2019-04-03 Nr. AB-8303-3-61-3-00031-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-188-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00031-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos miesto savivaldybės solidariai priteisti pareiškėjos patirtą 100 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris stovi netoli geležinkelio atkarpos, vedančios į uosto direkciją. Pažymėjo, kad daug metų negali išsimiegoti, nuolat kenčia vibraciją ir triukšmą, dėl traukinių sukeliamo triukšmo vasaros metu negali atsidaryti langų. Pareiškėja kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentą (toliau – ir Klaipėdos departamentas), kuris patvirtino, kad pareiškėjos gyvenamu adresu yra nustatyti triukšmo ir vibracijos normų viršijimai. Klaipėdos departamentas taip pat informavo pareiškėją, kad keliamas triukšmas gali turėti įtakos atitinkamoms ligoms. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2011 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T2-211 ir nusprendė, jog pareiškėjos gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra griaunamas, o gyventojai iškeldinami, tačiau, pareiškėjos tvirtinimu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neveikia ir neatlieka jokių veiksmų, kurie yra susiję su (duomenys neskelbtini), namo gyventojų iškeldinimu. Pareiškėja teigė, kad savo konstitucinės teisės į švarią ir saugią aplinką pažeidimo pradžią sieja su 2011 m. birželio 30 d., t. y. diena, kai buvo priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl gyventojų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), iškeldinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. sausio 18 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti ir pagal nutartyje pateiktus išaiškinimus patikslinti ginčo šalis.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, nurodė, kad skunde turi būti nurodytas viešojo administravimo subjektas, kurio veiksmai ar priimtas aktas yra skundžiamas. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, pažymėjo, kad pareiškėja skunde argumentuotai nenurodė, kodėl atsakovais byloje įtraukė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybę. Pareiškėja, teismo vertinimu, taip pat nenurodė, kurios valstybės institucijos ir kokiais veiksmais galimai darė žalą pareiškėjos sveikatai. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad gali prašyti atlyginti žalą iš tų institucijų, kurios galimai pažeidė pareiškėjos teises ir jos atžvilgiu atliko galimai neteisėtus veiksmus, bei sprendė, kad iš pareiškėjos skundo turinio negalima nustatyti, kokiais veiksmais jos nurodomi atsakovai galimai darė žalą pareiškėjos sveikatai.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kompetencijai priklauso valdyti akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ triukšmo šaltinius, prižiūrėti, ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla nepažeidžia asmens teisės į sveiką ir švarią aplinką, vykdyti ir įgyvendinti įstatymus, susijusius su žmogaus teisių apsauga nuo neigiamo aplinkos poveikio. Taigi pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija valdo triukšmo šaltinius ir turi tiesioginę pareigą užtikrinti asmens teisę į švarią ir sveiką aplinką, o tuo atveju, jeigu ši pareiga pažeidžiama, atsakomybė kyla valstybei. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija įgyvendina valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ teises ir pareigas, o viena iš pareigų yra garantuoti asmens teisę į sveiką ir švarią aplinką. Pareiškėja patikslino, kad atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai taip pat pasireiškė neteisėtu neveikimu, nevykdant bendrosios pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, t. y. nevykdant žmogaus teisės į švarią ir sveiką aplinką užtikrinančių teisės aktų (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų žmogaus teises į švarią ir saugią aplinką užtikrinančių teisės aktų).

Pareiškėja pažymėjo, kad reikalauja iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos miesto savivaldybės solidariai priteisti pareiškėjos patirtą neturtinę žalą (100 000 Eur), kadangi yra padaryti ilgalaikiai pažeidimai, ilgą laiką trikdomas pareiškėjos miegas, apribota galimybė nevaržomai naudotis jai priklausančiu butu ir sukelti kiti nepatogumai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas suformuluotas netinkamai, nepatikslintos šalys, nekonkretizuoti valstybės institucijų neteisėti veiksmai arba neveikimas, kuriais jai padaryta neturtinė žala, nenurodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepagrįstas prašomo priteisti žalos atlyginimo dydis, todėl teismas negali skundo priimti nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja neginčija jokių nurodomų institucijų sprendimų viešojo administravimo srityje, ir atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi nurodytų trūkumų nepašalino, sprendė, kad pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas laikytini nepaduotais.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja siekia, jog jai būtų priteistas 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl ūkio subjektų keliamo triukšmo Klaipėdos uosto teritorijoje, pažeistos teisės į švarią ir saugią aplinką, kurią, pareiškėjos manymu, turėtų užtikrinti skunde nurodomi atsakovai. Teismas pažymėjo, kad asmenims, kurie kreipiasi į teismą dėl pažeistų konstitucinių teisių į sveiką ir švarią aplinką gynimo, šių teisių apsauga teismo turi būti užtikrinama taikant civilinius (privatinės teisės) gynimo būdus. Ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo, neužtikrinus teisės į švarią ir sveiką aplinką, yra civilinio pobūdžio ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neginčija jokių nurodomų institucijų sprendimų viešojo administravimo srityje, taip pat nepagrįstai nurodė, kad reikalavimas suformuluotas netinkamai, nepatikslintos šalys, nekonkretizuoti valstybės institucijų neteisėti veiksmai arba neveikimas.

Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. gegužės 28 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją (skundui suteiktas registracijos Nr. 11-382). Šiame skunde pareiškėja nurodė, kad kenčia nuo traukinių ir uosto krovos keliamo triukšmo. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija priėmė sprendimą Nr. 2-15144 ir pareiškėjos skundą Nr. 11-382 persiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Pareiškėja pažymi, kad skundas Nr. 11-382 buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui kaip priedas prie skundo ir tai rodo, jog pareiškėja inicijavo teisminę procedūrą skundu Nr. 11-382. Be to, pareiškėja pažymi, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, persiųsdama skundą nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybei, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai ir pažeidė bendrąją pareigą rūpintis žmonėmis, o pats skundo persiuntimas ir jo nenagrinėjimas suponavo Susisiekimo ministerijos neveikimą.

Pareiškėjos teigimu, neturtinė žala kildinama iš to, kad pareiškėja daug metų gyvena šalia uosto ir geležinkelio bėgių, kuriais važiuoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukiniai, o uosto triukšmą sukelia uosto įmonės, kurias valdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Pareiškėja pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos skundo Nr. 11-382 persiuntimas ir administracinės procedūros nepradėjimas dėl tos priežasties, kad (duomenys neskelbtini), gyventojų problema yra ne Susisiekimo ministerijos kompetencija, įrodo šios institucijos neteisėtus veiksmus, neveikimą ir tokiu neveikimu Susisiekimo ministerija pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjos vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, ir mano, jog šis ginčas kilo taikant viešojo administravimo teisės normas ir yra kilęs viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009 ir kt.). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Antra vertus, priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. sausio 18 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas pareiškėjai pasiūlė patikslinti skundo aplinkybes bei skunde atsakovu nurodyti Lietuvos valstybę, o jos atstovu ar atstovais nurodyti konkrečias valstybės institucijas, kurių galimai neteisėti veiksmai pareiškėjai sukėlė žalą, t. y. subjektus, kurie valdo triukšmo šaltinius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad skundo trūkumų šalinimo institutu, skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas, turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ numatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Pareiškėja S. Š. pateikė teismui patikslintą skundą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslintą skundą, 2019 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjai nepašalinus teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartyje nurodytų trūkumų, skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamąsias dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti. Tinkamai nurodyti skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, pagal juos nustatomos tinkamos proceso šalys ir t. t.

Be to, nagrinėjamu atveju reikšmingas ir ginčo pobūdis: ginčai dėl žalos atlyginimo paprastai yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai sprendžia tik bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi, Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, šie aspektai turi būti aptarti ir teismui teikiamame skunde dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos skundo reikalavimas suformuluotas netinkamai, taip pat kad nepatikslintos šalys: kaip matyti iš pareiškėjos skundo, pateikto šalinant teismo nutartimi nustatytus trūkumus, jame nurodytos tiek šalys, tiek reikalavimas, kuris yra aiškus (priteisti pareiškėjai iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos miesto savivaldybės solidariai 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti), todėl nėra pagrindo teigti, kad procesinis dokumentus šiuo aspektu neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Taip pat teisėjų kolegija mano, kad kiti teismo nutartyje nurodyti skundo pagrindo trūkumai nėra tokie, kad darytų bylos pradėjimą negalimu: viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, šie aspektai turi būti aptarti ir teismui teikiamame skunde dėl žalos atlyginimo. Taigi, asmeniui teikiančiam skundą dėl žalos atlyginimo, tenka pareiga nurodyti viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus ar neveikimą, su kuriuo / kuriais siejamas prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimas. Nors šiuo aspektu pareiškėjos skundas nėra visiškai aiškus, visgi iš jo (skundo) turinio galima būtų spręsti, kad prašomos atlyginti žalos atsiradimą pareiškėja sieja: su Susiekimo ministerijos, įgyvendinančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcininko – Lietuvos Respublikos – teises ir pareigas, ir valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ savininko teises ir pareigas, kuriai pareiškėja skundėsi dėl šių įmonių veiklos ir kuri jos skundą eilinį kartą persiuntė nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu (ilgą laiką žinodama problemą, ignoruoja pareiškėjos skundus, nepradeda administracinių procedūrų); su Susiekimo ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės pareigos organizuoti gyventojų iškeldinimą iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nevykdymu. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos (ABTĮ 50 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas yra tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartis naikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties pastaba, kad ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo, neužtikrinus teisės į švarią ir sveiką aplinką, yra civilinio pobūdžio ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, yra itin bendro pobūdžio ir neįpareigojanti: bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos S. Š. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė