2013-10-09 Nr. AB-6011-3-61-3-01508-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P261-129/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01508-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.3.; 80.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012 pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT) 2012 m. gegužės 4 d. administracinį aktą Nr. 25/11-1-28-10309; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2011 m. balandžio 18 d. prašymą; 3) panaikinti FNTT 2012 m. gegužės 9 d. administracinį aktą Nr. 25/8-4-10666; 4) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundą išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodė, jog FNTT 2012 m. gegužės 9 d. administracinis aktas Nr. 25/8-4-10666, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundą, yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigė, jog atsakovas nevertino FNTT darbuotojo T. C. neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė prieš pareiškėją vartotu psichologiniu smurtu, prievarta, terorizavimu, neteisėtais reikalavimais ir t. t., bei kurie sutrukdė pareiškėjui apginti savo teises nagrinėjamose civilinėse bylose. Paaiškino, kad naikintinas ir FNTT 2012 m. gegužės 4 d. administracinis aktas Nr. 5/11-1-28-10309, kuriuo atsakovas neteisėtai atsisakė vykdyti pareiškėjo prašomus veiksmus ir neturėdamas teisinio pagrindo prašymą persiuntė vykdyti Kauno apygardos prokuratūrai. Pažymėjo, jog ginčijamais FNTT sprendimais buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – ir FNTTĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose taisyklių nuostatos.

Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti FNTT 2012 m. gegužės 4 d. administracinį aktą Nr. 5/11-1-28-10309 yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsnį ikiteisminio tyrimo duomenys, kai nėra prokuroro leidimo, neskelbtini. Teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi ribotas subjektų ratas, t. y. įtariamasis, jo gynėjas bei nukentėjusysis ir jo atstovas (BPK 181 str. 1 d.). Paaiškino, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir gauti medžiagos dokumentų kopijas, kurioje pareiškėjas buvo apklaustas kaip liudytojas. Atsakovas, vadovaudamasis BPK nuostatomis, nurodė pareiškėjui, kad dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų gavimo jis turi kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą. Nurodė, jog nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2012 m. gegužės 9 d. administracinį aktą Nr. 25/8-4-10666, kuriuo pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundas pagal kompetenciją buvo persiųstas Kauno apygardos prokuratūrai. Teigė, jog pareiškėjas siekė, kad būtų įvertinti FNTT dirbančio T. C. veiksmai, atliekant ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį prokuratūra organizuoja, kontroliuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus. BPK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūną kontroliuojančiam prokurorui. Teigė, jog nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų nagrinėjimas priskirtas prokuratūros, o ne FNTT kompetencijai, todėl pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundas pagrįstai persiųstas Kauno apygardos prokuratūrai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu (b. l. 76-80) pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 18 d. FNTT Kauno apygardos valdybai pateikė prašymą leisti susipažinti su Ž. V. tėvo G. V. bei pamotės Ž. V. FNTT parašyto skundo turiniu ir pateikti tinkamai registruoto šio skundo nuorašą pareiškėjui, Kauno apygardos prokuratūrai, Vilniaus apygardos prokuratūrai, Kauno rajono apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-671-540/2012, Kauno miesto apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-833-887/2012, Lietuvos apeliaciniam teismui į civilinę bylą Nr. 2T-206/2011. FNTT 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 25/11-1-28-10309 atsisakė pateikti pareiškėjo prašomas dokumentų kopijas ir nurodė, kad dėl kopijų gavimo ir susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga pareiškėjas turėtų kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą. FNTT Kauno apygardos valdyboje 2012 m. balandžio 27 d. buvo gautas pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundas, kuriame prašoma: 1) pateikti tinkamai patvirtintus visos su G. V., Ž. V. veiksmais susijusios FNTT surinktos medžiagos nuorašus – pareiškėjui, Kauno rajono apylinkės teismui (į civilinę bylą Nr. 2-671-540/2012), Kauno miesto apylinkės teismui (į civilinę bylą Nr. 2-14355-887/2011), Lietuvos apeliaciniam teismui (į civilinę bylą Nr. 2T-206/2011), Kauno apygardos administraciniam teismui (į administracinę bylą Nr. I-875-402/2012); 2) panaikinti T. C. 2012 m. balandžio 25 d. Kaune vykdytos G. B. apklausos protokolą; 3) pradėti tarnybinį patikrinimą prieš FNTT dirbantį T. C.; 4) T. C. skirti tarnybinę nuobaudą; 5) nedelsiant nutraukti FNTT dirbančių asmenų neteisėtas bei/ar nusikalstamas veikas prieš pareiškėją ir jo aplinkos asmenis, apie tai pareiškėjui pranešti raštu. Minėtas skundas 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 1/11-1-5-2475 buvo persiųstas FNTT direktoriui. FNTT 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 25/8-4-10666, vadovaudamasi BPK 62 straipsniu, pagal kompetenciją pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorui.

Teismas vadovavosi FNTT direktoriaus 2011 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-137 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos ir dėl asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 23 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 5, 10 punktais. Padarė išvadą, kad FNTT įgaliota nagrinėti tik tokius asmenų prašymus, kurie teisės aktais priskirti jos kompetencijai.

Teismas, sistemiškai įvertinęs FNTTĮ 6 straipsnio 3 punkto, 20 straipsnio 2 dalies, BPK 177 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad sprendimą leisti ar neleisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti jos kopijas priima ne ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija (pareigūnas), bet jį organizuojantis ir kontroliuojantis prokuroras. FNTT kompetencijai nepriskirta spręsti dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti jos kopijas, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2012 m. balandžio 18 d. prašymą ir nurodė, kad jis turėtų kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą, kurios prokurorai kontroliuoja ir organizuoja ikiteisminį tyrimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors FNTT 2012 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 25/11-1-28-10309 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų objektyvumo ir išsamumo reikalavimų, tačiau jame konkrečiai ir aiškiai nurodyta pareiškėjo teisė prašymą teikti Kauno apygardos prokuratūrai. Teismas nusprendė, jog iš esmės FNTT 2012 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 25/11-1-28-10309 teisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Nurodė, jog teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti FNTT išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 18 d. prašymą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1, 4 dalių, FNTTĮ 7 straipsnio 1-4 punktų, 20 straipsnio 2 dalies, BPK 62, 63 straipsnių, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1-40 33, 34 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad pagal kompetenciją ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinius veiksmus kontroliuoja ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras, būtent jam suteikta teisė spręsti dėl drausmės bylos ikiteisminio tyrimo pareigūnui iškėlimo, todėl konstatavo, kad FNTT pagrįstai persiuntė pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundą pagal kompetenciją nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorui. Teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti FNTT 2012 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 25/8-4-10666 bei įpareigoti atsakovą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundą nenustatė.

II. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. sausio 8 d. buvo gautas pareiškėjo V. J. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktais.

Prašyme atnaujinti procesą išdėstyti iš esmės tie patys argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūra atsisakė persiųsti pareiškėjui skundo P-1010 nagrinėjimo rezultatus, o atsakovas 2012 m. gruodžio 11 d. administraciniu aktu Nr. 25/8-5-26615 iš esmės pripažino, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, jog dėl atsakovo veiksmų pareiškėjui padaryta 22 981,75 eurų turtinė žala, kurią prašė atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės. Taip pat pareiškėjas teigė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendime pasisakė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – Kauno apygardos prokuratūros – teisių ir pareigų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 102-109) pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmetė. Proceso administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012 pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus neatnaujino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas bylos proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nurodė, jog Kauno apygardos prokuratūra atsisakė persiųsti pareiškėjui skundo (reg. Nr. P-1010) nagrinėjimo rezultatus, o atsakovas 2012 m. gruodžio 11 d. administraciniu aktu Nr. 25/8-5-26615 iš esmės pripažino, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti bylos procesą turinio nustatyta, kad, jis naujai paaiškėjusia aplinkybe ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme laiko prie pareiškėjo prašymo pridėtą FNTT 2012 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. 25/8-5-26615 (b. l. 92) ir jame nurodytas aplinkybes. Šiame rašte pareiškėjui yra pateikta informacija, kad FNTT, vadovaudamasi BPK 62 straipsnio normomis, pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundą dėl tyrėjo T. C. galbūt padarytų teisės aktų pažeidimų pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01017-12 kontroliuojančiam ir jam vadovaujančiam Kauno apygardos prokurorui G. E. 2012 m. gegužės 30 d. FNTT prokuroras G. E. persiuntė pareiškėjo skundo dalį dėl tyrėjo T. C. galbūt padarytų FNTTĮ ir etikos normų pažeidimų. FNTT valstybės tarnautojų veiklos etikos komisija pagal kompetenciją išnagrinėjo iš prokuroro gautą skundą ir nustatė, kad pareigūno T. C. elgesys nesikerta su etikos elgesio normomis. Apie priimtą sprendimą FNTT raštu Nr. 25/4-3-1-14202 informavo Kauno apygardos prokuratūrą. Taigi, nustatyta, jog pareiškėjas iš esmės mano, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundo dėl tyrėjo T. C. galbūt padarytų teisės aktų pažeidimų dalis, t. y. dėl šio tyrėjo padarytų FNTTĮ ir etikos normų pažeidimų, prokuroro G. E. 2012 m. gegužės 30 d. buvo persiųsta FNTT, įrodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas, remdamasis pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti procesą turiniu, pateiktais duomenimis, nusprendė, kad negalima daryti išvados, jog minėta pareiškėjo nurodyta aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, kad apie šią aplinkybę pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Iš pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 24 d. teismo posėdžio eigos garso įrašo padaryta išvada, jog ta aplinkybė, kad Kauno apygardos prokuratūra pareiškėjo skundo dalį persiuntė nagrinėti FNTT, pareiškėjui buvo žinoma. Pareiškėjas minėto teismo posėdžio metu pats nurodė šią aplinkybę bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi ši aplinkybė buvo žinoma ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo priėmimo metu.

Be to, įvertinęs pareiškėjo pateiktame FNTT 2012 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 25/8-5-26615 nurodytas aplinkybes, teismas negalėjo daryti išvados, jog jos sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog FNTT pagrįstai persiuntė pareiškėjo V. J. 2012 m. balandžio 26 d. skundą pagal kompetenciją nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorui, yra nepagrįsta ir neteisėta, ir kad šios aplinkybės sudarytų pagrindą konstatuoti, jog minėtas prokuroras yra nekompetentingas nagrinėti pirmiau nurodytą klausimą. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Taip pat nusprendė, kad negalima daryti išvados, jog dėl pareiškėjo nurodyto FNTT 2012 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. 25/8-5-26615 ir jame pateiktos informacijos galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti administracinės bylos Nr. I-3414-764/2012 procesą, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Teismas taip pat nusprendė, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė, jog Kauno apygardos prokuratūra atsisakė persiųsti pareiškėjui skundo (reg. Nr. P-1010) nagrinėjimo rezultatus, yra ne šios administracinės bylos (Nr. I-3414-764/2012), kurios proceso atnaujinimo siekia pareiškėjas, nagrinėjimo dalykas. Taip pat pareiškėjo argumentas, jog dėl atsakovo veiksmų pareiškėjui padaryta 22 981,75 eurų turtinė žala, kurią prašė atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, nenagrinėtinas sprendžiant administracinės bylos Nr. I-3414-764/2012 proceso atnaujinimo klausimą.

Dėl kito pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo (ABTĮ 153 str. 2 d. 7 p. –sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (šiuo atveju Kauno apygardos prokuratūros) teisių ir pareigų), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis savo formuojama administracinių teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011, 2009 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-26/2009, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-133/2010, 2011 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-57/2011, 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-272/2009), nusprendė, kad Kauno apygardos prokuratūra nepateikė prašymo šiuo pagrindu atnaujinti procesą aptariamoje byloje, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti bylos procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

III. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. balandžio 15 d. gautas pareiškėjo V. J. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu (naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) bei 7 punktu (sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų) (b. l. 113).

Nurodo, kad naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kurios pareiškėjas nežinojo bylos nagrinėjimo metu ir dėl kurios galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis, yra FNTT veiksmais sukeltos pasekmės – G. B. 2013 m. kovo 12 d. ieškinys pareiškėjui Kauno apylinkės teisme dėl atsisakymo vykdyti piniginę prievolę ir sutartinius įsipareigojimus pagal 2009 m. vasario 12 d. sutartį, kurios notarinio registro Nr. 4VJ-1388.

Taip pat nurodo, kad procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu atnaujintinas, nes teismas administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012 pasisakė dėl G. B. pareigos įvykdyti piniginę prievolę pareiškėjui, pažeistų pareiškėjo sūnaus J. J. žmogaus bei piliečio teises, ypač teisę į sveikatos apsaugą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas. Procesą atnaujinti atsisakytina.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą.

Proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (ABTĮ).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-3414-764/2012 ir priėmus 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą, kuris apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir įsigaliojo, administracinė byla Nr. I-3414-764/2012 buvo užbaigta. Po bylos užbaigimo vėl ją nagrinėti nebegalima. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, t. y. esant konkretiems ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintiems pagrindams. Šių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepagrindžia įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, procesas negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012 nurodomas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, t. y. naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu – G. B. 2013 m. kovo 12 d. ieškinys pareiškėjui Kauno apylinkės teisme dėl atsisakymo vykdyti piniginę prievolę ir sutartinius įsipareigojimus pagal 2009 m. vasario 12 d. sutartį, pateiktas FNTT neteisėtų veiksmų, kurių teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012, pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl minėto proceso atnaujinimo pagrindo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., sprendimus administracinėse bylose Nr. P15-60/2006, Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė neatitinka pirmojo kriterijaus, t. y. neegzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą, o atsirado tik 2013 m. kovo 12 d., G. B. parengus ir pateikus ieškinį Kauno apylinkės teismui. Be to, pareiškėjas niekaip nepagrindė, kodėl ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, kurioje procesą siekia atnaujinti pareiškėjas, ir kaip ji susijusi su šia administracine byla. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012 nagrinėjo pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas prašė: 1) panaikinti FNTT 2012 m. gegužės 4 d. administracinį aktą Nr. 25/11-1-28-10309; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2011 m. balandžio 18 d. prašymą; 3) panaikinti FNTT 2012 m. gegužės 9 d. administracinį aktą Nr. 25/8-4-10666; 4) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2012 m. balandžio 26 d. skundą išnagrinėti iš esmės. Šioje byloje nagrinėtas atsakovo atsakymų į pareiškėjo prašymus ir skundus teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, nebuvo nagrinėta ir tirta, ar FNTT pareigūnų veiksmai, atliekant ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, buvo teisėti ir pagrįsti, kadangi tai nepriklauso administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 16 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog G. B. 2013 m. kovo 12 d. ieškinys pareiškėjui nėra susijęs su administracine byla Nr. I-3414-764/2012, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir nelaikytinas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, žinant apie kurią galėjo būti priimtas kitoks Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas.

Kitu proceso administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012 atnaujinimo pagrindu pareiškėjas nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktą – sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (šiuo atveju G. B.) teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šis pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-26/2009, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-133/2010). Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-57/2011), todėl vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-272/2009). Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo matyti, jog teismas dėl G. B. teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo sprendime nepasisakė, nors šį asmenį sprendime ir paminėjo, tačiau tik aprašydamas jau esamas bylos faktines aplinkybes (pareiškėjo skundo atsakovui turinį). Be to, pati G. B. nepateikė prašymo šiuo pagrindu atnaujinti procesą aptariamoje byloje. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti administracinės bylos Nr. I-3414-764/2012 procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis netenkinamas, o atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012 atsisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. prašymo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-3414-764/2012 pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Stasys Gagys Romanas Klišauskas