Legislator Case Law & Legislation
b7e7947e-7893-4e25-a454-970ebec37710 AI generated

b7e7947e-7893-4e25-a454-970ebec37710 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b7e7947e-7893-4e25-a454-970ebec37710
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

      Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-447-462/2014(Proceso Nr. 4-06-3-01317-2014-2) Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.2.; 79.1.                                       (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto M.

Legislator headnote

AI generated

b7e7947e-7893-4e25-a454-970ebec37710 · Klaipėdos apygardos teismas: Detaliojo plano sprendiniai, formuojant sklypus ir/ar nustatant jų naudojimo bÅ«dÄ detalizuoja planuojamos teritorijos sprendinius. Inspekcija kardinaliai pakeitė iki tol taikytÄ praktikÄ ir bendrÄ jį planÄ Ä—mė traktuoti ne kaip numatyta Teritorijų planavimo įstatyme ir pačiame bendrajame plane – funkcinių prioritetų brėžinyje, o kaip detalųjį. Joks architektas Å¡ioje situacijoje negalėtų numatyti tokios Inspekcijos pozicijos pasikeitimo. Tai liudija aplinkybė, kad minėti detalieji planai yra pirmieji detalieji planai, dėl kurių pateikta neigiama patikrinimo iÅ¡vada, o galima pateikti nemažai prieÅ¡ tai Inspekcijos patikrintų su teigiama patikrinimo iÅ¡vada detaliųjų planų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

      Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-447-462/2014(Proceso Nr. 4-06-3-01317-2014-2) Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.2.; 79.1.                                       (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto M.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo, n u s t a t ė:              M. M. 2014-03-25 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP-6 už tai, kad jis, bÅ«damas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus SÄ lygų poskyrio vedėju, Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2013-09-11 kompleksinio derinimo metu priėmė sprendimÄ suderinti apie 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g. ir Å ilutės pl. detalųjį planÄ , kurio sprendiniai prieÅ¡tarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007 m. balandžio 5 d. savivaldybės tarybos sprendimu, sprendiniams ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus iÅ¡duotoms 2013-09-09 planavimo sÄ lygų sÄ vade Nr. AR10-35 nurodytoms planavimo sÄ lygoms, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014-01-01, 26 straipsnio 3 dalies nuostatas (naujoje Ä®statymo redakcijoje nuo 2014-01-01, 50 straipsnio nuostatas).

Tokiais savo veiksmais M. M. padarė administracinį teisė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 18916 straipsnio 4 dalyje.Be to, M. M. 2014-03-25 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP-7 už tai, kad jis, bÅ«damas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus SÄ lygų poskyrio vedėju, Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2013-09-25 kompleksinio derinimo metu, veikdamas kaip ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus SÄ lygų sÄ vadų poskyrio vedėjas, priėmė sprendimÄ suderinti žemės sklypo (kad.

Nr. 2101/0001:239), esančio Stovyklos g. 2, Klaipėdos m., detalųjį planÄ , kurio sprendiniai prieÅ¡tarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2007 m. balandžio 5 d. savivaldybės tarybos sprendimu, sprendiniams ir 2013-09-09 planavimo sÄ lygų sÄ vade Nr. AR10-36 nurodytoms planavimo sÄ lygoms, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014-01-01, 26 straipsnio 3 dalies nuostatas (naujoje Ä®statymo redakcijoje nuo 2014-01-01, 50 straipsnio nuostatas).

Tokiais savo veiksmais M. M. padarė administracinį teisė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 18916 straipsnio 4 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutarimu M. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 18916 str. 4 d. (administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP-6), padarymÄ skyrė administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ ; už pažeidimo, numatyto ATPK 18916 str. 4 d. (administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP-7), padarymÄ skyrė administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, teismas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir skyrė galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-25 nutarimÄ . Apeliantas nurodo, kad jis neturėjo objektyvios galimybės kitaip derinti detaliojo plano sprendinius, nes derinimas buvo pakartotinis (prieÅ¡ tai detalųjį planÄ derino kitas valstybės tarnautojas), t. y. derinami tik tie sprendiniai, dėl kurių prieÅ¡ tai buvo pateiktos pastabos.

Teisės aktai neleidžia kaskart derinant teritorijų planavimo dokumentÄ nurodyti vis naujas nederinimo priežastis, kurios nebuvo nurodytos anksčiau. Kitoks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų ne tik specialiųjų teisės aktų, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimams, bet ir administracinės naÅ¡tos mažinimo bei gero administravimo bei teisinės valstybės principams. Toliau apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, jog kadangi jis tikrino tik sprendinius, dėl kurių jau buvo pateiktos pastabos ir asmuo tik pagal nurodytas pastabas pasitaisė, tikslingai tikrino tik Å¡iuos sprendinius.

Toliau apeliantas akcentuoja, kad dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės nederinti detaliojo plano dėl naujų motyvų, todėl toks reikalavimas reikalautų iÅ¡ jo teisei prieÅ¡ingo veikimo. Apeliantas mano, kad Institucija, suraÅ¡iusi administracinės teisės pažeidimo protokolÄ , netinkamai atliko savo pareigas, nes administracinėn atsakomybėn turėjo traukti asmenį, prieÅ¡ tai derinusį tuos detaliojo plano sprendinius, kurie galimai neatitinka Bendrojo plano, ir nenurodžiusį pareiÅ¡kėjui juos pataisyti.

Apibendrindamas apeliantas teigia, kad Inspekcija surašė protokolÄ neįsigilinusi į aplinkybes t. y. DP jau ne kartÄ buvo svarstyti Nuolatinėje statybos komisijoje ir pateiktos pastabos nebuvo susijusios su bendrojo plano atitikimu (Baltijos-Dubysos detalus suderintas 2013-09-18 protokolo Nr. (21.2)- TAR1-138, prieÅ¡ tai nederintas 2013-08-07 protokolo Nr. (21.2)-TAR1-117, 2013-06-26 protokolo Nr. (21.2)-TAR1-98; Stovyklos 2 detalusis suderintas 2013-09-25 protokolo Nr. (21.2)-TAR1-142, prieÅ¡ tai nederintas 2013-08-28 protokolo Nr. (21.2)-TAR1-128, 2012-05-30 protokolo Nr. (21.2)- 20, 2011-10-26 protokolo Nr. (21.2)-43/66).

IÅ¡taisius anksčiau nurodytas pastabas, kurias pateikė kitos institucijos ir kitas derintojas, naujų pastabų nebuvo galima pateikti).Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Inspekcijos neigiamos patikrinimo iÅ¡vados Nr. TP1-3213 vyko teisminis ginčas (administracinė byla Nr. 1-601-162-2014) ir buvo sudaryta taikos sutartis. Buvo įsitikinęs, kad byla baigta taikiai ir nesiėmė jokių veiksmų, tačiau Inspekcija dėl nesuprantamų priežasčių surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .

Taikos sutartis buvo sudaryta tam, kad detalusis planas bÅ«tų patvirtintas iki 2014-07-01 ir tokiu bÅ«du nebÅ«tų prarastos ES paramos lėšos ir savivaldybei netektų atsiskaitinėti su detaliojo plano rengėjais iÅ¡ savivaldybės biudžeto (mokesčių mokėtojų) pinigų, todėl nuoÅ¡irdžiai padėjo taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ su Inspekcija, dalyvavo pasitarime su Inspekcijos atstovais dėl taikos sutarties sudarymo. Jeigu ne Å¡i aplinkybė (grėsmė prarasti ES paramos lėšas), bÅ«tų buvę tikslinga iki pabaigos iÅ¡nagrinėti ginÄÄ teisme, nes jo manymu, detaliųjų planų sprendiniai atitinka bendrojo plano, kuris nustato funkcinius prioritetus, sprendinius, t. y. iÅ¡laikomas numatytas funkcinis prioritetas.

Detaliojo plano sprendiniai, formuojant sklypus ir/ar nustatant jų naudojimo bÅ«dÄ detalizuoja planuojamos teritorijos sprendinius. Inspekcija kardinaliai pakeitė iki tol taikytÄ praktikÄ ir bendrÄ jį planÄ Ä—mė traktuoti ne kaip numatyta Teritorijų planavimo įstatyme ir pačiame bendrajame plane – funkcinių prioritetų brėžinyje, o kaip detalųjį. Joks architektas Å¡ioje situacijoje negalėtų numatyti tokios Inspekcijos pozicijos pasikeitimo. Tai liudija aplinkybė, kad minėti detalieji planai yra pirmieji detalieji planai, dėl kurių pateikta neigiama patikrinimo iÅ¡vada, o galima pateikti nemažai prieÅ¡ tai Inspekcijos patikrintų su teigiama patikrinimo iÅ¡vada detaliųjų planų.

Bendrojo plano pagrindiniai brėžiniai parengti masteliu 1:10000, - t. y. - 1 cm brėžinyje atitinka 100 m natūroje (taryboje patvirtinto BP brėžinių mastelis 1:35000). Šie sprendiniai į tikslesnį mastelį netransformuojami. Rengiant kitos rūšies teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius, specialiuosius planus) bendrojo plano sprendiniai – funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trasos tikslinami ir detalizuojami pagal specifinius gamtinius ir urbanistinius teritorijų požymius.

