Legislator Case Law & Legislation
2023-04-12 Nr. AB-7908-3-61-3-00274-2023-3 AI generated

2023-04-12 Nr. AB-7908-3-61-3-00274-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-04-12 Nr. AB-7908-3-61-3-00274-2023-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajam kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2023-04-12 Nr. AB-7908-3-61-3-00274-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartyje taip pat nurodė, jog pareiškėjas reiškė reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nenurodė reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių (skundo pagrindo), taigi, nors pareiškėjas skunde atsakovės Lietuvos valstybės atstovais nurodo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą ir Lietuvos kalėjimų tarnybą, tačiau iš kokių konkrečių šių valstybės institucijų veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje, jis kildina žalą ir kaip ji pasireiškė, nenurodė, taip pat nepagrindė prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-189-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00274-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3, 43.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajam kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) 2022 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7-6703; 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 2S-55; 3) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą sudaryti sąlygas būti gyvenamojoje patalpoje atsižvelgiant į sveikatos būklę vienam arba su asmeniu, su kuriuo jis gali būti (esant raštiškam sutikimui); 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi (toliau – ir 2023 m. sausio 24 d. nutartis) nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. vasario 7 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą sudaryti sąlygas gyvenamojoje patalpoje būti atsižvelgiant į sveikatos būklę vienam arba su asmeniu (esant raštiškam sutikimui) neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatų, nes administracinis teismas pagal jam įstatymo suteiktą kompetenciją viešojo administravimo funkcijų nevykdo, todėl įpareigoti ar duoti kitokio pobūdžio patvarkymus viešojo administravimo subjektams, vykdantiems savo funkcijas, neturi teisės.

Teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartyje taip pat nurodė, jog ginčijamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. 7-6703 priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. spalio 20 d. prašymą dėl suteikimo galimybės jam gyventi gyvenamojoje patalpoje vienam, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Nesutikdamas su sprendimu, pareiškėjas jį privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka skundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri priėmė skunde ginčijamą 2023 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 2S-55. Pareiškėjui išaiškintina teisė tikslinti skundo reikalavimus, t. y. prašyti teismo panaikinti nurodytus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimus, įpareigojant Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti jo 2022 m. spalio 20 d. prašymą.

Teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartyje taip pat nurodė, jog pareiškėjas reiškė reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nenurodė reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių (skundo pagrindo), taigi, nors pareiškėjas skunde atsakovės Lietuvos valstybės atstovais nurodo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą ir Lietuvos kalėjimų tarnybą, tačiau iš kokių konkrečių šių valstybės institucijų veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje, jis kildina žalą ir kaip ji pasireiškė, nenurodė, taip pat nepagrindė prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą sudaryti sąlygas gyvenamojoje patalpoje būti atsižvelgiant į sveikatos būklę vienam arba su asmeniu, su kuriuo jis gali būti (esant raštiškam sutikimui) ir reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų laikė nepaduotu. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7-6703 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 2S-55, taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę paduoti skundą Regionų apygardos administraciniam teismui.

Teismas, pažymėjo, jog pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Vykdydamas 2023 m. sausio 24 d. nutartį, pareiškėjas 2023 m. sausio 26 d. pateikė skundo patikslinimą, tačiau susipažinęs su skundo patikslinimu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nepašalino 2023 m. sausio 24 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą atlikti veiksmus, t. y. pagal teismo pateiktą išaiškinimą šio reikalavimo nesuformulavo pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino 2023 m. sausio 24 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų. Tikslindamas šio reikalavimo pagrindą, pareiškėjas nurodė, kad žalą kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikant jį su asmeniu, su kuriuo, pasak pareiškėjo, jis būti negali. Dėl to teismas sprendė, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, o ne iš Lietuvos kalėjimų tarnybos, kuri pareiškėjo skundą nagrinėjo tik ikiteismine tvarka, veiksmų, todėl nenurodė jokių neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų ar neveikimo.

Teismo vertinimu, nurodyti skundo trūkumai yra esminiai, dėl kurių teismas neturi galimybės išspręsti skundo priėmimo klausimą šiose dalyse, ir laikė nepaduotu pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą sudaryti sąlygas būti gyvenamojoje patalpoje atsižvelgiant į sveikatos būklę vienam arba su asmeniu, su kuriuo jis gali būti (esant raštiškam sutikimui), ir reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, jog ginčas iš esmės yra kilęs tarp pareiškėjo ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos dėl atsisakymo tenkinti jo prašymą gyventi gyvenamojoje patalpoje vienam atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, o pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš netinkamų bausmės atlikimo sąlygų laikant jį su asmeniu, su kuriuo, pasak pareiškėjo, jis būti negali. Todėl bylos teismingumas turi būti nustatomas pagal Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buveinės vietą, kuri yra adresu: Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., LT-56369 Kaišiadorių r. sav., todėl pareiškėjas su skundu turėtų kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą ir tai, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jį atmetė, nekeičia bylos teismingumo.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7-6703 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 2S-55, taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, jog jo atžvilgiu įstaigoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio saugumo tikslu jis 2022 m. balandžio 21 d. perkeltas į patalpą, kurioje buvo laikomas vienas, tačiau 2022 m. gegužės 4 d. perkeltas kitas asmuo, kuris sistemingai baugino pareiškėją naudodamas psichinę prievartą, atimdavo skiriamus medikamentus, nuolat kritikuodavo. Pareiškėjas kreipėsi į administraciją, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, nebuvo užtikrinamas pareiškėjo gydymas, atsirasdavo galvoje balsai, pradėjo matyti žmones, kurių kiti nemato ir t. t. Gydytojas 2022 m. spalio 25 d. nurodė, jog tikslinga leisti pareiškėjui atlikti bausmę atskiroje kameroje vienam, tačiau administracija į tai nereagavo, ir, pareiškėjo vertinimu, vykdė susidorojimą su juo per kitus asmenis.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog savo reikalavimus kelia dėl kalinimo sąlygų nuo 2022 m. gegužės 4 d., kai į jo gyvenamąją patalpą buvo perkeltas kitas asmuo, su kuriuo pareiškėjas negalėjo būti, nes jis traumuodavo pareiškėjo psichinę būklę, o tokie veiksmai tęsdavosi iki 2022 m. gruodžio 16 d. ir įstaigos administracija nepaisė gydytojo rekomendacijų. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, jog visų atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens buveinės vietos yra L. Sapiegos g. 1, Vilnius, todėl jo skundą tikslinga nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjas pažymi, jog nors teismo vertinimu pareiškėjas nenurodė neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų (neveikimo), Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nebėra, nes jos teisės yra perimtos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl to pareiškėjas žalą kildina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundo dalis laikyta nepaduota ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą sudaryti sąlygas būti gyvenamojoje patalpoje atsižvelgiant į sveikatos būklę vienam arba su asmeniu, su kuriuo jis gali būti (esant raštiškam sutikimui), ir reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Teismas taip pat atsisakė priimti kaip neteismingus Vilniaus apygardos administraciniam teismui reikalavimus panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 7-6703 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 2S-55 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, jog teismas nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą dalyje nepaduotą, taip pat nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes šiuo atveju skundą tikslinga nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą.

Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinama ne tik, ar per teismo nustatytą terminą nebuvo nepašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai, bet ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 23 ir 24 straipsnius, iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu reiškiamas konkretus reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

Kaip minėta, pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) veiksmų (2022 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 7-6703), Lietuvos kalėjimų tarnyba tik nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl minėto rašto ir 2023 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 2S-55, konstatavo, kad juo pagrįstai netenkintas pareiškėjo prašymas sudaryti sąlygas būti gyvenamojoje patalpoje vienam ar su kitu pageidaujamu asmeniu.

Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo tarp pareiškėjo ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas), o grįsdamas skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir dėstydamas jo faktinį pagrindą, pareiškėjas nenurodė Lietuvos kalėjimų tarnybos, išnagrinėjusios jo skundą ikiteismine tvarka, veiksmų, iš kurių jis kildino kilusią žalą. Iš pareiškėjo procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų akivaizdu, jog galimos žalos atsiradimo pagrindas yra siejamas su kalinimo įstaigos, tačiau ne Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmais. Įvertinus tai, pripažintina, jog pareiškėjo skundo reikalavimas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog pareiškėjas dėl šio reikalavimo nepašalino skundo trūkumų ir atitinkamai laikė šį skundo reikalavimą nepaduotu.

Byloje taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą sudaryti sąlygas būti gyvenamojoje patalpoje atsižvelgiant į sveikatos būklę vienam arba su asmeniu, su kuriuo jis gali būti (esant raštiškam sutikimui), nes pareiškėjas nepašalino trūkumų.

Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą sudaryti sąlygas būti gyvenamojoje patalpoje atsižvelgiant į sveikatos būklę vienam arba su asmeniu, su kuriuo jis gali būti (esant raštiškam sutikimui), teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjas šį reikalavimą iš esmės kildina iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) 2022 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 7-6703 bei tolesnių šios įstaigos administracijos veiksmų. Taigi, šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas ar pareiškėjas turi teisę reikalauti sudaryti sąlygas būti gyvenamojoje patalpoje vienam, o kreipdamasis į teismą, pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą, kuriuo iš esmės prašė teismo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, dėl kurių atsakovui ankščiau pateikė prašymą ir kuris nebuvo tenkintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018).Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pagal ABTĮ 88 straipsnio 2 punktą, teismas turi teisę panaikinti skundžiamą teisės aktą arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo reikalavimas „įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą sudaryti sąlygas būti gyvenamojoje patalpoje atsižvelgiant į sveikatos būklę vienam arba su asmeniu, su kuriuo jis gali būti (esant raštiškam sutikimui)“ neatitiko ABTĮ 88 straipsnio reikalavimų, o atsižvelgus į nurodytą ABTĮ 88 straipsnio 2 dalį, nesutiktina, jog šiuo atveju administracinis teismas neturi įgaliojimų įpareigoti ar duoti kitokio pobūdžio patvarkymus viešojo administravimo subjektui, netinkamai vykdančiam savo funkcijas, vilkinančiam ar atsisakančiam atlikti veiksmus, kuriuos privalo atlikti.

Atkreiptinas dėmesys, jog kreipdamasis į teismą, pareiškėjas pasinaudojo teise formuluoti pasirinktą skundo reikalavimą ir prašyti teismo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas inicijavo administracinį ginčą. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartyje šiuo aspektu nepagrįstai pasiūlė pareiškėjui tikslinti skundo reikalavimus būtent pagal teismo formuluotę, t. y. prašyti teismo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. spalio 20 d. prašymą. Pareiškėjo teisės reikalauti įpareigoti atsakovą sudaryti atitinkamas sąlygas pagrįstumas, t. y. ar pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės ir teisės aktų nuostatos sudaro pagrindą teismui tenkinti pareiškėjo reikalavimą, turėtų būti vertinama, nagrinėjant bylą iš esmės.

Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kitus pareiškėjo skundo reikalavimus kaip neteismingus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę paduoti skundą Regionų apygardos administraciniam teismui (A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas).

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad nurodytoje teisės normoje yra aiškiai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai teritorinio administravimo subjekto priimtas administracinis aktas buvo tikrinamas aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to teritorinio padalinio, kurio administracinio akto teisėtumas buvo tikrinamas, buveinės vietą (žr., pvz., 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-1062/2017; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-816-492/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-525/2018 ir kt.).

Spręsdama dėl byloje kilusio ginčo teritorinio teismingumo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog ginčas iš esmės yra kilęs, kaip minėta, tarp pareiškėjo ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) dėl 2022 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 7-6703 pagrįstumo ir teisėtumo, sąlygų pareiškėjui gyventi vienam atsižvelgiant į jo sveikatos būklę sudarymo. Pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat yra betarpiškai susijęs su šiuo raštu, nes jis buvo priimtas atsakant į pareiškėjo prašymą ir pareiškėjas žalą sieja su kalinimo įstaigos veiksmais, atsisakymu sudaryti prašomas sąlygas. Be to, šiuo atveju ginčas nėra kilęs tarp pareiškėjo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, kuri tik išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl nurodyto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos rašto ikiteismine tvarka. Byloje nustatyta, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo buveinė yra Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., LT-56369 Kaišiadorių r., Lietuvos Respublika.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje kilusio ginčo teritorinis teismingumas turi būti nustatomas pagal Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) buveinės vietą, dėl to pagrįstai atsisakė priimti nurodytus pareiškėjo skundo reikalavimus kaip nepriskirtinus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, išaiškindamas teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus kaip neteismingus Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir pagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų. Visgi dėl nutartyje išdėstytų teisinių argumentų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą sudaryti sąlygas būti gyvenamojoje patalpoje atsižvelgiant į sveikatos būklę vienam arba su asmeniu, su kuriuo jis gali būti (esant raštiškam sutikimui). Šis reikalavimas taip pat turėjo būti atsisakytas priimti, kaip neteismingas.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir kita dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą sudaryti sąlygas būti gyvenamojoje patalpoje atsižvelgiant į sveikatos būklę vienam arba su asmeniu, su kuriuo jis gali būti (esant raštiškam sutikimui) laikytas nepaduotu ir šį pareiškėjo reikalavimą atsisakyti priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas