b7ebba08-1f01-4b20-80f5-a2c449cd3e41 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4144-292/2021 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01610-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 3.2.6.1. ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 24 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Dalia Kvederavičienė, sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokatei A. M., atsakovės atstovei advokato padėjėjai L. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

G. K. ieÅ¡kinį atsakovei R. M. dėl giminystės santykių nustatymo ir leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys – Valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė R. G. K. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinį faktÄ , kad P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs 2001-07-27, buvo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 1995-03-20, sÅ«nus, pripažinti ieÅ¡kovei teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre UAB „Narma“, įmonės kodas 302513346, 2021-05-21 parengtus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus be bendrasavininkų/paveldėtojų (R.

M.) sutikimo, priteisti iÅ¡ R. M. 605 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis eurus) iÅ¡laidų už kadastrinių matavimų atlikimÄ bei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė R. G. K. ieÅ¡kinyje nurodė, jos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 6, 29.6500 ha ploto (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklausė K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono 1-ojo notaro biuro notarės B.

Z. pateiktais duomenimis (priedas Nr. 2):

1. Alytaus rajono 1-ojo notaro biure 1995-04-06 užvesta paveldėjimo byla Nr. 87/1995 į 1995-03-20 mirusio K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimÄ ;

2. PalikimÄ pagal 1978-08-19 Alytaus raj. Raitininkų apylinkės VK sekretoriaus J. B. patvirtintÄ testamentÄ Nr. 11 yra priėmę K. K. testamentiniai įpėdiniai: P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Testamentu jiems lygiomis dalimis palikti pastatai (duomenys neskelbtini), tačiau testamente nenurodyti nei jų gimimo datos, nei asmens kodai. Testamente P. K. nurodytas kaip sÅ«nus, tačiau jis nebuvo pateikęs savo giminystę įrodančių dokumentų. Paveldėjimo teisės liudijimai jiems neiÅ¡duoti;

3. PalikimÄ pagal įstatymÄ yra priėmęs K. K. įstatyminis įpėdinis sÅ«nus S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini) (jam 2014-02-18 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas reg. Nr. 715 į 1/2 dalį Žemės sklypo). 1/2 dalis Žemės sklypo priklausytų paveldėti P. K., jeigu bÅ«tų pateikti giminystę įrodantys dokumentai (jo gimimo liudijime tėvu nurodytas K. K., o K. mirties liudijime pavardė K.);

4. P. K. mirė 2001-07-27. PalikimÄ pagal įstatymÄ priėmė jo sutuoktinė A. K. ir duktė R. M., gyv. (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo byla Nr. 185/2001). Paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas;

5. A. K. mirė 2008-05-03. Jos palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė duktė R. M., gyv. (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo byla Nr. 117/2008). Paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas. Taigi, mirus K. K., dalį jo palikimo – Žemės sklypÄ jo įpėdiniai paveldėjo pagal įstatymÄ : 1/2 Žemės sklypo paveldėjo K. K. sÅ«nus S. K., likusiÄ dalį Žemės sklypo, t. y. 1/2 turėjo paveldėti K. K. sÅ«nus P. K.. Tačiau P. K., nors ir priėmęs K. K. palikimÄ , dokumentų, tikslu pagrįsti savo giminystės ryšį su K.

K., matyti, jog nesitvarkė. Dėl to, kaip pažymėjo notarė, paveldėjimo teisės liudijimas jam iÅ¡duotas nebuvo ir 1/2 Žemės sklypo taip ir liko iki Å¡ios dienos įregistruota mirusio K. K. vardu. S. K., prieÅ¡ingai, dėl jo gimimo akto įraÅ¡o Nr. 21, įraÅ¡yto 1938 m. balandžio 18 d. RyliÅ¡kių Romos katalikų bažnyčioje, pakeitimo (iÅ¡taisymo) kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių ir jo praÅ¡ymo pagrindu 2014 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius priėmė civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo ar papildymo įraÅ¡Ä Nr. 364, kuriuo buvo pakeistas S. K. vardas iÅ¡ „S.“ į „S.“, tėvo vardas iÅ¡ „K.“ į „K.“, tėvo pavardė iÅ¡ „K.“ į „K.“ (priedas Nr. 3).

IÅ¡taisius tėvo vardo ir pavardės klaidas, S. K. notarė iÅ¡davė paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ 1/2 Žemės sklypo. Mirus S. K., jam priklausiusiÄ 1/2 Žemės sklypo paveldėjo jo sutuoktinė R. G. K.. Jai buvo iÅ¡duotas 2015-07-28 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 6-2296VZ, kurio pagrindu 1/2 Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre ir buvo bei yra Å¡iai dienai įregistruota jos vardu (priedas Nr. 1). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 1/2 Žemės sklypo nuosavybės teise registruota ieÅ¡kovės R.

G. K. vardu, 1/2 Žemės sklypo – mirusio K. K. vardu. De facto ½ Žemės sklypo nuosavybės teise ir priklauso R. G. K., tačiau likusi 1/2 Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovei R. M. (toliau – Atsakovė), priėmusiai tiek savo tėvo P. K. – K. K. sūnaus, tiek savo motinos A. K. palikimus. Kad P. K. buvo K. K. sūnus patvirtina aplinkybė, kad ne tik P. K. gimimo įraše dėl tėvo pavardės buvo padaryta klaida (pavardė K., vietoj K.), bet ir P. K. brolio S. K. (pavardė K., vietoj K.), kurių abiejų motina yra ta pati – I. (J.) A. (A., A.), gim. 1914 m. (priedas Nr. 3-4) bei pats K.

K. P. K. savo testamente įvardijo kaip sūnų (priedas Nr. 2). Tad šiuo atveju, akivaizdu, jog šiai dienai Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 priklauso ieškovei R. G. K., paveldėjusiai 1/2 Žemės sklypo iš savo sutuoktinio S. K., o šiam iš savo tėvo K. K. ir atsakovei R. M., paveldėjusiai 3/4 dalis ½ dalies Žemės sklypo iš savo tėvo P. K. bei 1/4 dalį 1/2 dalies iš savo motinos A. K.. Ir tik dėl to, kad nei P. K., nei jo įstatyminiai įpėdiniai sutuoktinė A.

K. bei R. M. nesitvarkė dokumentų, 1/2 Žemės sklypo Å¡iai dienai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota mirusio K. K. vardu. Nepaisant to, jog nei vienas iÅ¡ įvardintų asmenų nesitvarkė dokumentų, siekiant gauti dokumentus, patvirtinančius jų nuosavybės teisę į dalį Žemės sklypo bei iÅ¡vieÅ¡inti tai Nekilnojamojo turto registre, Å¡ie asmenys laikytini kas buvusiais (P. K., A. K.), kas esamais Žemės sklypo bendraturčiais (R. M.), kartu su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė siekia atsidalinti savo dalį Žemės sklypo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tam, kad galėtų tÄ padaryti, ieÅ¡kovei yra reikalingi tikslÅ«s Žemės sklypo kadastriniai matavimai (atsidalijimo projektas nėra rengiamas kol Nekilnojamojo turto kadastre nėra įregistruoti tikslÅ«s Žemės sklypo kadastriniai matavimai).

Tuo tikslu, ieÅ¡kovė kreipėsi į matininkus, kad Å¡ie parengtų Žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus (priedas Nr. 5), kadangi Nekilnojamojo turto kadastre yra registruoti tik preliminarÅ«s (priedas Nr. 1). Po kadastrinių matavimų bendro naudojimo 4 m. keliai Žemės sklypÄ padalino į keturis atskirus sklypus (priedas Nr. 5): skl. proj. Nr. 31-1, plotas 8,5662 ha, skl. proj. Nr. 31-2, plotas 18,9998 ha, skl. proj. 31-3, plotas 1,3676 ha, skl. proj. Nr. 31-4, plotas 0,1857 ha. ReikalavimÄ dalinti Žemės sklypÄ Ä¯ 4 atskirus sklypus dėl bendro naudojimo kelio, esančio Žemė sklype, iÅ¡dėstė Nacionalinė žemės tarnyba (priedas Nr. 6).

Parengtų kadastrinių matavimų įregistruoti nepavyko, kadangi nėra suderinta su bendrasavininkais / paveldėtojais (priedas Nr. 5). Atkreipia dėmesį, kad su atsakove buvo bandyta geranoriÅ¡kai kalbėtis, raginant jÄ pagaliau imtis veiksmų, siekiant nustatyti giminystės santykį tarp jos tėvo P. K. ir senelio K. K. bei tvarkyti paveldėjimo dokumentus, tačiau jokių aktyvių veiksmų pastaroji nėra ėmusis iki Å¡iol. Juridinio fakto, kad P. K. (R. M. tėvas) buvo K. K. sÅ«nus, nustatymas yra reikalingas, ieÅ¡kovei siekiant realizuoti savo kaip Žemės sklypo bendraturtės teises – įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre Žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus, tÄ padarius – vykdyti atsidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės Žemės sklypo nuosavybės. IÅ¡ Žemėtvarkos skyriaus 2021-06-02 suraÅ¡ytų žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų matyti, kad Žemėtvarkos skyrius, patikrinęs kadastro duomenų bylas, nustatė vienintelį trÅ«kumÄ â€“ Žemės sklypo planas ir Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas – nesuderinta su bendrasavininkais/paveldėtojais, Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota – nepateikta įgaliojimo ar paveldėjimo liudijimo kopija, kurios pagrindu pasiraÅ¡o tik vienas bendrasavininkas (-ė).

Vienintelis trÅ«kumas – bendrasavininkų/paveldėtojų sutikimų nebuvimas. IeÅ¡kovė, turėdama nustatytus jos Žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumÄ konstatavo įgaliota tÄ daryti valstybės institucija, įgijo teisę pateikti Å¡iuos kadastro duomenis įregistravimui vieÅ¡ame registre. Tačiau Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Ä®statymas) 12 straipsnio 2 dalyje numatytÄ praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Ä®statymo 13 straipsnio 2 dalis).

Todėl atsakovė, nesitvarkydama giminystės nustatymo ir paveldėjimo dokumentų bei neduodama ieÅ¡kovei bendraturčio sutikimo, užkerta keliÄ ieÅ¡kovei įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius Žemės sklypo kadastro duomenis. IeÅ¡kinio patenkinimas atsakovės teisių niekaip nepažeidžia ir nepažeis, nes tikslių Žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimas vieÅ¡ame registre niekaip nesusijęs su atsakovės nuosavybės teisių varžymu. Atsakovė R.

M. atsiliepime nurodė, jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu dėl giminystės santykių nustatymo ir leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo sutinka iš dalies. Sutinka, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs 2001-07-27, buvo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 1995-03-20, sūnus. Nesutinka, kad ieškovei R. G. K. būtų pripažinta teisė įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre UAB „Narma“ 2021-05-21 parengtus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus be bendrasavininkų/paveldėtojų (R.

M.) sutikimo. Taip pat nesutinka, kad iÅ¡ jos ieÅ¡kovei bÅ«tų priteistos 605 Eur iÅ¡laidos už kadastrinių matavimų atlikimÄ bei kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti be liudytojų, neinformavus atsakovės, be to matavimus vykdęs asmuo jai neprisistatė, net nepasakė, kad atliks matavimus, todėl ji nesutiko pasiraÅ¡yti sutikimo dėl kadastrinių matavimų įregistravimo. IeÅ¡kovė kadastrinius matavimus atliko savo iniciatyva, informavo gretimų sklypų savininkus apie vykdomus kadastrinius matavimus, tačiau jos neinformavo.

Nurodė, kad ji turi atliktų kadastrinių matavimų dokumentus, iÅ¡ naujo jų atlikti nereikėjo, todėl iÅ¡laidos patirtos be pagrindo. Teigia, kad ieÅ¡kovė su ja niekada nesitarė ir nesiÅ«lė žemės įregistravimo klausimų spręsti taikiai, todėl nesutinka, kad iÅ¡ jos bÅ«tų priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovės naudai. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad Registrų centro nuomone, ieÅ¡kovės interesas atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus yra teisėtas ir pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis teisės aktų normomis, todėl įrodžius, kad atsakovė yra nuosavybės teisės į 1/2 Žemės sklypo turėtoja ir nepagrįstai nesutinka, kad bÅ«tų įregistruoti Å¡io sklypo kadastriniai matavimai, ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti jos teisę atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturtės (atsakovės) sutikimo galėtų bÅ«ti tenkinamas.

Taip pat pažymėjo, kad Registrų centras neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovė teisėtai ir pagrįstai siekia atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti. Matininkas ieÅ¡kovės užsakymu atliko kadastrinius Žemės sklypo matavimus ir pateikė NŽT prie ŽŪM Alytaus skyriui kadastro duomenų bylÄ tikrinimui ir derinimui.

Patikrinus kadastro duomenų bylas, 2021-06-02 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. KAM-40216-(10.9E.) buvo nurodyti pažeidimai: Žemės sklypo planas ir Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas nesuderinta su bendrasavininkiais/paveldėtojais, nepateikta juridinio dokumento kopija, kurio pagrindu pasiraÅ¡o tik vienas bendrasavininkas (-ė). Akto pastabose buvo pažymėta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas žemės sklypo planÄ gali derinti tik esant visų žemės sklypo savininkų sutikimui (paraÅ¡ams žemės sklypo plane).

Tuo atveju, kai žemės sklypo bendrasavininkiai žemės sklypo plano nesuderina (nepasiraÅ¡o plane), suinteresuoti asmenys (Å¡iuo atveju žemės sklypo bendrasavininkai, kurie suinteresuoti patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis) turi kreiptis į teismÄ dėl žemės plano derinimo be visų bendrasavininkų sutikimo. Akcentavo, kad įrodžius jog atsakovė yra priėmusi palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama žemės sklypo dalį valdyti ir yra nuosavybės teisės į ½ dalį Žemės sklypo turėtoja ir nepagrįstai nesutinka, kad bÅ«tų atlikti ir įregistruoti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti jos teisę atlikti ir įregistruoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendrasavininkų/paveldėtojų (R.

M.) sutikimo turėtų bÅ«ti tenkinamas. Prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra pagal byloje esančius duomenis. Teismas k o n s t a t u o j a : I. Bylos esmė Byloje kilęs ginčas tarp ieÅ¡kovės R. G. K. ir atsakovės R. M. dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo. II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė R. G. K. ir atsakovė R. M. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendraturtės, nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ½ Žemės sklypo nuosavybės teise vis dar yra registruota mirusio K.

K. vardu. Kita ½ dalis Žemės sklypo nuosavybės teise registruota ieÅ¡kovės vardu. Minėtas Žemės sklypas nuosavybės teise priklausė K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). K. K. mirė 1995-03-20. Alytaus rajono 1-ojo notaro biure 1995-04-06 užvesta paveldėjimo byla Nr. 87/1995 į mirusio K. K. palikimÄ . Dalį jo palikimo – Žemės sklypÄ jo įpėdiniai paveldėjo pagal įstatymÄ : 1/2 Žemės sklypo paveldėjo K. K. sÅ«nus S. K., likusiÄ dalį Žemės sklypo, t. y. 1/2 turėjo paveldėti K.

K. sÅ«nus P. K.. Tačiau P. K., nors ir priėmęs K. K. palikimÄ , dokumentų, tikslu pagrįsti savo giminystės ryšį su K. K., nesitvarkė. Dėl to paveldėjimo teisės liudijimas jam iÅ¡duotas nebuvo ir 1/2 Žemės sklypo taip ir liko iki Å¡ios dienos įregistruota mirusio K. K. vardu. Mirus S. K., jam priklausiusiÄ Â½ Žemės sklypo dalį paveldėjo ieÅ¡kovė R. G. K.. Mirus P. K., jo palikimÄ priėmė jo sutuoktinė A. K. ir dukra R. M., kuri mirus motinai A. K., priėmė ir jos palikimÄ .

IeÅ¡kovė, siekdama atsidalinti savo dalį Žemės sklypo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kreipėsi į matininkus, kad Å¡ie parengtų Žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus. Parengtų kadastrinių matavimų įregistruoti nepavyko, nes nėra suderinta su bendrasavininkais / paveldėtojais. IeÅ¡kovė tikslu realizuoti savo kaip Žemės sklypo bendrasavininkės teises – įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančio Žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus ir vykdyti atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės Žemės sklypo nuosavybės, kreipėsi į teismÄ nustatyti giminystės faktÄ , kad P. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs 2001-07-27, buvo K.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 1995-03-20, sūnus, kadangi jos mirusio sutuoktinio S. K. brolio P. K. ir jo tėvo K. K. dokumentai yra netiksliai užpildyti. Ieškovė dėl to negali tinkamai įgyvendinti savo kaip turto bendraturtės teisių, nes R. M. priklausanti 1/2 dalis Žemės sklypo yra registruota velionio K. K. vardu, paveldėjimo teisės liudijimai jai neišduodami, nes dokumentuose R. M. tėvo P. pavardė „K.“, o jo tėvo – „K.“. III. Teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų Dėl giminystės santykių nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga.

Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai ir jų pagrindu iÅ¡duodami liudijimai.

Giminystės santykiai teismine tvarka gali bÅ«ti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiÅ¡kėjas Å¡ių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl Å¡ių dokumentų nuorašų iÅ¡davimo ar jų atkÅ«rimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius iÅ¡duoti jų nuoraÅ¡us ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismÄ nustatyti giminystės santykius.

Nustatant giminystės santykius, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar praÅ¡omas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels ieÅ¡kovui teisinius padarinius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.134 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ Alytaus rajono 1-ojo notaro biuro 2020-09-21 raÅ¡to Nr. 65 matyti, kad Alytaus rajono 1-ajame notaro biure 1995-04-06 užvesta paveldėjimo byla Nr. 87/1995 į 1995-03-20 mirusio K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimÄ . PalikimÄ pagal 1978-08-19 Alytaus raj. Raitininkų apylinkės VK sekretoriaus J.

B. patvirtintÄ testamentÄ reg. Nr. 11 yra priėmę K. K. testamentiniai įpėdiniai: P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Testamente P. K. nurodytas kaip sÅ«nus, tačiau jis nebuvo pateikęs savo giminystę įrodančių dokumentų. Paveldėjimo teisės liudijimai jiems neiÅ¡duoti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai.

Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis), todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Kaip jau minėta, Alytaus rajono 1-ojo notaro biuro 2020-09-21 raÅ¡te Nr. 65 nurodyta, kad mirusio K. K. testamente P. K. nurodytas kaip jo sÅ«nus. Ginčo tarp Å¡alių dėl giminystės santykių nustatymo nėra, todėl įvertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , ieÅ¡kovės reikalavimas dėl juridinio fakto giminystės santykiui nustatyti tenkintinas. Dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiÅ¡kia savininko teisę savo nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktÄ , juo naudotis ir disponuoti.

Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Ä®statymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimÄ , kai Å¡io Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais bÅ«dais formuojami nekilnojamieji daiktai ar Å¡io Ä®statymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys.

Ä®statymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytų duomenų pakeitimo tvarkÄ ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

Nurodytas teisinis reglamentavimas visiÅ¡kai pagrindžia ieÅ¡kovės teisę reikalauti atlikti jai ir atsakovei priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes Žemės sklypas suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Tai reiÅ¡kia, kad pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o Å¡ie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir patikslinami įraÅ¡ant pakeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrÄ .

Vadinasi ieÅ¡kovės, kuri yra Å¡io Žemės sklypo savininkė, pageidavimas atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patikslinti Žemės sklypo ribas ir plotÄ valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiÅ¡kai teisėtas pagrindas juos atlikti. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ tvarkÄ nustato Kadastro nuostatai (Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalis). Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal Å¡ių Nuostatų reikalavimus parengtÄ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar Å¡ių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovÄ .

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su praÅ¡ymu įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrÄ ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi bÅ«ti pateikiami Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, iÅ¡skyrus atvejus, nurodytus Ä®statymo 12 straipsnio 3 dalyje.

Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar jų pakeitimo, iÅ¡skyrus atvejus, nurodytus Å¡io straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi bÅ«ti pateikiamas praÅ¡ymas įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja kadastrinius matavimus atliekančio matininko veiklÄ , nustatant kadastro duomenis ir juos fiksuojant, taip pat vieÅ¡ojo administravimo subjekto – Žemėtvarkos skyriaus veiklÄ tikrinant matininko nustatytus kadastro duomenis ir juos derinant, ir kito vieÅ¡ojo administravimo subjekto – Kadastro tvarkytojo veiklÄ tikrinant ir registruojant kadastro duomenis.

Pagal Nuostatus, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę praÅ¡yti atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti Kadastro tvarkytojui įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, kuriuos patikrina minėti vieÅ¡ojo administravimo subjektai. IÅ¡ Žemėtvarkos skyriaus 2021-06-02 suraÅ¡ytų žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų matyti, kad Žemėtvarkos skyrius, patikrinęs kadastro duomenų bylas, nustatė vienintelį trÅ«kumÄ â€“ Žemės sklypo planas ir Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas – nesuderinta su bendrasavininkais/paveldėtojais, Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota – nepateikta įgaliojimo ar paveldėjimo liudijimo kopija, kurios pagrindu pasiraÅ¡o tik vienas bendrasavininkas (-ė).

Taigi, vienintelis trÅ«kumas – bendrasavininkų/paveldėtojų sutikimų nebuvimas. IÅ¡ nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad matininkas ieÅ¡kovės pageidavimu atliko kadastrinius Žemės sklypo matavimus ir pateikė Žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų bylÄ tikrinimui ir derinimui. Tai reiÅ¡kia, kad siekiant nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenis tiek ieÅ¡kovė, tiek matininkas padarė viskÄ , kÄ numato Nuostatai. Nurodytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad ieÅ¡kovė, turėdama nustatytus jos Žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumÄ konstatavo įgaliota tÄ daryti valstybės institucija, įgijo teisę pateikti Å¡iuos kadastro duomenis įregistravimui vieÅ¡ame registre.

Tačiau Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytÄ praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Ä®statymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovė, nesitvarkydama giminystės nustatymo ir paveldėjimo dokumentų bei neduodama ieÅ¡kovei bendraturčio sutikimo, užkerta keliÄ ieÅ¡kovei įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius Žemės sklypo kadastro duomenis. Teismas įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , ieÅ¡kovės atstovės bei atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, į tai, kad ieÅ¡kovė ragino atsakovę susitvarkyti giminystės nustatymo ir paveldėjimo dokumentus, reikalingus perregistruoti ½ dalį Žemės sklypo iÅ¡ K.

K. nuosavybės į R. M. nuosavybę, tačiau atsakovei vengiant atlikti aukščiau minėtus veiksmus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, jog ieÅ¡kovės praÅ¡ymas leisti jai Nekilnojamojo turto kadastre UAB „Narma“, įmonės kodas 302513346, įregistruoti kadastrinius matavimus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), be bendraturčių / paveldėtojų (R. M.) yra pagrįstas ir tenkintinas.

IV. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovei R. M. Å¡ioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2095-6939 buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant jÄ nuo žyminio mokesčio ir kitų, su bylos nagrinėjimu susijusių, bylinėjimosi iÅ¡laidų, mokėjimo, iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punkte nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. neatleidžiama nuo iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų.

Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbÄ R.

M., valstybės naudai priteistina suma yra 537,14 eurai. Nagrinėjamus atveju, ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinos 537,14 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Byloje yra pateiktas ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymas dėl 1 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ ir atstovavimÄ teisme priteisimo iÅ¡ atsakovės R. M. ieÅ¡kovės R. G. K. naudai bei pridėti Å¡ių iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai.

Be to, ieÅ¡kovė teikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės priteistinos ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 1 500,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurių dydžiai nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatytų maksimalių dydžių ir yra realios ir pagristos, 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės ½ dalį iÅ¡laidų, patirtų už kadastrinius matavimus. Byloje yra pateikta UAB „Narma“ 2021 m. birželio 4 d. PVM SÄ skaita-faktÅ«ra NAR serija Nr. 0001504 1 210 Eur sumai už kadastrinius matavimus bei SEB banko 2021 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 273, patvirtinantis Å¡ios sÄ skaitos-faktÅ«ros apmokėjimÄ . Pagal CK 4.76 straipsnį, bendraturtis turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo dėl bendro daikto valdymo, atlyginimÄ .

Kadastrinių matavimų byla suformuota dviejų bendraturčių interesais, kurioms Žemės sklypas priklauso lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina ½ dalis, t. y. 605,00 Eur iÅ¡laidų už kadastrinių matavimų atlikimÄ . IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl iÅ¡ atsakovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad P. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sÅ«nus. Pripažinti ieÅ¡kovei R.

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre uždaroji akcinė bendrovė „Narma“, įmonės kodas 302513346, 2021-05-21 parengto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus be bendrasavininkės / paveldėtojos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei R. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur už advokato teisines paslaugas, 605,00 Eur iÅ¡laidų už kadastrinių matavimų atlikimÄ ir 75,00 Eur žyminį mokestį, viso 2 180,00 eurų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 537,14 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė