2020-07-31 Nr. CB-8703-2-47-3-00549-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3762

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00549-2019-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. liepos 27 d. gautu atsakovo R. L. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas R. Litvinas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi pakeista Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami bendravimo tvarką, nepaisė aplinkybės, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje ir patvirtino ieškovės pateiktą vaiko lankymo grafiką. Atsakovui fiziškai nėra galimybės grįžti tokiu laiku ir aplankyti vaiko, kaip numatyta teismo nutartyje. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kur apibrėžta, jog teismas turi pareigą nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Teismai netinkamai vykdė pareigą rinkti įrodymus. Teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir pats aktyviai rinkti su byla susijusią medžiagą, įsitikinti šalių sąžiningumu, apklausti patį vaiką, patikrinti kitas faktines aplinkybes. Teismai neapklausė nei vaiko, nors vaikui 11 m., nei motinos. Teismas priėmė paviršutinišką sprendimą, neištyręs visų esamų aplinkybių ir įrodymų, todėl sprendimas teisiškai nepagrįstas, nelogiškas ir neteisėtas. Teismas, nenustatydamas atsakovui galimybės bendravimą su dukra perkelti ar kompensuoti kitu laiku, jei neišeitų susimatyti nustatytu grafiku, neužtikrino, kad vaiko ir tėvo bendravimas būtų maksimalus.

Susipažinusi su atsakovo kasaciniu skundu, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas netinkamas materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimas bei taikymas ir nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasaciniame skunde išsamiai nepagrįsta teisės aiškinimo ar taikymo problema, kuri šioje byloje būtų esminė, lėmusi neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir kurios nagrinėjimas kasaciniame teisme būtų svarbus ne tik šiai konkrečiai bylai, bet ir vieningos teismų praktikos formavimui. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl pateiktą kasacinį skundą atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, teisėjų atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovui R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 29 d. per mokėjimo „Perlas“ terminalą sumokėtą 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) ir 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, iš viso 125 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas