V. L. neturėjo gynėjo advokato (b. l. 133, 136), 2020 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo V. L. (b. l. 134, 135). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius V. L. parinko gynėjÄ advokatę JevgenijÄ Savčenko (b. l. 138). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi V. L. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta gynėja (b. l. 139).

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę skirti V. L. gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms Å¡ių iÅ¡laidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laikÄ nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Atsižvelgiant į tai, proceso iÅ¡laidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimÄ iÅ¡ nuteistojo V. L. nepriteisiamos.

29. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pagrįstai V. L. paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę bei įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , taip pat nustatė proporcingus jų dydžius, todėl asmens, kurio atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla, apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti V. L. apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendį nepakeistÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo (pažymos) atlyginti proceso iÅ¡laidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Darius Pranka Paulius Veršekys