2025-01-22 Nr. AB-1678-3-61-3-04818-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1108-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04818-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. T. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 24S175964 dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėjui klausimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis (pareiškėjas) į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva) iš Italijos Respublikos (toliau – ir Italija) buvo perkeltas 2023 m. lapkričio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 1VL-399, Europos Sąjungos Tarybos deklaracijos „Dėl laikino solidarumo mechanizmo“ įgyvendinimo rėmuose. 2023 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas ir užregistruotas pareiškėjo prieglobsčio prašymas. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą bei išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta, kad jis neatitinka pabėgėlio statuso suteikimui keliamų reikalavimų, t. y. nesutinka su Sprendimo 1 punktu.

2.2. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 165.6, 173.1 papunkčių nuostatomis, apklausos, atliekamos prieš užsieniečio perkėlimą tikslas, yra ne nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus ir juos įvertinti, o nustatyti, ar neegzistuoja tarptautinės apsaugos netaikymo pagrindai. Perkėlus asmenį į Lietuvą, Migracijos departamentas nagrinėja prieglobsčio prašymą pagal nustatytas bendras Aprašo procedūras, t. y. turi atlikti tuos pačius veiksmus, kaip ir kitų prieglobsčio prašymų atveju, o tai reiškia, kad turi organizuoti apklausą, skirtą prieglobsčio motyvams išsiaiškinti. Pareiškėjo atveju tokia apklausa nebuvo organizuojama. Sprendimas priimtas, remiantis vien apklausos, kuri buvo atlikta prieš perkėlimą Italijoje, duomenimis. Tačiau tokios apklausos atlikimas nėra pakankamas prieglobsčio prašymui išnagrinėti, nes šios apklausos tikslas yra kitoks – nustatyti, ar neegzistuoja tarptautinės apsaugos netaikymo pagrindai. Tai, kad minėta apklausa nebuvo pakankama, galima suprasti ir perklausius nurodytą apklausą, joje koncentruojamasi ne į prieglobsčio motyvų išsiaiškinimą, bet į kitus klausimus – vykimo maršrutą, laikotarpius, praleistus kitose valstybėse, ar asmuo palaiko ar nepalaiko ekstremistines pažiūras ir pan. Teismui šios apklausos pateikti pareiškėjas negali, nes Migracijos departamente nebuvo atlikta apklausos transkripcija ir vertimas (yra tik apklausos įrašas anglų-prancūzų) kalba. Neatlikus apklausos, neišsiaiškinus prieglobsčio motyvų, Migracijos departamentas neturėjo galimybės išsiaiškinti individualių pareiškėjo aplinkybių, kurios rodo pareiškėjui gresiantį persekiojimą.

2.3. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nebuvo laikomasi Aprašo 89, 97, 99 punktų nuostatų, nes pareiškėjui net nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl jo individualių aplinkybių, kurios parodo, kad jam individualiai kyla persekiojimo pavojus. Pareiškėjui kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) kyla grėsmė patirti persekiojimą iš (duomenys neskelbtini), kurios reikalauja (duomenys neskelbtini), nepritaria (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, nors yra (duomenys neskelbtini), tačiau minėtų reikalavimų nesilaiko, lankė ne (duomenys neskelbtini), o kitą, todėl ir gali patirti persekiojimą. Pareiškėjo tėvas jau patyrė šių grupuočių susidorojimą – buvo nužudytas, o pareiškėjas, baimindamasis būti nužudytas, pabėgo. Visoms šioms aplinkybėms nustatyti ir įvertinti turėjo būti atliekama apklausa, kurioje apie kylančias grėsmes pareiškėjas būtų galėjęs pasisakyti plačiau. Taip pat turėjo būti surinkta ir kilmės valstybės informacija, susijusi su šiomis aplinkybėmis, tačiau ji nebuvo surinkta. Pareiškėjo prieglobsčio bylos tyrimas dėl pabėgėlio statuso suteikimo buvo atliktas netinkamai ir turi būti atliekamas iš naujo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas į Lietuvą iš Italijos buvo perkeltas 2023 m. lapkričio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 1VL-399, Europos Sąjungos Tarybos deklaracijos „Dėl laikino solidarumo mechanizmo“ įgyvendinimo rėmuose. Dar prieš perkeliant jį į Lietuvą, 2023 m. rugsėjo 13 d. Italijoje Migracijos departamento darbuotojų buvo atlikta prieglobsčio prašytojo apklausa ir padarytas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo prieglobsčio prašymo priežastis yra (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjo baimę nukentėti dėl (duomenys neskelbtini), įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją, konstatuota, kad jo pasakojimas neleidžia nustatyti konkretaus tikėtino persekiotojo bei jo tikėtinų motyvų asmeniškai persekioti prieglobsčio prašytoją. Apklausos metu buvo bandoma išsiaiškinti, ar pareiškėjas turi konkrečių individualių savybių, dėl kurių jam egzistuotų padidinta grėsmė būti persekiojamam, tačiau prieglobsčio prašytojas apie tai nepateikė jokios informacijos. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų individualių priežasčių, kurios suponuotų tai, jog egzistuoja reali galimybė jam nukentėti esamo konflikto aplinkybėmis. Įvertinus pareiškėjo pateiktą pasakojimą bei surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę civiliams bei šiuo metu kilmės valstybėje esamą padėtį, tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad prieglobsčio prašytojui dėl išskirtinai jam pritaikomų aplinkybių grįžimo į kilmės šalį atveju grėstų reali individualaus persekiojimo dėl vienos iš penkių konvencinių priežasčių rizika.

4.2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Migracijos departamentas tinkamai ir objektyviai neišnagrinėjo pareiškėjo situacijos. 2023 m. rugsėjo 13 d. atliktoje apklausoje tikslas yra aiškiai išreikštas – surinkti visą reikiamą informaciją pareiškėjo pateiktam prieglobsčio prašymui. Tai, kad apklausa vyko Italijoje, prieš pareiškėjo perkėlimą į Lietuvos Respubliką, nereiškia, kad nebuvo išsamiai aiškinamos pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priežastys. Aprašo 92.1 papunktis nenustato pareigos vykdyti šią apklausą tik kai užsienietis perkeltas į Lietuvos Respubliką. Šioje apklausoje buvo išsamiai išnagrinėtos pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį aplinkybės, buvo užduoti papildomi klausimai, leista teikti papildymus, pastabas. 2023 m. rugsėjo 13 d. apklausoje motyvai bei faktai buvo plačiai išnagrinėti, buvo užduodami patikslinamieji klausimai, todėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvai buvo išsamiai išaiškinti.

4.3. Priešingai nei pareiškėjas teigia, buvo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė ginčijamą Sprendimą, o konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės, paneigiančios Migracijos departamento išvadas, pareiškėjas nepateikė. Nei Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), nei Aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokių konkrečiai aplinkybių, kurios būtų reikšmingos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, Migracijos departamentas neva nenustatė.

4.4. Pareiškėjui suteikta viena iš prieglobsčio formų (papildoma apsauga), todėl aplinkybė, kad pareiškėjo baimė patirti žalą yra pagrįsta (t. y. tikėtina, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jis patirtų kankinimams prilyginamus veiksmus, yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti bei pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga) nėra teisinga, nes (duomenys neskelbtini) nebuvo asmeniškai taikytinas į pareiškėją. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas turi konkrečių individualių savybių, dėl kurių jam egzistuotų padidinta grėsmė būti persekiojamam. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. B. T. skundą.

6. Iš bylos medžiagos teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvą iš Italijos buvo perkeltas 2023 m. lapkričio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 1VL-399, Europos Sąjungos Tarybos deklaracijos „Dėl laikino solidarumo mechanizmo“ įgyvendinimo rėmuose. Prieš perkeliant jį į Lietuvą, 2023 m. rugsėjo 13 d. Italijoje Migracijos departamento darbuotojų buvo atlikta prieglobsčio prašytojo apklausa ir padarytas apklausos garso įrašas. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, tačiau priėmė sprendimą suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą ir išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei Aprašo nuostatos imperatyviai nereglamentuoja, jog, perkėlus užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi būti atlikta dar viena užsieniečio apklausa, nors prieš tai apklausa buvo atlikta. Teismo vertinimu, nesant imperatyvaus nurodymo, tokia apklausa, turėtų būti atlikta, jei ji nebūtų atlikta valstybėje, iš kurios užsienietis buvo perkeltas.

8. Teismas nustatė, kad Italijos Respublikoje esančios migracijos tarnybos darbuotojai atliko pareiškėjo apklausą (į bylą pateiktas garso įrašo (duomenys neskelbtini) vertimas). Pareiškėjo atveju vykdytos apklausos tikslas buvo aiškiai apibrėžtas – nustatyti visas esmines aplinkybes prieglobsčiui gauti, kaip jis apibrėžtas Aprašo 92.1 papunktyje. Todėl teismas nesutiko su pareiškėju, kad Migracijos departamentas turėjo organizuoti dar vieną papildomą apklausą, skirtą prieglobsčio motyvams išsiaiškinti, o, to neatlikęs, padarė procedūrinį Įstatymo ir Aprašo nuostatų pažeidimą.

9. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, jog prieglobsčio prašyme nurodyti argumentai negali būti laikomi kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Iš pareiškėjo pasakojimo matyti, kad pareiškėjas baiminasi (esminiai argumentai), jog kilmės valstybėje jis bus persekiojamas, nes (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su Migracijos departamento argumentais, kad pareiškėjo pasakojimas yra nuoseklus ir iš esmės nekeliantis abejonių, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo nurodytos priežastys, nors ir yra susijusios su baime būti persekiojamam, būti nužudytam kaip jo tėvas, tačiau paremtos daugiau tik subjektyviu manymu, nes pareiškėjas jokių konkrečių persekiojimo veiksmų, grasinimų nėra patyręs.

10. Teismas vertino, kad pareiškėjas tik bendrais bruožais grindė savo galimo persekiojimo tikimybę, tačiau šių argumentų jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė. Pareiškėjas savo įsitikinimą, kad jį taip pat gali nužudyti (pagrindas prašyti prieglobsčio), nors ir grindžia savo asmenine patirtimi ((duomenys neskelbtini)), tačiau apklausoje yra nurodęs, kad pats jokio smurto nėra patyręs, taip pat neturėjo jokio kontakto su menamais užpuolikais. Taigi, pareiškėjui realiais įrodymais nepagrindus jo prašyme nurodytų argumentų, vien aplinkybės dėl grąsinimų ar tariamo persekiojimo, kaip jį apibūdina pats pareiškėjas, leidžia daryti prielaidą, jog nėra nustatyta, kad pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grės individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, grąsinimais, Migracijos departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus individualios baimės faktoriaus. Šiuo atveju pareiškėjo baimė, kaip ją pareiškėjas apibūdino, yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais jis tariamai susidūrė / gali susidurti, grįžęs į kilmės valstybę, nėra įtikinamai individualizuoti.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kokios nors partijos, religinės ar kitos organizacijos lyderis, ar bendruomenėje užimtų aukštas pareigas, dėl ko pareiškėją būtų galima priskirti prie pažeidžiamų asmenų. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas tiek prašymą Migracijos departamentui, tiek skundą teismui šiuo aspektu (bendras nesaugumas kilmės valstybėje) iš esmės grindė abstrakčiais, subjektyvaus pobūdžio argumentais apie nesaugią padėtį, jo pasakojimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patiria / patirs realią grėsmę gyvybei ar sveikatai iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų.

12. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Sprendimą pripažinus teisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

III. 13. Pareiškėjas A. B. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pabėgėlio statuso suteikimo pareiškėjui klausimą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Jis (pareiškėjas) skundą grindė tuo, jog Migracijos departamentas tinkamai ir objektyviai neišnagrinėjo pareiškėjo situacijos dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Migracijos departamentas neorganizavo apklausos, skirtos išsiaiškinti prieglobsčio motyvams. Pareiškėjo apklausa buvo atlikta tik prieš perkėlimą Italijoje, iš apklausos transkripcijos nėra aišku, kas dalyvavo apklausoje, kas uždavinėjo klausimus, pareiškėjo apklausa neatitinka prieglobsčio prašytojų apklausoms taikomų standartų, iki Sprendimo priėmimo ir skundo pateikimo transkripcijos ir vertimo nebuvo, jie buvo pateikti teismui tik 2024 m. spalio 2 d. Tai, kad nebuvo apklausos vertimo ir transkripcijos, neatitinka Aprašo 17 punkto bei kelia abejonių, ar buvo tinkamai suprastas pareiškėjo pasakojimas iš apklausos Italijoje. Be to, Sprendimo rengėjas nei Sprendime, nei kituose dokumentuose nėra nurodomas. Vien tik Sprendimo pateikimas pasirašyti Migracijos departamento vadovei negali būti laikomas tinkamu administracinės procedūros atlikimu. Tai, koks darbuotojas surašė sprendimą, svarbu tuo aspektu, kad būtų galima identifikuoti, ar su bylos medžiaga dirbęs darbuotojas suprato apklausos turinį.

14.2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nei Įstatymas, nei Aprašo nuostatos imperatyviai nereglamentuoja, jog, perkėlus užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi būti atlikta dar viena apklausa, nors prieš tai apklausa buvo atlikta. Aprašo nuostatos aiškiai nustato, kad prieš asmens perkėlimą į Lietuvą atliekama apklausa, kurios tikslas yra išsiaiškinti, ar nėra netaikymo nuostatų (Aprašo 165.6 p.). Toliau Aprašas nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) atlieka Aprašo 25 punkte nurodytus veiksmus (t. y. prašymo registravimas, pirminė apklausa ir kiti veiksmai) (Aprašo 173 p.). Po to, kai priimamas Migracijos departamento sprendimas nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės skubos arba bendra tvarka, jis yra nagrinėjamas pagal Aprašo IV skyriaus nuostatas (Aprašo 173.1 p.) ir būtent šios nuostatos nustato, kad po prašymo užregistravimo ir pirminės apklausos bei priimto sprendimo dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo iš esmės yra atliekama prieglobsčio prašytojo apklausa dėl prieglobsčio prašymo esmės. Taigi, nagrinėjant prieglobsčio prašymą, Aprašo nuostatos iš esmės nustato pareigą atlikti 2 apklausas – pirminę apklausą ir apklausą dėl prieglobsčio prašymo esmės, o pastarosios galima neatlikti tik tuo atveju, jei priimamas sprendimas suteikti pabėgėlio statusą. Todėl apklausą, atliktą prieš perkėlimą, nebent būtų galima prilyginti pirminei apklausai, bet ne apklausai dėl prieglobsčio prašymo esmės.

14.3. Nesilaikant nustatytos tvarkos, prieglobsčio prašytojui nesudaroma galimybė pateikti papildomų paaiškinimų dėl trūkstamos informacijos (nes apklausa prieš perkėlimą yra vienintelė apklausa, kurią Migracijos departamentas atlieka), pareiškėjas nesupažindinamas su prieglobsčio prašytojo teisėmis ir pareigomis (nes prieš priimant sprendimą dėl perkėlimo jis dar nėra prieglobsčio prašytojas Lietuvoje ir šių teisių neturi), pareiškėjui nesudaroma galimybė prašyti, kad jo apklausoje dalyvautų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas arba jo pasirinktas advokatas, galiausiai net nėra transkribuojama apklausa (kaip nurodyta, pareiškėjo apklausos vertimo ir transkripcijos nebuvo nei iki Sprendimo priėmimo, nei skundo pateikimo metu). Tai, kad apklausa atlikta prieš perkėlimą nebuvo pakankama, neatitinka apklausos standartų, galima matyti ir iš teismui pateiktos transkripcijos, kur nėra koncentruojamasi į prieglobsčio motyvų išaiškinimą (t. y. pareiškėjui kylančias grėsmes kilmės valstybėje), bet į kitus klausimus – vykimo maršrutą, laikotarpius praleistus kitose valstybėse, ar asmuo palaiko ar nepalaiko ekstremistines pažiūras, koks jo požiūris į homoseksualius asmenis, kaip jis reaguotų į įvairias hipotetines situacijas ir pan.

14.4. Iš apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėjas kartu su kitais savo kaimo gyventojais buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su kitais kaimo gyventojais pabėgo iš pradžių į mišką, vėliau į kitą kaimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepatyrė jokių persekiojimo veiksmų ar grasinimų, yra prieštaraujanti bylos medžiagai, nes pareiškėjas jau susidūrė su (duomenys neskelbtini) veiksmais, jį vos nenužudė (jam pavyko pabėgti). Tai parodo, kad pareiškėjas ne tik sulaukė grasinimų, bet realiai patyrė persekiojimo veiksmus. Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad nėra nustatyta tikėtinų motyvų asmeniškai persekioti prieglobsčio prašytoją, tačiau apklausoje net nebuvo pateikti patikslinantys klausimai, kodėl pareiškėjas negali grįžti į (duomenys neskelbtini), kas jam nutiktų, jeigu būtų grąžintas. Todėl, nesant šių patikslinančių klausimų ir nesiaiškinant pareiškėjui kylančių grėsmių kilmės valstybėje, negalima teigti, kad apklausa buvo atlikta tinkamai, o tuo labiau negalima teigti, jog pareiškėjas nepagrindžia individualios grėsmės, kai jam tokie klausimai nebuvo užduoti.

14.5. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas nepateikė realių įrodymų dėl gresiančio persekiojimo, yra teisiškai nepagrįsti ir neatitinka prieglobsčio bylose taikomo įrodinėjimo standarto. Tiek Migracijos departamentas, tiek teismas pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas yra nuoseklus ir patikimas, todėl jo pasakojimas laikytinas patikimu įrodymu. Turėtų būti atsižvelgta į tai, kad prieglobsčio prašytojai paprastai neturi galimybės pateikti rašytinių įrodymų apie jiems gresiantį persekiojimą, dėl ko prieglobsčio prašytojo pasakojimas ir jo patikimumo įvertinimas bei kilmės valstybės informacijos surinkimas bei įvertinimas turi svarbią reikšmę prieglobsčio bylose. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas yra nuoširdus ir patikimas, (duomenys neskelbtini). Visa tai patvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas laikytis (duomenys neskelbtini), mokęsis ne (duomenys neskelbtini), pagrįstai bijo (duomenys neskelbtini) persekiojimo dėl religinių priežasčių.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

16.1. Perkėlus pareiškėją į Lietuvą, buvo daroma pirminė apklausa, kurioje pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti papildomą informaciją. Iš Aprašo 25.5.3 papunkčio matyti, kad pirminės apklausos tikslas – surinkti duomenis, reikalingus užpildyti prašymą suteikti prieglobstį. Atsižvelgiant į tai, jog 2023 m. rugsėjo 13 d. apklausoje nustatyti motyvai, kurie buvo pakartoti 2024 m. lapkričio 28 d. pirminėje apklausoje, buvo plačiai išnagrinėti, buvo užduodami papildomi klausiamai, leista teikti papildymus, pastabas, todėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvai buvo išsamiai išaiškinti.

16.2. Pareiškėjas žinojo, jog Italijoje bus apklaustas Lietuvos Respublikos institucijų, jam buvo išaiškinta, kaip vyks apklausa. Pareiškėjas buvo informuotas apie apklausos tikslą, kad bus daromas įrašas, jog informacija yra konfidenciali. Apklausos metu jis nebuvo pertraukinėjimas, jam buvo leista laisvai kalbėti, buvo užduoti patikslinamieji klausimai. Apklausoje buvo išsiaiškintos aplinkybės dėl pareiškėjo gyvenimo (duomenys neskelbtini), buvo išsiaiškinti faktai dėl jo prašymo suteikti prieglobstį motyvų, pasakojimas buvo pripažintas nuosekliu ir patikimu. Todėl Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad apklausa nebuvo pakankama.

16.3. Pareiškėjas savo baimės grįžti į kilmės valstybę negrindžia jo galimu persekiojimu dėl rasės, religijos, tautybės, politinių įsitikinimų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Remiantis prieglobsčio prašytojo pasakojimu, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) (transkripcijos 7 psl.). Pareiškėjas savo įsitikinimą, kad jį taip pat gali nužudyti (pagrindas prašyti prieglobsčio), nors ir grindžia asmenine patirtimi ((duomenys neskelbtini)), tačiau pareiškėjas apklausoje yra nurodęs, kad pats jokio smurto nėra patyręs, taip pat neturėjo jokio kontakto su menamais užpuolikais. Atsakovo vertinimu, prieglobsčio prašytojas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindžia bendra humanitarine ir saugumo situacija (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atveju nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui dėl jo individualių savybių.

16.4. Pareiškėjas atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes tikėtina, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jis patirtų kankinimams prilyginamus veiksmus, yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti bei pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga, todėl pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 24S175964 dalies dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo klausimą.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso, kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje suteikimo.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėjo prie nepagrįstos išvados dėl asmeniškai pareiškėjui kylančios grėsmės nebuvimo, Migracijos departamentas neorganizavo apklausos, skirtos išsiaiškinti prieglobsčio motyvams, o pareiškėjo apklausa Italijoje neatitinka prieglobsčio prašytojų apklausoms taikomų standartų.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokio persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo (Įstatymo 86 str. 2 d.).

22. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.

23. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

24. Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

25. Įstatymo 82 straipsnio 1 dalis nustato, kad, atliekant šio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą tyrimą, taip pat nustatant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, arba nustatant valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, atliekama prieglobsčio prašytojo apklausa. Apklausa atliekama nedalyvaujant jo šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai šeimos narių dalyvavimas yra būtinas tyrimui atlikti. Apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į vertėją žodžiu ir teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jeigu jis to pageidauja. Prieglobsčio prašytojo pageidavimu apklausoje gali dalyvauti teisines paslaugas jam teikiantis atstovas. Apklausiant nepilnametį prieglobsčio prašytoją, turi dalyvauti teisėtas atstovas ar atstovas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta apklausa gali būti neatliekama, kai: 1) sprendimas suteikti pabėgėlio statusą gali būti priimtas remiantis surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis; 2) dėl sveikatos būklės arba ilgalaikių nuo prieglobsčio prašytojo nepriklausančių aplinkybių pokalbio vykdyti neįmanoma.

26. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarka detalizuota Apraše, daugiausiai Aprašo VII skyriuje, kuris reglamentuoja prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės ir prieglobsčio suteikimą. Aprašo 89 punktas nustato, kad duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Migracijos departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti.

27. Remiantis Aprašo VII skyriaus (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės ir prieglobsčio suteikimas) 92.1 papunkčiu, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, privalo atlikti prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – suteikti prieglobsčio prašytojui galimybę išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, o apklausą atliekančiam įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui – surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus, bei kitus prieglobsčio prašytojo teisinei padėčiai nustatyti reikalingus duomenis. Šiame punkte nurodyta apklausa gali būti neatliekama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 82 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.

28. Aprašo 47, 57, 118 punktuose ir 92.1 papunktyje nurodytos prieglobsčio prašytojo apklausos atliekamos sąlygomis, užtikrinančiomis konfidencialumą ir leidžiančiomis prieglobsčio prašytojui pateikti išsamius paaiškinimus. Prireikus apklausa gali būti atliekama naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Apklausos metu daromas garso arba vaizdo ir garso įrašas (skaitmeninis), kuris įkeliamas į MIGRIS. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas informuojamas apie daromą įrašą, supažindinamas su apklausos tikslu, informacijos neatskleidimo principu, nustatytu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsnio 2 ir 4 dalyse, taip pat su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais <...> (Aprašo 6 p.). Remiantis Aprašo 47 ir 57 punktuose, 92.1 papunktyje bei 118 punkte nurodytos apklausos garso arba vaizdo ir garso įrašu surašoma apklausos įrašo transkripcija, kuri įkeliama į asmens bylą. Transkripcija surašoma, tiksliai perrašant garso arba vaizdo ir garso įrašą į tekstinį dokumentą. Prieglobsčio prašytojo apklausa transkribuojama pažodžiui, jo pasakojimas perrašomas identiškai, neatliekant turinio ar sakinių struktūros pataisymų ar pakeitimų ir neperformuluojant idiomatinių posakių <...> (Aprašo 17 p.).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas Sprendimu pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso, suteikė papildomą apsaugą ir išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, į Lietuvą buvo perkeltas 2023 m. lapkričio 28 d. iš Italijos, dar prieš perkeliant jį į Lietuvą, 2023 m. rugsėjo 13 d. Italijoje Migracijos departamento darbuotojai atliko pareiškėjo apklausą ir padarė garso įrašą. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 13 d. atliktos apklausos transkripciją. Byloje taip pat yra pateiktas 2023 m. lapkričio 28 d. prašymas dėl prieglobsčio (išrašas iš informacinės sistemos), kuriame pateikti įvairūs duomenys apie pareiškėją, įskaitant laisvos formos paaiškinimus apie patirtą persekiojimą arba grėsmę kilmės valstybėje, dėl kurių jis kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje („(duomenys neskelbtini)“). Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 23S212622 „Priimti prašymą suteikti prieglobstį“ nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

30. Aprašo IX skyriaus (kitos procedūros) penktajame skirsnyje (užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją) reglamentuota užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respubliką tvarka. Pagal Aprašo 163 punktą užsieniečių perkėlimą į Lietuvos Respublikos teritoriją Migracijos departamentas vykdo vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 871 straipsnio 2 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, pagal kompetenciją bendradarbiaudamas su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir įstaigomis, kurioms pavesta įgyvendinti tokį sprendimą.

31. Tuomet, kai Migracijos departamentas iš perduodančiosios valstybės atsakingos institucijos, ES institucijos ar tarptautinės organizacijos gauna perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją atrinktų užsieniečių asmens duomenis bei kitą su jais susijusią informaciją, remiantis Aprašo 165 punktu įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas prireikus ir esant galimybei turi teisę atlikti užsieniečio apklausą, kurios tikslas – nustatyti, ar nėra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių nesuteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (Aprašo 165.6 p.) ir tokia apklausa atliekama perduodančiosios valstybės teritorijoje arba naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).

32. Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu jis naudojasi Jungtinių Tautų institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, parama ir apsauga tol, kol tokia parama ir apsauga teikiama (1 p.); valstybės, kurioje jis gyvena, kompetentingos institucijos pripažįsta jo teises ir pareigas, kurios priskiriamos tos valstybės piliečiams arba joms prilygsta (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą (sunkiais nepolitiniais nusikaltimais gali būti laikomi ir tariamai politiniu tikslu įvykdyti ypač žiaurūs veiksmai) arba yra pripažintas kaltu dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokį nusikaltimą ar tokius veiksmus (3 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus (4 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei (5 p.).

Įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiama papildoma apsauga, jeigu: yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus (1 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokį nusikaltimą (2 p.); jis yra pripažintas kaltu dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius veiksmus (3 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei (4 p.); jis išvyko iš savo kilmės valstybės tik siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato laisvės atėmimo bausmę (5 p.).

33. Darytina išvada, kad Aprašo 165 punkte numatytos užsieniečio apklausos tikslas nėra nustatyti, ar nėra Įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, t. y. ar užsienietis nepatiria savo kilmės valstybės teritorijos dalyje visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ir realaus šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus arba bei neturi galimybės naudotis valstybės ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, apsauga.

34. Remiantis Aprašo IX skyriaus (kitos procedūros) penktojo skirsnio (užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją) 172 punktu, perkeliamam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką, įgaliotas VSAT pareigūnas atlieka Aprašo 22 punkte nurodytus veiksmus, jeigu Aprašo 165.6 papunktyje nustatyta tvarka buvo atlikta užsieniečio apklausa, tai Aprašo 25.5.3 papunktyje nurodyta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa neatliekama. Remiantis Aprašo 173 punktu, įgaliotam VSAT pareigūnui atlikus Aprašo 25 punkte nurodytus veiksmus, Migracijos departamentas pasirenka Aprašo 37.3 arba 37.4 papunktyje nurodytą procedūrą, vadovaudamasis Aprašo IV skyriaus nuostatomis. Tokiu atveju perkelto užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės Aprašo nustatyta tvarka (Aprašo 173.1 papunktis). Pasirinkus vieną iš procedūrų (Aprašo 37.3 arba 37.4 papunkčiuose nurodytą procedūrą), atliekami Aprašo VII skyriuje nurodyti veiksmai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Aprašo nuostatos užsieniečių perkėlimo atveju numato tik vieną procedūros supaprastinimą, susijusį su apklausų organizavimu, t. y. tuo atveju, jeigu Aprašo 165.6 papunktyje nustatyta tvarka buvo atlikta užsieniečio apklausa, tai Aprašo 25.5.3 papunktyje nurodyta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa gali būti neatliekama. Tačiau Aprašas nenumato galimybės neorganizuoti apklausos pagal Aprašo VII skyriaus (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės ir prieglobsčio suteikimas) 92.1 papunktį.

35. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo to, kad, pareiškėją perkėlus į Lietuvą ir priėmus jo prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas neorganizavo apklausos, skirtos išsiaiškinti prieglobsčio motyvams pagal Aprašo VII skyriaus (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės ir prieglobsčio suteikimas) 92.1 papunktį. Pareiškėjo apklausos Italijoje Aprašo 165.6 papunkčio pagrindu tikslas, remiantis to paties Aprašo nuostatomis, yra nustatyti, ar nėra Įstatymo 88 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių nesuteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, bet ši apklausa Italijoje nebuvo skirta Įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nurodytoms priežastims nustatyti. Taigi, pareiškėjui (prieglobsčio prašytojui) nebuvo suteikta galimybė išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, o apklausą atliekančiam įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui – surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus, bei kitus prieglobsčio prašytojo teisinei padėčiai nustatyti reikalingus duomenis. Tai, kad buvo organizuojama pareiškėjo apklausa Italijoje Aprašo 165.6 papunkčio pagrindu, prieš perkeliant jį Lietuvą, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, juolab, kad prieglobsčio prašymas priimtas tik perkėlus pareiškėją į Lietuvą. Be to, pareiškėjas byloje tvirtina, o atsakovas to nepaneigė, kad pareiškėjas prieš apklausą Italijoje nebuvo supažindintas su prieglobsčio prašytojo teisėmis ir pareigomis ir nesuprato šios apklausos esmės bei apimties.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pareiškėjo argumentais, kad Migracijos departamentas tinkamai ir objektyviai neišnagrinėjo pareiškėjo situacijos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, todėl Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde (taip pat ir apeliaciniame skunde) grėsmę būti persekiojamam kilmės valstybėje grindžia ne tik bendra nesaugia padėtimi kilmės valstybėje (kaip nurodyta skundžiamame Sprendime), tačiau taip pat religinėmis priežastimis, t. y. pareiškėjas bijo (duomenys neskelbtini) persekiojimo dėl to, jog (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės taip pat turėtų būti išsamiai ištirtos, šiuo aspektu surinkta aktuali kilmės valstybės informacija.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, t. y. Migracijos departamentui, surinkta informacija apie kilmės valstybę turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti aptartų teisės aktų nuostatose: turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės valstybe sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos pabėgėlių fondo, Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės valstybėje ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės valstybę neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022; kt.).

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, nesuteikęs galimybės pareiškėjui, kaip prieglobsčio prašytojui, išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą, todėl yra pagrindas panaikinti Sprendimo dalį dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo (Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos byloje nėra ginčijama) ir perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo Migracijos departamentui, siekiant surinkti daugiau naujų įrodymų bei priimti pakartotinį sprendimą dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje suteikimo arba nesuteikimo.

40. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Įvertinus tai, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo naikinama, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

41. Perdavus pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nevertinami, kaip neturintys teisinės reikšmės galutinei procesinei šios bylos baigčiai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 24S175964 dalį dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė