2024-03-20 Nr. AB-4768-3-61-3-03853-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-216-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03853-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą administracinėje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (21.222)-500-183 „Dėl atleidimo nuo baudų delspinigių ir / ar palūkanų“ (toliau – ir VMI Sprendimas); 2) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. S-136(7-122/2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl atleidimo nuo apskaičiuotų 30 204,95 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių mokėjimo.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja VMI 2021 m. liepos 5 d. pateikė prašymą atleisti ją nuo iki 2021 m. liepos 5 d. apskaičiuotų delspinigių, atsižvelgiant į susiklosčiusią sunkią ekonominę padėtį dėl paskelbtos ekstremalios situacijos, taikomų veiklos ribojimų, į sustabdytą mokestinį patikrinimą ir objektyviai per ilgą mokestinio patikrinimo laikotarpį, protingumo ir teisingumo principus. VMI Sprendime apsiribojo bendro pobūdžio informacija, cituodama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) įtvirtintus atleidimo nuo delspinigių pagrindus, tačiau iš esmės nepateikė argumentų dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, t. y. dėl Covid-19 pandemijos bei uždraustos (apribotos) pareiškėjos veiklos, kas lėmė pareiškėjos galimybę tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pagal sudarytą mokėjimų grafiką.

2.2. Pareiškėja nevengė vykdyti savo įsipareigojimus ir būtų juos įvykdžiusi laiku, jeigu jos veikla nebūtų uždrausta (apribota) ir ji būtų galėjusi gauti planuojamas pajamas. Pagal sudarytą periodinių įmokų mokėjimų grafiką Nr. (23.31-08) 325-895 (toliau – ir periodinių mokėjimų grafikas) bendrai 61 014,92 Eur mokestinei nepriemokai mokėti ji pagal galimybes dengė įsiskolinimą (pirmąją įmoką sumokėjo laiku) ir šiai dienai likusi nesumokėta GPM suma yra 52 137,82 Eur. Šiuo metu pareiškėja yra pateikusi prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo, siekdama padengti likusią mokestinę nepriemoką.

2.3. VMI nagrinėdama pareiškėjos prašymą nenagrinėjo ir visiškai nepasisakė dėl MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų atleidimo nuo delspinigių galimybių. Sprendžiant atleidimo nuo delspinigių klausimą pirmiausia turėjo būti nagrinėjamos aplinkybės, lėmusios ne pačios GPM nepriemokos atsiradimo faktą, o aplinkybės, lėmusios tai, kodėl pareiškėja sudariusi periodinių mokėjimų grafiką (ne mokestinės paskolos sutartį, kaip savo sprendime nurodė VMI), negalėjo jo tinkamai įvykdyti, kas ir suponavo pareigą (atsižvelgiant galiojantį teisinį reguliavimą) mokėti delspinigius už mokestinių prievolių netinkamą vykdymą nuo 2021 m. liepos 1 d.

2.4. Pareiškėja buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 asmenų sąrašą, verslui ir socialiniam gyvenimui Lietuvoje visiškai sustojus, ji faktiškai negalėjo vykdyti veiklos ir prisiimtų įsipareigojimų ne dėl savo kaltės, o dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos ir įvesto karantino, o įstatymų leidėjo numatyta teisinė galimybė sumokėti deklaruotus mokesčius iki 2021 m. liepos 1 d. be delspinigių faktiškai buvo paneigta ir liko neįgyvendinta. Atsižvelgiant į tai, šioje situacijoje Covid-19 pandemija turi būti laikoma išskirtine aplinkybe arba force majeure (liet. k. nenugalima jėga). Nuo 2020 m. kovo 16 d. įsigaliojus karantinui visoje Lietuvos teritorijoje, buvo ribojamas judėjimas ir valstybės viduje, ir turistų atvykimas iš užsienio, kas buvo pagrindinis pareiškėjos pajamų šaltinis. VMI disponuoja visa informacija, kokia veikla pareiškėja užsiima, ja remiasi ir Patikrinimo akte, todėl neaišku, kokius įrodymus pareiškėja turėtų pateikti atsakovui, kurie pagrįstų, kad pareiškėjai buvo uždrausta vykdyti atitinkamą veiklą dėl paskelbto karantino, kai tai buvo uždrausta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.

2.5. VMI nurodo klaidingas faktines aplinkybes. Pareiškėjos mokestinis patikrinimas baigėsi būtent pareiškėjos iniciatyva, jai savarankiškai pasinaudojus įstatymine amnestija ir savanoriškai pateikus GPM deklaracijas. VMI 2019 m. gegužės 21 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (21.222) FR0680-171 (toliau – ir Patikrinimo aktas) buvo patvirtintas 2019 m. gegužės 28 d. patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR0681-83 (toliau – ir Patikrinimo pažyma), kuri, vadovaujantis MAĮ 130 straipsnio 1 dalimi surašoma tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nenustatė mokesčių įstatymų pažeidimų.

2.6. Pareiškėja nebuvo sudariusi mokestinės paskolos sutarties (kaip klaidingai nurodo VMI), o buvo sudariusi mokėjimų grafiką, ir šios dvi sąvokos nėra tapačios. Periodinių mokėjimų grafikas buvo taikomas tik tiems mokesčių mokėtojams, kurie pasinaudojo 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatyme (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) įtvirtinta specialia „atsiskleidimo“ galimybe. Taigi, pareiškėja mokestinės paskolos sudariusi nebuvo ir jos nenutraukė, o periodinių įmokų mokėjimo grafikas baigėsi remiantis teisės aktuose nustatytais pagrindais, nes jo sudarymas buvo galimas tik iki 2021 m. liepos 1 d. Šią aplinkybę patvirtino ir VMI, atsakydama į pareiškėjos paklausimą dar 2021 m. vasario mėnesį, kuomet pareiškėja rūpinosi tinkamu savo prievolių įvykdymų ir kreipėsi į VMI siekdama dėl susidariusios situacijos pratęsti periodinių mokėjimų grafiką. Pasibaigus periodinių įmokų mokėjimo grafikui pareiškėja nedelsiant pateikė prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir išdėstyti likusios mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir yra pasirengusi mokėti ne tik likusį įsiskolinimą, bet ir mokėti priklausančias palūkanas.

2.7. Pareiškėjai nėra aišku, kodėl VMI, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, nagrinėjo klausimą tik dėl atleidimo nuo GPM delspinigių, nors pareiškėja pateikdama prašymą prašė atleisti nuo visų delspinigių, apskaičiuotų iki 2021 m. liepos 5 d. Pareiškėja elgiasi kaip apdairi mokesčių mokėtoja, pati savarankiškai deklaravo GPM, nedelsiant kreipėsi dėl periodinių įmokų grafiko sudarymo, kol jos veikla nebuvo ribojama, jį vykdė įsipareigojimus, pasikeitus situacijai nelaukdama, kol pasibaigs sudarytas periodinių įmokų mokėjimo grafikas, kreipėsi į mokesčių administratorių prašydama jį pakeisti, o gavusi atsakymą, kad to negalima padaryti, jam pasibaigus kreipėsi dėl mokestinės paskolos sudarymo. Šie veiksmai rodo, kad pareiškėja nevengia vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tačiau įvykdyti juos šiuo metu be valstybės pagalbos neturi galimybės. Sudarydama periodinių įmokų mokėjimo grafiką pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, kad vykdydama savo veiklą galės padengti įsiskolinimą laiku nepatirdama papildomos finansinės naštos, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad pareiškėjos veikla bus uždrausta (ribojama) ir tai turės įtakos prisiimtiems įsipareigojimams. Šiuo atveju VMI nesilaikė protingumo ir proporcingumo principų, kaip jų turinys išaiškintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant mokesčių mokėtojo atleidimo nuo delspinigių klausimą.

2.8. Ginčą nagrinėjusi Komisija savo sprendime susiklosčiusią situaciją analizavo atsižvelgdama į pareiškėjos padarytus pažeidimus, o ne su vėliau atsiradusiu atsiskleidimo faktu ir mokestine amnestija bei objektyviomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja negalėjo įvykdyti įsipareigojimų pagal sudarytą periodinių mokėjimų grafiką. Komisija nepagrįstai neatsižvelgė, kad jos veiksmuose dėl minėtų įsipareigojimų nevykdymo nėra pareiškėjos kaltės, nepagrįsta Komisijos sprendimo išvada, kad pareiškėją atleidus nuo delspinigių būtų paneigta delspinigių instituto esmė ir tikslas.

2.9. Pareiškėja yra sudariusi su mokestinės paskolos sutartį iki 2024 m. birželio 25 d., už suteiktą mokestinę paskolą ji mokės palūkanas. Taigi, kad neatleidus jos nuo delspinigių, o paskui dar tris metus pareiškėjai mokant ir palūkanas, sumokėtų delspinigių ir palūkanų suma bus lygi ar net didesnė už pačią deklaruotą mokesčių sumą, kas yra visiškai nelogiška ir nepateisinama. Šiuo atveju ypatingai didelis sankcijų dydis, lyginant su likusia nepriemoka, bei aplinkybė, kad pareiškėja nevengia mokestinės prievolės, buvo ir yra aktyvi sprendžiant šią susidariusią situaciją, yra tos išskirtinės aplinkybės kurios sudaro pagrindą atleisti pareiškėją nuo delspinigių ar jų dalies, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei konstatuojant force majeure aplinkybių buvimą šioje konkrečioje situacijoje.

2.10. Pažymėtina, kad VMI, taikydama MAĮ įtvirtintus atleidimo nuo delspinigių pagrindus, yra nenuosekli, t. y. vienus mokesčių mokėtojus, kurių veika kvalifikuota kaip mokestinės naudos siekimas, atleidžiami nuo delspinigių, o pareiškėja, kuri pasinaudojo įstatymo leidėjo numatyta teise „atsiskleisti“, neatleidžiama nuo delspinigių. Taip pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja gavo iš nenustatytų šaltinių pajamų, kurių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nustatyta tvarka nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo GPM. Pareiškėja pavėluotai (2019 m. balandžio 12 d.) įvykdė savo prievoles GPM deklaravimo srityje už 2013–2014 metus, nesumokėjo deklaruoto GPM, todėl jai buvo apskaičiuota 30 204,95 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. liepos 6 d. Pareiškėja pati geranoriškai deklaravo mokėtiną GPM sumą ir sudarė periodinių mokėjimų grafiką, vėliau mokestinės paskolos sutartį, tai reiškia, kad pareiškėja savo veiksmais pripažino padarytą teisės pažeidimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja nėra kalta dėl padaryto teisės pažeidimo. Taigi, nėra nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų pareiškėjos kaltės nebuvimą ir kad pareiškėja nuo paskaičiuotų delspinigių galėtų būti atleista MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

3.2. Dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo Pareiškėjos valios, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Covid-19 pandemija yra prilyginama aplinkybei, kuri nepriklausė nuo pareiškėjos valios ir kurios ji nenumatė ir negalėjo numatyti. Tačiau šiuo atveju laikotarpis, už kurį nesumokėtas GPM, yra 2013–2014 metai ir tuo metu nebuvo tokių aplinkybių, kurias galima būtų prilyginti nenugalimai jėgai ir kitų atsitiktinių aplinkybių poveikiui (prancūzų k. cas fortuit). Kadangi mokėtina GPM suma susidarė iki Covid-19 pandemijos ir visuotinio karantino paskelbimo, pareiškėja neturėtų būti atleista nuo GPM delspinigių. Šis pagrindas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei mokėtina GPM suma, už kurią priskaičiuoti delspinigiai, atsirastų karantino ar ekstremalios situacijos metu.

3.3. Dėl sunkios ekonominės (socialinės) padėties VMI nurodė, kad pareiškėja yra pateikusi metinę pajamų deklaraciją už 2020 metus, kurioje deklaravo 4 449 Eur gautų pajamų pagal verslo liudijimą už gyvenamosios paskirties patalpų nuomą, 140 Eur, 500 Eur ir 12 278 Eur gautų gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamų bei 19 581,49 Eur išlaidų, 100 Eur gautų buitinės technikos, baldų, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių ar kito turto pajamų, 42,50 Eur gautų žemės, buto, pastato, statinio ar kito nekilnojamojo turto nuomos pajamų. Taip pat pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės (asmeninės ir / ar bendroji jungtinė sutuoktinių) teise priklauso 4 žemės sklypai, esantys Vilniaus ir Trakų rajonuose.

3.4. Nepaisant to, jog pareiškėja nurodė atsidūrusi sunkioje ekonominėje padėtyje, tačiau pareiškėja turi turto – jai asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai Vilniaus r. sav. ir Trakų r. sav., taip pat pareiškėja gauna finansinių lėšų iš vykdomos individualios veiklos. Pareiškėja iš minėto turto galėtų padengti apskaičiuotus GPM delspinigius. Pareiškėja duomenų apie sunkią ekonominę padėtį ar kad jai yra reikalinga ir socialinė valstybės parama dėl jos sveikatos būklės, amžiaus ir pan., nepateikė. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėja neturėtų būti atleista nuo GPM delspinigių sumokėjimo, esant sunkiai ekonominei (socialinei) padėčiai.

3.5. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažintina, jog pareiškėja geranoriškai deklaravo mokėtiną GPM sumą, yra sudariusi mokestinės paskolos sutartis, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo ją atleisti nuo GPM delspinigių, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais. Įvertinus pareiškėjos prašyme išdėstytus argumentus ir prašymo nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į teismų jurisprudenciją dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (delspinigiai mokesčių teisėje taip pat traktuojami kaip sankcija, kuri gali būti taikoma asmeniui, laiku ar tinkamai neįvykdžiusiam pareigos mokėti mokesčius) ir įvertinus tai, kad delspinigiai kartu yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, VMI vertinimu, vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais bei mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų suformuota praktika, pareiškėja neturėtų būti atleista nuo GPM delspinigių.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjos R. P. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Mokesčių administratorius atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už 2013–2014 metus ir 2019 m. gegužės 21 d. surašė Patikrinimo aktą. Mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas atlikus mokestinį tyrimą, kurio metu mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2013–2014 metų išlaidos viršijo pajamas.

5.2. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjai pateikus GPM deklaracijas už 2013–2014 metus ir deklaravus GPM, 2019 m. gegužės 28 d. buvo surašyta Patikrinimo pažyma. Prašymo nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog Pareiškėja su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį ir mokėjimų grafiką, pagal kurį sumokėjo pirmąją įmoką, tačiau vėliau mokėjimų pagal mokėjimo grafiką nevykdė.

5.3. Vadovaujantis GPMĮ 27 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėja pavėluotai deklaravo mokėtiną GPM, nesumokėjo deklaruoto GPM, todėl jai apskaičiuota 30 204,95 Eur GPM delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. liepos 6 d.; pareiškėjai bauda neskirta.

5.4. Pareiškėja VMI pateikė prašymą atleisti nuo GPM delspinigių sumokėjimo, esant sunkiai ekonominei padėčiai, jos kaltės nebuvimui ir atsiradus aplinkybėms, kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti (Covid-19 pandemija). VMI skundžiamu sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino ir neatleido nuo GPM delspinigių sumokėjimo.

6. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, kuriais remiantis ji turėjo būti atleista nuo apskaičiuotų delspinigių, teismas vadovavosi MAĮ 100 straipsnio 1 dalimi, 141 straipsnio 1 dalimi, kuriose nustatyti mokesčių mokėtojo atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių pagrindai. Teismas pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (MAĮ 141 str. 1 d. 2 p.).

7. Teismo vertinimu, pareiškėja pagrįstai teigė, jog Covid-19 pandemija yra prilyginama aplinkybei, kuri nepriklausė nuo jos valios ir kurios ji nenumatė ir negalėjo numatyti. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog laikotarpis, už kurį nesumokėtas GPM yra 2013– 2014 metai ir tuo metu nebuvo tokių aplinkybių, kurias galima būtų prilyginti nenugalimai jėgai. Teismas pritarė atsakovo vertinimui, jog šiuo atveju mokėtina GPM suma susidarė iki Covid-19 pandemijos ir visuotinio karantino paskelbimo, todėl pareiškėja neturėtų būti atleista nuo GPM delspinigių sumokėjimo.

8. Spręsdamas, ar buvo pagrindas atleisti pareiškėją nuo delspinigių dėl to, kad juos netikslinga išieškoti ekonominiu socialiniu požiūriu, teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėja 2020 metais gavo pajamų iš vykdomos veiklos, VĮ Registrų cento duomenimis. turėjo nekilnojamojo turto. Teismas sutiko su VMI vertinimu, jog aptarti duomenys nepagrindė, jog pareiškėjos ekonominė padėtis sunki, be to pareiškėja nepateikė duomenų, kad jai yra reikalinga ir socialinė valstybės parama dėl jos sveikatos būklės, amžiaus; kt.

9. Dėl pareiškėjos teiginių, kad ji nėra kalta dėl padaryto pažeidimo, teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę turi įrodyti pats mokesčių mokėtojas. Teismas nurodė, jog mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja gavo iš nenustatytų šaltinių pajamų, kurių GPMĮ nustatyta tvarka nedeklaravo ir nuo deklaruotos sumos nesumokėjo GPM. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja pati geranoriškai deklaravo mokėtiną GPM sumą ir sudarė periodinių mokėjimų grafiką, o vėliau mokestinės paskolos sutartį, reiškia, jog pareiškėja savo veiksmais pripažino padarytą teisės pažeidimą, todėl nebuvo pagrindo teigti, jog pareiškėja nėra kalta dėl padaryto teisės pažeidimo.

10. Vadovaudamasis MAĮ 8 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į administracinių teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad santykinai didelės apskaičiuotų delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo sumažinti delspinigius ar atleisti nuo jų mokėjimo, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjos argumentus ir šiuo klausimu. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymo VMI argumentus (t. y. kad ji turėtų būti atleista nuo delspinigių sumokėjimo vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais bei atsižvelgiant į didelę priskaičiuotų delspinigių sumą ir Covid-19 pandemiją), teismas pažymėjo, kad delspinigiai mokesčių teisėje traktuojami kaip sankcija, kuri gali būti taikoma asmeniui, laiku ar tinkamai neįvykdžiusiam pareigos mokėti mokesčius, kartu tai yra ir mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo ir Komisijos išvada, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėjos nuo apskaičiuotų delspinigių, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.

11. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ginčijami VMI ir Komisijos sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nenustatė pagrindo juos panaikinti.

III. 12. Pareiškėja R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo atleisti ją nuo 30 204,95 Eur GPM delspinigių ar jų dalies mokėjimo.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, jo priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimų, t. y. neatsakyta į pagrindinį argumentą, kad sprendžiant atleidimo nuo delspinigių klausimą pirmiausia turi būti nagrinėjamos aplinkybės, lėmusios ne pačios GPM nepriemokos atsiradimo faktą (ne deklaracijų pateikimo faktą), o aplinkybės, lėmusios tai, kodėl pareiškėja, pateikusi GPM deklaracijas, sudariusi periodinių mokėjimų grafiką, negalėjo jo tinkamai įvykdyti. Toks mokestinės nepriemokos sumokėjimo būdas buvo nustatytas įstatymuose savarankiškai atsiskleidusiems asmenims. Pareiškėja tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir juos būtų įvykdžiusi, jei ne Covid-19 pandemija, kurios pareiškėja negalėjo numatyti, o būtent šios situacijos susidarymas lėmė delspinigių atsiradimą.

13.2. Akcentuotina, kad pareiškėja, kuri buvo sudariusi periodinių mokėjimų grafiką, negalėjo sudaryti mokestinės paskolos sutarties, o jai neįvykdžius įsipareigojimų, delspinigiai buvo paskaičiuoti už visą laikotarpį, tačiau nė viena ginčą nagrinėjusi institucija dėl šios aplinkybės nepasisakė. Pati VMI nurodė, kad tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas dėl pandemijos patyrė finansinių sunkumų ir tai jam sutrukdė laiku (iki birželio 30 d.) įvykdyti periodinių mokėjimų grafiką, jis turi galimybę nuo liepos 1 d. kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį perskaičiuotai sumai. Taigi, VMI pati sau prieštarauja, nes pasibaigus periodinių mokėjimų grafikui, sudarė su pareiškėja mokestinės paskolos sutartį, pripažindama, kad pareiškėja Covid-19 pandemijos laikotarpiu susidūrė su sunkumas, dėl kurių ir neįvykdė savo įsipareigojimų pagal mokėjimų grafiką, tačiau VMI paskaičiavus delspinigius už laikotarpį, kuriuo pareiškėja negalėjo vykdyti veiklos, atsisakė pareiškėją atleisti nuo delspinigių ar jų dalies.

13.3. VMI pozicija nesuderinama su protingumo kriterijumi, juo labiau, kad Europos Sąjungos institucijos Covid-19 pandemiją laikė „neįprastu įvykiu, kurio vyriausybė negali kontroliuoti“. Pareiškėja turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog galės pasinaudoti Pakeitimo įstatyme įtvirtinta galimybe deklaruoti ir sumokėti mokesčius, tačiau šis jos lūkestis tapo fikcija. Į šiuos argumentus, taip pat į tai, kad delspinigiai apskaičiuoti už 8 metus, neatsakė nei Komisija, nei teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį mokestinė nepriemoka (likusi mokėtina suma) sudaro 29 138,86 (2022 m. gruodžio 20 dienai), o delspinigių nepriemoka yra net 30 064,37 Eur, t. y. viršija pačią nepriemoką, yra neproporcinga, neatitinka teisingumo, protingumo principų.

13.4. Pažymima, kad yra nemažai teisinių pavyzdžių, kai, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kurių turinys kiekvienu atveju aiškintinas individualiai, nuo apskaičiuotų delspinigių (ar jų dalies) atleidžia mokesčių administratorius, mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos. Neatleidžiant pareiškėjos nuo delspinigių ar jų dalies, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir esant panašiomis aplinkybėmis (nenustačius esminių skirtumų), buvo pažeistas mokesčių mokėtojų lygybės principas. Tokį pažeidimą pareiškėja grindžia Komisijos internetinėje svetainėje viešai skelbiamais 2020 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. S-16(7-160/2019), 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. S-24(7-166/2019), kurių pagrindu mokesčių mokėtojams sumažinti apskaičiuoti delspinigiai, oficialiąja konstitucine doktrina, kitais VMI ir teismų sprendimais, kuriais mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo apskaičiuotų delspinigių ar jų dalies (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1375/2014; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2713-968/2021; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2807-602/2021; 2022 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-252-602/2022).

13.5. Pareiškėja supranta, kad ji yra atsakinga už mokesčių sumokėjimą laiku ir kad vien didelė delspinigių suma nėra pagrindas atleisti ją nuo delspinigių, tačiau, kaip patvirtinta pateikti pavyzdžiai, ir pats mokesčių administratorius, ir ginčus nagrinėjančios institucijos dažnai vadovaujasi bendraisiais teisės principais, įtvirtintais MAĮ 8 straipsnyje – protingumo ir teisingumo kriterijais, atleisdamos mokesčių mokėtojus nuo dalies delspinigių. Šiuo atveju pažeidžiant asmenų lygybės principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje ir MAĮ 7 straipsnyje, netinkamai įvertinus susiklosčiusią situaciją, nepagrįstai buvo atsisakyta atleisti Pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių ar jų dalies, todėl skundžiami sprendimai turi būti panaikinti.

14. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius, kad ji sumokėjo visą mokestinę nepriemoką pagal mokestinės paskolos sutartį ir valstybės biudžetui nėra skolinga (išskyrus apskaičiuotus delspinigius). Pareiškėja pastebi, kad atsakovo teiginiai, susiję su baudos pareiškėjai neskyrimo aplinkybėmis, yra klaidinantys, atkreipia dėmesį, kad teismų praktika dėl atleidimo nuo delspinigių nuo skundo pateikimo keitėsi, esant itin panašioms aplinkybėms mokesčių mokėtojai buvo atleisti nuo delspinigių ar jų dalies.

15. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, teisinius argumentus, tvirtindamas, kad nebuvo pagrindo atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI Sprendimo, kuriuo pareiškėja neatleista nuo delspinigių mokėjimo, teisėtumas.

17. Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VMI 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (21.222)-500-183 „Dėl atleidimo nuo baudų delspinigių ir / ar palūkanų“; 2) Komisijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. S-136(7-122/2021); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl atleidimo nuo apskaičiuotų 30 204,95 Eur GPM delspinigių mokėjimo.

18. VMI Sprendime konstatuota, kad pareiškėja gavo iš nenustatytų šaltinių pajamų, kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo GPM. Pareiškėja pavėluotai (2019 m. balandžio 12 d.) įvykdė savo prievoles GPM deklaravimo srityje už 2013–2014 metus, nesumokėjo deklaruoto GPM, todėl jai buvo apskaičiuota 30 204,95 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. liepos 6 d. Pareiškėja pati geranoriškai deklaravo mokėtiną GPM sumą ir sudarė periodinių mokėjimų grafiką, vėliau mokestinės paskolos sutartį.

19. 2019 m. gegužės 21 d. VMI patikrinimo aktas patvirtina, kad buvo tikrinamas GPM laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos ir jos sutuoktinio E. P..

20. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą (Nr. A-437-575/2023) pagal pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo. Administracinėje byloje Nr. A-437-575/2023 nustatyta, kad pareiškėjas E. P. su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį ir mokėjimų grafiką, pagal kurį sumokėjo pirmąją įmoką, tačiau vėliau mokėjimų pagal mokėjimo grafiką nevykdė. Vadovaujantis GPMĮ 27 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas pavėluotai (2019 m. balandžio 12 d.) atliko savo deklaravimo prievoles GPM srityje už 2013–2014 metus, nesumokėjo deklaruoto GPM, todėl jam apskaičiuota 32 313,43 Eur GPM delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. liepos 6 d. Administracinėje byloje Nr. A-437-575/2023 buvo sprendžiamas klausimas dėl VMI Sprendimo, kuriuo E. P. neatleistas nuo delspinigių mokėjimo, teisėtumas. Šioje byloje pareiškėjo E. P. teikti skundai yra atmesti, paliekant VMI sprendimą.

V. 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja mokestinio patikrinimo metu deklaravo mokesčius pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 11 straipsnį, kurio 1 dalyje yra nustatyta, kad mokesčių mokėtojams, laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jei jie Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikia Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nurodyto mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpio (termino) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumoka mokestį. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką. Per dvejus metus nesumokėjus visos mokesčių sumos, nuo likusios nesumokėtos mokesčių dalies apskaičiuojami delspinigiai už visą laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos, kai mokestis pagal atitinkamą laikotarpį turėjo būti sumokėtas iki 180-os dienos po šio straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų termino pabaigos dienos. Šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojams, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikusiems deklaracijas, tačiau nesumokėjusiems mokesčių arba nepateikusiems prašymo atidėti mokestį per 20 dienų, delspinigiai skaičiuojami bendra Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

22. Pareiškėja neatitiko Pakeitimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurioms esant galėjo būti atleista nuo delspinigių. Pareiškėja, teikdama deklaraciją pagal minėto įstatymo reikalavimus, kreipimosi į VMI metu nebuvo sumokėjusi mokesčio per 20 dienų nuo deklaracijos pateikimo, taip pat nebuvo sumokėjusi mokesčio per dvejus metus, kai buvo atidėtas mokesčių sumos sumokėjimas. Taigi VMI Sprendime teisingai konstatuota, kad nenustatytos minėto įstatymo taikymo sąlygos, šią išvadą teisingai patvirtino ir Komisija.

23. Pareiškėja prašė atleisti nuo delspinigių, be kita ko, dėl to, kad per COVID-19 pandemiją negavo pajamų iš patalpų nuomos, nes tokia veikla buvo uždrausta, todėl negalėjo sumokėti mokesčio.

24. Minėtu aspektu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto atleidimo nuo delspinigių pagrindo, pažymima, kad, kai mokestis ir delspinigiai buvo paskaičiuoti už laikotarpį iki COVID-19 pandemijos ir visuotinio karantino paskelbimo, pareiškėjas pagrįstai neatleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo (žr. pvz. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2713-968/2021, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-437-575/2023).

25. Taigi, remiantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu nebuvo pagrindo pareiškėjos atleisti nuo delspinigių mokėjimo.

26. Nepagrįsti yra pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad priimant Sprendimą pažeistas MAĮ 7 straipsnyje įtvirtintas mokesčių mokėtojų lygybės principas.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad mokesčių administratoriaus sprendimas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės prieš įstatymą principu, kuris įgyvendintas MAĮ 7 straipsnyje įtvirtintu mokesčių mokėtojų lygybės principu, negali būti laikomas teisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2807-602/2021).

28. Akcentuotina ir tai, kad mokesčių administratorius nagrinėjo pareiškėjos ir jos sutuoktinio apmokestinimo GPM klausimą atskirose mokestinėse bylose, tačiau nustatė GPM nepriemoką iš dalies dėl tų pačių apmokestinamųjų veiksmų. Teisės aktai neįtvirtina privalomo procesinio bendrininkavimo nagrinėjant mokestinę bylą (kelių mokesčių mokėtojų privalomo dalyvavimo vienoje mokestinėje byloje), tačiau mokesčių administratorius, vertindamas tuos pačius teisinius santykius (kaip paprastai yra mokesčių mokėtojų sutuoktinių atveju), negali priimti skirtingų administracinių sprendimų, kiek jie yra susiję su tais pačiais apmokestinamaisiais veiksmais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. ir MAĮ 7 str.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-252-602/2021).

29. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius tiek pareiškėjos, tiek jos sutuoktinio atžvilgiu priėmė analogiškus sprendimus – neatleisti nuo delspinigių, paskaičiuotų už analogiškas mokestines nepriemokas.

30. Dėl pareiškėjos procesinių dokumentų abstrakčių argumentų, susijusių su mokestinio patikrinimo pernelyg ilgo sustabdymo, galinčio turėti reikšmės nepagrįsto delspinigių už atitinkamą laikotarpį skaičiavimo, pažymėtina, kad šis argumentas išsamiai įvertintas VMI Sprendime. Nėra pagrindo su šiuo vertinimu nesutikti. VMI Sprendime nurodytos faktinės priežastys, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo stabdomas. Taigi pagrįstas ir konkrečiu atveju ne pernelyg ilgas mokestinės bylos stabdymas negali būti pripažįstamas sąlyga atleisti nuo dalies ar visų delspinigių.

31. Neturi reikšmės bylos išsprendimui pareiškėjos pateikti dokumentai, kuriais pareiškėja įrodinėja, kad šiuo metu (kartu) su apeliaciniu skundu yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina pasikeitusią faktinę padėtį (dėl mokesčio sumokėjimo), negu ji buvo VMI prašymo pateikimo metu. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį byloje Nr. A602-1865/2013; 2014 m. vasario 18 d. nutartį byloje Nr. A602-133/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį byloje Nr. AS602-1207/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį byloje Nr. A-1172-602/2015; 2016 m. gegužės d. nutartį byloje Nr. A-465-602/2016).

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VMI Sprendime yra nustatytos aplinkybės (išsamiai aptarti minėti ir kiti atleidimo nuo delspinigių pagrindai), būtinos sprendimo priėmimui, nurodyti jo teisiniai pagrindai, nurodyti motyvai, dėl kurių pareiškėjos prašymas negalėjo būti patenkintas. Šiuos motyvus papildomai įvertino Komisija bei pirmosios instancijos teismas ir padarė teisingą išvadą, kad VMI turėjo faktinį ir teisinį pagrindą netenkinti pareiškėjos prašymo. Todėl nepagrįsti yra apeliacinio skundo teiginiai, kad VMI, Komisijos ar pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuoti.

33. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė