b7eee1b1-7afd-4d02-a21b-a64f82be8db3 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-292-493/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04788-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2;1.1.7.2.5;1.2.4.1.2.3;2.3.6.4 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, kaltinamajam E. N., jo gynėjui advokatui T. L. Petkauskui, nukentėjusiajam A. J., ekspertui L. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį - 16 (šešiolikos) parų arešto bausme, 3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu, pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį - 66 MGL, t. y. 3300 eurų (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų), dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – 44 MGL, t. y. 2200 eurų (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų), dydžio bauda, 4.

Kauno apylinkės teismo 2019-12-31 nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 641straipsniu, 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo ir 44 MGL (2200 eurų) bauda, kuri turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2020-06-04, laisvės apribojimo bausmę Å¡iuo metu atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Teismas n u s t a t ė:

I. Ä®rodyta pripažintos veikos aplinkybės Kaltinamasis E. N., 2020 m. vasario 1 d., apie 21:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, tarpusavio konflikto su Å¡eimos nariu - broliu A. J. metu, tyčia vienÄ kartÄ Ä¯dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam A. J. į krÅ«tinę, tuo padarydamas jam durtinę -pjautinę kiauryminę krÅ«tinės kairės pusės žaizdÄ su kairio plaučio ir Å¡irdies pažeidimu, tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nario - brolio A. J. sveikatÄ .

Å iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. II. Ä®rodymai Kaltinamasis E. N. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2020-02-01, apie 19:30 val., prieÅ¡ dvi valandas bÅ«damas iÅ¡gėręs vienÄ 0,5 l. talpos bokalÄ alaus, grįžo į namus, kur rado motinÄ S. J. ir jos brolius M. K. bei V. K.. Alkoholį vartojo tik viena motina. Apie 20 val. į namus grįžo akivaizdžiai neblaivus brolis A. J., kuris pradėjo prie visų kibti užgauliodamas žodžiais, o labiausiai kabinėjosi prie V.

K.. Jam bandant brolį sudrausminti, Å¡is neklausė, jį net pastÅ«mė. M. K. pavykus brolį apraminti, kad pastarasis vėl nepradėtu konfliktuoti, jis pats iÅ¡ buto išėjo į laukÄ , o tuo metu M. K. ir V. K. taip pat jau ruošėsi eiti į namus. Išėjęs iÅ¡ namų pasivaikščiojo ir gal po kokio pusvalandžio grįžo atgal. Grįžęs rado brolį sėdintį kambaryje ant kėdės ir besiklausantį muzikos, o mama tuo metu buvo kitame kambaryje. Tada jis virtuvėje iÅ¡ Å¡aldytuvo pasiėmė deÅ¡ros, batono ir atėjęs pas brolį į kambarį, peiliu pjaustė maistÄ bei valgė.

Brolis pradėjo ant jo pykti, kodėl jis, avintis batus, atėjo į kambarį ir, kodėl kambaryje pjausto maistÄ . Brolis yra labai priekabaus charakterio, o bÅ«damas neblaivus ir ypatingai įkyrus. Pastarajam sakė, kad apsiramintų. Tada brolis priėjo prie jo, stovinčio prie stalo ir su virtuviniu peiliu bepjaustančio maistÄ ir, stovėdamas jam už nugaros, su kaire ranka paėmęs jam už kairio peties, patempė atgal į save, kaip suprato, kad jis atsisuktų. Tada jis iÅ¡ karto atsisuko į brolį, virtuvinį peilį laikydamas deÅ¡inėje, ties krÅ«tine pakeltoje rankoje, nes tuo metu tiesiog pjaustė maistÄ .

Brolio patemptas už kairio peties, į jį atsisuko pro kairę pusę, abi jo rankos buvo sulenktos Å¡onuose, o deÅ¡inėje sulenktoje rankoje laikomas virtuvinis peilis gavosi nukreiptas į pusės metro atstumu nuo jo stovintį A. J., kuris tuo metu Å¡aukė „durk, durk“, nes bÅ«damas visiÅ¡kai neblaivus, brolis jo tokį veiksmÄ veikiausiai suprato kaip grasinimÄ peiliu. Taigi, Å¡aukdamas „durk, durk“, brolis priėjęs artyn prie jo, stovinčio prie stalo, su kaire ranka pagriebė už jo sulenktos kairės rankos, kažkur ties alkÅ«ne, ir jÄ stipriai patraukė į save, bÅ«tent tuo metu sakydamas „durk, durk“.

Tuo metu brolio akys buvo iÅ¡virtę, jis įsiutęs ir agresyviai nusiteikęs Å¡aukė, plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais. Žinodamas, kad brolis girtas yra neprognozuojamas, nesivaldo, anksčiau yra ne kartÄ smurtavęs jo atžvilgiu, tuo metu jo iÅ¡sigando, tačiau tyčinio smÅ«gio, tai yra dÅ«rio peiliu, į brolį jis tikrai neatliko. Peilio aÅ¡menys buvo nukreiptos žemyn, bet kai brolis jį patraukė, tai jis kažkaip pasuko rankÄ ir peilis įsmigo broliui į krÅ«tinę. Pats jėgos nepridėjo, jos buvo tik tiek, kiek brolis patraukė.

Po dÅ«rio brolis iÅ¡ karto nugriuvo ant grindų. Pradžioje jis net nematė, kur broliui įdÅ«rė, tik kai Å¡is nugriuvo, suprato, kad jam įdÅ«rė su rankoje laikomu peiliu. Jis iÅ¡ karto užspaudė broliui žaizdÄ ir Å¡aukė mamai, kad kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kai į kambarį atėjo mama, tai jai pasakė, kad laikytų užspaudusi kraujuojančiÄ Å¾aizdÄ , o jis pats, nuo grindų paėmęs peilį, nuo jo virtuvėje nuplovė kraujÄ ir peilį palikęs ant plautuvės, iÅ¡sigandęs iÅ¡Å¡oko per kambario langÄ .

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2020-02-01 vakare, bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nes prieÅ¡ tai iÅ¡gėrė 6 bokalus, po 05 l. talpos alaus, grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur rado motinÄ S. J. bei jos brolius V. K. ir M. K., kurie gėrė degtinę. Po kurio laiko į butÄ grįžo ir brolis E. N., kuris prieÅ¡ tai su juo bare buvo iÅ¡gėręs vienÄ bokalÄ alaus. Dėl girtumo visų aplinkybių tiksliai neatsimena, tačiau pamatęs V. K., su juo pradėjo konfliktuoti.

Po to pradėjo kabinėtis ir prie brolio E. N.. Pirmas iÅ¡ buto išėjo E. N., o po jo abu dėdės. Po kiek laiko į butÄ grįžęs E. N. kambaryje stovėdamas prie stalo darėsi sumuÅ¡tinius, o mama tuo metu buvo savo kambaryje. Pamatęs, kad brolis į kambarį buvo atėjęs su batais, pradėjo jį barti. Brolis sakė, kad batus nusiaus, tačiau jis, priėjęs prie brolio ir suėmęs jam už kairės rankos, jį patempė, kad Å¡is eitų iÅ¡ kambario. Tada brolis jėga atitraukė savo kairę rankÄ , po ko jis, sugriebęs broliui iÅ¡ nugaros pusės už abiejų rankų, bandydamas jį apkabinti, stÅ«mė ir traukė, kad Å¡is iÅ¡eitų iÅ¡ kambario.

Matė, kad brolis darosi valgyti sumuÅ¡tinius ir turi deÅ¡inėje rankoje didelį virtuvinį peilį, tačiau apie tai negalvojo. Tada brolis atsisuko į jį, matė, kad brolis deÅ¡inėje rankoje laikė peilį, tačiau jis, pastarÄ jį suėmęs už kairės rankos, ties alkÅ«ne, traukė iÅ¡eiti iÅ¡ kambario. Neatsimena, ar tuo metu sakė, kad jam durtų, konkrečiai to, kÄ jis broliui sakė, neatsimena, bet esmė yra ta, kad jis brolį varė iÅ¡eiti iÅ¡ kambario. Kažkuriuo momentu jis tik pajautė skausmÄ krÅ«tinėje, silpnumÄ , pamena, kaip pats atsigulė ant grindų, ant nugaros, o gal ant Å¡ono, jam buvo tiesiog silpna ir toliau jau nieko neatsimena.

Mano, kad brolis tyčia jam įdurti peiliu nenorėjo, tiesiog taip viskas gavosi, kilus tarp jų konfliktui. Su broliu susitaikė, pats jaučiasi dėl incidento kaltas, santykiai su broliu Å¡iuo metu normalÅ«s. Liudytojas M. K. parodė, kad 2020 vasario 1 d., apie 13 val., atvažiavo pas savo seserį S. J., gyvenančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone į svečius. Namuose rado S. J., kuri vartojo alkoholį. Apie 19 val. į namus grįžo E. N., kuris iÅ¡ pažiÅ«ros atrodė blaivus. Po to atėjo brolis V.

K. ir jie visi keturi kalbėjosi, o alkoholį vartojo tik viena S. J.. Apie 19:40 val. į namus grįžo labai girtas A. J. ir be jokios priežasties pradėjo kibti prie V. K. ir E. N.. Tai matydamas, jis su broliu po 20 minučių susiruošė eiti į namus, o E. N. pasakė, kad Å¡is, kol A. J. apsiramins, iÅ¡eitų iÅ¡ namų, Apie 20 val., kartu su broliu V. K. išėjo namo, kartu su jais iÅ¡ buto išėjo ir E. N., o A. J. liko namuose su savo mama. Matydamas, kad A. J. neblaivus ir namuose lieka agresyviai nusiteikęs, iÅ¡eidamas S. J. pasakė, kad, jeigu kas įvyks, tai kviestų policijÄ .

Apie 21:20 val., jam grįžtant į namus, paskambino S. J. ir iÅ¡sigandusi Å¡aukdama pasakė, kad A. J. padurtas. Pastarajai pasakė, kad kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , bet suprato, kad ji yra Å¡oke. Tada iÅ¡ karto paskambino V. K. ir paprašė nueiti pasižiÅ«rėti pas seserį. Po to kelis kartus telefonu bendravo su pas seserį atėjusiu V. K.. Pastarasis sakė, kad ant grindų guli A. J., yra kraujo, tačiau kvėpuoja, Å¡irdis plaka, kad iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Apie tai, su kuo buvo įdurta A.

J., brolis nekalbėjo, tik sakė, kad atėjęs rado ant grindų gulintį A. J. ir su juo buvo S. J.. Pastaroji sakė, kad A. J. įdÅ«rė E. N., o kaip ir kuo įdÅ«rė, nežino. E. N. nėra agresyvus, daugiau agresyvesnis yra A. J.. Liudytoja S. J. parodė, kad E. N. ir A. J. yra jos sÅ«nÅ«s ir jie trise gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas. 2020-02-01 vakare pas jÄ Ä¯ namus buvo atėję broliai M. K. ir V. K.. Pastarieji alkoholio nevartojo, alkoholį gėrė jį viena.

Apie 19:30 val. į namus grįžo E. N., kuris gal ir buvo kažkiek iÅ¡gėręs, tačiau neatrodė apsvaigęs nuo alkoholio. Jiems visiems besėdint ir besikalbant jos kambaryje, apie 20:00 val., parėjęs neblaivus A. J. iÅ¡ karto užsipuolė V. K., ėmė jį kolioti necenzÅ«riniais žodžiais, bei jo atžvilgiu elgtis agresyviai. Pradžioje V. K., o po to ir E. N. visaip ėmė raminti A. J., tačiau Å¡is nenurimo. IÅ¡sigandusi norėjo iÅ¡kviesti policijÄ , tačiau tai iÅ¡girdęs, A.

J. dar labaiu įsiuto ir pradėjo varyti iÅ¡ buto jos abu brolius. Kad iÅ¡vengti konflikto, ji iÅ¡ buto paprašė iÅ¡eiti ir E. N.. Jiems visiems trims išėjus, A. J. nurimo ir virtuvėje pasiėmęs maisto jį nusinešė į savo kambarį. Ji pati tuo metu užsidarė savo kambaryje. Galimai apie 21 val. iÅ¡girdo, kad į butÄ grįžo E. N.. Tuoj pat iÅ¡girdo A. J. Å¡aukiant kažkÄ â€žkÄ tu čia“, po to kažkÄ suÅ¡uko ir E. N., kaip suprato, jis kaip ir ramino A. J.. Po to pasigirdo jų abiejų riksmas ir jį, nubėgusi į jų kambarį, pamatė ant grindų gulinti A.

J., o aplink jį buvo daug kraujo. Tuo metu E. N. ranka laikė prispaudęs A. J. krÅ«tinės srityje, o jÄ pamatęs suÅ¡uko kvieti greitÄ jÄ . Pripuolusi prie A. J. ėmė tikrinti, ar dar yra pulsas, o tuo metu E. N., bÅ«damas iÅ¡sigandęs ir Å¡oko bÅ«senoje, iÅ¡Å¡oko per kambario langÄ Ä¯ laukÄ ir dingo. Pirmiausia, ieÅ¡kodama pagalbos, paskambino M. K., o netrÅ«kus į butÄ atėjo V. K.. Pastarasis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ , o netrÅ«kus atvažiavo ir policijos pareigÅ«nai. Vėliau E. N. jai pasakojo, kad jis kambaryje su peiliu pjaustė maistÄ , o A.

J., bÅ«damas girtas, „šoko“ ant E. N. ir kažkaip gavosi, kad susižalojo peiliu. Ramaus ir lėto bÅ«do yra E. N., o A. J. yra emocionalus, o bÅ«damas neblaivus, tampa piktu, agresyviu. Liudytoja I. S. parodė, kad dirbant patrulių rinktinėje vyr. patrule, 2020-02-01, 21 val. 35 min., iÅ¡ budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), su peiliu sužalotas vyras. 21 val. 41 min. kartu su kolega A. V. atvykus į įvykio vietÄ , buto kambaryje ant grindų rado gulintį A.

J., kuris kraujavo iÅ¡ krÅ«tinės srities. Pastarasis buvo sÄ moningas, bet į klausimus atsakinėjo vangiai. Ar nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pasakyti negali. Klausiant kas sužalojo, pastarasis atsakydavo, kad pats, kartais atsakydavo, kad niekas, konkrečiai to, kas jam atsitikę ar kas jį sužalojo, jis neįvardijo. Nukentėjusysis buvo be virÅ¡utinių rÅ«bų, tai kairės pusės krÅ«tinėje, Å¡irdies plote, matėsi akivaizdi pjautinė žaizda, gal poros centimetrų dydžio, tik ji stipriai nekraujavo.

Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai A. J. skubiai iÅ¡vežė į Kauno klinikas. Namuose prie A. J. buvo mama S. J. ir jos brolis V. K.. Dėl įvykio namuose, bÅ«dama akivaizdžiai neblaivi S. J. paaiÅ¡kino, kad grįžusi namo rado sÅ«nų A. J. sužalotÄ . Bendraujant su S. J., jai susidarė įspÅ«dis, kad pastaroji žino tai, kas čia įvyko. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad dar yra kitas jos sÅ«nus, kuris gyvena tame pačiame bute. V. K. pasakojo, kad jam paskambino brolis M. K. ir paprašė, kad atvyktų pas seserį į namus, nes ten vyksta kažkoks konfliktas.

S. J. klausinėjama nurodydavo skirtingas aplinkybes apie tai, kur ji ėjo, kur buvo prieÅ¡ tai, kai rado namuose sužalotÄ sÅ«nų. S. J. ir jos brolis V. K. teigė, kad dienos metu jie buvo kartu, dar buvo kitas jų brolis M. K., vartojo alkoholį, bet po to broliai iÅ¡siskirstė, o S. J. išėjo, o grįžusi į namus, rado sužalotÄ sÅ«nų. Pirminės įvykio vietos apžiÅ«ros metu nepavyko rasti daikto, kuriuo galėjo bÅ«ti sužalotas A. J.. Liudytojas K. M., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, parodė, kad 2020 metų vasario 1 d. vakare, laiko tiksliai nežino, bet jau vėlai, pas jį į namus atėjo E. N..

Jam jis tuo metu neatrodė nei neblaivus, nei apsvaigęs. Kadangi dažnai jo nemato, tai nežino, kaip jis atrodo apsvaigęs. Jis jo prašė, kad jį įsileistų pernakvoti ir jis jį įsileido. Jie abu kambaryje pažiūrėjo televizorių ir paskui nuėjo miegoti, jokio alkoholio negėrė. Matė, kad E. N. buvo kažko susirūpinęs, buvo nekalbus, tylus, bet jis jo nieko neklausinėjo. Tiesiog, abu žiūrėdami televizorių pasikalbėjo apie nereikšmingus dalykus. Matė, kad E. N. buvo susinervinęs, bet jis jo nieko neklausinėjo.

Kodėl draugas neina namo nakvoti, jis jo neklausinėjo. BÅ«nant kartu, jis nepastebėjo, kad E. N. bÅ«tų kam skambinęs telefonu ar, kad kas jam bÅ«tų skambinęs. Gal kartais su kažkuo jis ir kalbėjosi telefonu, bet jis neatsimena. KelintÄ atsigulė, jis neatsimena, abu miegojo tame pačiame kambaryje. Ryte, apie 8 val., atsikėlęs išėjo į darbÄ , kartu su juo išėjo ir E. N.. Kur jis eis ir kÄ veiks, nieko nesakė, jis jo nieko neklausinėjo. Vėliau iÅ¡ kitų bendrų pažįstamų žmonių sužinojo, kad namuose E. N. sukonfliktavo su broliu A.

J. ir šis buvo sužalotas peiliu ( t. 1, b.l. 155-158). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog A. J. padaryta durtinė - pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su kairio plaučio ir širdies pažeidimu. A. J. dėl durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su kairio plaučio ir širdies pažeidimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Durtinė - pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su kairio plaučio ir širdies pažeidimu padaryta vienu (1) trauminiu poveikiu.

Durtinė - pjautinė kiauryminė krÅ«tinės kairės pusės žaizda su kairio plaučio ir Å¡irdies pažeidimu galėjo bÅ«ti padaryta užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2020-02-01. Tokio pobÅ«džio kÅ«no sužalojimas nėra bÅ«dingas griuviminei traumai (1 t., b.l. 89). Teismo med. ekspertas L. G. pilnai patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad turint omenyje sužalojimo pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , sužalojimas turi bÅ«ti padarytas aÅ¡triu duriančiu, pjaunančiu įrankių, kuo galėjo bÅ«ti peilio geležtė ir tam buvo panaudota tam tikra jėga.

Kaip aiÅ¡kino kaltinamasis, kad ji patraukė už kairės rankos, jis laikė peilį rankoje ir taip įdÅ«rė, tai mano, kad taip negalėjo bÅ«ti, nes įduriant reikėjo tam tikros jėgos. Kad audinius, raumenis ir odÄ perpjauti, reikalinga tam tikra jėga ir tokiu judesiu, kaip nurodo kaltinamasis, galėjo bÅ«ti padaryta tik pavirÅ¡inė žaizda. Buvo panaudota žymiai didesnė jėga ir judesys, todėl mano, kad buvo suduotas peiliu smÅ«gis. Reikia peilį rankoje laikyti stipriai, nes ranka atsileis, peilis atsirems į krÅ«tinę ir padarys tik nubrozdinimÄ .

Čia buvo smÅ«ginis peiliu momentas. 2020-02-01 - 20202-02-02 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kauno raj., yra Å¡eÅ¡ių aukÅ¡tų daugiabučio tipo gyvenamajame name. Priėjus prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), matomos medinės durys, pro kurias patenkama į koridoriaus patalpÄ , kuriÄ apžiÅ«rėjus, jokių nusikalstamos veikos objektų nėra. Koridoriaus deÅ¡inėje sienoje yra durys, pro kurias patenkama į virtuvės patalpÄ .

Kairėje sienoje yra durys, pro kurias patenkama į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Prie kambario kairės sienos yra darbo stalas, ant kurio yra mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, kuris yra paimtas. Prie stalo, ant grindų guli antklodė, kuri yra sutepta raudonos spalvos dėmėmis. Antklodė yra paimta. Toliau nuo kairės kambario Nr. (duomenys neskelbtini) sienos, 80 cm atstumu, ir 170 cm atstumu nuo kambario Nr. 1 priekinės sienos, matoma raudonos spalvos dėmė ant grindų, kurios skersmuo 45 cm.

Nuo dėmės paimtas vatos tamponas su biologinės kilmės pėdsakais. ApžiÅ«rėjus kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius daiktus, jokių nusikalstamos veikos objektų nerasta. Išėjus iÅ¡ kambario Nr. (duomenys neskelbtini), vėl patenkama į virtuvės patalpÄ , kurios kairėje sienoje yra kitos durys, pro kurias patenkama į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės sienos stovi sofa - lova, o Å¡alia jos ant grindų stovi tuščias alkoholinio gėrimo, 0,5 litro talpos, alaus butelis „Pilies“, 5,2 laipsnio stiprumo.

Butelis buvo apdorotas daktiloskopiniais milteliais ir nuo butelio nukopijuotas rankos pėdsakas. Toliau apžiÅ«rėjus kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius daiktus, jokių nusikalstamos veikos objektų nerasta. Išėjus iÅ¡ kambario Nr. (duomenys neskelbtini), vėl patenkama į virtuvės patalpÄ . ApžiÅ«rint virtuvės patalpÄ , plautuvėje rastas virtuvinis peilis, kurio bendras ilgis 32 cm., geležtės ilgis 20 cm., plotis 3 cm. Peilis yra paimtas. Atidarius Å¡alia plautuvės esančios spintelės stalčių, jame rastas kitas virtuvinis peilis, kurio bendras ilgis - 25,5 cm., geležtės ilgis - 14 cm., plotis - 3.5 cm.

Peilis yra paimtas ir supakuotas į kartoninę dėžę. Å alia spintelės yra Å¡iukÅ¡lių kibiras, kurį iÅ¡vertus, tarp Å¡iukÅ¡lių rastas tuščias 0,35 litro talpos, stiklinis, degtinės butelis „Bajorų“, 40 laipsnių stiprumo. Butelis yra paimtas. Toliau apžiÅ«rėjus bute esančias pagalbines patalpas, jokių nusikalstamos veikos objektų, kurie turėtų reikÅ¡mės tyrimo eigai, nerasta (1 t., b.l. 32-47). Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, jog įtariamasis E. N. iÅ¡ atpažinimui pateiktų trijų peilių atpažino ir parodė peilį Nr. 1 (rastÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«ros metu virtuvės plautuvėje), kuriuo 2020-02-01 namuose sužalojo brolį A.

J.. (1 t., b.l. 52-57). Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2020-04-28 specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog tyrimui pateiktas peilis susideda iš geležtės ir rankenos. Bendras peilio ilgis – 324 mm. Peilio geležtė tiesi, vienašmenė, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis – 196 mm, plotis plačiausioje vietoje ties pakote – iki 36 mm, storis – iki 1,6 mm. Geležtės kairėje pusėje yra užrašas „KOCH MESSER“.

Peilio rankena vientisa su geležte. Prie rankenos iš abiejų pusių trimis kniedėmis pritvirtintos plastikinės juodos spalvos kriaunos. Rankenos ilgis – 28 mm, plotis jos vidurinėje dalyje – 25,8 mm, storis iki – 17,7 mm. Tirti pateikto peilio konstrukciniai ypatumai, jo dalių paviršių apdirbimo kokybė ir pobūdis bei žymėjimai rodo, kad peilis pagamintas pramoniniu būdu. Tirti pateiktas pramoninės gamybos peilis yra buitinės paskirties (virtuvinis), kuris prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (1 t., b.l. 62-65).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, jog įtariamasis E. N. parodė namo, esančio Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), kuriame peiliu sužalojo A. J.. Bute parodė kambarį, kuriame įvyko konfliktas. Kambaryje prie raÅ¡omojo stalo, stovinčio kairėje kambario pusėje prie sienos, parodė vietÄ , kurioje jis stovėjo, peiliu pjaustydamas maistÄ . IÅ¡ deÅ¡inės pusės, prie to paties raÅ¡omojo stalo, parodė vietÄ , kur, sėdėdamas, klausėsi muzikos A. J.. Toliau parodė, kaip jam iÅ¡ nugaros A.

J. patempė už kairio peties ir pro kairę pusę jis atsisuko į prieÅ¡ais stovintį A. J., parodė prieÅ¡ais save manekenÄ , kaip A. J. stovėjo visai arti, kai, sugriebęs už deÅ¡inės sulenktos rankos, patraukė. Parodė, kad tuo metu, kai A. J. patraukė jo sulenktÄ deÅ¡inę rankÄ , jis toje rankoje laikė peilį, nukreiptÄ smailiu galu į A. J., ir tuo metu su peiliu įdÅ«rė A. J. į krÅ«tinę. Ant manekeno parodė vietÄ , kur įdÅ«rė A. J.. Toliau kambaryje ant grindų, padėdamas manekenÄ , įtariamasis parodė vietÄ , kurioje nugriuvo ant nugaros A.

J.. Ant grindų, prie stalo, parodė vietÄ , kurioje, iÅ¡ rankos paleidęs, numetė peilį, kuriuo įdÅ«rė A. J.. Ant manekeno, gulinčio ant grindų, parodė vietÄ , kur buvo kraujuojanti A. J. žaizda, jis jÄ užspaudė. Toliau parodė, kur virtuvės patalpoje kriauklėje nuplovė kraujuotÄ peilį ir jį padėjo virtuvėje prie kriauklės. Parodė rankomis į abi puses, stovėdamas bute, atstumÄ nuo kambario iki kriauklės. Toliau įtariamasis parodė kambario langÄ , pro kurį iÅ¡Å¡oko iÅ¡ buto, jį atsidaręs, ir pabėgo (2 t., b.l. 41-55).

III. Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Nustatyta, kad nukentėjusiajam A. J. vienu (1) trauminiu poveikiu padaryta durtinė - pjautinė kiauryminė krÅ«tinės kairės pusės žaizda su kairio plaučio ir Å¡irdies pažeidimu. Kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Taip pat nustatyta, kad minėtas sužalojimas nukentėjusiajam padarytas virtuvės patalpoje rastu peiliu. Nukentėjusysis A. J. nuosekliai tvirtina, kad įvykio metu jis, bÅ«damas neblaivus, sugriebęs kaltinamÄ jį iÅ¡ nugaros pusės, jam už abiejų rankų, stÅ«mė ir traukė jį, kad Å¡is iÅ¡eitų iÅ¡ kambario.

Kaltinamasis į jį atsisuko, deÅ¡inėje rankoje turėdamas peilį, o jis kaltinamÄ jį traukė už kairės rankos, suėmęs jam ties alkÅ«nės sritimi, taip jį varydamas iÅ¡ kambario. Tada kažkuriuo momentu pajautė skausmÄ krÅ«tinės srityje. Å iuos nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtino ir liudytoja S. J., nurodydama, jog įvykio metu namuose be jos, buvo tik kaltinamasis su nukentėjusiuoju, o bÅ«dama kitame kambaryje, ji iÅ¡girdo abiejų brolių riksmus, po ko, atėjusi į tÄ kambarį, jame pamatė ant grindų gulintį kraujuotÄ nukentėjusįjį ir E. N., kuris, suÅ¡ukęs, kad ji kviestų medikus, iÅ¡Å¡oko per kambario langÄ .

Liudytoja teigė, jog vėliau E. N. jai pripažino brolį sužalojęs peiliu. Liudytojas M. K. taip pat patvirtino tai, kad po įvykio jam S. J. nurodė, jog nukentėjusiajam peiliu įdÅ«rė kaltinamasis. Aukščiau iÅ¡vardintoms faktinėms bylos aplinkybėms iÅ¡ dalies neprieÅ¡tarauja ir kaltinamojo E. N. parodymai, kur jis nurodė, jog įvykio metu neblaivus nukentėjusysis, stovėdamas jam už nugaros, jį patempė atgal į save, ko pasėkoje jis į jį atsisuko, deÅ¡inėje rankoje laikydamas peilį, su kuriuo pjaustė maistÄ .

Nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs ir, paėmęs jam už rankos, stipriai patempė jį į save, ko pasėkoje jis netyčia, nenaudodamas jėgos, išsigandęs, nukentėjusiajam įdūrė peiliu. Tačiau šiuos kaltinamojo parodymus dalyje dėl smūgio peiliu sudavimo aplinkybių, pilnai paneigė ekspertas L. G., dalyvavęs teisminio nagrinėjimo metu, kategoriškai nurodydamas, kad nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas buvo padarytas smūgio pasėkoje, jei viskas būtų vykę taip, kaip pasakojo kaltinamasis, nukentėjusiajam būtų buvusi padaryta tik paviršinė žaizda.

Be to, Å¡iuo atveju, vertinant kaltinamojo E. N. parodymus, turi bÅ«ti atkreiptas dėmesys ir į jo nenuoseklumÄ dėl esminių įvykio aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, kÄ patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, E. N. nurodė, jog nukentėjusysis jam su kaire ranka pagriebė už jo sulenktos deÅ¡inės rankos, kurioje jis laikė peilį, kažkur ties alkÅ«ne, stipriai patraukdamas į save (2 t., b.l. 34-38, 26-29, 41-55), tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu jau teigė, jog brolis pagriebė už jo kairės rankos, o peilį jis laikė deÅ¡inėje rankoje.

Atsižvelgiant į paminėtÄ , nenuoseklÅ«s kaltinamojo E. N. parodymai dėl sužalojimo padarymo mechanizmo, kaip prieÅ¡taraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, vertinami kritiÅ¡kai kaip noras suÅ¡velninti savo kaltę. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad krÅ«tinė (ypač Å¡irdies srityje) yra gyvybei svarbi ir labai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis, todėl normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog, smÅ«giuodamas peiliu į krÅ«tinės sritį, daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Tai suvokdamas kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir sunkÅ«s. Kaltinamasis E. N., nebÅ«damas psichikos ligoniu, turėdamas pakankamos gyvenimo patirties, smÅ«giuodamas peiliu nukentėjusiajam į krÅ«tinės sritį, negalėjo nesuprasti, jog tokie jo veiksmai pavojingi kito asmens sveikatai, numatė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ , ir jų siekė, jį tenkino bet kokio sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog E. N. sunkiai A. J. sveikatÄ sutrikdė veikdamas netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į paminėtÄ , kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kaip tyčinis savo Å¡eimos nario - brolio A. J. sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis E. N. tvirtina, kad prieÅ¡ 2 valandas iki įvykio, jis buvo iÅ¡gėręs tik 1 bokalÄ 0.5 l. talpos alaus, todėl įvykio metu nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, o to, kad įvykio metu kaltinamasis bÅ«tų buvęs neblaivus, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

IV. Daiktiniai įrodymai, civilinis ieÅ¡kinys, bausmės skyrimo pagrindai Kaltinamojo E. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Civilinio ieÅ¡kovo - Kauno teritorinės ligonių kasų pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys 2580,60 Eur sumai (t. 1, b. l. 96-97) už A. J. gydymÄ yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir jį privalo atlyginti kaltinamasis. Daiktinai įrodymai: peilis, biologinės kilmės pėdsakas, rankos pėdsakas – sunaikintini kaip beverčiai.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 119) nurodoma, kad už antrinę teisinę pagalbÄ valstybės naudai priteistina 200,72 Eur. Tačiau įvertinus tai, kad Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius gynėjÄ E. N. pagal jo paties praÅ¡ymÄ paskyrė įvertinusi pastarojo turtinę padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos. Skiriant bausmę kaltinamajam E. N., atsižvelgiama į veikos pavojingumo visuomenei pobÅ«dį ir laipsnį – įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , priskirtÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai, į jo asmenybę – yra jauno amžiaus, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas, nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė atlikinėdamas paskirtÄ laivės apribojimo bausmę ir nesumokėjęs baudos, baustas administracine tvarka, į tyčios formÄ â€“ veikÄ Ä¯vykdė veikdamas netiesioginės tyčios forma, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į veikos padarymo aplinkybes bei priežastis, todėl jam, BK 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindais, skirtina sankcijoje minimali terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi iš Kauno apylinkės teismo 2019-12-31 nuosprendžiu E. N. paskirtos 44 MGL (2200 eurų) dydžio baudos, kuri turėjo būti sumokėta iki 2020-06-04, yra išieškota tik 281,82 Eur suma, likusi nesumokėta baudos dalis yra 1918,18 Eur, todėl prie šiuo nuosprendžiu paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindais, iš dalies pridėtina paskirtos ir nesumokėtos baudos dalis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo. BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iÅ¡ dalies pridėti Kauno apylinkės teismo 2019-12-31 nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalį - 35 MGL, kas sudaro 1750 Eur ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo ir 35 MGL, kas sudaro 1750 Eur, dydžio baudÄ . Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

BVK 22 straipsnio 1 dalies pagrindu, baudÄ Ä¯pareigoti sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad laiku nesumokėjus baudos savanoriÅ¡kai, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. N. Kauno teritorinei ligoninių kasai 2580,60 Eur gydymo iÅ¡laidų, pervedant jas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymo netenkinti ir iÅ¡laidų už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ kaltinamojo E. N. valstybės naudai nepriteisti. Daiktinius įrodymus: peilį, biologinės kilmės pėdsakÄ , rankos pėdsakÄ â€“ sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nedalyvaujant nuosprendžio paskelbime, Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis