AS-602-677-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-677/2012

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00409-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams S. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. balandžio 17 d. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti: 1) 2011 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos (toliau – ir NŽT; atsakovas) Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 14VĮ-(14.12.2)-1330 ir šiuo įsakymu nustatytus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis; 2) nustatyti A. D. naudojamo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras ribas tarp taškų, UAB „Almontus“ pažymėtų situacijos schemoje Nr. 6 (x-6198562.20,y-327047.21), Nr. 11 (x-6198560.49, y-327052.64), Nr. 12 (x-6198543.04, y-327044.63), Nr. 8(x-6198538.07, y-327038.54); iš atsakovo priteisti 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui spręsti 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi byla pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovams S. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų ginčo ribų nustatymo priėmimo klausimui spręsti buvo perduota Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Patikslintame ieškinyje pareiškėjas nurodė, kad 2008 metais norėjo pabaigti formuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), t. y. nustatyti sklypo ribas. Pažymėjo, jog pradėjus rengti žemės sklypo planą sužinojo, kad formuojant gretimus sklypus nepagrįstai pakeistos jo naudojamo valstybinės žemės sklypo ribos, dėl ko nuo 926 kv. m. iki 796 kv. m. sumažėjo sklypo plotas ir likęs tik toks valstybinės žemės sklypo plotas, kuriame gali būti formuojamas žemės sklypas. Akcentavo, jog taip atsitiko todėl, kad pareiškėjo naudojamo žemės sklypo sąskaita kaimyninio sklypo savininkė S. M. suformavo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, be kita ko, A. D. patikslintą ieškinį (skundą) atsakovams S. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2011 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1330 panaikinimo priimti atsisakė.

Teismas apžvelgė, jog ginčas šioje byloje kilo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo ribų ir dydžio, nurodant, kad sklypo plotas nuo 926 kv. m. sumažėjo iki 796 kv. m. žemėtvarkos skyriui nepagrįstai suderinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir išplėtus šį žemės sklypą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sąskaita. Pažymėjo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra laisva valstybinė žemė ir pareiškėjas siekia šį žemės sklypą įsigyti nuosavybėn, dėl ko sprendimas dar nėra priimtas. Teismas rėmėsi 2010 m. birželio 18 d. įstatymu Nr. XI-914 (nuo 2010 m. liepos 1 d.) pakeisto Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei 2010 m. rugsėjo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų „Išankstinio ginčų nagrinėjimo nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių“ 1 punktu bei akcentavo, jog

iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad tiesiogiai teismui yra skundžiami teritorinių padalinių sprendimai, kai jais nuspręsta atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą. Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia realizuoti savo teisę įgyti nuosavybėn valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir šio sklypo formavimo metu atliekant matavimus kilo ginčas dėl sklypo ribų bei dydžio, todėl akivaizdu, kad dar nėra priimtas sprendimas dėl žemės sklypo pardavimo, o ginčas yra kilęs dėl žemės perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų/rengiamų dokumentų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjas pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, prieš kreipiantis skundu į teismą, turėjo kreiptis skundu į NŽT. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį NŽT vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pažymėjo ir tai, jog būtent šia neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka įstatymo leidėjas siekia suteikti galimybę ginčą išspręsti pačiai Institucijai, kol nėra sukurta tam tikrų teisių ir pareigų. Pridūrė, jog tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, pasisakant dėl skundo priėmimo klausimų tokio pobūdžio bylose, nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitus Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatoms (žr. 2010 m. spalio 15 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-563/2010). Teismas vadovavosi ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi ir konstatavo, jog pareiškėjas šiame straipsnyje įtvirtintos neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikė, todėl jo skundą priimti atsisakė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 131 – 132), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti ieškinio (skundo) priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde remiasi ABTĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalimi bei pažymi, jog specialioji teisėjų kolegija, pasisakydama dėl bylos teismingumo, neįžvelgė jokių ieškinio (skundo) atsisakymo priimti motyvų, o ir pati nurodė, kad „ginčas dėl to, ar NŽT pagrįstai nustatė žemės sklypo ribas ir jas įtvirtino administraciniu aktu yra ginčas dėl valstybinio administravimo subjekto priimto teisės akto teisėtumo, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme“. Teigia, jog pareiškėjas ne kartą kreipėsi į NŽT Kretingos žemėtvarkos skyrių, prašydamas sustabdyti kaimyninio sklypo ženklinimo darbus, kol nebus parengti ir suderinti gretimų sklypų planai prilyginami teritorijų planavimo dokumentams, taip pat buvo prašoma pateikti dokumentus, kurių valstybinės žemės valdytojai yra būtent NŽT, o remiantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš Valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas reglamentuoja, kad privati informacija apie žmogaus asmeninį gyvenimą ir kitą pagal teisės aktus neskelbiamą informaciją tretiesiems asmenims neteikiama, todėl jokie dokumentai nebuvo pateikti. Teigia, jog NŽT žinojo apie susidariusią situaciją, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta ginčų. Priduria ir tai, jog pareiškėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio nuostatas bei manydamas, jog jo teisės yra pažeistos kreipėsi į teismą. Akcentuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateikti reikalavimai buvo ir teismo, ir ne teismo institucijų kompetencija, buvo kreiptasi į teismą, kad būtent pastarasis išspręstų ginčą.

Atsakovas NŽT Kretingos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo šį atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime remiasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi bei atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo kvaziteisminiu institutu, nors minėtoji nuostata tai numato.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo A. D. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintą ieškinį (skundą) priimti atsisakė, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Iš pareiškėjo A. D. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikto ieškinio (skundo), kurį jis tikslino, matyti, jog jis teismo prašė panaikinti 2011 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1330, kuriuo buvo nustatyti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys, taip pat prašė nustatyti jo naudojamo žemės sklypo (adresu (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendras ribas tarp pareiškėjo nurodytų taškų.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas ginčijo teritorinio NŽT padalinio sprendimą, teismo nuomone, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas pirmiausia ginčijamą teritorinio NŽT skyriaus įsakymą turėjo skųsti NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir vertina, jog jis priimtas netinkamai pritaikius proceso teisės normas.

Atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo teiktas patikslintas ieškinys (skundas), kuris, apygardos administracinio teismo vertinimu, pirmiausia turėjo būti išnagrinėtas išankstine ne teismo tvarka, 2012 m. gegužės 11 d. Kretingos rajono apylinkės teismo buvo priimtas nagrinėti. Bylos duomenys taip pat rodo, jog Kretingos rajono teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi, t. y. jau po pareiškėjo patikslinto ieškinio (skundo) priėmimo, nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, bylos rūšiniam teismingumui išaiškinti. Minėtoji specialioji teisėjų kolegija 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nutarė, jog byla teisminga administraciniam teismui.

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 21 straipsnio, reglamentuojančio bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimą, 8 dalį, kai byla administraciniam teismui perduodama iš bendrosios kompetencijos teismo, administracinis teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.

Nagrinėjamu atveju, kaip aptarta anksčiau, faktinė situacija atitiko aptartąją ABTĮ 21 straipsnio 8 dalyje, t. y. byla buvo perduota iš bendrosios kompetencijos teismo administraciniam teismui, todėl pastarasis galėjo ir turėjo imtis tik minėtoje normoje įtvirtintų veiksmų, o būtent – nustatyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėti ir prireikus imtis priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti – bet ne spręsti skundo priėmimo klausimą, reglamentuojamą ABTĮ 37 straipsnyje, nes jis, kaip minėta, jau buvo bendrosios kompetencijos teismo priimtas.

Teismas neturi pagrindo taikyti jau iškeltoje ir pradėtoje nagrinėti byloje ABTĮ 37 straipsnio, kuris taikytinas skundo priėmimo stadijoje, t.y. dar neiškėlus bylos teisme. Nagrinėjamu atveju administraciniam teismui buvo perduota jau iškelta byla, kuri gali užbaigiama nepriimant sprendimo iš esmės tik nutraukus bylą arba skundą palikus nenagrinėtu.

Pridurtina, jog vėliau byloje nustačius, kad pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kaip tai numato ABTĮ 25 straipsnis, tai taptų kliūtimi bylą nagrinėti iš esmės ir sudarytų pagrindą skundą palikti nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 d.), tačiau ne atsisakyti jį priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti. Atskirasis skundas tenkintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti, perduodant bylą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius