b7ed8f77-32f6-46e7-9f4e-05692bef2c20 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1-348/2016;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06754-2015-2;Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo P. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo P. N. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė:

P. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2015-09-08, apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, apvažiuodamas kitÄ stovintį automobilį, nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus ir jį kliudė. Vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį policijai iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9, 126, 219.1, 222 p. reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu P. N. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, ir nubaudė: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. - 28 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 301 str. nuostatas 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudÄ paskyrė 868 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

P. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo nutarimÄ ir panaikinti nutarimo dalį, kuria jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d., nesant administracinio nusižengimo subjektyvaus požymio (kaltės) sudėties, arba atleisti jį nuo 868 eurų baudos mokėjimo.Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė administracinį įstatymÄ ir iÅ¡ esmės neiÅ¡tyrė bei neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, todėl priėmė neteisingÄ , nemotyvuotÄ ir akivaizdžiai per griežtÄ sprendimÄ .

Apelianto teigimu, jis nesutinka su tuo, kad padarė pažeidimÄ numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. Jis neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio, kontakto su kitu automobiliu nejuto, o kitų automobilių signalÄ suprato, jog jie jį įspėja dėl atsidariusių galinių automobilio durelių. Tai, kad jis nejuto kontakto patvirtina ir užfiksuotas pažeidimų pobÅ«dis, apgadinimai rodo, kad smÅ«gio nebuvo. Skunde pažymima, kad liudytojos A. J. parodymai yra nenuoseklÅ«s, ji neįsidėmėjo automobilio markės, numerių ir asmens vairavusio automobilį.

Taip pat jo kaltės nepatvirtina ir žalos padarymo aplinkybė. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jo aiÅ¡kinimÄ posėdžio metu vertino kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad policijos įstaigoje prieÅ¡ raÅ¡ant jam paaiÅ¡kinimÄ nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės ir pareigos. Teismas neįvertino to, kad jis į policijÄ atvyko iÅ¡karto po skambučio, neslėpė automobilio apgadinimų, tik po policijos skambučio sužinojo, kad apgadino kitÄ transporto priemonę.

Taip pat apeliantas pažymi, kad transporto priemonė yra drausta privalomuoju draudimu, todėl tikslo tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos tikrai neturėjo. Apeliantas pažymi, kad jis nėra teistas, bausta, yra ketvirto kurso studentas, rÅ«pinasi tėvais, kurie gyvena toli nuo visuomeninio transporto, gauna tik minimalų darbo užmokestį, todėl paskirta bauda yra aiÅ¡kiai neproporcingas ir per didelė. Paskirtos baudos dydis siekia beveik jo trijų mėnesinių atlyginimų sumÄ . Taip pat ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkina jo padėtį ir apriboja susisiekimÄ su Å¡eima, darbu bei studijomis.

Skundo autorius pažymi, kad jo padarytas pažeidimas nėra pavojingas, padaryta žala siekia tik 100 eurų. Nors teismas taikė ATPK 301 str. nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ nustatė vieneriems metams, tačiau skundo autoriaus nuomone, paminėtos aplinkybės leidžia jam neskirti jokios nuobaudos. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nuobauda P. N. paskirta teisingai, todėl praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti.P. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Ginčo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymo nekyla. Apeliantas ginčija ir nesutinka dėl kaltės padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, jog pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas iÅ¡samiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų iÅ¡nagrinėjo bylÄ , iÅ¡klausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojos parodymus, įvertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia.

Todėl, baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasirinko elgesio variantÄ â€“ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad P. N. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, ir tikėdamasi iÅ¡vengti atsakomybės, suprato savo veiksmų neteisėtumÄ ir prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje.

Byloje nustatyta, kad P. N. vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tokio tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus ir kliudė kitÄ transporto priemonės, bei nepranešęs apie eismo įvykį policijai iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino Nors apeliantas savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. neigia, argumentuodamas tuo, jog nepajuto jokio kontakto su kitu automobiliu, o kitų automobilių signalus suprato kaip įspėjimÄ dėl atsidariusių automobilio durelių, tačiau jo kaltė neginčijamai įrodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais.

Apeliaciniame skunde keliama versija, kad kontakto tarp automobilių P. N. galėjo nepajusti dėl to, jog apgadinimai buvo braukiamojo pobÅ«džio bei, kad tuo metu prasidarė jo galinės automobilio durelės kur buvo sudėti muzikos instrumentai, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimų mastÄ , tokį apelianto aiÅ¡kinimÄ vertina kaip jo gynybinę pozicijÄ ir atmeta kaip nepagrįsta. Pagal automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimų pobÅ«dį, kontaktas nebuvo itin didelis, tačiau net ir darant prielaidÄ , kad garsas buvo pernelyg mažas, kad jį iÅ¡girsti sėdint automobilyje, bet nepajausti kontakto neįmanoma.

Automobilio apgadinimai, vertinant juos vertybiniu aspektu, nėra žymÅ«s, tačiau vertinant nustatytus automobilio apgadinimus, buvusio kontakto pajautimo atžvilgiu - jie yra žymÅ«s, ryÅ¡kÅ«s ir, todėl teismas sprendžia, kad tokio kontakto nejausti apeliantas negalėjo. Pažymima, kad versijÄ apie tai, jog apeliantui atsidarė galinės automobilio durelės pro kurias pradėjo slysti vežami muzikos instrumentai, P. N. iÅ¡kėlė tik teisme. Be to, tokių aplinkybių nepatvirtino liudytoja A. J..

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį P. N. aiÅ¡kinimÄ vertino kaip siekimÄ suÅ¡velninti savo atsakomybę, Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad P. N., žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, ir su kitu eismo įvykyje dalyvavusiu asmeniu nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, privalu iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, Å¡ios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Dėl Å¡ių priežasčių apelianto veika teisingai kvalifikuota ir pagal ATPK 130 str. 1 d.Nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sÄ raÅ¡Ä nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 302 straipsnio 1 dalis, reglamentuodama baudos skyrimÄ , nurodo, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudÄ P. N., atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, t. y. atsižvelgė, jog jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymÄ , pritaikius ATPK 301 str. nuostatas paskyrė jam minimaliÄ sankcijoje numatytÄ baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Tačiau apelianto netenkina ir tokia nuobauda ir jis praÅ¡o pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas, neskirti administracinės nuobaudos - baudos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų suÅ¡velninti ATPK nustatytÄ sankcijÄ â€œ).

Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos A. T. nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ arba jos visiÅ¡kai neskirti galėtų bÅ«ti, pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė aukÅ¡tesniųjų teismų suformuotÄ praktikÄ ir paskyrė teisingÄ bei adekvačiÄ padarytiems pažeidimams nuobaudÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus nenustatė aplinkybių, kurios galėtų leisti P. N. neskirti baudos. Apeliantas savo praÅ¡ymÄ taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo piniginės baudos mokėjimo, grindžia tuo, kad sunkių pasekmių dėl jo pažeidimų nėra, automobilis apgadintas nežymiai bei atkreipia dėmesį į sunkiÄ savo Å¡eiminę bei materialinę padėtį. Tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimÄ padariusio asmens darbinė, Å¡eiminė padėtis, jo ir artimųjų sveikatos bÅ«klė, kitos asmeninio pobÅ«džio problemos nelemia iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymo.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojos parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neiÅ¡tyrė ar kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 . numatytus pažeidimus. P. N. skirta nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ P. N. atžvilgiu nutraukti ar paskirti dar Å¡velnesnę nuobaudÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir P. N. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                         Svetlana Jurgaitienė