Legislator Case Law & Legislation
b7ef2d2e-eec8-479f-bd69-ba5242f29412 AI generated

b7ef2d2e-eec8-479f-bd69-ba5242f29412 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

Case Number b7ef2d2e-eec8-479f-bd69-ba5242f29412
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Skundo nagrinėjimo administracinė byla NrSkundo nagrinėjimo administracinė byla Nr. II-149-503/2011Proceso Nr. 4-02-3-01306-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2011 m. gruodžio 21 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant H. Chmieliauskienei, G. L., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai N. S., skundžiamÄ nutarimÄ priėmusios institucijos atstovei R. G., nukentėjusiajam A. V., jo atstovui advokato padėjėjui A.

Legislator headnote

AI generated

b7ef2d2e-eec8-479f-bd69-ba5242f29412 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas: namo teritorijos jÄ ir dukrÄ gatvėje, vieÅ¡oje vietoje, staiga puolančių lojančių Å¡unų. Dėl pribėgusių Å¡unų prasidėjusių pjautynių, nuo jų Å¡uns nusimovė antsnukis ir Å¡uo matomai įkando vienam A. V. Å¡uniui. Dėl netikėto A. V. Å¡unų puolimo ant jų bei prasidėjusių Å¡unų pjautynių jos dukra iÅ¡sigando, pargriuvo ir apsibrozdino abu kelius, jai buvo įbrėžta deÅ¡inė plaÅ¡taka (tai patvirtina byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų), tuo tarpu Å¡unys toliau pjovėsi greta pargriuvusius dukters.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Skundo nagrinėjimo administracinė byla NrSkundo nagrinėjimo administracinė byla Nr. II-149-503/2011Proceso Nr. 4-02-3-01306-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2011 m. gruodžio 21 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant H. Chmieliauskienei, G. L., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai N. S., skundžiamÄ nutarimÄ priėmusios institucijos atstovei R. G., nukentėjusiajam A. V., jo atstovui advokato padėjėjui A.

T.,iÅ¡nagrinėjęs N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl kurios priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, skundÄ ,      n u s t a t ė :Ä®vertinus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarimÄ Nr. A11-10582-(7987)-(1.1.47-T1), Å¡i komisija N. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 5 dalį paskyrė 800 Lt baudÄ su gyvÅ«no konfiskavimu už tai, kad ji 2011 m. liepos 13 d., apie 18 val. 00 min., BijÅ«nų gatve, Vilniuje, vedžiojo teisės norminių aktų nustatyta tvarka neįregistruotÄ Amerikiečių StafordÅ¡yro terjerÄ be antsnukio ir pavadėlio, neturėdama leidimo laikyti tokios veislės Å¡unį, kuris sužalojo A.

V. priklausantį šunį, tuo padarydamas žalos A. V. sveikatai ir turtui, t.y. tokiu būdu N. S. pažeidė Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresiravimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietose taisyklių ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresiravimo ir prekybos jais taisyklių reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 110 straipsnio 5 dalyje.

N. S., nesutikdama su minėtu nutarimu ir jį įstatymo nustatyta tvarka apskundusi teismui, skunde nurodė, kad su policijos pareigÅ«nės R. M. suraÅ¡ytu Administracinio teisės pažeidimo protokolu (toliau – Protokolas), kurio pagrindu buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo medžiaga aukščiau minėtoje komisijoje, ir skundžiamu nutarimu nesutinka, kadangi Å¡ie suraÅ¡yti nesilaikant ATPK nuostatų, reglamentuojančių Å¡ių procesinių dokumentų turinį, kaltinimas pareikÅ¡tas netinkamai, nes nei Protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodyta, kokie gyvÅ«nų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais bei atskirų rūšių gyvÅ«nų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisykles numatančių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, atliekant jai taikomo pažeidimo tyrimÄ ir jo svarstymÄ neatskleista administracinio teisės pažeidimo esmė.ATPK 110 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už gyvÅ«nų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvÅ«nų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimÄ .

Å io straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už agresyvių sÅ«nų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimÄ , o ATPK 110 straipsnio 5 dalis nustato administracinę atsakomybę už Å¡io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytas veikas, padariusias žalos asmens sveikatai ar turtui. IÅ¡ Å¡ios normos tyrinio matyti, kad ATPK 110 straipsnio 5 dalis yra blanketinė norma, t. y. nukreipianti į teisės aktus, kuriuose yra nustatytos gyvÅ«nų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklės bei atskirų rūšių gyvÅ«nų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklės, todėl sprendžiant administracinės atsakomybės už tokį pažeidimÄ klausimÄ , turi bÅ«ti taikomos įstatymų nuostatos, apibrėžiančios veikÄ , kurios objektyvÅ«s požymiai buvo nustatyti jai inkriminuojamoje veikoje.

Todėl suraÅ¡ant jai administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Å¡io ATPK straipsnio pagrindu, turėjo bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s teisės aktų reikalavimai, kuriuos ji pažeidė. Nesant iÅ¡pildytų Å¡ių įstatymo reikalavimų, jos gynyba dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo yra apribota.Tokiu bÅ«du protokolÄ suraÅ¡iusi tyrėja nesilaikė ATPK 260 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, o bylÄ nagrinėjęs organas - ATPK 286 straipsnio reikalavimų, ir Å¡ie procesiniai pažeidimai yra esminiai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien apraÅ¡yti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimÄ nustatantį aktÄ , t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikacijÄ . AnalogiÅ¡ki reikalavimai keliami ir ATPK 287 straipsnyje apibrėžto nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo byloje turiniui. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ .

Protokole taip pat nebuvo iÅ¡dėstyti objektyvieji jai inkriminuojamo pažeidimo požymiai, o vien pažeidimo objektyviųjų požymių iÅ¡dėstymas skundžiamame nutarime, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu yra kaltinama, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jai buvo pareikÅ¡tas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.Vertinant jos veiklÄ turėjo bÅ«ti aktualios taisyklės, reglamentuojančios gyvÅ«nų bei agresyvių Å¡unų įsigijimÄ , laikymÄ , veisimÄ , dresavimÄ , gabenimÄ , registravimÄ ir prekybÄ jais.

Šis teisės aktas, konkretūs pažeisti jo punktai nei Protokole, nei skundžiamame nutarime nebuvo nurodyti, todėl tiek Protokole, tiek ir skundžiamame nutarime jos atžvilgiu suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus ir tai yra esminis pažeidimas, o Protokolas surašytas pilnai neįsitikinus, kad ji pažeidė ATPK 110 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Taip pat pareiškėja nesutinka dėl jai paskirtos nuobaudos, nes ATPK 302 straipsnio 1 dalis nurodo, kad „skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.“ To paties straipsnio 3 dalis nurodo, kad „baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigÅ«no), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nutarime.“ ATPK 110 straipsnio 5 dalies sankcija užtraukia baudÄ nuo penkių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio litų su gyvÅ«nų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Administracinės komisijos priimtas skundžiamas nutarimas dalyje dėl 800 Lt baudos skyrimo ir dėl kito asmens - A. K. priklausančio Å¡uns konfiskavimo yra visiÅ¡kai nemotyvuotas bei savo esme sankcijų požiÅ«riu yra prieÅ¡taraujantis visuotinai pripažintiems bei kiekvienos bylos aplinkybių vertinimui taikomiems bendriesiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Galiausiai skundžiamo nutarimo motyvacija dalyje dėl Å¡uns konfiskavimo yra ir nelogiÅ¡ka, o bÅ«tent, bylos dokumentai - eksporto kilmės sertifikatas, gyvÅ«no registracijos pažymėjimas patvirtina, kad amerikiečių stafordÅ¡yro terjero Å¡uns savininkas yra A.

K., kuris įsigijo Å¡unį ir 2011-07-27 registravo jį savo vardu. Tokiu bÅ«du, ji, kaip Å¡uns valdytoja, įvykio dienÄ vedžiojo savininkui A. K. priklausantį Å¡unį, todėl net ir tuo atveju, jeigu teismas nustatytų jos neteisėtus veiksmus dėl Å¡uns laikymo ir nuspręstų už tai skirti nuobaudÄ - baudÄ , papildoma sankcija jai dėl Å¡uns konfiskavimo, kaip Å¡uns valdytojai, o ne savininkei, prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams. Juo labiau, kad 110 straipsnio 5 dalies normos dispozicijos sankcija yra alternatyvinė.ATPK 284 straipsnis skelbia, kad „organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.“ Vertindama bylos medžiagÄ mano, kad skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi administracinė komisija netyrė ir nenustatė jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei ar ji trauktina administracinėn atsakomybėn.Tiek įvykusio įvykio pabaigoje, tiek ir bylos nagrinėjimo Å¡ioje Administracinėje komisijoje metu nepriklausomai nuo įvykusių aplinkybių ji atitinkamai atsiprašė A.

V. ir iÅ¡reiÅ¡kė apgailestavimÄ dėl įvykusio įvykio. Administracinė komisija neįvertino, kad ji, kaip Å¡uns valdytoja, niekada nebuvo bausta (neturi galiojančių nuobaudų) už Å¡unų laikymo taisyklių pažeidimus.Taip pat nori pabrėžti, kad ji su A. K., kuris yra Å¡uns, savininkas, gyvena daugiabutyje ir nei vienas jų namo gyventojas niekada nebuvo pateikęs jokio skundo dėl Å¡unų laikymo taisyklių. Tokių duomenų byloje nėra. Todėl mano, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažintų jÄ padariusiÄ tam tikrÄ pažeidimÄ , tiek sankcijos dalis dėl baudos dydžio, tiek ir sankcijos dalis dėl Å¡uns konfiskavimo yra neadekvati įvykusiam pažeidimui.Kartu mano, kad tiek tyrėja, atlikusi pirminį įvykio tyrimÄ , tiek ir Administracinė komisija, nevertino faktinės aplinkybės, susijusios su jos ir jos vaiko bÅ«tinÄ ja gintimi nuo iÅ¡ A.

V. namo teritorijos jÄ ir dukrÄ gatvėje, vieÅ¡oje vietoje, staiga puolančių lojančių Å¡unų. Dėl pribėgusių Å¡unų prasidėjusių pjautynių, nuo jų Å¡uns nusimovė antsnukis ir Å¡uo matomai įkando vienam A. V. Å¡uniui. Dėl netikėto A. V. Å¡unų puolimo ant jų bei prasidėjusių Å¡unų pjautynių jos dukra iÅ¡sigando, pargriuvo ir apsibrozdino abu kelius, jai buvo įbrėžta deÅ¡inė plaÅ¡taka (tai patvirtina byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų), tuo tarpu Å¡unys toliau pjovėsi greta pargriuvusius dukters.

Suprasdama vykstančios situacijos pavojingumÄ ir grėsmę ne tik jai, bet ir dukrai bei Å¡uniui, Å¡unį laikydama už pavadžio, stengėsi neprileisti A. V. Å¡unų prie dukros ir savęs. Å iais savo aktyviais veiksmais ji siekė kuo greičiau paÅ¡alinti kilusį pavojų dėl jas užpuolusių A. V. Å¡unų.Pati kreipėsi į tyrėjÄ R. M., kad pagal Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 0179/11/24, kaip įvykio aplinkybių įrodymÄ Ä¯statymų numatyta tvarka iÅ¡ namų valdos savininkų pareikalauti filmuotos duomenų medžiagos, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, kadangi vaizdo kameros galėjo užfiksuoti patį įvykį.

A. V. šios medžiagos nepateikė. Tokiu būdu mano, kad dėl šio nemotyvuoto atsisakymo tyrimas iš esmės negalėjo būti objektyviai atliktas.Be to, dėl liudytojų nurodė, kad Administracinės komisijos skundžiamame nutarime nurodyta, jog „liudininkai E. K., L. G. ir S. B. paaiškino, kad 2011-07-13 apie 18 val. matė, kaip Bijūnų gatve ėjo moteris su mergaite ir ant pavadėlio vedėsi šunį <.,.>“. Pažymėtina, kad šiame nutarime klaidingai nurodyta liudytoja E. K.. Byloje nebuvo ir negalėjo būti apklausta liudytoja mažametė E. K., su kuria ji būtent ir vedžiojo šunį pasivaikščiojimo metu.

Å is epizodas suponuoja pagrindÄ teigti, kad Administracinė komisija nebuvo įsigilinusi į bylos esmę bei į liudytojų duodamus paaiÅ¡kinimus, kas laikytina atsainiu bylos aplinkybių tyrimu.Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylÄ administracinėje komisijoje buvo pažeisti ir elementarÅ«s proceso reikalavimai dėl liudytojų apklausos, t.y. dalis liudytojų - buvo apklausinėjami dalyvaujant keletui liudytojų kartu ir girdint, kokius paaiÅ¡kinimus teikia apklausiamas liudytojas, kaip pvz. E. R. su L.

G., G. J. su I. P..Vertinant bylos aplinkybes reikÅ¡mingas yra liudytojų paaiÅ¡kinimų nuoseklumas, iÅ¡samumas bei objektyvus atitikimas įvykio vietoje vykusioms aplinkybėms. Nutarime nurodyta, kad liudininkai G. J., I. P., E. R., R. B. paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad matė, kaip 2011-07-13 apie 19 val. BijÅ«nų gatve moteris su vaiku vedėsi palaidÄ ir be antsnukio stafordÅ¡yro veislės Å¡unį, kuris pro vartelius įbėgo į vieno namo kiemÄ ir užpuolė ten buvusius Å¡unis bei jų Å¡eimininkÄ .

Pirma atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nutarime klaidingai nurodytas liudytoju G. J., tikra liudytojo pavardė G. J..Antra, Administracinė komisija Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė nepagrįstai, kad jos vedamas Å¡uo pro vartelius įbėjo į vieno namo kiemÄ ir užpuolė ten buvusius Å¡unis bei jų Å¡eimininkÄ , kadangi nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nei savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, nei savo paaiÅ¡kinimuose žodžiu nagrinėjant bylÄ Administracinėje komisijoje, vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtino Å¡ios aplinkybės. PrieÅ¡ingai, liudytojas G.

J. į pateiktÄ klausimÄ atsakė, kad iÅ¡ tos vietos, kur jis su I. P. stovėjo (BijÅ«nų ir Pakalnučių gatvių sankryžoje) kiemas nesimato. Pagal byloje pateiktas tos vietovės žemėlapių iÅ¡traukas matyti, kad nuo BijÅ«nų ir Pakalnučių gatvių sankryžos iki A. V. namo atstumas yra beveik 110 metrų. AnalogiÅ¡kai ir liudytojas E. R., bÅ«damas nuo įvykio vietos už poros namų, taip pat negalėjo patvirtinti, kas vyko BijÅ«nų g. 24 namo kieme.PrieÅ¡ingus paaiÅ¡kinimus paminėtiems liudytojams pateikė L.

G. ir S. B., kurie nurodė, kad prie mano su dukra vedamo Å¡uns iÅ¡ vieno namo iÅ¡bėgo du Å¡uniukai ir vienas jų puolė mergaitę, o kitas Å¡unį. Taigi, Å¡unų pjautynės vyko gatvėje, o ne namo kieme. Be to, L. G. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad jos Å¡uo buvo su trumpu antsnukiu, tuo patvirtindamas mano paaiÅ¡kinimÄ , kad Å¡unį vedžiau su antsnukiu. Visų Å¡ių su liudytojais susijusių faktinių aplinkybių Administracinė komisija nevertino.Dėl laiko su įvykio aplinkybėmis nesutapimo nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad A.

V. 2011-07-13 18 val. 24 min. pagalbos telefonu registravo įvykį policijoje, kad adresu BijÅ«nų g. 24, Vilniuje, įvyko Å¡unų pjautynės ir buvo sužalotas pats jis ir jo Å¡uo. Tačiau 2011-07-18 paaiÅ¡kinime A. V. nurodo prieÅ¡ingai, kad 2011-07-13 apie 20 val. jam bÅ«nant savo namo kieme jį užpuolė kovinis Å¡uo, ko pasekoje buvo sužalotas jo Å¡uo. Byloje esančioje Senamiesčio veterinarijos klinikos (UAB „Kaitas“) 2011-07-14 pažymoje nurodyta, kad į klinikÄ dėl sužalojimų gydymo apie 20 val. kreipėsi A.

V.. Tačiau iÅ¡ Å¡ios pažymos neaiÅ¡ku, kurios dienos 20 val. buvo kreiptasi. Pastebėtina ir tai, kad Senamiesčio veterinarijos klinikos darbo valandos darbo dienomis yra iki 19 val. A. V. pateikti 2011-07-14 17 val. 14 min. kvitai iÅ¡ UAB „Kaitas“ negali patvirtinti aplinkybės, kad 2011-07-13 apie 20 val. A. V. buvo apsilankęs klinikoje dėl sužaloto Å¡uns. Todėl kompleksiÅ¡kai vertinant A. V. paaiÅ¡kinimus ir veterinarijos klinikos iÅ¡duotus dokumentus galima daryti iÅ¡vadÄ , kad A. V. objektyviai negalėjo tÄ pačiÄ 20 valandÄ bÅ«ti ir savo namuose BijÅ«nų g. 24, Vilniuje (Lazdynų mikrorajone) ir Senamiesčio veterinarijos klinikoje, kuri yra Liejyklos g. 6, Vilniuje (Senamiestyje).

Be Å¡io, visų liudytojų paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad jie buvusį įvykį užfiksavo apie 19 val., o A. V. bendruoju pagalbos telefonu skambino 18 val. 24 min. Visi Å¡ie nesutapimai laiko požiÅ«riu sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad A. V. nurodytos aplinkybės laiko atžvilgiu nesutampa su bylos medžiagos ir liudytojų paaiÅ¡kinimuose nurodytomis aplinkybėmis, o tai turi bÅ«ti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.Be to, pareiÅ¡kėja dėl žalos padarymo sveikatai pagrįstumo nesutinka su Administracinės komisijos skundžiamame nutarime pateikta iÅ¡vada, kad dėl GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių nesilaikymo A.

V. patyrė žalÄ sveikatai. Byloje nėra jokio Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiančio dokumento, kuris įrodytų, kad dėl jos neva neteisėtų veiksmų A. V. bÅ«tų buvęs sužeistas. Å ios faktinės aplinkybės taip pat nepatvirtino ir nei vienas liudytojas.Kad bÅ«tų pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę. Mano, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykusio įvykio, liudytojų paaiÅ¡kinimų skirtingumas ir dalies liudytojų tiesioginis įvykio nematymas, turi bÅ«ti vertintinos atsakomybėn trauktino asmens, t.y. jos naudai.

Ä®vertinus byloje surinktÄ medžiagÄ , turi bÅ«ti laikoma, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog ji padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 110 str. 5 d., todėl vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu teismo praÅ¡o 2011-08-25 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-10582-(7987)-(1.1.47-T1) panaikinti, o administracinę bylÄ nutraukti.Teismo posėdžio metu N. S. skundÄ palaikė. Papildomai raÅ¡tu nurodė, kad jos į bylÄ pateiktas 2011-08-11 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Lazdynų policijos nuovados nutarimo nuoraÅ¡as patvirtina, kad A.

V. atsisakė pateikti filmuotÄ medžiagÄ Policijos tyrėjai. Byloje esant ginčui dėl to, kas gi - jos Å¡uo, ar A. V. Å¡unys pradėjo pjautynes, bei kurgi - gatvėje ar A. V. kieme pjautynės prasidėjo ir A. V. atsisakius filmuotÄ Ä¯vykio medžiagÄ Â pateikti, A. V. pateikti Administracininei komisijai paaiÅ¡kinimai, pagal kuriuos jos Å¡uo neva jį puolė, yra nepagrįsti ir atmestini. Be to, Å¡ios aplinkybės patvirtina tai, kad A. V. vengia nustatyti tiesÄ byloje bei pateikti visus su įvykiu susijusius ir jo žinioje esančius įrodymus.

Å ios aplinkybės sudaro rimtÄ pagrindÄ abejoti A. V. paaiÅ¡kinimų pagrįstumu, kurie prieÅ¡tarauja daugeliui kitiems byloje surinktiems įrodymams. Be to, jos telefono skambučių įvykio dienÄ - 2011-07-13 – iÅ¡klotinė patvirtina tai, kad iÅ¡ karto po įvykio 18.22 val. ji skambino A. K.. Tai papildomai parodo, kada faktiÅ¡kai įvyko įvykis bei tai, kad pats A. V. bei jo nurodyti liudytojai I. P., E. R., R. B., G. J. Administracinei komisijai pateikė tikrovės neatitinkančius (prieÅ¡taringus) paaiÅ¡kinimus - visi vienodai klysta dėl įvykio laiko.

Taip pat, jos į bylÄ pateikta 2011-10-14 jojimo sporto klubo „Pasaga“ pažyma dėl N. S. aktyvaus dalyvavimo klubo veikloje patvirtina, kad ji nuolatos dirba su gyvÅ«nais bei supranta jų elgsenÄ , jais rÅ«pinasi. Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga vertinant jos pateikiamų paaiÅ¡kinimų pagrįstumÄ inter alia susijusių su Å¡uns elgsena įvykio metu (tai, kad jos Å¡uo nepuolė nei A. V., nei jo Å¡uniukų), taip pat su ta aplinkybe, kad Å¡uo negalėjo bÅ«ti be antkaklio (dėl Å¡ios aplinkybės iÅ¡siskiria A.

V. liudytojų paaiÅ¡kinimai). Taip pat į bylÄ pateikti internetinės svetainės www.facebook.com duomenų nuoraÅ¡ai patvirtina, kad K. V. (galimai A. V. sÅ«nus, nurodomas 2011-07-14 A. V. pareiÅ¡kime bei A. V. pateiktuose Å¡uns dokumentuose) yra draugas su A. V. nurodytais liudytojais I. P., G. J.. Tai patvirtina liudytojus buvus susižinojus bei esant Å¡aliÅ¡kus. Taip pat į bylÄ pateiktas 2011-10-21 leidimo A. K. laikyti agresyvios veislės Å¡unį nuoraÅ¡as patvirtina, kad Å¡uns konfiskavimo priemonės taikymas yra nepagrįstas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ analogiÅ¡koje byloje (Å¡io teismo 2009-01-16 nutartis pridėta).

Taip pat į bylÄ pateiktos pažymos patvirtina jos Å¡unį iÅ¡laikius socializacijos testÄ bei Å¡io testo programÄ (tai liudijantys dokumentai pridėti), o bÅ«tent: kad Å¡uo yra visiÅ¡kai neagresyvus ir vieÅ¡ose vietose apkritai leidžiama tokį Å¡unį vedžioti be antsnukio (Taisyklių 25.2 p.) taip pat leisti Å¡uniui žaisti aptvertose Å¡unų vedžiojimo aikÅ¡telėse palaidÄ ir be antsnukio (Taisyklių 26.1 p.). Be to, Å¡ie dokumentai reikÅ¡mingi bylai, kadangi Å¡ie paneigia prielaidas neva jos vestas Å¡uo galėjo pulti A.

V. ar jo Å¡unis. Be to, jos į bylÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-16 nutartis, kurioje yra analogiÅ¡kos aplinkybėms, byloja, kad Å¡is teismas laikė, kad nėra pagrindo Å¡unį konfiskuoti. Be to, jos į bylÄ pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kur nutarime dėl administracinės atsakomybės taikymo nurodžius tik blanketinę ATPK normÄ , tačiau nenurodžius konkrečių teisės normų, kurios neva buvo pažeistos, byloja, kad nutarimai buvo naikinami kaip neteisėti.

Be to, N. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad viso tyrimo metu bei Å¡iuo metu laikosi nuoseklios pozicijos, kad ji Å¡unį vedė su antkakliu, pavadžiu ir antsnukiu, o A. V. Å¡unys iÅ¡bėgo į gatvę, puolė jos Å¡unį ir sužalojo jos mažametę dukterį.Taip pat, nurodė, kad Administracinė komisija, neiÅ¡tyrė daugelio byloje surinktų įrodymų, klaidingai įvertino A. V. nurodytų liudytojų paaiÅ¡kinimus, todėl priėmė nepagrįstÄ skundžiamÄ nutarimÄ . Nes A.

V. atsisakė pateikti jo namuose esančių stebėjimo kamerų užfiksuotÄ medžiagÄ . Be to, pagal jos papildomai byloje pateiktÄ antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , A. V. Å¡unys galėjo iÅ¡bėgti pro A. V. kiemo vartus ir tokiu bÅ«du A. V. neužtikrino, kad jo Å¡unys neiÅ¡bėgtų į gatvę. Tokiu neaplaidumu A. V. pažeidė GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau - Taisyklės) 3.27 2 p., 6.9 p., 24 p., 36 p. Taip pat byloje pateikta veterinarijos klinikos pažyma patvirtina jos Å¡unį TairÄ esant sveikÄ , stabilios psichikos, taip pat tai, kad Å¡iam Å¡uniui nepasireiÅ¡kia agresija.

Be to, jos į bylÄ pateiktos medikų parengtos ataskaitos liudija apie jos dukros sužalojimÄ Ä¯vykio metu bei psichologinę traumÄ dėl nežmoniÅ¡ko A. V. elgesio iÅ¡ karto po įvykio.Taip pat, ji teismo posėdžio metu teigė, kad A. V. liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi ir nepatikimi, todėl jais vadovautis nėra pagrindo, nes visuose A. V. ir jo nurodytų liudytojų paaiÅ¡kinimuose klaidingai nurodomas įvykio laikas. A. V. 2011-07-14 pirminiame pareiÅ¡kime nurodė, kad Å¡unų peÅ¡tynės įvyko apie 20.00 val.

Tačiau faktiÅ¡kai įvykis įvyko apie 18.20 val. Tai patvirtina A. V. praneÅ¡imo pagrindu atlikta Å¡io įvykio registracija policijoje, kur užfiksuotas skambučio laikas yra 18.24 val. Taip pat tai patvirtina jos telefono skambučių iÅ¡klotinė, kur iÅ¡ karto po įvykio 2011-07-13 18.22 val. skambino A. K., kad praneÅ¡ti apie atsitikimÄ bei judviejų dukros sužalojimÄ atsitikimo metu. Be to, klaida, kuriÄ padarė A. V. klaidingai nurodydamas įvykio laikÄ , buvo vėliau pakartota visų A. V. nurodytų liudytojų, o bÅ«tent:

I. P. nurodė įvykio laikÄ apie 19.00 val., tai patvirtina jos 2011-07-22 paaiÅ¡kinimas; E. R. - apie 19.20 - 19.30 val., tai patvirtina jo 2011-07-29 paaiÅ¡kinimas; R. B. - apie 19.00 val., tai patvirtina skundžiamas nutarimas; G. J. - apie 19.00 val., tai patvirtina 2011 m. liepos liudytojo apklausos protokolas. Be to pažymėtina, kad nėra nurodyta tiksli apklausos protokolo data - G. J. apklausos atlikimo diena. O pagal analogijÄ , taikant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatas, tai leidžiant ATPK 249 str. 2 d., taikytinas ikiteisminio tyrimo atlikimo metu liudytojo apklausos protokolo reikalavimas - privalo bÅ«ti nurodyta apklausos data (BPK 179 str. 2 d., 183 str. 3 d.).

Nesant bÅ«tino procesinio dokumento rekvizito Å¡is dokumentas savame yra neteisėtas. Å ios aplinkybės patvirtina tai, kad tiek A. V., tiek ir visi jo pakviesti liudytojai klaidingai nurodė įvykio laikÄ . Be to, jai yra pagrindo manyti, kad A. V. galimai nurodė, kokius paaiÅ¡kinimus turėtų pateikti jo nurodomi liudytojai ir to pasekoje absoliučiai visi A. V. pasitelkti liudytojai klaidingai nurodė įvykio laikÄ . Be to, pagal analogijÄ taikant BPK nustatytas liudytojų apklausos taisykles, bÅ«tina, kad liudytojai teikdami paaiÅ¡kinimus bÅ«tų tarpusavyje nesusižinoję (BPK 264 str.).

Tuo tarpu liudytojų bendrai padaryta klaida dėl faktinės aplinkybės, kuri yra neginčijamai įrodyta kitomis įrodinėjimo priemonėmis (įvykio registracija policijoje, bei jos telefono pokalbių iÅ¡klotine), patvirtina liudytojus buvus susižinojus tarpusavyje (visi A. V. liudytojai padarė tÄ pačiÄ klaidÄ ) bei daro jų parodymus nepatikimais. Ji daro iÅ¡vadÄ , kad toks visuotinis A. V. liudytojų suklydimas dėl įvykio laiko patvirtina pateiktų liudijimų prieÅ¡taringumÄ ir nepagrįstumÄ .

Be to, A. V. liudytojai apklausos Komisijoje metu susižinojo (BPK 264 str.). Atkreipia dėmesį, kad liudytojų apklausa Komisijoje taip pat vyko ignoruojant esminį liudytojų apklausos principÄ - draudimÄ liudytojams susižinoti. Tuo tarpu administracinė atsakomybė pagal savo pobÅ«dį yra panaÅ¡i į baudžiamÄ jÄ atsakomybę, todėl bylose, kuriose gali bÅ«ti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų bÅ«ti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos.

Taigi liudytojų apklausai šiuo atveju taikytinos BPK nuostatos, susiję taip pat ir su draudimu liudytojams susižinoti apklausų metu (BPK 264 str.). be to, liudytojai buvo apklausiami poromis - G. J. kartu su I. P., G. J. nepateikė asmeninių liudijimų, tačiau nuolatos pritarė I. P. pasakojimui, manytina, kad analogiškai šie liudytojai buvo apklausti ir policijoje, kadangi jų paaiškinimų turinys yra identiškas. Todėl išvada, kad liudytojams esant susižinojusiems tarpusavyje tai daro jų pateiktus paaiškinimus prieštaringais, nepatikimais.

Todėl jais negalima vadovautis byloje. Be to, A. V. nurodyti liudytojai skirtingai aiškina aplinkybes, susijusias su antkaklio buvimu, ar nebuvimu. Visi A. V. pasitelkti liudytojai dėl šių aplinkybių pateikia tikrovės neatitinkančius parodymus, nes tai liudija parodymų tarpusavio prieštaringumas. G. J., I. P., E. R. nurodė, kad šuo ėjo palaidas be antsnukio ir pavadžio. E. R. nurodė, kad išvedusi šunį iš kiemo moteris užsegė pavadį. Vadinasi visi šie trys liudytojai teigia šunį buvus su antkakliu, tačiau be antsnukio ir pavadžio.

E. R. tvirtina, neva pavadis buvo užsegtas po įvykio neva jai išvedus šunį iš A. V. kiemo. Tuo tarpu A. V. bei 2011-07-14 pareiškime bei R. B. 2011-07-25 paaiškinime teigia neva šuo buvo be antkaklio ir antkaklis buvo užsegtas tik gatvėje neva ištraukus šunį iš kiemo. Matyti, kad A. V. 2011-07-14 pareiškimas bei R. B. 2011-07-25 pareiškimai yra panašiai suformatuoti (identiškai nurodytas policijos komisariato pavadinimas, identiškai nurodyti pareiškėjo rekvizitai, vėliau tekstas formatuojamas skirtingai, tačiau loginė įvykių seka yra ta pati).

Tai leidžia manyti Å¡iuos dokumentus buvus parengtus ta pataus asmens arba juos rengus vienÄ pagal kitÄ . Tai paaiÅ¡kina, ir kokiu bÅ«du R. B. pateikė aiÅ¡kinimÄ Å¡unį buvus be antkaklio - pakartojo jį iÅ¡ A. V. pateikto pareiÅ¡kimo, kai likę liudytojai, kurie nepateikė savarankiÅ¡kų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, Å¡ios prielaidos nenurodė. Be to, kaip žmogus, Å¡unį auginanti Å¡eÅ¡erius metus, taip pat nuolatos dirbanti su gyvÅ«nais (esu profesionali jojikė) paaiÅ¡kina, kad kai Å¡uo yra paleidžiamas palakstyti palaidas (ko Å¡iuo metu nebuvo) antkaklis niekada nėra atsegamas.

Tai nedaroma patogumo dėlei - vien tik atsegamas pavadėlio karabinas, o antkaklis paliekamas Å¡uniui ant kaklo. Tai patvirtintų kiekvienas Å¡unį auginantis asmuo. Visuotinai žinomos aplinkybės papildomai neįrodinėtinos bei laikomos įrodytomis. Dėl to Å¡i A. V. ir R. B. prielaida yra visiÅ¡kai nepagrįsta bei pakartotinai patvirtina paaiÅ¡kinimų nepagrįstumÄ . Savo ruožtu Å¡ie paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja paties A. V. pasitelktų liudytojų paaiÅ¡kinimams. Pagal Å¡ias aplinkybes iÅ¡vada, kad A.

V. bei jo pasitelktų liudytojų paaiškinimai yra prieštaringi, todėl nepagrįsti. Be to, A. V. ir jo liudytojų paaiškinimais vadovautis byloje nėra pagrindo, nes kaip nurodė, A. V. liudytojai apklausiami padarė klaidas dėl byloje kitomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytų faktinių aplinkybių - įvykio laiko. Nepagrįstai nurodė 19.00 - 20.00 val, kai įvykis įvyko 18.22 val. - tai patvirtina policijos protokolas, įvykio registracija policijoje, jos telefono išklotinė. Tuo tarpu matyti, kad A.

V. su liudytojais nebuvo aptarę smulkmenos dėl Å¡uns antkaklio, todėl čia parodymai iÅ¡siskyrė. Dar daugiau, E. J., I. P., jų nurodomas draugas O. M. bei A. V. sÅ«nus K. V., kuris nurodomas ir kaip vienas iÅ¡ A. V. Å¡unų savininkų skiepų pase, vieÅ¡ai nurodo esÄ draugai. Tai patvirtinantys internetinės svetainės facebook nuoraÅ¡ai yra pateikti. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo, kad „draugas“ yra asmuo, su kuriuo palaikomi artimi santykiai, bičiulis arba draugu gali bÅ«ti laikomas asmuo, dirbantis tÄ patį darbÄ , priklausantis tam pačiam kolektyvui, esantis tų pačių pažiÅ«rų ir pan.

Tai papildomai paaiÅ¡kina ir Å¡ių asmenų suinteresuotumÄ pateikti A. V. (A. V. sÅ«nui K. V.) naudingus paaiÅ¡kinimus apklausų metu. Tai papildomai patvirtina ir aplinkybę, kad liudytojai buvo dar iki apklausų bei apklausų metų susižinoję. Taigi Å¡ių liudytojų parodymai yra nepatikimi. Pagal Å¡ias aplinkybes iÅ¡vada, kad parodymams esant prieÅ¡taringiems bei liudytojams esant susižinojusiems tarpusavyje, jie neturi įrodomosios galios. Byloje iÅ¡tyrus visus surinktus įrodymus matyti, kad nutarimu prieita prie nepagrįstų iÅ¡vadų.

Nes byloje taip pat yra pateikti kitų liudytojų parodymai - S. B., L. G.. Skundžiamame nutarime nenurodoma, kad yra ignoruojami Å¡ių liudytojų pateikiami parodymai ir kodėl vadovaujamasi A. V. nurodytų liudytojų paaiÅ¡kinimais. Å ie liudytojai nurodė A. V. prieÅ¡ingÄ paaiÅ¡kinimÄ - nurodė, kad A. V. Å¡unys iÅ¡bėgo į gatvę pro vartų apačiÄ , puolė jÄ ir jos dukrÄ bei Å¡unį. Dar daugiau, kaip minėta, A. V. atsisakė pateikti ant jo namų sumontuotų stebėjimo kamerų medžiagÄ .

Ji pati, jeigu tik turėtų bet kokį papildomÄ Ä¯rodymÄ , susijusį su įvykiu, nedelsiant jį pateiktų. Mano, kad taip elgtųsi kiekvienas teisingu bylos iÅ¡sprendimu suinteresuotas asmuo. Dabar gi, A. V. atsisako pateikti neÅ¡aliÅ¡kÄ bei tikrÄ situacijÄ patvirtinantį įrodymÄ - vaizdo kameromis užfiksuotÄ vaizdÄ . Tai papildomai patvirtina argumentus dėl A. V. bei jo liudytojų pasakojimo nepagrįstumo. A. V. atsisakė pateikti tyrėjai įrodymÄ , kuris bÅ«tų neginčijamai parodęs įvykio eigÄ ir visiÅ¡kai iÅ¡spendęs ginÄÄ dėl įvykio aplinkybių.

Be to, jos pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad tarp A. V. kiemo vartų bei grindinio yra didelis tarpas (20 cm), pakankamas šunims išbėgti lauk. Byloje yra pateikta taip pat ir veterinaro pažyma, kad jos šuo yra sveikas, stabilios psichikos, šuniui nepasireiškia agresija. Byloje yra ir įvykio padarinius vaikui patvirtinančios gydytojų pažymos, pagal kurias įvykio metu vaikas susižalojo (pargriuvęs šunims greta vaiko susipjovus), taip pat tai, kad dėl nežmoniško A.

V. riksmo ir grasinimo gatvėje, vaikas patyrė reikÅ¡mingus neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus. Visi Å¡ie įrodymai byloje iÅ¡tirti ir įvertinti nebuvo. Juos iÅ¡tyrus ir įvertinus, A. V. bei jo liudytojų pasakojimas tampa visiÅ¡kai nepagrįstas. Patikimi įrodymai (nuoseklÅ«s liudytojų parodymai, A. V. atsisakymas pateikti filmuotÄ medžiagÄ , antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, veterinaro pažyma, taip pat gydytojų pažymos) patvirtina, kad Å¡unų konfliktÄ sukėlė netinkamai prižiÅ«rimi bei palaidi į gatvę iÅ¡bėgę A.

V. šunys. Ne ji, o A. V. pažeidė Taisykles (Taisyklių 3.27 2 p., 6.9 p., 24 p., 36 p.). Todėl administracinė atsakomybė jai pagal ATPK 110 str. 5 d. pritaikyta nepagrįstai. Pagal šias aplinkybes išvada, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Be to, nėra pagrindo taikyti šuns konfiskavimo priemonę. Nes skundžiamu nutarimu administracinė atsakomybė taikyta - nuobauda bei šuns konfiskavimas. Ši priemonė taikyta atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad A. K. - šuns savininkas šunį „Gyvūnų registracijos duomenų bazėje“ įregistravo 2011-07-27 bei nėra gavęs leidimo šuns laikymui.

Tačiau A. K. 2011-10-21 gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimÄ Å¡uns laikymui, kurio nuoraÅ¡as yra byloje. Be to, 2011-10-23 Å¡uo sėkmingai iÅ¡laikė socializacijos testÄ , tai liudijanti pažyma yra byloje. Socializacijos testo iÅ¡laikymas patvirtina, kad Å¡uo yra visiÅ¡kai neagresyvus ir vieÅ¡ose vietose apskritai leidžiama tokį Å¡unį vedžioti be antsnukio (Taisyklių 25.2 p.). Å iuo dokumentu taip pat leista Å¡uniui žaisti aptvertose Å¡unų vedžiojimo aikÅ¡telėse palaidÄ ir be antsnukio (Taisyklių 26.1 p.).

Tai, kad Å¡uniui yra visiÅ¡kai nebÅ«dingas agresyvumas ar polinkis pulti patvirtina socializacijos testo programa, kuriÄ Ä¯ bylÄ ji pateikusi. Dėl Å¡io klausimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo bylÄ , kuomet į agresyvių Å¡unų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas Å¡uo apkandžiojo kitÄ Å¡unį bei pargriovė ant žemės kitÄ Å¡unį vedžiojusius asmenis. Nukentėjusysis prašė konfiskuoti tai padariusį Å¡unį. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo argumentus nurodė: „Apeliantas praÅ¡o, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymo metu D.

L. savo turimo agresyvios veislės Å¡uns nustatyta tvarka nebuvo įregistravęs, skirti jam <...> nuobaudÄ - gyvÅ«no konfiskavimÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, sprendžiant administracinės nuobaudos D. L. skyrimo klausimÄ , D. L. jau turėjo 2007 m. gegužės 21 d. Kauno savivaldybės administracijos Komunalinio Å«kio skyriaus vedėjo iÅ¡duotÄ leidimÄ Ä¯sigyti, laikyti, veisti agresyvius Å¡unis ir jais prekiauti <...>. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo alternatyvios nuobaudos - Å¡uns konfiskavimo - skyrimo D.

L. klausimÄ ir, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad minėtÄ Å¡unį konfiskuoti netikslinga“. Lygiai taip pat ir nagrinėjamu atveju Å¡uns savininkas įgijo leidimÄ laikyti Å¡unį po to, kai Å¡is neatitikimas buvo nustatytas. Papildomai, greta įgyto leidimo, Å¡uo iÅ¡laikė taip pat ir socializacijos testÄ , visiÅ¡kai paneigiantį bet kokias prielaidas dėl Å¡uns agresyvumo. Taigi Å¡iai dienai Å¡uns savininkas turi reikiamÄ leidimÄ bei papildomai Å¡uo yra iÅ¡laikęs socializacijos testÄ .

Pagal Å¡ias aplinkybes iÅ¡vada, kad taip pat, kaip ir minėtoje byloje, Å¡uns konfiskavimo priemonės taikymas yra netikslingas, kadangi Å¡uns savininkas yra įgijęs leidimÄ Å¡uniui laikyti, bei Å¡uo iÅ¡laikė socializacijos testÄ . Tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti. Be to, nagrinėjamu atveju yra papildomas pagrindas, patvirtinantis skundžiamo nutarimo iÅ¡vadų nepagrįstumÄ . Nes, įvertinus socializacijos testo programÄ , tai taip pat papildomai patvirtina, kad Å¡uo nėra agresyvus bei negalėjo inicijuoti konflikto (pulti tarpuvartėje neva stovėjusio A.

V. bei vėliau - kieme lakstančių Å¡unų). IÅ¡bandymai, kuriuose yra testuojamas Å¡uo socializacijos testo metu yra daug sudėtingesni bei keliantys rimtesnį pagrindÄ Å¡uniui susierzinti ar pulti greta esančius. Tačiau jos Å¡uo šį testÄ sėkmingai iÅ¡laikė ir buvo teigiamai įvertinta kaip visiÅ¡kai neagresyvi. Å iÄ aplinkybę papildomai patvirtina jos minėta veterinaro pažyma, buvusi byloje taip pat ir priimant skundžiamÄ nutarimÄ . Å ios aplinkybės yra savarankiÅ¡kas pagrindas tvirtinti, kad A.

V. bei jo liudytojų pateikiamas pasakojimas yra visiÅ¡kai neįtikėtinas. Be to, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas dėl esminių turinio trÅ«kumų, nes policijos protokole ir skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokias gi konkrečias teisės normas ji pažeidė.  Tuo tarpu tiek protokole (ATPK 260 str. 1 d.), tiek ir skundžiamame nutarime (ATPK 286 str. 2 d.) privaloma nurodyti teikiamo kaltinimo ar taikomos nuobaudos juridinį pagrindÄ . Savo ruožtu ATPK 110 straipsnio 5 dalis yra blanketinė norma, taigi jÄ taikant bÅ«tina nurodyti taip pat ir konkrečias gyvÅ«nų laikymo taisyklių nuostatas, kurios Komisijos manymu buvo pažeistos.

Todėl nei protokole, nei skundžiamame nutarime nesant nurodytų konkrečių nuostatų, kurias neva yra pažeidusi, tai savaime daro ir protokolÄ , ir skundžiamÄ nutarimÄ netesėtais. Pagal Å¡ias aplinkybes iÅ¡vada, kad nutarimas turi bÅ«ti panaikintas, kaip neteisėtas (ATPK 260 str. 1 d., 286 str. 2 d.).TokiÄ iÅ¡vadÄ papildomai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Administracinės atsakomybės taikymo bylose, kur protokole arba nutarime buvo nenurodyti, arba netiksliai nurodyti, atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai bei konkrečios teisės normos, kurios Å¡iais veiksmais buvo pažeistos, buvo naikinami kaip neteisėti.

Pagal Å¡ias aplinkybes iÅ¡vada, kad skundžiamas nutarimas turi bÅ«ti panaikintas, kaip neteisėtas (ATPK 260 str. 1 d., 286 str. 2 d.), vadovaujantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Papildomai paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ingai, negu mėgina teigti A. V., po įvykio niekur nepabėgo ir jos A. V. 200 metrų nesivijo, kaip yra tvirtinama A. V. bei R. B.. IÅ¡ karto po įvykio paskambino A. K.. Tai patvirtina jos jau minėta telefono iÅ¡klotinė. Be to, ji įvykio metu bei po įvykio vienoje rankoje laikė pavadį - kitoje - dukrelės rankÄ .

Dukra, ypač dėl didelio susijaudinimo, viena eiti negalėjo. Todėl visÄ laikÄ , kol kalbėjo telefonu iÅ¡ karto po įvykio (1.48 min.) stovėjo bei klausė A. V. riksmus, kad jis yra pareigÅ«nas. Matydama savo vaiko susijaudinimÄ ir iÅ¡gÄ stį, pokalbį su A. K. nutraukė ir nusprendė eiti nedelsiant į namus. Atkreipia dėmesį, kad jos Å¡uo nėra kovinis Å¡uo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-03-12 įsakymu Nr. 117 patvirtintame agresyvių Å¡unų veislių sÄ raÅ¡e nurodoma, kad Amerikiečių StafordÅ¡yro terjeras yra agresyvios veislės Å¡uo.

Tačiau ji jokiu bÅ«du nėra priskiriama kovinių Å¡unų grupei. Todėl prieÅ¡ingi A. V. bei jo liudytojų teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti bei neteisėti - prieÅ¡tarauja minėtam sÄ raÅ¡ui. PraÅ¡o teismo: panaikinti 2011-08-25 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-10582-(7987)-(1.1.47-T1) vadovaujantis pateiktame skunde bei Å¡iuose paaiÅ¡kinimuose pateiktais argumentais; nutraukti pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo teisenÄ jos atžvilgiu.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija su skundu nesutiko (2011-09-15 protokolas). Teismo posėdžio metu R. G. skundžiamÄ nutarimÄ priėmusios komisijos vardu su skundu nesutiko. IÅ¡ esmės nurodė, kad skundžiamas nutarimas pagrįstas, teisėtas. Be to, byloje nėra duomenų, kad nutarimu konfiskuotas Å¡uo prognozuojamas, kad ateityje vėl taip, ar panaÅ¡iai nepadarys. Taip pat nurodė, kad Administracinės komisijos nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad apeliantės vestas agresyvus Å¡uo užpuolė A.

V. Å¡unį, po ko apeliantės Å¡uo A. V. Å¡unį apkandžiojo, dėl ko Å¡is vėliau nugaiÅ¡o. Tuo buvo padaryta žalos A. V. turtui. Atsakė, kad Administracinė komisija Å¡ios bylos nagrinėjimo metu nusprendė iÅ¡ karto po kelis liudytojus apklausti, nes komisija nematė reikalo apklausti liudytojus po vienÄ . Teisme liudytojas R. B. paaiÅ¡kino, kad jis buvo namuose, BijÅ«nų g. 22, Vilniuje. Vakare apie 19 val., tačiau laiko tiksliai pasakyti negali, nes į laikrodį nežiÅ«rėjo, pas kaimynÄ , kuris gyvena BijÅ«nų g. 24, Vilniuje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , o bÅ«tent Å¡uns lojimÄ , žmonių klyksmÄ .

Pribėgo prie savo namo antro aukÅ¡to lango ir per šį pamatė, kad Å¡uo terjeras kaimyno A. V. kieme. Dar matė, kad blondinė moteriÅ¡kė tÄ Å¡unį (terjerÄ ) tempėsi, traukė rankomis. Viskas vyko prie kaimyno vartelių. Atsakė, kad kaimyno kieme buvo Å¡uo stadforÅ¡yro terjeras, ne iÅ¡ didžiųjų, bet pilkas. Kitų Å¡io Å¡uns požymių nurodyti negali, nes ne iÅ¡ metro į tÄ Å¡unį žiÅ«rėjo. Be to, matė, kad Å¡is Å¡uo mažukÄ Å¡uniukÄ perkando. Po to kai jis nuėjo pas kaimynÄ , tai pamatė kaimyno perkastÄ Å¡uniukÄ .

Taip pat atsakė, kad matė, kaip didysis Å¡uo įbėgo į kaimyno kiemÄ ir jo Å¡uniukÄ , perkando, tačiau Å¡io nesudraskė. Tai įvyko prie kaimyno vartelių kiemo pusėje, ne gatvės pusėje. Tuo metu varteliai buvo atidaryti. KÄ A. V. prieÅ¡ tai namų valdoje darė nematė. Tačiau A. V. Å¡uo savo kieme buvo, namų valdoje. Be jo kas įvykį dar matė nurodyti negalėjo, nes į Å¡alis nesidairė. Tačiau įvykio aplinkoje buvo A. V. ir moteris su Å¡uniuku. Be to, jis girdėjo kaip A.

V. Å¡aukė, kad moteris palauktų, nes jis policijÄ kvies. Be to, matė, kad su moterimi su Å¡uniu buvo ir mergaitė. Taip pat, kad po to kai A. V. pasakė, kad palauk policijÄ iÅ¡kviesiu, tai ta moteris paėmė savo Å¡unį, jį iÅ¡sitempė, po to užsegė Å¡iam dirželį, pavadėlį ir kažkam dar telefonu skambino. Po to Å¡i moteris nužingsniavo. Visa tai kÄ paaiÅ¡kino (vaizdÄ ), jis matė gal iÅ¡ 15 metrų, gal 20 metrų. Patikino, kad moteriÅ¡kės Å¡uo buvo palaidas be pavadėlio, jis jo palaido prikabinto prie antkaklio neturėjo.

Be to tuo metu Å¡is Å¡uo buvo be antsnukio, o moteris iÅ¡sitempė šį Å¡unį iÅ¡ kaimyno kiemo, po to jį prisiriÅ¡o, nes pavadėlį turėjo rankose. Be to ji kaimyno kieme mojavo pavadėliu. Papildė, kad įvykio metu jis A. V. kieme matė tris Å¡unis. Be to už kaimyno A. V. maÅ¾Ä jį Å¡unį tas stafordÅ¡yras keletÄ kartų buvo didesnis. Jo nuomone, reikia džiaugtis, kad didysis Å¡uo į Å¡uniukÄ nusitaikė, nes pas kaimynÄ A. V. tuo metu vaikai kieme lakstė. Taip pat, atsakė, kad nematė, jog didysis Å¡uo bÅ«tų žmones apkandžiojęs. Be to, jo nebuvo tuo metu, kai į įvykio vietÄ atvyko policija.

Teismo salėje parodė, į N. S., kuri įvykio metu buvo su didžiuoju Å¡unimi, jis jÄ atpažįsta. Be to, Å¡i moteris ne kaimynė, ji buvo praėjusi pro jo namus su Å¡iuo Å¡unimi. Tačiau šį Å¡unį dažniau vedžiojo jos vyras. Taip pat atsakė, kad įvykio metu Å¡ios moters maža mergaitė stovėjo gatvėje. Å i mergaitė įvykio metu gal verkė, tačiau tiksliai negali pasakyti. Mergaitei maždaug 5 metukai, gal mažiau, gal daugiau. Taip pat atsakė, jog nežino, kad A.

V. kalytės bÅ«tų kam nors įkandę, nes jos nesikandžioja. Be to Å¡ios kalytės mažos.Teisme liudytojas E. R. paaiÅ¡kino, kad jis gyvena Vilniaus rajone, SkaidiÅ¡kių kaime. Ä® teismo klausimÄ atsakė, kad nei N. S., nei A. V. anksčiau nepažinojo. Nurodė, kad Å¡iais metais liepos 13 d., apie 19 val., buvo atvažiavęs mikroautobusu, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, pas įvykio kaimynÄ statybų klausimu. Pabaigęs pokalbį su užsakovu, jis iÅ¡eidinėjo ir tuo metu iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , rėkimÄ .

Po ko atkreipė dėmesį, į tai kas netoliese vyksta. Jis pamatė, kad moteriÅ¡kė traukė Å¡unį iÅ¡ kiemo, paėmus už apykaklės ir muÅ¡dama per užpakalį sagtimi. Po to Å¡i uždėjo Å¡uniui sagtį ant kaklo ir nuėjo. O triukÅ¡mas pasireiÅ¡kė žodžiais, - stokit, palaukit, kÄ darot, kur bėgat. Tai buvo vyro balsas. Be to Å¡is Å¡aukė - stokit, policija, kviesiu policijÄ , tačiau moteriÅ¡kės balso nebuvo. Taip pat tuo metu Å¡unų balso negirdėjo. Atsakė, kad moters šuns veislės tiksliai nurodyti negali, bet Å¡is buvo maždaug 40 - 50 cm.

Å«gio, Å¡viesios spalvos. Tačiau Å¡is nebuvo pilkos spalvos, o buvo gelsvas, Å¡viesaus atspalvio, trumpo plauko, be dėmių. Teismo salėje parodė į N. S., kuri įvykio metu buvo su didžiuoju Å¡unimi. Jis jÄ atpažįsta pagal plaukus, veidÄ , kÅ«no sudėjimÄ , be to ji tuo metu buvo su ilgesniais plaukais. Teisme liudytojas L. G. paaiÅ¡kino, kad A. V. iÅ¡ anksčiau pažįsta, tačiau N. S. iÅ¡ anksčiau nepažinojo. Å iÄ jis pažįsta tik po 2011-07-13 įvykio ir susitikus Administracinėje komisijoje.

Paaiškino, kad jis 2011-07-13 d., apie 18 val., plius minus 5-10 minučių, važiavo dviračiu Bijūnų gatve, norėjo nusileisti iki Neries. Bijūnų gatvė baigėsi, todėl nulipo nuo dviračio ir šį takeliu vedėsi link Šiltnamių gatvės. Šioje vietoje buvo galima nuvažiuoti iki Neries. Kai nulipo nuo dviračio, paėjęs apie kokius 20-25 m. pamatė moterį, kuri ėjo su vaiku ir šunimi. Ši šunį vedė už pavadžio, o vaikas buvo susikibęs jai už rankos. Pavadys lygtai buvo trumpas.

Tačiau Å¡is buvo ne iÅ¡ virvės, turbÅ«t odinis. Po to pamatė, kaip prie Å¡ios moters iÅ¡bėgo iÅ¡ kiemo du maži Å¡uneliai, veislės jų nežino, vienas tamsus, kitas Å¡viesus. Patikslino, kad vienas iÅ¡ Å¡ių juodas, o kitas Å¡viesus baltas. Å ie du Å¡unys pribėgo prie tos moters ir vaiko, ir Å¡iÄ moterį su vaiku užpuolė. Tai jis matė maždaug nuo savęs iki įvykio 80 metrų atstumu. Ar ten kalytės ar Å¡uniukai negali pasakyti. Tačiau matė patį faktÄ , kad du Å¡uneliai užpuolė moterį su vaiku.

Be to, Å¡unys iÅ¡bėgo matyt iÅ¡ namo kiemo, iÅ¡lindo pro vartus, vartų apačiÄ , o namas buvo galinis, kuris stovėjo kampu. Jam matėsi, kad iÅ¡lindo Å¡unys iÅ¡ kiemo ir užpuolė moterį su Å¡unimi ir vaiku. Toliau prasidėjo Å¡unų pjautynės, moteris laikė Å¡unį už pavadžio, sukosi nuo jÄ užpuolusių Å¡unų. Vaikas verkti pradėjo. Po to iÅ¡bėgo vyras iÅ¡ to paties kiemo, apÅ¡aukė moterį žodžiais, kÄ Äia darai, stovėk vietoje, aÅ¡ pareigÅ«nas.

Paskui pasirodė moteris, kuri pasiėmė tuos Å¡unelius, o vyras dar apÅ¡aukė tÄ moterį. Po to moteris ėjo su vaiku ir Å¡unį už pavadžio tempėsi. Be to, Å¡i tuomet dar kažkam tai skambino. Patikslino, kad jis visa tai matė esant atstumui nuo savęs iki įvykio vietos panaÅ¡iai, gal 80-85, gal 75 m. atstumu. Be to, teismo salėje nėra moters, kuri pasiėmė tuos du Å¡uniukus, o salėje sėdi ta moteris, kuri vaikÄ ir Å¡unį pasiėmė. Po to jis nuvažiavo, nusileido prie upės. Be to, kai jis visa tai stebėjo, tai daugiau galinčių matytį šį įvykį asmenų nepastebėjo.

Nors prieÅ¡ tai matė vyrÄ , vežiojantį vežimėlyje vaikÄ . Patikslino, kad po įvykio išėjo kita moteris iÅ¡ kito kiemo, po ko Å¡i pasiėmė vienÄ Å¡unį ant rankų, o kitÄ kažkaip pasiÅ¡aukė. Å ios smulkmenos tiksliai pasakyti negali. Tačiau Å¡i moteris buvo tamsiais plaukais, amžiaus gal apie 30 metų. Be to, parodė į A. V. kuris buvo įvykio metu. Be to, atsakė, kad jis nuo Bukčių pusės važiavo į BijÅ«nų gatvę, tačiau ne nuo ligoninės, o nuo miÅ¡kelio.

BijÅ«nų gatvė baigiasi turbÅ«t akligatviu, nes ten pravažiuoti, nusileisti negalima. Kai baigiasi ta gatvė, yra kairėje pusėje miÅ¡kelis, yra priekyje miÅ¡kelis, jei važiuojant link Neries. Jis nulipo nuo dviračio maždaug per vidurį, ten kur yra takelis, nusikleidimas į Å iltnamių gatvę. Pagal pateiktÄ planÄ parodė, kad šioje vietoje takelis per pievÄ , čia BijÅ«nų gatvė, čia miÅ¡kelis, čia akligatvis, čia kalnas, o čia Å iltnamių gatvė, o jis buvo ant takelio, o įvykis vyko maždaug prie A.

V. namų valdos vartų. Tačiau jis iki galo BijÅ«nų gatvės nebuvo nenuvažiavęs. Tai gi jis iÅ¡ Å¡io atstumo ir stebėjo. Be to, jis matė kad varteliai buvo uždaryti, kai Å¡uniukai iÅ¡bėgo. Å ie Å¡unys matyt vienas kitÄ sužalojo, nes jie pjovėsi. Atsakė, kad tiksliai patvirtinti negali, tačiau Å¡unų pjautynių metu moters su vaiku Å¡uo lygtai buvo su antsnukiu, bet paskui matyt nusimetė tÄ antsnukį. Be to, po įvykio moteris tempė už pavadžio savo Å¡unį, už kaklo arčiau pasiėmė už pavadžio, tačiau tiksliau kaip negali nurodyti.

Be to, atsakė, kad jis neužfiksavo įvykio metu Bijūnų gatvėje stovinčios transporto priemonės, nes stebėjo patį įvykį su šunimis.Teisme liudytojas S. B. paaiškino, kad tiek N. S., tiek A. V. pažįsta tik iš matymo. Taip pat paaiškino, kad jis 2011-07-13 d., matė šunų pjautynes ir tuo metu buvusius N. S. ir A. V., į šiuos teisme parodydamas. Be to, kad tai buvo trečiadienį, apie 18 val. Jis tuo metu buvo Bijūnų gatvėje šalia Pakalnučių gatvės, sankryžoje.

Jis tuo metu dukrÄ vežimėliu vežiojo. IÅ¡girdo, kad kažkas vyksta, kažkokios pjautynės, Å¡unų lojimas. Po ko jis atsisuko ir pažiÅ«rėjo. Atstumas nuo jo iki Å¡unų pjautynių vietos buvo apie 100-120 metrų. Tačiau jis matė, kad pjovėsi Å¡unys, o Å¡alia jų buvo Nijolė, jos vaikas mergytė Emilija, kuri sukinėjosi aplinkui. Toje vietoje buvo du Å¡uniukai ir Nijolės Å¡uo. Nijolės Å¡uo margas, baltas, juodas, tačiau sunku pasakyti kiek spalvų galėjo turėti, bet jo spalva maiÅ¡yta.

Patikslino, kad Nijolės Å¡uo buvo baltas su dėmėm juodom. Kiti buvo du mažiukai Å¡uniukai, kurių veislių nežino, tačiau Å¡ie buvo visai mažiukai, vienas iÅ¡ kurių buvo Å¡viesesnis, o kitas berods juodas. Jis įvykį matė iÅ¡ tolo, todėl nelabai suprato kas ten kÄ pjovė, nes viskas vyko ratu, virė. Be to, išėjo dar tamsi moteris iÅ¡ namo į gatvę. Po ko Å¡i pasiėmė tuos Å¡uniukus, o A. V. dar kažkÄ gana garsiai aiÅ¡kinosi su Nijole. Viskas vyko gatvėje, jeigu tai bÅ«tų vykę kieme, tai visa tai nebÅ«tų matęs. Tačiau dėl ko viskas prasidėjo jis nematė.

Po to matydamas, kad konfliktas kaip ir baigėsi, jis su mergaite nuvažiavo. Atsakė, kad A. V. išėjo į gatvę ir garsiai aiÅ¡kinosi. Kaip suprato, Å¡is Nijolei sakė žodžius: stokit, palaukit. T. N. po truputį ėjo, jo nelaukė. Taip pat atsakė, kad Nijolės Å¡uo visÄ laikÄ su pavadžiu buvo. O Å¡is buvo trumpas, gal brezentinis, tačiau tiksliai pasakyti negali. Be to nematė, ar Nijolės Å¡uo buvo su antsnukiu. Be to, nematė kad Nijolė Å¡uniui vėliau antsnukį bÅ«tų uždėjusi.

Be to, jis Å¡ių aplinkybių negalėjo pastebėti, nes Å¡uo sukinėjosi. Ar aplinkui daugiau žmonių buvo, atsakė, kad gal ir buvo, be to mano, kad aplinkui dar žmonių buvo. Atsakė, kad tuo metu L. G. neatpažino. Tačiau ar salėje esantys asmenys tuo metu aplinkui įvykio vietÄ buvo ir ar galėjo matyti, matė įvykį nežino. Be to, jis įvykio metu nematė jokios stovinčios transporto priemonės BijÅ«nų gatvėje. Be to, kai vyko Å¡unų pjautynės, jis nematė ar A. V. sklypo varteliai buvo praviri, ar uždari.

Teisme liudytoja I. P. paaiÅ¡kino, kad moters (parodo į pareiÅ¡kėjÄ N. S.) nepažįsta, o asmenį (parodo į nukentėjusįjį A. V.) žino, nes jis gyvena kitoje gatvėje jų rajone. Tiksliai dienos neprisimena, tai buvo Å¡ių metų liepos mėnesį. Ji kartu su kitu liudytoju, kuris kalbės po jos, tÄ dienÄ grįžo namo iÅ¡ darbo, pavakarieniavo ir išėjo laukti prie namų draugo. Kol jis neatvažiavo, jiedu palengva pradėjo eiti link gatvės, iÅ¡ kur jis turėjo atvažiuoti.

Jiedu priėjo sankryÅ¾Ä ir ten nusprendė palaukti. Jiems belaukiant praėjo moteris su mergaite ir Å¡unimi. BÅ«tent dėl to ir atkreipė dėmesį, kad jiems pasirodė keista, jog Å¡uo buvo be antsnukio ir be pavadėlio, jis ėjo greta. Paskui atkreipė dėmesį, kad įvyko kažkoks sujudimas toliau, bet jiems stovint kas vyko toliau nieko nebesimatė. Po to jiedu iÅ¡važiavo. Atsakė, kad tiksliai negali pasakyti, koks Å¡uo buvo. Jis buvo Å¡viesus, ne iÅ¡ tų didžiųjų Å¡unų, bet ir ne mažiukas - vidutinio dydžio.

Å unų veislių nepažįsta, bet jai pasirodė, kad jis iÅ¡ kovinių. Patikino, kad Å¡uo buvo be antsnukio ir be pavadėlio, jis tiesiog ėjo Å¡alia. Be to, tuo metu mergaitė irgi kartu ėjo. Ji iÅ¡girdo kažkokį triukÅ¡mÄ , kažkokį sujudimÄ . Atstumas nuo sankryžos vidurio, kur jiedu stovėjo, iki tos vietos, iÅ¡ kur pasigirdo triukÅ¡mas ir sujudimas, tai yra iki BijÅ«nų g. 24, bÅ«tų maždaug 100 metrų. Ji nesekė pastoviai akimis nuėjusios su Å¡unimi moters. Jiedu atsisuko pasižiÅ«rėti, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ .

Tačiau nieko konkrečiai nesimatė, tik žmonės, kažkoks sujudimas, o kas vyksta už namo tvoros vidinėje valdoje nieko nebesimatė, o gatvėje tuo metu jokio veiksmo jau nebevyko. Be to, ten viskas greitai įvyko, jiedu po to greitai iÅ¡važiavo. Taip pat atsakė, kad iÅ¡ kokios pusės moteriai ėjo mergaitė, iÅ¡ kokios pusės Å¡uo – pasakyti negali, nes neatsimena. Tačiau Å¡uo ėjo Å¡alia, o mergaitę moteris laikė už rankos. Atsakė, kad ji nesakė, kad matė, kaip Å¡uo įbėgo į kiemÄ , bet tikriausiai taip buvo, nes kai atsisuko pažintėti kas vyksta, tai jo nebematė.

Žmonės tikriausiai irgi buvo kieme, bet ji negali Å¡ito konkrečiai pasakyti, nes gatvėje iÅ¡bėgusių žmonių jiedu nebematė. Patikslino, kad ji nesako, kad N. S. su vaiku įbėgo į kiemÄ , ji sako, kad ji konkrečiai neatsimena. Be to, negali pasakyti, iÅ¡ kurios pusės ėjo vaikas, ji jau atsakė į šį klausimÄ . Taip pat, atsakė, kad stovinčių maÅ¡inų BijÅ«nų gatvėje buvo. Be to, negali pasakyti, ar namo vartai buvo uždaryti ar atidaryti, nes iÅ¡ tos vietos, kur jiedu stovėjo, jai nesimatė.

Ji labai gerai prisimena, kad duodant parodymus jiedu policijoje nesakė, kiek buvo valandų, kaip tik sakė, kad neprisimena. Tikrai neminėjo, kad įvykis buvo 19 valandÄ . Be to, pripažino, kad sakė, jog matė moterį vidutinio kÅ«no sudėjimo, tai yra nei labai lieknÄ , nei labai storÄ . Atsakė, kad taip, tuo metu su tuo Å¡unimi ir ta mergaite ji matė Å¡itÄ moterį (parodo į pareiÅ¡kėjÄ N. S.). Daugiau tuo metu einančių žmonių nei Pakalnučių, nei BijÅ«nų gatvėje nematė, pro juos niekas konkrečiai nepraėjo.

Be to, atsakė, kad neatsimena, kaip tuo metu buvo apsirengusi moteris, kuri ėjo su Å¡unimi. Neatsimena, kokie plaukai buvo pas mergaitę, tačiau gal Å¡viesesni ir mergaitė buvo kokių 4-5 metų amžiaus. Teisme liudytojas G. J. paaiÅ¡kino, kad salėje esančių asmenų jis kažkiek pažįsta A. V., nes netoli nuo jo gyvena. Taip pat paaiÅ¡kino, kad jis stovėjo prie BijÅ«nų ir Pakalnučių gatvės kampo ir matė, kaip praėjo Å¡ita ponia (parodo į pareiÅ¡kėjÄ N. S.) su Å¡uniu ir savo dukra.

Å uo buvo rudos spalvos, kailis trumpais plaukais, gana didelis, kažko labai iÅ¡skirtinio pasakyti apie jį negali. Tačiau Å¡is nebuvo taÅ¡kuotas. Jie praėjo ir nuėjo iki galo gatvės. Jis nežiÅ«rėjo iÅ¡ paskos, kaip jie ten nuėjo ir kÄ darė, bet po kelių minučių, kai jie praėjo, iÅ¡girdo kažkokius garsus, lyg kažkas loja, kažkas kalba. Atsisuko ir pamatė, kad ten buvo lyg ir tas Å¡uo, kažkokie žmonės, kažkas vyksta, bet kažko konkrečiai nematė, nes kaip tik tuo metu atvažiavo draugas, kurio laukė ir jie iÅ¡važiavo.

Toje sankryžoje buvo su savo drauge Indre. Buvo dviese, bet ten lyg ir matė kažkokių žmonių vaikÅ¡tant, bet konkrečiai pasakyti negali. Be to, neįsidėmėjo, ar BijÅ«nų gatvėje buvo automobilių. Taip pat atsakė, kad K. V. gerai pažįsta, jiedu nuo vaikystės geri draugai. Jis kitÄ dienÄ susitiko Karolį, jis papasakojo apie įvykį, o jis jam pasakė, kÄ jis matė. Negali pasakyti, kurioje pusėje ėjo Å¡uo, o kurioje vaikas, tokių detalių neįsidėmėjo. Atsimena, kad ėjo trise - mažas vaikas, turbÅ«t N. S. dukra, ir Å¡uo.

Å uo buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Jis net Indrei pats tai pasakė, nes pastebėjo, kad Å¡uo tikrai buvo be pavadėlio ir be antsnukio, kadangi Å¡uo buvo stambus, didelis. Å is atrodė panaÅ¡us į piktus, ar kovinius Å¡unis, tačiau Å¡io veislės nežino, tačiau tuomet jis šį įsidėmėjo. Taip pat atsakė, kad paskui matė, kaip kažkas vyko prie A. V. namo, nes iÅ¡ ten sklido garsai kažkokie. Tačiau jis nematė, kas ten kÄ puolė, kas kÄ kando, nes buvo gana toli. Atsakė, kad neatsimena, kaip tuo metu buvo apsirengusi moteris, kuri ėjo su Å¡unimi.

Tačiau mergaitė, kiek pamena, buvo Å¡viesių plaukų, gal 5-6 metų amžiaus. Teisme nukentėjusysis A. V. paaiÅ¡kino, kad 2011 m. liepos 13 d., vakarop jis buvo kieme ir užsiminėjo daržininkyste. Su karučiais vežė žemę. Į darbo pabaigÄ vežė karučius, karučių ratai cypė. Po ko iÅ¡girdo lojimÄ . Lojo stafordÅ¡yro Å¡uo, kurį kaip vėliau paaiÅ¡kėjo vedė ponia N. S.. Å uo įpuolė į kiemÄ , jis galvojo, kad ant jo, nes Å¡is taikėsi pulti į jį.

Po ko jis atstatė karučius, kad apsaugoti savo gyvybę nuo kovinio Å¡uns. Tuo metu atbėgo du 10 centimetrų dydžio Å¡uniukai - vienas priklausė jam, o kitas sÅ«nui, ir pradėjo loti. Å uo stafordÅ¡yras atkreipė dėmesį į Å¡unis ir puolė juos. VienÄ Å¡uniukÄ - rusų toiterjerÄ PumÄ jis perkando. Ä®bėgusi į kiemÄ , Svidinskaitė už apykaklės mušė savo Å¡unį ir už apykaklės iÅ¡sitraukė jį iÅ¡ jo kiemo prie vartelių, prisisegė ir traukė Å¡unį arčiau dukros.

Dukra stovėjo nuo vartelių apie 5 metrus atstumu. Jis pasakė „ponia, palaukit, aÅ¡ iÅ¡kviečiau policijÄ â€œ. Jis paskambino 112, kad atvažiuotų policija, nes vis dėlto padaryta skriauda ir jam nemalonu matyti tokį Å¡unį savo kieme. Svidinskaitė nieko nelaukusi paėmė dukrÄ už rankos ir sparčiu žingsniu nuėjo link Å iltnamių gatvės. Jam iÅ¡kilo problema, kad atvažiuos policija, o jis negalės paaiÅ¡kinti, kur ta moteris gyvena. Bet prieÅ¡ tai, žiemÄ , aÅ¡ dažnai matydavau, kaip Kulikauskas vakarais, apie 4-5 valandÄ , vesdavo tÄ Å¡unį į miÅ¡kÄ pasibėgioti ir jis buvo perspėtas, kad prisiriÅ¡tų tÄ Å¡unį ir uždėtų antsnukį, tačiau jis į tai nereagavo.

Tada jis dėl viso pikto paėmė pagalį, kad galėtų apsiginti, jeigu Å¡uo puls ir pradėjo sekti Svidinskaitę. Nusekė jÄ iki Å¡alimais esančių dviejų namų ir ji įėjo ne į savo namo įėjimÄ , o įėjo į visai kitÄ , kad jį suklaidinti, nes ji tikrai matė, kad jis jÄ seka. Po to, atvažiavo policija, jis paaiÅ¡kinau situacijÄ , jie pasakė, kad nieko jam padėti negali, kad jis kreiptųsi į nuovadÄ . Rytojaus dienÄ jis kreipėsi į nuovadÄ , parašė pareiÅ¡kimÄ .

Tai kÄ jame parašė jis ir Å¡iuo metu patvirtina. Be to, dėl liudytojo ir jo sÅ«naus, kad jie draugai ir panaÅ¡iai, tai jis taip pat turi klausimÄ Svidinskaitei, o „ar kaimynas, kuris liudijo, kuris su vežimėliu važiavo -- ar ne JÅ«sų kaimynas, kuris Å¡alimais gyvena?“. Taigi, kas liečia jo Å¡eimos narius, tai jie gali atskirai iÅ¡siaiÅ¡kinti, o ne teismo posėdžio metu. Dėl vaizdo kameros paaiÅ¡kino, kad pas jį namų valdoje yra kameros. Tačiau su policijos įstaiga „Vytis“ yra sudaryta sutartis, pagal kuriÄ jie saugo visÄ jo namų valdos teritorijÄ pagal perimetrÄ Â kai jis iÅ¡važiuoja iÅ¡ namų, jo nėra namuose.

Taigi kai jis iÅ¡važiuoja, jo nėra namuose, jis įjungia signalizacijÄ , po ko automatiÅ¡kai įsijungia ir kameros. O jeigu jis namie, tai jis iÅ¡jungia signalizacijÄ ir tada kameros nedirba, bet tada viskÄ fiksuoja ultravioletiniai spinduliai. Be to, Svidinskaitė motyvuoja, kad viskas vyko gatvėje ir panaÅ¡iai. Tačiau ji to Å¡uns nelaikė. Jeigu ji iÅ¡laikytų Å¡unį, Å¡uo negautų pasilenkti ir niekados jis niekam neįkÄ stų. Atsakė, kad neneigia, kad fiziÅ¡kai Å¡uniukai pro jo vartų apačiÄ iÅ¡lįsti gali.

Taip pat atsakė, kad jis savo Å¡uns dresavimu neužsiėmė, nes Å¡iuo atveju bÅ«tų buvęs 10 cm Å¡uniuko kankinimas. Taip pat, atsakė, kad, jo galva, kada vyksta chaosas ir mama tamposi tenai, čionai, tai galima įsivaizduoti, kÄ vaikas darys - jis bijo į svetimÄ teritorijÄ Ä¯eiti, tai dėl to vaikas ir susijaudino. Be to, atsakė, kad iÅ¡ karto tÄ pačiÄ minutę sÅ«nus PumÄ iÅ¡vežė į veterinarijos klinikÄ , o jis kaip minėjo nusekė paskui Svidinskaitę. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad Svidinskaitė savo dukrÄ po dviejų savaičių nuvežė pas daktarus.

Taip pat atsakė, kad gydykla, į kuriÄ sÅ«nus nuvežė PumÄ , dirba iki 20 valandos ir galbÅ«t veterinarui tada darbo valandos baigėsi. Bet jis pats rytojaus dienÄ nuvažiavo pas veterinarÄ ir iÅ¡ jo paėmė pažymÄ , tačiau kokia pažymoje diena buvo paraÅ¡yta jis net nežiÅ«rėjo. Be to, jis paėmė iÅ¡raÅ¡Ä , kurį pateikė 5 PK Lazdynų nuovadai. Patikslino, kad jis stÅ«mė karučius, ratai nebuvo sutepti ir cypė. Dėl to garso Svidinskaitės Å¡uo pradėjo loti ir nervuotis.

O nuo tokiu garsų nervuojasi tik agresyvÅ«s Å¡unys. Taip pat, atsakė, kad tuo metu varteliai buvo atidaryti, nes jis su karučiais vežė žemes ir surinktus akmenis. Svidinskaitės Å¡uo tuo metu, kai įbėgo į jo kiemÄ , buvo apie 6-7 metras atstumu nuo vartelių. Varteliai platÅ«s, Å¡uo įbėgo pro tuos vartelius į kiemÄ ir ant trinkelių viskas ir įvyko. Atsakė, kad matė Svidinskaitės pateiktas Å¡uns nuotraukas, bÅ«tent Å¡itas Å¡uo įbėgo pro vartelius. Taip pat atsakydamas patikslino, kad šį Å¡unį, vedžiojamÄ Kulikausko, matė žiemos metu.

Å uo bÅ«davo be antsnukio, bet su pavadėliu. Ne vienÄ kartÄ sakė Kulikauskui: „ponas, bÅ«kit malonus, uždekit antsnukį, čia maži vaikai laksto“. VienÄ kartÄ Kulikauskas nieko neatsakė, antrÄ kartÄ kažkÄ sumurmėjo, o trečiÄ kartÄ tiesiog nieko nepasakęs nuėjo. Dėl to nei į nuovadÄ , nei į kitas instancijas su pareiÅ¡kimu nesikreipė, jis tik norėjo jį perspėti. Taip pat, Svidinskaitė pirmiausia paėmė Å¡unį už sprando ir už kupros ir iÅ¡sivilko jį už vartelių ir tik tada gatvėje ji pririÅ¡o Å¡uniui pavadėlį, kurį ji turėjo rankoje.

Ji dar su tuo pavadėliu Å¡unį mušė. Tačiau negali apibÅ«dinti to pavadėlio nei pagal spalvÄ , nei medžiagÄ , nes dėl Å¡uns puolimo buvo strese. Be to, tuo metu bijojo dėl anÅ«kų, kurie buvo darže už 20 metrų. Be to, tuo metu, kai jis išėjo į gatvę ir sekė Svidinskaitę, gatvėje jis matė tik vienÄ asmenį, kuris su „busiku“ apsisukinėjo. Kaip vėliau sužinojo jo pavardę, tai Račkauskas, o jį pagal „buso“ numerį surado nuovada, jis jo anksčiau nepažinojo.

Tvirtina, kad tuo metu aplinkui buvo tik jis (Račkauskas) vienas, daugiau gatvėje nebuvo jokio žmogaus. Be to, kada jis paklausė Svidinskaitės liudytojo, kaip jis tada buvo apsirengęs, jis į tai net negalėjo atsakyti. Atsakydamas patikslino, kad Svidinskaitė ėjo link trijų penkiaaukščių namų. Sekdamas jÄ , jis pamatė, kad ji įėjo į vidurinį namÄ , nors gyvena gretimame name. Be to, ten stovėjo sunkvežimis, žmonės tuo metu kraustėsi ir tai jam užstojo, todėl jis nematė, į kokiÄ laiptinę - antrÄ ar trečiÄ ji įėjo.

Taip pat atsakė, kad stafordÅ¡yras įkando jo Å¡uniukui į krÅ«tinės lÄ stÄ . Be to, kai jis po įvykio ėjo paskui Svidinskaitę, BijÅ«nų gatvėje aikÅ¡telėje, kuri yra prie jo namų, apsisukinėjo Račkauskas, tai yra jau važiavo. Jis įvažiavo į aikÅ¡telę, apsisuko ir iÅ¡važiavo, o į kuriÄ gatvę nuvažiavo jis nežino. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio pirmoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, - užtraukia baudÄ nuo penkių Å¡imtų litų iki vieno tÅ«kstančio litų su gyvÅ«nų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Å io straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už gyvÅ«nų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresiravimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvÅ«nų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimÄ , o Å¡io straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už agresyvių Å¡unų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimÄ . Pagal byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , Å¡uo Taira yra Amerikiečių StafordÅ¡yro terjeras.

Pagal LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-03-12 įsakymÄ Nr. 117 „Dėl agresyvių Å¡unų veislių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ Å¡is Å¡uo priskirtas pavojingų Å¡unų veislei. Minėta ATPK 110 straipsnio 5 dalis yra blanketinė, todėl skundžiamame Administracinės komisijos nutarime, sprendžiant iÅ¡ byloje esančių N. S. paaiÅ¡kinimų policijos pareigÅ«nui, Komisijai, teismui, jai suprantamai aiÅ¡kiai buvo nurodyta, kad tokia N. S. veika pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-24 įsakymu Nr. 242 „Dėl agresyvių Å¡unų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresiravimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Å¡ių taisyklių 13 punkto reikalavimÄ , - kad už agresyvius Å¡unis atsakingi asmenys, o pagal Å¡ias taisykles atsakingas asmuo, - fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rÅ«pinasi agresyviu Å¡unimi, privalo turėti savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, leidimÄ laikyti agresyvų Å¡unį; taip pat Å¡ių taisyklių 16 punkto reikalavimÄ , - atsakingas asmuo privalo turėti agresyvaus Å¡uns registravimo dokumentÄ ir paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimÄ su įraÅ¡ytu identifikavimo numeriu; taip pat Å¡ių taisyklių 18 punkto reikalavimÄ , - atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad agresyvaus Å¡uns auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; taip pat Å¡ių taisyklių 20 punkto reikalavimÄ , - draudžiama agresyvius Å¡unis vedžioti prie gyvenamųjų namų; taip pat Å¡ių taisyklių 30 punkto reikalavimÄ , - jei agresyvus Å¡uo apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar kitus gyvÅ«nus, apie tai atsakingas asmuo nedelsdamas turi praneÅ¡ti Visuomenės sveikatos centro pasiutligės profilaktikos kabinetui, policijos komisariatui bei teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Taip pat tokia N. S. veika pažeidė GyvÅ«nų laikymo Vilniaus mieste taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251, 6.8 punktÄ ir 24 punktÄ . Pagal Å¡ių taisyklių 6.8 punktÄ , gyvÅ«nÄ prižiÅ«rintis asmuo privalo užtikrinti, kad gyvÅ«nas nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvÅ«nų, o pagal 24 punktÄ , kad vieÅ¡osiose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) Å¡unis su pavadėliu ir antsnukiu, iÅ¡skyrus Taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytas iÅ¡imtis.

Laikoma, kad Å¡uo vedamas su pavadėliu, kai vienas pavadėlio galas prisegtas prie Å¡uns, o kitÄ pavadėlio galÄ Å¡unį vedantis (vedžiojantis) asmuo tvirtai laiko rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu valdyti Å¡unį. Prie paÅ¡alinių žmonių pavadėlis turi bÅ«ti sutrumpintas tiek, kad Å¡uo negalėtų įkÄ sti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų ar ant asmens, jo daiktų užšokti ar kelti jiems grėsmę. Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagÄ Administracinės komisijos įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad Å¡i priėmė pagrįstÄ skundžiamÄ nutarimÄ .Pagal byloje surinktus duomenis teismas sprendžia, kad N. S. 2011 m. liepos 13 d., apie 18 val. 00 min., BijÅ«nų gatve, Vilniuje, vedžiojo teisės norminių aktų nustatyta tvarka neįregistruotÄ Amerikiečių StafordÅ¡yro terjerÄ be antsnukio ir pavadėlio, neturėdama leidimo laikyti tokios veislės Å¡unį, kuris netrukus, tačiau objektyviai tiksliai nenustatytu laiku, sužalojo A.

V. namų valdos kieme jam priklausantį Å¡unį, tuo padarydamas žalos A. V. turtui, t.y. tokiu bÅ«du N. S. pažeidė Agresyvių Å¡unų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresiravimo ir prekybos jais taisyklių 13, 16, 18, 20, 30 punktų reikalavimus, GyvÅ«nų laikymo Vilniaus mieste taisyklių 6.8 punktÄ ir 24 punktÄ .Å i iÅ¡vada padaryta todėl, kad pagal byloje esančius tiek Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje, kuriÄ nagrinėjimo Administracinė komisija, tiek skunde ir teisme duotus N. S. paaiÅ¡kinimus, tiek tokiu pačiu bÅ«du duotus nukentėjusiojo A.

V. ir teisme apklaustų visų liudytojų paaiÅ¡kinimus, neginčijamai nustatyta, kad N. S. 2011 m. liepos 13 d., apie 18 val. 00 min., BijÅ«nų gatve, Vilniuje, vedžiojo Amerikiečių StafordÅ¡yro terjerÄ . Pagal Å¡ių paaiÅ¡kinimus ir byloje esančius duomenis akivaizdu, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kurie parodytų tikslų Å¡io Å¡uns vedžiojimo BijÅ«nų gatve laikÄ . Todėl tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodytas Å¡is laikas, - apie 18.00 val. yra tinkamas.

Pagal byloje esančius tokiu pačiu bÅ«du duotus A. V. paaiÅ¡kinimus, N. S. pateiktÄ jos mobilaus ryÅ¡io telefono skambučių raÅ¡ytinę iÅ¡klotinę, ir teisme apklaustų liudytojų R. B., E. R., L. G., S. B., I. P., G. J. paaiÅ¡kinimus akivaizdu, kad po minėto laiko (apie 18.00 val.), netrukus įvyko N. S. vesto ir A. V. vieno iÅ¡ dviejų Å¡unų pjautynės Å ios Å¡unų pjautynės pagal A. V. R. B., E. R. I. P. ir G. J. teisme duotus paaiÅ¡kinimus buvo A. V. namų valdoje. Įvykio tyrimo metu, Administracinėje komisijoje, teisme apklausta N. S. neigė, kad jos vestas Å¡uo įbėgo į A.

V. namų valdÄ pro vartelius ir A. V. kieme susispjovė su vienu iÅ¡ dviejų A. V. Å¡unų. PrieÅ¡ingai A. V. Å¡unys pro namų valdos vartų apačiÄ iÅ¡bėgo į gatvę ir lodami užpuolė jos Å¡unį. Ä®vykusių Å¡unų pjautynių metu nusimovė nuo jos Å¡uns antsnukis po ko Å¡is įkando vienam A. V. Å¡uniui. A. V. įvykio tyrimo metu, Administracinėje komisijoje, teisme apklaustas tvirtino, kad į jo kiemÄ Ä¯bėgo be antsnukio palyginus didelis Å¡uo, Å¡is lojo, taikėsi jį pulti, tačiau atbėgus jo kieme buvusiems jo ir sÅ«naus mažiems Å¡uniukams, Å¡is puolė jo Å¡uniukÄ ir jį perkando dėl ko vėliau Å¡is nugaiÅ¡o.

Po to N. S. sugriebė savo Å¡unį abejomis rankomis už sprando ir nugaros užpakalio ir šį iÅ¡sitempė į gatvę. Po to Å¡i iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, nors jis jos prašė palaukti, nes jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Po ko, Å¡iai moteriai vis tiek pasiÅ¡alinant, jis paskui jÄ sekė. Teisme liudytojas R. B. paaiÅ¡kino, kad matė kaip į A. V. kiemÄ pro vartelius įbėgo didelis Å¡uo, Å¡is perkando A. V. Å¡unį, po ko moteriÅ¡kė didįjį Å¡unį iÅ¡ A. V. kiemo iÅ¡sitempė.

Teisme liudytojas E. R. paaiÅ¡kino, kad matė kaip moteris iÅ¡ A. V. kiemo iÅ¡sitempė Å¡unį, po ko jį prisiriÅ¡usi jį nusivedė gatve. Girdėjo kaip vyras Å¡aukė, kad moteris sustotų, nes kviečia policijÄ . Å ių liudytojų teisme duoti paaiÅ¡kinimai nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, vieni kitus papildo. Å ie neprieÅ¡tarauja A. V. minėtiems paaiÅ¡kinimams. Nenustatyta priežasties Å¡iais jų paaiÅ¡kinimais netikėti. Jie patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes. Todėl Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimai yra N. S. kaltės įrodymai.

A. V. įvykio tyrimo metu, Administracinėje komisijoje, teisme duoti paaiÅ¡kinimai nekeisti, nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s. Å ie paaiÅ¡kinimai neprieÅ¡tarauja liudytojų R. B. ir E. R. teisme duotiems paaiÅ¡kinimams. Byloje nenustatyta priežasties Å¡iais A. V. paaiÅ¡kinimais netikėti. Be to jie patvirtinti byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga dėl policijos iÅ¡kvietimo į įvykio vietÄ netrukus po įvykio. Todėl Å¡ie A. V. paaiÅ¡kinimai yra N. S. kaltės įrodymai. Be to Å¡iuos minėto liudytojo R.

B. ir A. V. paaiÅ¡kinimus neginčijamai patvirtina byloje esanti 2011-07-14 UAB „Kaitas“ vet. gydytojo pažyma, kurioje nurodyta, kad į klinikÄ atvežtas gydyti Å¡uniukas su kÄ stine žaizda krÅ«tinės lÄ stos srityje. Å io gydytojo iÅ¡duotoje 2011-07-19 pažymoje nurodyta, kad nuo 2011 m. liepos 13 d. gydytas Å¡uniukas dėl patirtų traumų nugaiÅ¡o. Teisme apklaustas liudytojas L. G. paaiÅ¡kino, kad jo nurodytoje buvimo vietoje matė, kaip prie moters ir jos dukros ir moters už pavadžio vesto Å¡uns iÅ¡bėgo iÅ¡ kiemo du maži Å¡uneliai.

Å ie du Å¡unys Å¡iÄ moterį su vaiku užpuolė. Toliau prasidėjo Å¡unų pjautynės, moteris laikė Å¡unį už pavadžio, sukosi nuo jÄ užpuolusių Å¡unų, vaikas verkė. Po to iÅ¡bėgo vyras iÅ¡ to paties kiemo, apÅ¡aukė moterį žodžiais. Å ie jo paaiÅ¡kinimai atmetami, nes akivaizdu, kad pagal byloje esančias nuotraukas (b. l. 113, 114) L. G. objektyviai negalėjo matyti kas įvyko, kaip jis teigia, BijÅ«nų gatvėje, prie A. V. namų valdos vartų. Juo labiau, kad aukščiau nurodytais įrodymais nustatyta, kad teismo nustatytas įvykis buvo A.

V. namų valdos kieme. Teisme apklaustas liudytojas S. B. paaiÅ¡kino, kad jis bÅ«damas BijÅ«nų gatvėje Å¡alia Pakalnučių gatvės, sankryžoje, iÅ¡girdo, kad kažkas vyksta, girdėjo kažkokias pjautynes, Å¡unų lojimÄ . Po ko jis atsisuko ir pažiÅ«rėjo. Atstumas nuo jo iki Å¡unų pjautynių vietos buvo apie 100-120 metrų. Tačiau jis matė, kad pjovėsi Å¡unys, o Å¡alia jų buvo Nijolė, jos vaikas mergaitė Emilija, kuri sukinėjosi aplinkui. Toje vietoje buvo dar du Å¡uniukai ir Nijolės Å¡uo.

Nijolės Å¡uo margas, baltas, juodas, tačiau sunku pasakyti kiek spalvų galėjo turėti, bet jo spalva maiÅ¡yta. Patikslino, kad Nijolės Å¡uo buvo baltas su dėmėm juodom. Kiti buvo du mažiukai Å¡uniukai, kurių veislių nežino, tačiau Å¡ie buvo visai mažiukai, vienas iÅ¡ kurių buvo Å¡viesesnis, o kitas, berods, juodas. Jis įvykį matė iÅ¡ tolo, todėl nelabai suprato, kas ten kÄ pjovė, nes viskas vyko ratu, virė. Viskas vyko gatvėje, jeigu tai bÅ«tų vykę kieme, tai visa tai nebÅ«tų matęs. Tačiau dėl ko viskas prasidėjo jis nematė.

Po to matydamas, kad konfliktas kaip ir baigėsi, jis su mergaite nuvažiavo. Atsakė, kad A. V. išėjo į gatvę ir garsiai aiÅ¡kinosi. Kaip suprato, Å¡is Nijolei sakė žodžius: „stokit, palaukit“. T. N. po truputį ėjo, jo nelaukė. Taip pat atsakė, kad Nijolės Å¡uo visÄ laikÄ su pavadžiu buvo. O Å¡is buvo trumpas, gal brezentinis, tačiau tiksliai pasakyti negali. Be to, nematė, ar Nijolės Å¡uo buvo su antsnukiu. Be to, nematė, kad Nijolė Å¡uniui vėliau antsnukį bÅ«tų uždėjusi.

Be to, jis Å¡ių aplinkybių negalėjo pastebėti, nes Å¡uo sukinėjosi. Ar aplinkui daugiau žmonių buvo, atsakė, kad gal ir buvo, be to mano, kad aplinkui dar žmonių buvo. Atsakė, kad tuo metu L. G. neatpažino. Tačiau ar salėje esantys asmenys tuo metu aplinkui įvykio vietÄ buvo ir ar galėjo matyti, matė įvykį nežino. Be to, jis įvykio metu nematė jokios stovinčios transporto priemonės BijÅ«nų gatvėje. Kai vyko Å¡unų pjautynės, jis nematė ar A. V. sklypo varteliai buvo praviri, ar uždari.

Įvertinęs šiuos liudytojo S. B. ir aukščiau paminėtų liudytojų ir A. V. paaiškinimus teismas sprendžia, kad šie liudytojo paaiškinimai neįtikinantys, nes jie prieštarauja liudytojo R. B., E. R. teisme duotiems ir A. V. minėtiems paaiškinimams. S. B. teisme duotus paaiškinimus nepatvirtina, nepapildo jokie kiti byloje esantys patikimi, neginčijami duomenys. Be to, jo paaiškinimai dėl N. S. šuns spalvos, šuns pavadžio nekonkretūs, nevienareikšmiai. Jo nurodyta N. S. šuns spalva neatitinka šio šuns spalvos, kuri matosi iš byloje esančių šio šuns nuotraukų.

Be to, Å¡is liudytojas teismui tiksliai neatsakė ar netoliese buvo daugiau galėjusių įvykį matyti asmenų, nors palyginus atstumus nuo jo buvimo vietos iki jo nurodytos įvykio vietos ir L. G. tuo metu vedusio dviratį buvimo vietos, akivaizdu kad atstumas iki L. G. trumpesnis, todėl jis turėjo matyti ir atpažinti arčiau buvusį L. G.. Be to, liudytojai I. P. ir G. J. teismui paaiÅ¡kino, kad netrukus prieÅ¡ įvykį jiedu buvo BijÅ«nų g./Pakalnučių sankryžoje ir matė einančiÄ N. S. su mergaite ir Å¡unimi be antsnukio ir pavadėlio link BijÅ«nų g. esančio akligatvio.

Netrukus jie iÅ¡girdo Å¡unų lojimÄ , buvo BijÅ«nų gatvės gale žmonių sujudimas. Tačiau jie daugiau nieko nematė, nes, jų galva, veiksmas vyko A. V. namo kieme, nes iÅ¡ ten sklido Å¡unų lojimas. Todėl S. B. toks atsakymas dėl galėjusių įvykį matyti daugiau asmenų vertinamas kritiÅ¡kai. Be to, S. B. teismui atsakė, kad įvykio metu BijÅ«nų gatvėje jokio automobilio nepastebėjo. Tačiau pagal liudytojo E. R. paaiÅ¡kinimus BijÅ«nų gatvėje prieÅ¡ įvykį ir po įvykio buvo jo mikroautobusas, kuriuo buvo atvykęs pas Å¡ioje gatvėje gyvenantį užsakovÄ statybų klausimais.

Akivaizdu, kad S. B. teisme duoti paaiškinimai neatitinka minėtiems liudytojų ir A. V. paaiškinimams. Jo šiuos paaiškinimus nepatvirtina, nepapildo jokie kiti byloje esantys patikimi, nenuginčijami duomenys. Todėl teismas šio liudytojo teisme duotus paaiškinimus atmeta. Aukščiau nurodyti liudytojų I. P., G. J. teismui duoti paaiškinimai neprieštarauja liudytojų R. B., E. R. teisme duotiems ir A. V. aukščiau nurodytiems paaiškinimams. Šių liudytojų paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.

Å ie jų paaiÅ¡kinimai atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes. Todėl ir Å¡ių dviejų liudytojų paaiÅ¡kinimai yra N. S. kaltės įrodymai. N. S. skunde nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turėjo bÅ«ti nurodyti objektyvieji jai inkriminuojamo pažeidimo požymiai, konkretÅ«s teisės aktų reikalavimai, kuriuos ji pažeidė. Teismas sprendžia, kad Å¡is jos argumentas, ir administracinio teisės pažeidimo protokole esantis Å¡is trÅ«kumas, teisingam skundo bylos iÅ¡nagrinėjimui nėra esminis. N. S. nurodyti argumentai, kad jai Administracinė komisija neteisingai paskyrė 800 litų nuobaudÄ , įvertinus skundžiamÄ nutarimÄ (skundžiamame nutarime dėl to nėra motyvų) ir ATPK 302 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei į tai, kad nenustatyta N. S. atsakomybę lengvinančios ir/ar sunkinančios aplinkybės, pagrįsti, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nutarimas pakeičiamas.

N. S. nesutinka su paskirta papildoma administracine nuobauda, - Å¡uns Tairos konfiskavimu. IÅ¡ esmės nurodo, kad toks Administracinės komisijos sprendimas nepagrįstas, neteisėtas bei savo esme sankcijų požiÅ«riu yra prieÅ¡taraujantis visuotinai pripažintiems bei kiekvienos bylos aplinkybių vertinimui taikomiems bendriesiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Juo labiau, kad jos įvykio metu valdytas Å¡uo Taira po Å¡io įvykio norminių teisės aktų nustatyta tvarka registruotas, jam yra iÅ¡duotas nustatytas leidimas jį laikyti Vilniaus mieste, su Å¡iuo Å¡unimi atliktas socializacijos testas, pagal kurį Å¡is Å¡uo negali rodyti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų agresijų ar baimės požymių.

Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, taip pat, kad ATPK 110 straipsnio 5 dalies normos dispozicijos sankcija dėl gyvÅ«no konfiskavimo yra alternatyvinė, bei į tai, kad byloje nėra duomenų, kad anksčiau bÅ«tų buvę problemų dėl Å¡uns Tairos, o administracinio teisės pažeidimo tyrimo, nagrinėjimo procesas N. S. įpareigos ateityje nepriekaiÅ¡tingai laikytis teisės norminių aktų reikalavimų dėl Å¡uns Tairos laikymo, vedžiojimo ir t.t., sprendžia, kad Å¡unį TairÄ konfiskuoti netikslinga.

Todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nutarimas pakeičiamas. N. S. nurodė, jog iÅ¡ A. V. namo teritorijos jÄ ir dukrÄ gatvėje, vieÅ¡oje vietoje, staiga užpuolė lojantys Å¡unys. Dėl pribėgusių Å¡unų prasidėjusių pjautynių, nuo Å¡uns Tairos nusimovė antsnukis ir Å¡uo matomai įkando vienam A. V. Å¡uniui. Dėl netikėto A. V. Å¡unų puolimo ant jų bei prasidėjusių Å¡unų pjautynių jos dukra iÅ¡sigando, pargriuvo ir apsibrozdino abu kelius, jai buvo įbrėžta deÅ¡inė plaÅ¡taka (tai patvirtina byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų), tuo tarpu Å¡unys toliau pjovėsi greta pargriuvusios dukters.

Suprasdama vykstančios situacijos pavojingumÄ ir grėsmę ne tik jai, bet ir dukrai bei Å¡uniui, Å¡unį laikydama už pavadžio, stengėsi neprileisti A. V. Å¡unų prie dukros ir savęs. Å iais savo aktyviais veiksmais ji siekė kuo greičiau paÅ¡alinti kilusį pavojų dėl jas užpuolusių A. V. Å¡unų. Å ie jos argumentai atmetami, nes jie paneigti aukščiau nurodytais jos kaltę patvirtinančiais įrodymais. Be to, jos nurodytÄ aplinkybę, kad Å¡unų pjautynių metu jos dukra buvo pargriuvusi, nepatvirtino, nei vienas teisme apklaustas liudytojas.

Be to, akivaizdu, kad prieÅ¡ Å¡unų pjautynių faktÄ pagal aukščiau nurodytų taisyklių reikalavimus N. S. privalėjo garantuoti, užtikrinti, kad agresyvaus Å¡uns Tairos auginimas ir laikymas, vedžiojimas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, ramybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, - nesužeis kitų gyvÅ«nų, nepadarys žalos nuosavybei. Taip pat ji privalėjo Å¡unį TairÄ nevedžioti prie gyvenamųjų namų; po Å¡uns Tairos padaryto apkandžiojimo A.

V. Å¡uniui apie tai ji nedelsdama turėjo praneÅ¡ti Visuomenės sveikatos centro pasiutligės profilaktikos kabinetui, policijos komisariatui bei teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Be to, ji prieÅ¡ minėtÄ faktÄ Å¡unį T. B. gatvėje (vieÅ¡oje vietoje) privalėjo vesti su pavadėliu ir antsnukiu. Laikoma, kad Å¡uo vedamas su pavadėliu, kai vienas pavadėlio galas prisegtas prie Å¡uns, o kitÄ pavadėlio galÄ Å¡unį vedantis (vedžiojantis) asmuo tvirtai laiko rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu valdyti Å¡unį.

Prie paÅ¡alinių žmonių pavadėlis turi bÅ«ti sutrumpintas tiek, kad Å¡uo negalėtų įkÄ sti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų ar ant asmens, jo daiktų užšokti ar kelti jiems grėsmę. Tačiau esant nenuginčytam faktui, kad didesnis Å¡uo Taira perkando A. V. apie 10 cm. aukščio Å¡uniukÄ , kad po Å¡io įvykio N. S. iÅ¡ įvykio vietos nuėjo, apie įvykį nustatyta tvarka nepranešė, akivaizdu, kad N. S. aukščiau nurodytų reikalavimų nesilaikė ir juos pažeidė.

N. S. nurodė, kad nagrinėjant bylÄ administracinėje komisijoje buvo pažeisti ir elementarÅ«s proceso reikalavimai dėl liudytojų apklausos, t.y. dalis liudytojų - buvo apklausinėjami dalyvaujant keletui liudytojų kartu ir girdint, kokius paaiÅ¡kinimus teikia apklausiamas liudytojas. Teisme skundžiamÄ nutarimÄ priėmusios institucijos atstovė R. G. patvirtino šį N. S. nurodytÄ faktÄ . Pagal tai teismas sprendžia, kad Administracinė komisija apklausdama liudytojus pažeidė procesÄ , neužtikrino, jog liudytojai nesusižinotų, todėl neturėjo Å¡ių liudytojų duotus paaiÅ¡kinimus vertinti ir pagal Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimus daryti iÅ¡vadas, priimti nutarimÄ .

Todėl teismas vertindamas skundžiamÄ nutarimÄ , ir nustatydamas tikrÄ sias įvykio aplinkybes nevertina komisijoje apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimų.N. S. nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybe, kad dėl GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių nesilaikymo A. V. patyrė žalÄ sveikatai, nes byloje nėra jokio Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiančio dokumento, kuris įrodytų, kad dėl jos neva neteisėtų veiksmų A.

V. bÅ«tų buvęs sužeistas. Å ios faktinės aplinkybės taip pat nepatvirtino nei vienas liudytojas. Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytÄ Å¡iÄ aplinkybę bei tai, kad tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek Administracinėje komisijoje bylos nagrinėjimo metu, tiek skundÄ nagrinėjant teisme, nesurinkta jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų, sprendžia, kad skundžiamame nutarime nurodyta Å¡i aplinkybė neįrodyta. Todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ skundžiamo nutarimo paÅ¡alinama.Kiti N. S. nurodyti argumentai ir į skundo bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai duomenys teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mės neturi.

Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes, iÅ¡vadas, teismas konstatuoja, kad N. S. pagrįstai pripažinta kalta už LR ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , t. y. dėl to, kad pažeidė Agresyvių Å¡unų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresiravimo ir prekybos jais taisyklių 13, 16, 18, 20, 30 punktų reikalavimus, GyvÅ«nų laikymo Vilniaus mieste taisyklių 6.8 punktÄ ir 24 punktÄ .Padarytas pažeidimas visiÅ¡kai įrodytas teismo aptartais įrodymais.

Tačiau pagal aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, jis pakeičiamas. Vadovaudamasis LR ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas,n u t a r ė:pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarimÄ Nr. A11-10582-(7987)-(1.1.47-T1). PaÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. A11-10582-(7987)-(1.1.47-T1) aplinkybę, kad dėl GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių nesilaikymo A.

V. patyrė žalÄ sveikatai. N. S., pripažintai kaltai pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį paskirti 750 (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) litų baudÄ be Å¡uns Tairos konfiskavimo. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                              Valdas Petraitis