b7eb98a0-3e8d-4532-a671-dc1e7cfcf02f · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Kęstutis DargužisPranešėjas Kęstutis Dargužis             Baudž. byla Nr. 1A-713-245-2013Teisėja Diana Atajeva             Proceso Nr. 1-52-1-01274-2012-8             Procesinio sprendimo kategorijos:             1.1.8.1; 1.2.14.10; 2.1.15.1;              2.4.6.3.2; 2.4.6.3.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Burzdžiui, nuteistajam A.

Č., nuteistojo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajam A. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų A. A. ir L. A. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d. (trys nusikaltimų epizodai), už kÄ jam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams,civilinio ieÅ¡kovo A.

A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos paliktas nenagrinėtas,civilinio ieškovo A. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies, priteista iš A. Č. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo A. A. naudai; likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas,civilinės ieškovės L. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: priteista iš A. Č. 300 Lt (trys šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo ir 300 Lt (trys šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo L.

A. naudai; likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas,civilinio ieÅ¡kovo O. A. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies: priteista iÅ¡ A. Č. 500 Lt (penki Å¡imtai litų) turtinės žalos atlyginimo ir 300 Lt (trys Å¡imtai litų) neturtinės žalos atlyginimo O. A. naudai; likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas,priteista iÅ¡ A. Č. nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui O. A. 1000 Lt (vienas tÅ«kstantis litų) nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti;teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :A.

Č. nuteistas pagal BK 187 str. 2 d. (trys epizodai) už tai, kad jis:2012 m. lapkričio 6 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini)k., tyčia, iÅ¡lauždamas langÄ , per jį įlipo į A. A. ir L. A. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , nupjovė dujų baliono žarnÄ ir atsuko dujų baliono ventilį, dėl ko įvykus gaisrui galėjo įvykti sprogimas, patalpas apipylė benzinu ir padegė, sukeldamas gaisrÄ , tokiu visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ , priklausantį A. A. ir L. A., gyvenamÄ jį namÄ , kurio vertė 74400 Lt;2012 m. lapkričio 6 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), benzinu apipylė L.

A. priklausančio buto duris, kurių vertė 300 Lt, ir jas padegė, nukentėjusiajai L. A. padarydamas 300 Lt turtinę žalÄ , tokiu visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ ;2012 m. lapkričio 14 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini), benzinu apipylė O. A. priklausančio buto duris, kurių vertė 500 Lt, ir jas padegė, nukentėjusiajam O. A. padarydamas 500 Lt turtinę žalÄ , tokiu visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ .Nukentėjusieji A. A. ir L. A. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir praÅ¡o jį pakeisti, A.

Č. už padarytas tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 str. 2 d., paskirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę - 4 metus laisvės atėmimo; priteisti iÅ¡ A. Č. nukentėjusiajam - civiliniam ieÅ¡kovui A. A. 98875 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iÅ¡ A. Č. nukentėjusiajai L. A. 1550 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti turėtas iÅ¡laidas, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ .Apeliantų nuomone, apylinkės teismas už padarytas tris tyčines apysunkes nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 str. 2 d., kaltinamajam paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, neatsižvelgė į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad A.

Č. praeityje buvo teistas 8 kartus. Nuteistojo netinkamas elgesys, jo neteisėti veiksmai rodo, kad jis linkęs nuolat ir sistemingai daryti teisės pažeidimus. Dauguma jo padarytų nusikaltimų buvo nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, daromi sistemingai. Paskutinį kartÄ , t.y. 2009-05-08 taip pat buvo teistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 2 d., padarymÄ . Naujas nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykusio teistumo metu, todėl jis yra recidyvistas. Nuteistasis, apipildamas nukentėjusiesiems priklausantį turtÄ benzinu ir jį padegdamas, suvokė nusikalstamus padarinius ir jų norėjo.

Å ioms nusikalstamoms veikoms jis ruošėsi iÅ¡ anksto. Nuteistasis dar bÅ«damas Anglijoje grasino nukentėjusiajai L. A., kad padegs jos ir jos artimųjų turtÄ . Å ias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios L. A. pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, kad A. Č. grasina, kad sudegins namus Lietuvoje. Nors, kaip teigia nuteistasis, mintis padegti turtÄ jam kilo grįžimo į LietuvÄ metu, dar bÅ«nant Lenkijoje, po bendravimo telefonu su nukentėjusiÄ jÄ L. A., tačiau surinkti įrodymai rodo, kad A. Č. į LietuvÄ grįžo su tikslu padegti nukentėjusiosios ir jos artimųjų turtÄ . 2012-11-04 nukentėjusiajai jis yra atsiuntęs SMS žinutę, iÅ¡ kurios matyti, kad jis iÅ¡važiuoja į LietuvÄ reikalų tvarkyti ir po 1-2 savaičių sugrįš atgal.

Visai tai patvirtina, kad nuteistasis iÅ¡ anksto ruošėsi nusikalstamų veikų padarymui. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. Č. nuo nusikalstamų veikų padarymo nedėjo jokių pastangų dėl žalos atlyginimo, nesistengė atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų. Be to, ikiteisminio tyrimo pradžioje, kuomet nuteistasis buvo sulaikytas dėl sodybos su joje esančiu turtu sunaikinimo bei sugadinimo, jis paleistas į laisvę, įvykdė dar dvi analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas.Apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nuteistas siekė ir dėjo pastangas, kad veikų darymo metu nenukentėtų žmonės, po veikų padarymo siekė atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, norėjo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

IÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad jis dar iki nusikaltimų padarymo bendraudamas su nukentėjusiÄ jÄ L. A., lankėsi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone, jam buvo žinoma, jog Å¡ioje sodyboje gyvena buvęs nukentėjusiosios sutuoktinis A. A.. SodybÄ jis padegė, atsukęs dujų baliono čiaupÄ , žinodamas, kad joje nakvoja nukentėjusysis A. A., jokių įspėjimų iÅ¡ nuteistojo pusės nebuvo. Jokių siekių atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų iÅ¡ nuteistojo taip pat nebuvo.

Su nukentėjusiuoju A. A., kuris nuo jo neteisėtų veiksmų nukentėjo labiausiai, net nebuvo susisiekęs, net nepasiteiravo, ar turės nukentėjusysis po įvykusio gaisro gyvenamÄ jį plotÄ , ar turės lėšų įsigyti bÅ«tiniausius reikmenis. Nukentėjusioji L. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jai skambino nuteistasis, tačiau jokio atsipraÅ¡ymo iÅ¡ jo pusės nebuvo, jis ir toliau buvo įsiutęs, apie jokį padarytos jai žalos atlyginimÄ net neužsiminė. Be to, jis, bÅ«damas suimtas, parašė jai laiÅ¡kÄ , kur ir toliau grasino, liepė jai keisti parodymus.

Taigi, įvertinus A. Č. veiksmus, jokio nuoÅ¡irdaus gailėjimosi ir atsipraÅ¡ymo nėra. Jo atsipraÅ¡ymas teisme yra tik formalus. Akivaizdu, kad nuteistasis turtÄ naikino visuotinai pavojingu bÅ«du, be to, jis sistemingai daro nusikaltimus. Apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ių veikų padarymui. PrieÅ¡ nusikaltimų darymÄ nuteistasis vartojo alkoholį, ir tik bÅ«damas apsvaigęs vykdavo daryti nusikalstamas veikas.

Dėl nuteistojo veiksmų A. A. atsirado sunkių pasekmių: buvo sunaikintas ir apgadintas turtas, jis liko be gyvenamojo ploto.Be to, apylinkės teismas neteisingai iÅ¡sprendė nukentėjusiųjų pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ . Teismo iÅ¡vada palikti nenagrinėtu civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos A. A. yra visiÅ¡kai nepagrįsta. 2010 m. nukentėjusiųjų santuoka yra nutraukta, santuokoje įgytas turtas, t.y. nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, kurie buvo sunaikinti ir apgadinti gaisro metu, buvo padalinti.

Nukentėjusioji L. A. buvusiam sutuoktiniui dėl civilinio ieÅ¡kinio pateikimo įgaliojimo neparašė, tačiau po santuokos nutraukimo jie tarpusavyje buvo susitarę, kad ji iÅ¡vyksta į AnglijÄ , o santuokos metu užgyventu turtu, vėliau padalintu, rÅ«pinsis buvęs sutuoktinis, jį prižiÅ«rės. L. A. suteikė teisę jam naudotis jos dalimi gyvenamojo namo bei Å«kiniais pastatais, jame gyventi. Be to, naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nebuvo nustatyta, jam buvo leista naudotis visu namu. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, L.

A. sutiko, kad apeliantas bÅ«tų pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu dėl viso namo su Å«kiniais pastatais ir jame esančiais baldais bei kt. namų apyvokos daiktais, sunaikinimo bei apgadinimo. Nukentėjusioji, susipažinusi su bylos medžiaga, jokių pretenzijų dėl jo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Teismas nuosprendyje nurodė, kad reikia tiksliai nustatyti sugadintų daiktų, buvusių gyvenamajame name, vertę, kaip naudingumo tam tikru metu matÄ , buvusiÄ iki gaisro, taip pat nurodė, kad turtinės žalos dalį gali įvertinti tik turto ekspertas.

Sudegusius ir apgadintus daiktus jis įvertino pagal tuo metu esančias rinkos vertes, atskaitant nusidėvėjimÄ . Gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais vertė buvo nustatyta pagal tuo metu rinkos kainas, remiantis nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ Registrų centro. Teismo iÅ¡vada dėl daiktų buvimo ir vertinimo yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Jis nežinojo, kad gyvenamasis namas bus padegtas ir reikalinga atlikti daiktų konstatavimÄ ir jų vertinimÄ . Kad nėra suraÅ¡yta sudegusių daiktų likučių bei apgadintų daiktų apžiÅ«ros protokole ir akte dėl kilusio gaisro, tai ne jo kaltė.

Po gaisro jis buvo Å¡oke, susinervinęs ir nesusivokė pareikÅ¡ti pretenzijÄ , jog nėra apžiÅ«rėti ir detaliai suraÅ¡yti name buvę daiktai. Pats nuteistasis pripažino padarytÄ turtinę žalÄ dėl sunaikintų ir apgadintų daiktų buvusių name, be to, jis pats tame name buvo ir matė, kad Å¡ie daiktai buvo, dėl jų nurodytos vertės nuteistasis neprieÅ¡taravo.Teismas nepagrįstai nepriteisė už patirtÄ turtinę žalÄ L. A. dėl iÅ¡daužytų buto langų bei už koridoriaus remonto darbus.

Padegus L. A. buto duris, kartu apdegė elektros laidai, Å¡alia durų buvęs linoleumas, aprÅ«ko sienos. Apeliantas privalėjo atsiradusias po gaisro pasekmes paÅ¡alinti, turėjo papildomų iÅ¡laidų.Teismo priteistos neturtinės žalos dydis apeliantams yra per mažas. Teismas tinkamai neiÅ¡analizavo, kokie iÅ¡gyvenimai, baimės jausmas, nepatogumai nukentėjusiesiems buvo padaryti neteisėtais A. Č. veiksmais. A. A. priteista neturtinė žala - 2000 Lt, o L. A. - 300 Lt yra akivaizdžiai per maža, neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų.

Nuteistasis namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone padegė nakties metu, kuomet apeliantas miegojo. Prabudo nuo dÅ«mų kvapo, pamatė, kad namas degė atvira liepsna. Jį iÅ¡tiko Å¡okas, jis buvo bejėgis prieÅ¡ kilusį gaisrÄ , jo akyse degė namas su jame esančiais daiktais. IlgÄ laikÄ negalėjo atsigauti po Å¡io įvykio. Buvo vėlyvas ruduo, lauke vėsu, neturėjo reikiamų pragyvenimui daiktų, rÅ«bų. Jo iÅ¡gyvenimai buvo nuolatinio pobÅ«džio, jis patyrė didžiulį stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Naktimis negalėjo miegoti, jautė nuolatinę baimę. Nusikalstamų veikų padarymo metu L. A. gyveno Anglijoje. Sužinojus apie sudegusį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus r., jÄ iÅ¡tiko Å¡okas, sutriko sveikata. Dar didesnį stresÄ patyrė po kelių dienų, kai A. Č. padegė jos buto bei sÅ«naus buto duris. Suprato, kad A. Č. grasinimai, dar jam bÅ«nant kartu su ja Anglijoje, buvo realÅ«s. Po gyvenamojo namo padegimo, paleistas iÅ¡ laikino sulaikymo, jis jai skambino, grasino.

Toks jo elgesys dar labiau sukėlė jai baimę, jai sutriko sveikata, ji negalėjo iÅ¡eiti į darbÄ . Jokio nuoÅ¡irdaus atsipraÅ¡ymo iÅ¡ jo nesulaukė, ir apie žalos atlyginimÄ telefonu jis net neužsiminė. A. Č. atsiprašė jos tik teisme. Ji A. Č. gerai pažįsta ir gali tvirtai teigti, kad jo atsipraÅ¡ymas buvo nenuoÅ¡irdus, o tik formalus. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis su nukentėjusiųjų pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais iÅ¡ esmės sutiko. Tik nesutiko su nukentėjusiosios L.

A. praÅ¡omu neturtinės žalos dydžiu. Nesutiko su sudegusio namo verte. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, tačiau į visa tai atsižvelgta nebuvo. Nuteistais savo kaltę pripažino ir jis turi atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .Atsikirtimu į nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ nuteistasis A.

Č. praÅ¡o palikti skundžiamÄ nuosprendį nepakeistÄ . Nurodo, kad L. A. apeliaciniame skunde jį apkalba, grasinus jai, kadangi jis jos negÄ sdino ir jai negrasino nei telefonu, nei kaip kitaip. L. A. apeliaciniame skunde teigia, kad grasinimus patvirtina jos pareiÅ¡kimas, tačiau pareiÅ¡kimÄ ji rašė jau po gaisrų. Nuteistasis iÅ¡ tikrųjų važiavo į LietuvÄ susitvarkyti sveikatos reikalų, tačiau tai nesusiję su padegimu. Jie bendravo SMS žinutėmis, tačiau pykčių nebuvo. PraÅ¡o iÅ¡reikalauti telefono pokalbių iÅ¡klotines, kurios tai patvirtintų.

Taip pat melagingai apkalba, kad jis nedėjo pastangų ir nesiekė, kad veikų metu nenukentėtų žmonės. Jis daug kartų su nukentėjusiÄ ja buvo tame name, kurį uždegė, ten nakvojo, bet tame name nei karto nebuvo A. A.. Tik įsitikinęs, kad namo viduje nėra žmonių, jis atsuko dujų balionÄ ir padegė vienÄ kambarį. Skunde melagingai nurodoma, kad sudegė visas namas, kadangi apdegė tik vienas kambarys. Klausti, ar A. A. turės kur gyventi, jam nebuvo jokio reikalo, kadangi gyvenamÄ jÄ vietÄ jis turėjo.

Taip pat jis yra apkalbamas, kad nedėjo jokių pastangų atlyginti nuostolius ir net neatsiprašė, kadangi paleistas iÅ¡ areÅ¡tinės po dviejų parų, supratęs, kad blogai padarė, jis mėgino per nukentėjusiųjų dukterį Ž. susisiekti su jais, pakalbėti dėl žalos atlyginimo, apie tai Ž. paliudijo Alytaus apylinkės teisme, tačiau L. A. atsisakė su juo bendrauti. Jis skambino jai telefonu į AnglijÄ ir kitÄ dienÄ , tačiau ji bendrauti su juo nepanoro. Taigi, apie gÄ sdinimus telefonu apeliantė meluoja.

O bÅ«damas suimtas laiÅ¡ke nukentėjusiajai jis prašė kalbėti tiesÄ teisme, tačiau negrasino. Tai, kad degė tik vienas kambarys, teisme paliudijo ir pats A. A., ir ekspertas A. J., ir į įvykio vietÄ po nusikaltimo nuvykę pareigÅ«nai. Kiti kambariai gaisro metu ugnies buvo nepaliesti, visi daiktai iÅ¡ kambarių iÅ¡neÅ¡ti. Nuteistasis sutinka su apylinkės teismo priteista turtinės ir neturtinės žalos dydžio suma, tačiau nesutinka dėl to, kad sudegė visas namas, su eksperto iÅ¡vada.

Apeliaciniame skunde siekiama pasipelnyti, kadangi namas buvo senas, supuvęs, reikalaujantis remonto. Nuteistasis supranta kad labai blogai pasielgė, tačiau tai padarė bÅ«damas iÅ¡tiktas Å¡oko, pykčio dėl draugės L. A. neiÅ¡tikimybės, labai gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiųjų, nesislapstė, pilnai pripažino savo kaltę, be to, augina septynerių metų dvynukus, todėl praÅ¡o peržiÅ«rėti Å¡iÄ bylÄ ir atmesti nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ . Paskirtoji bausmė ir taip yra griežta, jis yra 52 metų amžiaus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis neiÅ¡galės padengti civilinių ieÅ¡kinių, negalės auginti savo mažamečių vaikų, kurie likę be tėvo gyvena su asocialia motina.

Iki nusikaltimo jis dirbo, pilnai iÅ¡laikė save ir savo vaikus, ir buvusiÄ draugę L. A..Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėjas advokatas prašė atmesti nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ , nukentėjusysis apeliacinį skundÄ prašė tenkinti, prokuroras palaikė nukentėjusiojo A. A. apeliacinį skundÄ dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pilnai ir prašė skirti griežtesnę galutinę bausmę - 3 metus laisvės atėmimo, o nukentėjusiosios L. A. skundÄ dalyje dėl reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo (dėl iÅ¡daužytų buto langų ir koridoriaus remonto) ir dėl neturtinės žalos atlyginimo - netenkinti.Nukentėjusiųjų A.

A. ir L. A. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Å ioje byloje nukentėjusieji nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat sprendžiamas civilinių ieÅ¡kinių ir bausmės individualizavimo klausimas. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ ir nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ , nustatyta, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, be to, apylinkės teismas neteisingai paskyrė A. Č. bausmę ir netinkamai iÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ .

Todėl apylinkės teismo nuosprendis keičiamas BPK 326 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. 2 p. pagrindu. Dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. lapkričio 6 d. apie 2 val. Alytaus r., Alytaus sen., (duomenys neskelbtini) k., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, iÅ¡lauždamas langÄ , per jį įlipo į A. A. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , nupjovė dujų baliono žarnÄ ir atsuko dujų baliono ventilį, dėl ko įvykus gaisrui galėjo įvykti sprogimas, patalpas apipylė benzinu ir padegė, sukeldamas gaisrÄ , tokiu visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino ar neatitaisomai sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ , priklausantį A.

A.: patį namÄ kaip pastatÄ , kurio vertė – 76000 Lt; 5 viengules lovas po 410 Lt, bendros 2050 Lt vertės; 2 sofas-lovas po 875 Lt, bendros 1750 Lt vertės; 4 spintas po 837,5 Lt, bendra 3350 Lt vertės; svetainės baldų komplektÄ 650 Lt vertės; 2 sekcijas po 475 Lt, bendra 950 Lt vertės; televizorių, kurio vertė 600 Lt; tv staliukÄ , kurio vertė 180 Lt; kompiuterį, kurio vertė 1450 Lt; kompiuterio staliukÄ , kurio vertė 350 Lt; raÅ¡omÄ jį stalÄ , kurio vertė – 400 Lt vertės; stalÄ -knygÄ , kurio vertė 250 Lt; gulimÄ jį fotelį, kurio vertė 850 Lt ; veidrodį su spintele, kurio vertė 150 Lt; pietų stalo ir 12 kėdžių komplektÄ , kurio vertė 1250 Lt; 3 kilimus po 125 Lt, bendros 375 Lt vertės; 8 pagalves po 40 Lt, bendra 320 Lt vertės; 8 antklodes po 70 Lt, bendros 560 Lt vertės; dulkių siurblį, kurio vertė 300 Lt; siuvamÄ jÄ maÅ¡inÄ , kurios vertė 300 Lt; 2 pledus po 80 Lt ir 85 Lt, bendra 165 Lt vertės; moteriÅ¡kÄ Å¾ieminį paltÄ , kurio vertė 950 Lt; moteriÅ¡kÄ Å¾ieminę striukę, kurio vertė 250 Lt; moteriÅ¡kus žieminius batus, kurių vertė 185 Lt; moteriÅ¡kus drabužius: sukneles, palaidines, sijonus, megztinius už 1000 Lt; 4 vyriÅ¡kus kostiumus po 300 Lt, bendros 1200 Lt vertės; 4 vyriÅ¡kas striukes po 400 Lt, bendros 1600 Lt vertės; 5 poras vyriÅ¡kų batų po 200 Lt, bendros 1000 Lt vertės, 10 vyriÅ¡kų marÅ¡kinių po 20 Lt, bendros 200 Lt vertės, vyriÅ¡kÄ sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 240 Lt, nukentėjusiajam A.

A. padarydamas 98875 turtinę žalÄ , tai yra įvykdė BK 187 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Be to, jis 2012 m. lapkričio 6 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, benzinu apipylė L. A. priklausančio buto duris, kurių vertė 300 Lt ir jas padegė, tokiu visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ , nukentėjusiajai L. A. padarydamas 300 Lt turtinę žalÄ , tai yra įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 str. 2 d.Be to, 2012 m. lapkričio 14 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, benzinu apipylė O.

A. priklausančio buto duris, kurių vertė 500 Lt ir jas padegė, tokiu visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ , nukentėjusiajam O. A. padarydamas 500 Lt turtinę žalÄ , tai yra įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 str. 2 d.Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų apeliacinio skundo, jie nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, tai yra teismo iÅ¡vada dėl daiktų buvimo fakto nustatymo ir jų vertinimo negalimumo visiÅ¡kai nepagrįsta. Apeliantas A. A. teigia, kad sudegusius ir apgadintus daiktus jis įvertino pagal tuo metu esančias rinkos vertes, atskaitant nusidėvėjimÄ .

Jo nuomone, daiktų kainos civiliniame ieÅ¡kinyje ir kaltinamajame akte nurodytos protingos. Jis nežinojo, kad gyvenamasis namas bus padegtas, todėl visiÅ¡kai suprantama, kad negalėjo atlikti iÅ¡ anksto daiktų konstatavimo ir jų įvertinimo. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai A. Č. pripažino kaltu pagal antrÄ ir trečiÄ nusikalstamos veikos epizodÄ pilna apimtimi, o dėl gyvenamojo namo su jame buvusiais daiktais padegimo kaltinimÄ susiaurino, paÅ¡alindamas iÅ¡ kaltinimo visus kaltinime buvusius nurodytus daiktus, iÅ¡skyrus namÄ .Teismas tokį savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl kilusio gaisro namo patalpoje buvo sugadinti ar sunaikinti kaltinamajame akte visi nurodyti daiktai:

Å¡ie daiktai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti ir neužfiksuoti reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, nebuvo apžiÅ«rėti ir jų apžiÅ«ra nebuvo užfiksuota daiktų apžiÅ«ros protokole. Be to, apylinkės teismo nuomone, A. A. gyvenamosiose patalpose esančio turto vertė ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta tik pagal paties nukentėjusiojo A. A. subjektyvų daiktų įvertinimÄ , jokių kitų duomenų - specialisto ar eksperto iÅ¡vados, kokia buvo Å¡io turto rinkos vertė veikos padarymo metu, byloje nėra.Tokia teismo pozicija yra neteisinga.

Å ioje byloje valstybinis kaltintojas kaltinime nurodė, kad A. Č. be pastato sugadinimo, visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino ar sugadino visÄ kitÄ kaltinamajame akte nurodytÄ 22875 Lt vertės turtÄ . Nukentėjusysis jau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gaisro metu sudegė gyvenamasis namas ir kaltinamajame akte paminėti daiktai, jo civiliniame ieÅ¡kinyje visas gaisro metu sugadintas turtas yra iÅ¡vardintas ir bendra turtinė žala įvertinta 98875 Lt. Å ias aplinkybes be paties nukentėjusiojo parodymų, kuriais netikėti pagrindo nėra, patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga: tarnybiniai praneÅ¡imai, 2012-11-06 A.

A. protokolas-pareiÅ¡kimas, 2012-11-06 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, fotonuotraukos, Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2012-11-06 aktas dėl kilusio gaisro, kita medžiaga. Alytaus rajono policijos komisariatui raÅ¡ytas L. A. pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, kad gaisro metu sudegė A. ir L. A. priklausęs namas, visi name buvę Å¡eimos daiktai, dokumentai, drabužiai. Turtinę žalÄ nukentėjusioji įvertino 100000 Lt (t. 1, b. l. 60-65). Liudytojos L. A. 2013-01-02 apklausos protokole nurodyta, kad ji neprieÅ¡tarauja, kad dėl sudegusio namo ir jame buvusių daiktų žalos atlyginimo byloje jai atstovautų A.

A., kadangi gyvenamasis namas oficialiai priklauso buvusiam vyrui (t. 1, b. l. 77-79). Pažymima ir tai, kad įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ A. Č. jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl visų įtarime nurodytų daiktų, sudegusių gyvenamajame name, kurių sÄ raÅ¡as pateiktas vadovaujantis nukentėjusiojo A. A. parodymais. Todėl nesuprantama, kodėl apylinkės teismas savo sprendimÄ susiaurinti kaltinimÄ motyvavo tuo, kad nukentėjusysis teismui turėjo pateikti dėl sudegusių daiktų praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ patvirtinančius neginčijamus įrodymus, o kadangi tai padaryta nebuvo, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino aplinkybę dėl nusikalstama veika sugadintų daiktų.

Kolegijos nuomone, abejonių dėl gyvenamajame name sudegusių daiktų vertės nėra, nes nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų A. ir L. A. parodymais.Be to, teismas, nesant byloje konkrečių duomenų dėl name buvusio turto sugadinimo, sunaikinimo masto, be pagrindo patikslino kaltinimÄ , kad turtas visuotinai pavojingu bÅ«du buvo tik sugadintas, o ne sunaikintas, nors kaltinime buvo nurodyta, kad A. Č. visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino ar neatitaisomai sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ .

Tokia teismo pozicija Å¡iuo aspektu taip pat neteisinga, kadangi nukentėjusieji apeliaciniame skunde, taip pat ir teisiamajame posėdyje aiÅ¡kiai parodė, kad sudegė visas gyvenamasis namas su visais jame buvusiais daiktais, kad visi name buvę daiktai naudojimui netinka, kad gyvenamojo namo vertė yra 76000 Lt, o daiktų – 22000 Lt, kad turto vertė nustatyta įskaitant ir nusidėvėjimÄ , paskaičiuota protingai. Dėl gaisro pasekmių neįmanoma konkretizuoti, koks A. A. turtas buvo sugadintas, o koks - neatitaisomai sunaikintas, o tai ir esminės reikÅ¡mės kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 187 str. 2 d. neturi, kadangi Å¡io straipsnio dispozicija yra alternatyvi, tai yra pakanka bent vieno iÅ¡ nurodytų nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymio, kad nusikaltimas bÅ«tų baigtas.

Taigi, iÅ¡ esmės, A. Č. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 187 str. 2 d. teisingai, tačiau dėl to, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, koks turtas sunaikintas, o koks neatitaisomai sugadintas, A. Č. kaltinimas formuluotinas kaip sunaikinimas ar neatitaisomai sugadinimas svetimo turto.Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavo, kad A. Č. sugadino A. A. ir L. A. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , kurio vertė 74400 Lt, tačiau nesuprantama, kodėl pirmos instancijos teismas pripažindamas A.

Č. tyčia sugadinus 74400 Lt vertės namÄ , prieÅ¡taraudamas pats sau civilinio ieÅ¡kovo A. A. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtu. Nukentėjusiojo parodymais gyvenamojo namo vertė 76000 Lt, iÅ¡ byloje esančio registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad dėl gaisro sugadinto namo vidutinė rinkos vertė yra 74400 Lt (t.1, b. l. 46-52), todėl kolegija vadovaujasi oficialiu Å¡altiniu ir konstatuoja, kad gyvenamojo namo vertė yra tokia, kokia nurodyta registro iÅ¡raÅ¡e. Teismas, patikslinęs kaltinime nurodyto gaisro metu sudegusio gyvenamojo namo vertę (nurodė sugadinto turto vertę 74400 Lt), turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A.

A. nepriteisė, motyvuojant tuo, kad duomenų, jog A. A. yra įgaliotas kitų bendrasavininkų vardu vesti bylÄ , byloje nėra, todėl jo civilinis ieÅ¡kinys, kaip paduotas neįgalioto vesti bylÄ asmens, paliktinas nenagrinėtu. Kolegija nesutinka patikslinti kaltinimÄ A. Č., kad dėl jo veiksmų buvo sugadintas A. A. ir L. A. priklausantis gyvenamasis namas. Nors nusikalstamos veikos metu A. ir L. A. jau buvo iÅ¡situokę ir bendras turtas padalintas (santuoka nutraukta 2010-03-20, civ. bylos Nr. 2-524-292/2010), tačiau minėtame Registrų centro nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e – pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre 2009-05-25 Nr. 690986 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) k.

Alytaus r. sav. savininku nurodytas A. A.. Todėl kaltinimas A. Č. dėl nepataisomai sugadinto ar sunaikinto gyvenamojo namo turi bÅ«ti toks, kaip kad buvo nurodęs prokuroras – namas priklausė A. A.. Tačiau Å¡i aplinkybė nebuvo pagrindas netenkinti jo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio byloje, motyvuojant tuo, kad gyvenamasis namas Å¡iuo metu priklauso abiems A., o A. A. buvusios sutuoktinės neįgaliotas vesti bylÄ . Tai, kad sutuoktiniai nutraukė santuokÄ , ir turtas padalintas, nėra pagrindas netenkinti byloje pareikÅ¡to A.

A. civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi kaip jau aukščiau minėta, nukentėjusioji Å¡ioje byloje buvo iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ (tai matyti ir iÅ¡ pastarųjų apeliacinio skundo) dėl nusikalstama žala padarytos žalos atlyginimo jai atstovauti jos buvusiam sutuoktiniui.Apeliaciniame skunde nukentėjusieji neginčija veikos kvalifikavimo, todėl Å¡iuo klausimu plačiau kolegija nepasisakys. A. ir L. A. iÅ¡ esmės nesutinka dėl kaltinimo A. Č. apimties, tai yra dėl paÅ¡alinto iÅ¡ kaltinimo turto (gyvenamajame name buvusių daiktų) dalies.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, kolegija konstatuoja, kad A. Č. įvykdytos nusikalstamos veikos metu – jo sukelto gaisro Alytaus r., Alytaus sen., (duomenys neskelbtini) k., A. A. priklausančiame gyvenamajame name metu sunaikinto turto dalis buvo ir kaltinamajame akte iÅ¡vardinti daiktai. Kadangi teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, turtas sunaikintas, ir jokie specialistai pagal gaisravietės likučius negali nustatyti name buvusio turto vertę ar patvirtinti daiktų buvimo faktÄ , juo labiau pateikti, kaip kad apylinkės teismas motyvuoja, turto inventorizacinio įkainavimo ar jo draudimo vertę įrodančius dokumentus, kadangi iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, akto dėl kilusio gaisro (t. 1, b. l. 14 - 34) matyti, kad namas sudegė visiÅ¡kai.

Nuodeguliai nebeturi liekamosios vertės, nes iÅ¡degusi namo medinė dalis, termiÅ¡kai paveiktos ir plytos, todėl liekamosios vertės Å¡ie daiktai nebeturi. Specialių žinių Å¡iam faktui konstatuoti nebereikia, kadangi tai konstatuota minėtame 2012-11-06 Akte dėl kilusio gaisro (t. 1, b. l. 34), ir visa tai patvirtina nukentėjusiojo A. A. parodymus, kad sudegė ne tik gyvenamasis namas, bet ir visi jame buvę daiktai, tai yra, visas nukentėjusiojo Å¡eimos turtas. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti (2012-11-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas), kad gaisravietė buvo sutvarkyta, iÅ¡vežti nuodėguliai, todėl visiÅ¡kai suprantama, kad objektyviai nustatyti iÅ¡ karto po gaisro buvusių faktinių aplinkybių yra neįmanoma.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus atitinkančias faktines aplinkybes, kurių neatitinka apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados, n u s t a t ė : kad A.

Č. 2012 m. lapkričio 6 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini) k., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, iÅ¡lauždamas langÄ , per jį įlipo į A. A. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , nupjovė dujų baliono žarnÄ ir atsuko dujų baliono ventilį, dėl ko įvykus gaisrui galėjo įvykti sprogimas, patalpas apipylė benzinu ir padegė, sukeldamas gaisrÄ , tokiu visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino ar neatitaisomai sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ , priklausantį A.

A.: patį namÄ kaip pastatÄ , kurio vertė – 74400 Lt; 5 viengules lovas po 410 Lt, bendros 2050 Lt vertės; 2 sofas-lovas po 875 Lt, bendros 1750 Lt vertės; 4 spintas po 837,5 Lt, bendra 3350 Lt vertės; svetainės baldų komplektÄ 650 Lt vertės; 2 sekcijas po 475 Lt, bendra 950 Lt vertės; televizorių, kurio vertė 600 Lt; TV staliukÄ , kurio vertė 180 Lt; kompiuterį, kurio vertė 1450 Lt; kompiuterio staliukÄ , kurio vertė 350 Lt; raÅ¡omÄ jį stalÄ , kurio vertė – 400 Lt vertės; stalÄ -knygÄ , kurio vertė 250 Lt; gulimÄ jį fotelį, kurio vertė 850 Lt ; veidrodį su spintele, kurio vertė 150 Lt; pietų stalo ir 12 kėdžių komplektÄ , kurio vertė 1250 Lt; 3 kilimus po 125 Lt, bendros 375 Lt vertės; 8 pagalves po 40 Lt, bendra 320 Lt vertės; 8 antklodes po 70 Lt, bendros 560 Lt vertės; dulkių siurblį, kurio vertė 300 Lt; siuvamÄ jÄ maÅ¡inÄ , kurios vertė 300 Lt; 2 pledus po 80 Lt ir 85 Lt, bendra 165 Lt vertės; moteriÅ¡kÄ Å¾ieminį paltÄ , kurio vertė 950 Lt; moteriÅ¡kÄ Å¾ieminę striukę, kurio vertė 250 Lt; moteriÅ¡kus žieminius batus, kurių vertė 185 Lt; moteriÅ¡kus drabužius: sukneles, palaidines, sijonus, megztinius už 1000 Lt; 4 vyriÅ¡kus kostiumus po 300 Lt, bendros 1200 Lt vertės; 4 vyriÅ¡kas striukes po 400 Lt, bendros 1600 Lt vertės; 5 poras vyriÅ¡kų batų po 200 Lt, bendros 1000 Lt vertės, 10 vyriÅ¡kų marÅ¡kinių po 20 Lt, bendros 200 Lt vertės, vyriÅ¡kÄ sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 240 Lt, nukentėjusiajam A.

A. padarydamas 97275 turtinę žalÄ , tai yra padarė BK 187 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Kadangi A. Č. pripažintinas kaltu dėl Å¡io nusikaltimo padarymo pilna apimtimi, spręstinas jo bausmės individualizavimo klausimas. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės Kaip žinia, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. Č. už jo padarytas tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 str. 2 d., ir vadovavosi Å¡iomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, tačiau bausmę jam paskyrė per Å¡velniÄ .BK 187 str. 2 d. nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė – areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Apylinkės teismas įvertino tai, kad A. Č. eilę kartų baustas administracine tvarka, praeityje teistas 8 kartus, dabar jis teisiamas už trijų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymÄ , kas rodo, kad jis ignoruoja įstatymo saugomas ir ginamas vertybes bei linkęs nuolat ir sistemingai daryti teisės pažeidimus. Sutinkamai su baudžiamojo įstatymo nuostatomis, 9 kartÄ teisiamam asmeniui, kuris nusikalstamas veikas įvykdė neiÅ¡nykus teistumui, skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str.1 d.).

Taigi, bausmės rÅ«Å¡is (laisvės atėmimas) A. Č. parinkta teisingai. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, neteisingai parinko jos trukmę, nes nepagrįstai pripažino A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų A. A. ir L. A.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Tokia kolegijos nuomonė grindžiama Å¡tai kuo.Susiformavusioje teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. teismas gali pripažinti jo prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si tuo atveju, jei nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Tiriamu atveju kaltinamasis A. Č. prisipažino ne savo noru, o tik tuomet, kai jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , be to, jis buvo paieÅ¡komas. Todėl Å¡iuo aspektu negalima jo prisipažinimo laikyti tinkamu lengvinančiai aplinkybei pagal minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ nustatyti. Be Å¡ios aplinkybės teismas turi nustatyti ir kitÄ momentÄ - kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis, kas Å¡ioje byloje nebuvo padaryta. Konstatuojant nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau.

Pažymėtina, kad jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.). Apylinkės teismas nepagrįstai savo sprendimÄ pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę grindė tuo, kad A. Č., prieÅ¡ darydamas veikas, siekė ir dėjo pastangas, kad veikų darymo metu nenukentėtų žmonės, po veikų padarymo siekė atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, norėjo atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis prieÅ¡ darydamas nusikalstamas veikas nesiekė ir nedėjo pastangų, kad nenukentėtų žmonės. PrieÅ¡ingai, padarius pirmas dvi nusikalstamas veikas, jis 2012-11-11 buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų ir paleistas 2012-11-13, tačiau 2012-11-14 ir vėl padarė kitÄ nusikaltimÄ â€“ benzinu apipylė ir padegė O. A. priklausančio buto duris. Be to, nukentėjusioji L. A. parodė, kad kaltinamasis jai pastoviai skambindavo, rašė žinutes, grasino, primygtinai vertė su juo susitikti, iÅ¡daužė jos buto langÄ .

KerÅ¡yti pradėjo jai nuo iÅ¡siskyrimo pradžios. Nenustatyta, kad kaltinamasis bÅ«tų siekęs įspėti apie savo nusikalstamus veiksmus ar atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų po nusikalstamų veiksmų įvykdymo. Jis atsiprašė tik teisme, todėl toks jo atsipraÅ¡ymas yra formalus. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011 ir kt.).

Å ių aplinkybių nenustatyta, todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas nepagrįstai savo sprendimÄ pripažinti Å¡iÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe motyvavo tuo, jog A. Č. siekė ir dėjo pastangas, kad veikų darymo metu nenukentėtų žmonės, po veikų padarymo siekė atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, norėjo atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , todėl Å¡ioje byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., nėra. Jokių kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių daugiau be paminėtosios nenustatyta.Apeliantai teigia, jog nepagrįstai apylinkės teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad jis visas tris nusikalstamas veikas padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos Å¡ių nusikaltimų padarymui.

Kaltinimas A. Č. pateiktas inkriminuojant Å¡iÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, tai yra, kaltinamajame akte nurodyta, kad visas tris nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas neblaivus, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apylinkės teismas Å¡iÄ aplinkybę paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo motyvuojant tuo, kad kaltinamasis iÅ¡samiai paaiÅ¡kino visas veikų padarymo aplinkybes ir motyvus, nurodydamas, kad jas padarė iÅ¡ pavydo ir pykčio, kuriuos sukėlė jo gyvenimo draugės neiÅ¡tikimybė, taip siekdamas jai atkerÅ¡yti.

Å iais kaltinamojo parodymais apylinkės teismas patikėjo darydamas iÅ¡vadÄ , kad jis prisipažino dėl visų inkriminuojamų veikų padarymo, nuoÅ¡irdžiai gailisi jas padaręs. Ar tokia apylinkės teismo pozicija yra teisinga dėl 2012-11-14 padaryto nusikaltimo, kolegija nesprendžia, kadangi dėl paÅ¡alintos iÅ¡ 2012-11-14 padaryto nusikaltimo atsakomybę sunkiančios aplinkybės nėra gautas nukentėjusiojo O. A. skundas, o Å¡iuo nusikaltimu buvo sugadintas tik pastarojo turtas. Todėl byla iÅ¡nagrinėta tik dalyje dėl nukentėjusiųjų A.

A. ir L. A. atžvilgiu padarytų nusikaltimų (BPK 320 str. 3 d.). Dėl A. Č. padarytų A. A. ir L. A. atžvilgiu nusikalstamų veikų epizodų byloje duomenų, kad Å¡ias veikas jis padarė bÅ«damas neblaivus, pakankamai nėra. Taigi, įvertinus tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių, 2012-11-06 2 val. padaryto nusikaltimo didesnį mastÄ , tai yra, kad buvo sunaikintas ne tik gyvenamasis namas, bet ir jame buvęs visas turtas, kad A. Č. lengvabÅ«diÅ¡kai veikė visuotinai pavojingu bÅ«du, kas galėjo sukelti ir sunkias ir nepataisomas pasekmes, yra pagrindas skirti jam griežtesnę bausmę nei paskyrė apylinkės teismas.

Šiuo atveju pirmos instancijos teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė, nei BK 187 str. 2 d. sankcijos vidurkis, iš dalies nesilaikė BK 61 str. 1 – 4 d. reikalavimų. Taigi, recidyvistui A. Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė, neišeinant už nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde prašomos bausmės dydžio. Dėl aukščiau paminėto skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 2 p.).

Dėl civilinių ieškinių Nukentėjusieji skundžiasi dėl neteisingai išspręsto civilinių ieškinių klausimo. Šiuo aspektu apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Civilinis ieškovas A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 98875 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 45). Iš bylos duomenų matyti, kad A. A. reikalaujamo turtinės žalos atlyginimo dydį sudaro nuteistojo veiksmais sugadintas turtas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir jame esantys daiktai.Byloje nustatyta, kad A.

Č. veiksmais buvo pažeisti A. ir L. A. turtiniai interesai, taigi, padaryta turtinė žala. Žala padaryta asmens turtui nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.Kaip aukščiau minėta, apylinkės teismas, nepagrįstai susiaurindamas A.

Č. pateiktÄ kaltinimÄ , nepagrįstai paliko A. A. civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , motyvuojant tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl kilusio gaisro namo patalpoje buvo sugadinti ar sunaikinti kaltinamajame akte visi nurodyti daiktai: Å¡ie daiktai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti ir neužfiksuoti reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, nebuvo apžiÅ«rėti ir jų apžiÅ«ra nebuvo užfiksuota daiktų apžiÅ«ros protokole, kad Å¡i žala nepatvirtinta raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl nukentėjusysis negali siekti praturtėti kaltinamojo sÄ skaita.

Toks teismo sprendimas yra aiÅ¡kiai neteisingas. Nukentėjusysis nuo nusikalstamos veikos Å¡ioje byloje nesiekia praturtėti kaltinamojo sÄ skaita, jis siekia kompensacijos už A. Č. pavojingais nusikalstamais veiksmais padarytÄ materialinę žalÄ . Kaip žinia, turtinės žalos atlyginimui taikomas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas. Nustatyta, kad gaisro metu sugadintas ne tik gyvenamasis namas, bet ir visi jame buvę daiktai. Taigi, teismas neteisėtai susiaurino kaltinimÄ , paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo A.

Č. tÄ aplinkybę, kad jis visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino ar nepataisomai sugadino name buvusius daiktus, ir dėl to nepagrįstai nesprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimo Å¡ioje dalyje. Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. A. parodymais, kad gaisro metu buvo nepataisomai sugadinti jam priklausantys daiktai - baldai, drabužiai, kiti namų apyvokos ir asmeniniai reikmenys, iÅ¡vardinti A. A. civiliniame ieÅ¡kinyje. Teisiamojo posėdžio metu A. A. nurodė, kad visi jo nurodyti ir gaisro metu sudegę daiktai naudojimui nebetinka, pagrindo netikėti jo parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nėra jokio.

Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. A. neabejotinai padaryta turtinė žala – sudegė gyvenamajame name buvę daiktai, Å¡ie padariniai tiesiogiai susiję priežastiniu ryÅ¡iu su A. Č. nusikalstamais veiksmais, todėl pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta nurodyto dydžio turtinė žala nėra. Todėl civilinio ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinyje nurodyta turtinė žala dėl sudegusių daiktų turi bÅ«ti atlyginta, priteisiant nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo jo nurodytÄ sumÄ - 22875 Lt turtinės žalos atlyginimo.Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai paliko nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl gyvenamojo namo turtinės žalos priteisimo nenagrinėtÄ , nors nustatė, kad A.

Č. visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ , kurio vertė 74400 Lt. Teismas nepagrįstai vadovavosi tuo, kad sugadintas turtas priklauso ne tik A. A., bet ir kitai bendrasavininkei – buvusiai jo sutuoktinei L. A., kurios A. A. nebuvo įgaliojęs spręsti turtinius klausimus Å¡ioje byloje. Toks teismo sprendimas yra neteisingas, kadangi netenkinti nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dėl gyvenamojo namo sugadinimo pagrindo nėra.Nustatyta, kad gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) raj, kuriuos padegė kaltinamasis, A.

A. nutraukiant santuokÄ su L. A., teismo sprendimu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo padalinti. IÅ¡ LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2010-03-20 santuoka tarp A. A. ir L. A. buvo nutraukta sutuoktinių bendru susitarimu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-524-292/2010, tuo pačiu atitinkamai buvo pasidalintas ir turtas, taip pat ir gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) raj., A. A. priskiriant 41/100 gyvenamojo namo su 6 Å«kiniais pastatais, o L. A. - 59/100 gyvenamojo namo su 1 Å«kiniu pastatu.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tarp nukentėjusiųjų yra susitarimas priteisti turtinės žalos atlyginimÄ dėl sunaikinto namo A. A. (pareiÅ¡kimas dėl civilinio ieÅ¡kinio, bendras apeliacinis skundas).Civilinio ieÅ¡kinio procesas baudžiamojoje byloje grindžiamas dviÅ¡aliÅ¡kumu. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iame procese dalyvauja dvi Å¡alys – civilinis ieÅ¡kovas ir nusikalstama veika žalÄ padaręs asmuo (atsakovas). BÅ«tent dviejų Å¡alių buvimas sudaro tinkamas sÄ lygas procesui dėl žalos atlyginimo vykti, įgyvendinant jame rungimosi principÄ .

Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamajame procese turi bÅ«ti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos (kasacinė nutartis Nr. 2K-252/2007). Taigi, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra aiÅ¡kÅ«s ir civilinis ieÅ¡kovas – A.

A., ir civilinis atsakovas – A. Č., kuris civilinius ieÅ¡kinius pripažino iÅ¡ dalies (jo nuomone, gyvenamojo namo vertė nurodyta per didelė). Ä®vertinus civilinio ieÅ¡kovo pateiktÄ ieÅ¡kinį, nukentėjusiųjų parodymus ir minėtÄ registro iÅ¡raÅ¡Ä , kad vidutinė gyvenamojo namo rinkos vertė 2009-05-05 buvo 74400 Lt, ir gaisro padarinius, nurodytus 2012-11-06 akte dėl kilusio gaisro (sudegė gyvenamojo namo stogo konstrukcijos, stogo danga, iÅ¡degė dalis medinės perdangos, iÅ¡degė medinė namo dalis, langai, durys), ir tai, kad taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis), kas Å¡ioje byloje nenuginčijamai nustatyta, konstatuojama, kad nukentėjusiajam A.

A. turtinė žala už A. Č. nusikalstamos veikos metu sugadintÄ gyvenamÄ jį namÄ turi bÅ«ti atlyginta.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai sumažino A. A. neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Teisingos kompensacijos, kaip vieno iÅ¡ esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbÄ yra ne kartÄ pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Patyrusiam gyvenamojo namo su jame buvusiais daiktais ir su Å«kiniu pastatu gaisrÄ asmeniui 2000 Lt neturtinė žala yra akivaizdžiai per maža, neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Kaip minėta, teismas nustatydamas nusikaltimu sukeltas pasekmes, neįvertino, kad kaltinamasis veikė visuotinai pavojingu bÅ«du - nupjovė gyvenamojo namo dujų baliono žarnÄ ir atsuko dujų baliono ventilį, dėl ko įvykus gaisrui, galėjo įvykti sprogimas, patalpas apipylė benzinu ir padegė, sukeldamas gaisrÄ .

Be to, nusikalstama veika įvykdyta naktį, nukentėjusysis prabudo nu dÅ«mų kvapo, prieÅ¡ kilusį gaisrÄ jis buvo bejėgis, jo akyse degė namas su visais daiktais. Nėra jokios abejonės, kad gaisras sukėlė A. A. stresÄ , baimę, kuri tęsėsi visÄ rudenį, pergyvenimus, nuogÄ stavimus dėl galimo tolesnio kaltinamojo siautėjimo ateityje, kad jis bijojo visÄ rudenį. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Pirmos instancijos teismas nepagrindė, kodėl praÅ¡omas priteisti 5000 litų neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieÅ¡tarauja susiformavusiai teismų praktikai. Sukeltos nusikaltimu pasekmės yra užfiksuotos ir bylos medžiaga, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kitais jau aptartais įrodymais. Teismas neteisingai vertino materialinės žalos dydį- visuotinai pavojingu bÅ«du sugadintÄ gyvenamÄ jį namÄ . Nukentėjusysis parodė, kad namas sunaikintas visiÅ¡kai. Todėl 5000 Lt praÅ¡omas neturtinės žalos atlyginimas nėra neteisinga ar aiÅ¡kiai neprotinga kompensacija nukentėjusiajam dėl A.

Č. nusikalstamų veiksmų, veikiant tokiu pavojingu visuomenei bÅ«du, todėl ji priteistina nukentėjusiajam.Nukentėjusioji L. A. praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimo 20000 Lt, tačiau tokio dydžio neturtinė žala akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalo dydį, kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Apylinkės teismas teisingai vadovavosi padarytos turtinės žalos dydžiu, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ nukentėjusiajai. Teismas teisingai motyvuoja, kad savo patirtÄ neturtinę žalÄ L. A. grindžia stresu, kurį patiria dėl iÅ¡siskyrimo su kaltinamuoju, savo asmeniniais iÅ¡gyvenimais dėl anksčiau jos turėtų artimų ir vėliau nutrÅ«kusių santykių su kaltinamuoju, jų tarpusavio santykių aiÅ¡kinimusi. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir jos sukeltiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams nukentėjusiajai, įvertinant tai, kad apie padegtas jos buto duris ji sužinojo telefonu bÅ«dama Anglijoje (epizode dėl jos buto durų padegimo).Apeliantė nepagrįstai praÅ¡o padidinti jai neturtinės žalos atlyginimo dydį dėl to, kad gaisro metu gyvenamajame name sudegė ir jai priklausantys daiktai, dėl Å¡io gaisro ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, Å¡okÄ , nors tuo metu buvo Anglijoje.

Å iuo aspektu pasakytina tai, kad apylinkės teismas dėl to nieko nepasisakė visiÅ¡kai pagrįstai. Kaip matyti iÅ¡ L. A. civilinio ieÅ¡kinio, jame nurodyta 20000 Lt neturtinė žala siejama su jos buto durų padegimu, civilinė ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nieko nekalba apie neturtinę žalÄ dėl gyvenamojo namo padegimo. Kadangi Å¡io reikalavimo nebuvo pareikÅ¡ta pirmosios instancijos teisme, negalima Å¡io reikalavimo patenkinti ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kiamas ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios (BPK 112 str. 1 d.).

Kadangi apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės keičiamas civilinio ieÅ¡kinio pagrindas – praÅ¡oma priteisti neturtinę žalÄ ir už dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl padegto namo ir jame buvusių daiktų, Å¡is nukentėjusiosios praÅ¡ymas netenkinamas. Visa apibendrinant, konstatuojama, kad neturtinės žalos dydis apylinkės teisme nustatytas teisingai.Nukentėjusioji L. A. praÅ¡o tenkinti pilnai jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti jai 1550 Lt: už naujas buto duris – 300 Lt, jų įstatymÄ â€“ 50 Lt, už iÅ¡daužytÄ langÄ â€“ 1200 Lt.

Apeliantė pati nurodė, kad durų pirkimo kvito neiÅ¡saugojo, todėl, nesant jokių raÅ¡ytinių įrodymų, laikytina, kad 300 Lt apylinkės teismo priteista suma už L. A. priklausančio buto Alytuje, Putinų g. 6-1 duris yra teisinga. Sutinkamai su apylinkės teismo motyvais dėl likusios turtinės žalos dalies priteisimo pasakytina tai, kad kaltinamajame akte nenurodyta, kad A. Č. savo nusikalstamais veiksmais bÅ«tų iÅ¡daužęs ir tokiu bÅ«du sugadinęs nukentėjusiosios buto langÄ , todėl iÅ¡laidos, patirtos dėl naujo lango pirkimo, jo parvežimo ir įstatymo (1200 Lt) nepriteistos pagrįstai ir teisingai.

Kadangi byloje nenustatyti jokie A. Č. nusikalstami veiksmai dėl lango išdaužymo, kuriais L. A. būtų padaryta dar papildoma 1200 Lt turtinė žala, todėl teismas negali savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis. Be to, kaltinamojo atsakomybės klausimas dėl jo neteisėtų veiksmų – L. A. išdaužyto lango, jau buvo išspręstas administracinėje byloje A2.-1829-448/2012, kurioje buvo nustatyta, kad L. A. dėl išdaužyto lango buvo padaryta 120 Lt materialinė žala (t. 2., b. l. 58).Kolegijai abejonių nekelia tai, kad gaisro metu, padegus jos buto duris, aprūko laiptinės koridoriaus sienos, kas akivaizdžiai matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (t. 1, b. l. 89-92), todėl nukentėjusiosios prašomas priteisti 50 Lt atlyginimas už koridoriaus dažymui pirktas priemones yra protingas.

Padegus L. A. buto duris, kartu apdegė elektros laidai, šalia durų buvęs linoleumas, aprūko sienos. Apeliantas privalėjo atsiradusias po gaisro pasekmes pašalinti, tačiau to nepadarė, todėl tikėtina, kad nukentėjusioji turėjo papildomų išlaidų koridoriaus dažymui.Apeliantai prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai šioje byloje apmokėti, tačiau šis prašymas netenkinamas, kadangi 1000 Lt advokato išlaidų jau yra pirmosios instancijos teismo priteista, o dėl kitų kokių nors nukentėjusiųjų turėtų išlaidų rašytinių dokumentų byloje pateikta nėra.

Todėl teisingai buvo priteistos tik tos iÅ¡laidos, kurios yra pagrįstos (t. 2, b. l. 122).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 3 p. ir 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 3 p. ir 4 p., n u s p r e n d ž i a : Nukentėjusiųjų A. A. ir L. A. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti:A. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos A.

A. turto atžvilgiu (2012-11-06 nusikaltimÄ ) paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trims) metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, Å¡iÄ bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (L. A. turto sugadinimas 2012-11-06), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos O.

A. turto atžvilgiu (2012-11-14 nusikaltimÄ ), iÅ¡ dalies jas sudedant, prie griežčiausios pridedant Å¡velnesnes ir A. Č. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimÄ 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieÅ¡kovo A. A. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu ir priteisti iÅ¡ A. Č. A. A. naudai 97275 Lt (devyniasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus) turtinės žalos atlyginimo.Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria priteista iÅ¡ A.

Č. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo A. A. naudai, padidinant priteisiamos neturtinės žalos dydį ir priteisti iš A. Č. A. A. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš A. Č. 300 Lt (trys šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo L. A., padidinant priteisiamos turtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisti iš A. Č. L. A. 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas              Kęstutis Dargužis Teisėjai             Jurgis KiÅ¡kis              Egidijus Jonas Grigaravičius