Kitaip sakant, bendrajame plane nėra nustatyti kiekvieno žemės sklypo ar sklypo dalies užstatymo reglamentai, sklypų ribos sporto aikštelės ir pan., kadangi tai – detaliojo teritorijų planavimo dokumento uždavinys. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas ir tuo, jog ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad baudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, todėl byla nutrauktina. Apeliacinis skundas atmestinas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 30211 str. 1 d.). Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia dviem argumentų grupėmis: pirma, apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus; antra, teigia, kad administracinės nuobaudos jam paskirtos praleidus ATPK 35 str. nustatytus terminus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylÄ gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne. Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. kaltės Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.

Tai, kad apeliantas aiÅ¡kina, jog jis neturėjo objektyvios galimybės kitaip derinti detaliojo plano sprendinius, nes derinimas buvo pakartotinis (prieÅ¡ tai detalųjį planÄ derino kitas valstybės tarnautojas), t. y. derinami tik tie sprendiniai, dėl kurių prieÅ¡ tai buvo pateiktos pastabos, vertintina tik kaip pažeidėjo gynybinė pozicija ir siekimas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ apylinkės teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (apeliantas), jam buvo suteikta teisė duoti paaiÅ¡kinimus, iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl inkriminuotų pažeidimų.

Svarbu paminėti ir tai, kad pažeidėjo prašymu teisme liudytoju buvo apklaustas A. K. – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas, kuris iš esmės davė apeliantui palankius parodymus (b. l. 31-32, 48-49). Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 str., administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai užtikrintos. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M.

M. Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2013-09-11 kompleksinio derinimo metu priėmė sprendimÄ suderinti apie 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g. ir Å ilutės pl. detalųjį planÄ , o 2013-09-25 kompleksinio derinimo metu priėmė sprendimÄ suderinti žemės sklypo (kad. Nr. 2101/0001:239), esančio Stovyklos g. 2, Klaipėdos m., detalųjį planÄ , kurių sprendiniai prieÅ¡tarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus iÅ¡duotoms 2013-09-09 planavimo sÄ lygų sÄ vade Nr. AR10-35 nurodytoms planavimo sÄ lygoms.

Apeliantas teigia, kad nustatytuose pažeidimuose jo kaltės nėra, tačiau tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija yra nepagrįsta.ATPK 18916 str. numatyta administracinė atsakomybė už Teritorijų planavimÄ ar žemės valdos projektus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Sprendimo suderinti teritorijų planavimo dokumentus ir žemės valdos projektus priėmimas, kai pažeista teisės aktuose nustatyta jų derinimo tvarka arba kai jų sprendiniai neatitinka planavimo sÄ lygų ar teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar aukÅ¡tesnio teritorijų planavimo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, – užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ nuo penkių Å¡imtų iki dviejų tÅ«kstančių litų (ATPK 18916 str. 4 d.).IÅ¡ byloje esančio Urbanistinės plėtros departamento architektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus sÄ lygų sÄ vadų poskyrio vedėjo pareigybės paraÅ¡ymo (patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-06 įsakymu Nr. P1-284) matyti, kad viena iÅ¡ Å¡ias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų yra tikrinti ar projektai atitinka privalomųjų projekto ir teritorijų planavimo, architektÅ«ros reikalavimus ir teikti iÅ¡vadas arba pagrįstÄ konkrečiais argumentais nepritarimÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo; taip pat nustatyti architektÅ«ros reikalavimus ir derinti projektus, sklypo sutvarkymo, ribų planus, vadovaujantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, darnaus vystymo strategija; pagal kompetencijÄ dalyvauti darbo grupių ir komisijų veikloje ir kt. (b. l. 23-24).Byloje esantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-03-17 sprendimas Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sudarymo ir jos pirmininko skyrimo Nr. T-40 patvirtina, kad buvo sudaryta Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija.

Å ios komisijos pirmininko pavaduotojais paskirti ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus SÄ lygų sÄ vadų poskyrio vedėjas M. M. ir Statybos leidimų ir statinių priežiÅ«ros skyriaus vedėjas G. P. (b. l. 26-26). Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nuostatai patvirtina, kad Komisija, gavusi planavimo organizatoriaus praÅ¡ymÄ derinti teritorijų planavimo dokumentÄ bei atitinkamais teisės aktais nustatytus derinimo procedÅ«rai atlikti reikalingus dokumentus, patikrina ir nustato, ar pateiktas derinti teritorijų planavimo dokumentas atitinka: specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimus; galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir kt. (b. l. 27-29).

Taigi, apeliantas M. M. pagal užimamas pareigas ir atliekamas tiesiogines savo darbines funkcijas turėjo spręsti – suderinti ar ne, apie 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g. ir Å ilutės pl. detalųjį planÄ , bei žemės sklypo (kad. Nr. 2101/0001:239), esančio Stovyklos g. 2, Klaipėdos m., detalųjį planÄ . Byloje esantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2013-12-05 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-3070 patvirtina, kad buvo tikrinamas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo (kad.

Nr. 2101/0001:239) Stovyklos g. 2, Klaipėdoje bei jo gretimybių detalusis planas (b. l. 39-41). Šio patikrinimo išvada – neigiama. Išvada dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo – tvirtinti negalima (b. l. 41). Taigi, buvo nustatyta, kad šio sklypo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Klaipėdos miesto bendrajam planui. Taip pat byloje esantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-12-18 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-3213 patvirtina, kad buvo tikrinamas teritorijų planavimo dokumentas – apie 47 ha teritorijos tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos g. ir Šilutės pl., Klaipėdoje detalusis planas (b. l. 35-28).

Å io patikrinimo iÅ¡vada – neigiama. IÅ¡vada dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo – tvirtinti negalima (b. l. 41). Taigi, buvo nustatyta, kad ir Å¡io apie 47 ha teritorijos sklypo detaliojo plano sprendiniai prieÅ¡tarauja Klaipėdos miesto bendrajam planui.Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti Å¡iais objektyviais byloje nustatytais faktais, t. y. tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. suderino teritorijų detaliuosius planus, kurių sprendiniai prieÅ¡tarauja planuojamai teritorijai taikomo galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus iÅ¡duotoms 2013-09-09 planavimo sÄ lygų sÄ vade Nr. AR10-35 nurodytoms planavimo sÄ lygoms.

Apeliantas akcentuoja, kad jis neturėjo objektyvios galimybės kitaip derinti detaliojo plano sprendinius, nes derinimas buvo pakartotinis (prieÅ¡ tai detalųjį planÄ derino kitas valstybės tarnautojas), t. y. derinami tik tie sprendiniai, dėl kurių prieÅ¡ tai buvo pateiktos pastabos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jie laikytini deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais. Be to, kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas kaip Urbanistinės plėtros departamento architektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus sÄ lygų sÄ vadų poskyrio vedėjas Klaipėdos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sudėtyje yra jau nuo 2011-03-17.

Todėl jo teiginiai apie tai, kad prieÅ¡ tai detalųjį planÄ derino kitas valstybės tarnautojas vertintini kaip siekimas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog M. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Dėl ATPK 35 str. nustatytų terminų ATPK 35 str. nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos.

Administracinė nuobauda už Å¡io kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad administracinės nuobaudos jam paskirtos praleidus ATPK 35 str. nustatytus terminus.ATPK 35 str. 3 d. yra įtvirtinta, kad Å¡io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ , ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytÄ ekonominę sankcijÄ Å«kio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedÅ«rÄ , arba nuo iÅ¡teisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.Byloje esantys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-03-07 nutarimai Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo patvirtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2014-09-18 ir 2014-09-25.

Pažymėtina, kad M. M. detalųjį planÄ suderino 2013-09-25, o skyrius patikrinimo aktÄ Nr. TP1-3070 iÅ¡davė 2013-12-05 (b. l. 18-18). KitÄ byloje minimÄ detalųjį planÄ jis suderino 2013-09-18, o skyrius patikrinimo aktÄ Nr. TP1-3213 iÅ¡davė 2013-12-18.Atsižvelgiant į tai, administracinės nuobaudos skyrimo terminas 2014-03-07 nutarimais pratęstas nepraleidus ATPK 35 str. 1 d. numatyto termino. Pirmosios instancijos teismas apeliantÄ pripažino kaltu ir nubaudė 2014-04-25 nutarimu. Taigi, administracinės nuobaudos M.

M. paskirtos nepraėjus vieneriems metams nei teisės pažeidimo padarymo (2013-09-18 ir 2013-09-25), nei nuo paaiÅ¡kėjimo (2013-12-05 ir 2013-12-18) dienos. Todėl pažeidėjo apeliacinio skundo argumentai, kad administracinės nuobaudos jam paskirtos praleidus ATPK 35 str. nustatytus terminus atmestini kaip nepagrįsti. Remdamasis Å¡iais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a: administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                       Remigijus Preikšaitis