Legislator Case Law & Legislation
b7e498f0-8ece-400a-a66e-e072d582a5ee AI generated

b7e498f0-8ece-400a-a66e-e072d582a5ee · Kauno apylinkės teismas

Case Number b7e498f0-8ece-400a-a66e-e072d582a5ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

šalyje turi būti paskelbta karo padėtis, ar nepaprastoji padėtis, ar ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio arba nepraėjo 28 dienos po pabaigos; VSAT neturi būti nustačiusi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kuomet privalo (turi pareigą) priimti sprendimą apgyvendinti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje;

Legislator headnote

AI generated

b7e498f0-8ece-400a-a66e-e072d582a5ee · Kauno apylinkės teismas: Teikimo gavimo metu galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr.517 Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Procesinio sprendimo kategorija 50Administracinė byla Nr. A20.-262-1009/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00253-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 51.1; 55.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, susipažinusi su pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo rašytinio proceso tvarka spręsdama priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose elektroniniu paštu gautas pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimas, kuriuo pareiškėjas prašo paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę Irako Respublikos piliečiams Zainab R. A. ir jos nepilnamečiams vaikams Malk A. C., Q. A. C., Y. A. C., Y. A. C..

Teikimą atsisakytina priimti.

Teikimo gavimo metu galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr.517 Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo paskyrimo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatomis.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1408 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Taigi šiuo atveju Valstybės sienos apsaugos tarnyba prašymu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo į teismą Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje nustatytu pagrindu gali kreiptis tik esant šių sąlygų visumai:

1. šalyje turi būti paskelbta karo padėtis, ar nepaprastoji padėtis, ar ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio arba nepraėjo 28 dienos po pabaigos;

2. VSAT neturi būti nustačiusi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kuomet privalo (turi pareigą) priimti sprendimą apgyvendinti užsienietį ar prieglobsčio prašytoją šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3. nenustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai.

Nagrinėjamoje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipėsi į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nepriėmusi sprendimo apgyvendinti šioje byloje suinteresuotus asmenis 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tačiau su tokia pareiškėjo pozicija teikimą nagrinėjantis teismas sutikti negali.

Sutinkamai su Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, turi būti įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiame Migracijos departamento sprendime, nustatyta, kad šioje byloje suinteresuoti asmenys neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Iš 2022 m. vasario 15 d. Migracijos departamento sprendimo matyti, kad nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkto pagrindai, t. y. tai, kad užsieniečiai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Taip pat iš bylos duomenų bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad jie neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės atitinka įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus.

Pažymėtina, kad 2022 m. vasario 15 d. Migracijos departamento sprendimu Z. R. A. jau yra apribota teisė judėti šešiems mėnesiams nuo minėto sprendimo priėmimo dienos. Byloje duomenų apie tai, kad šis sprendimas būtų panaikintas ar apskųstas nėra, todėl akivaizdu, kad judėjimo Z. R. A. jau ir taip yra apribota.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimą Nr.517, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, ir esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytus pagrindus, o būtent 2, 3 p. numatytus pagrindus: Valstybės sienos apsaugos tarnyba turėjo pareigą, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalimi, priimti sprendimą apgyvendinti šioje byloje suinteresuotus asmenis 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokią pareigą įsakmiai Įstatymu nustatė įstatymo leidėjas, nesuteikiant Valstybės sienos apsaugos tarnybai, esant nurodytoms aplinkybėms, diskrecijos teisės, t. y. teisės pasirinkti priimti kokį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikimą priimti atsisakytina.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Pareiškėjo skundas teismui atsiųstas elektroniniu paštu ir teisme gautas 2022 m. kovo 18 d.

ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, išskyrus Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Aprašo 8–91 punktuose nustatytos išimtys susijusios su procesinių dokumentų pateikimu administracinių nusižengimų bei baudžiamosiose bylose. P. A. 4 punktą, asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Aprašo 5 punkte numatyta, jog jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (5.1 punktas); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (5.2 punktas).

Išdėstytų teisės aktų nuostatų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad asmenys, norėdami teikti teismui procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, privalo tai daryti, laikydamiesi teisingumo ministro nustatytos tvarkos, t. y. naudodamiesi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, o jeigu skundą siunčia faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (pvz. elektroniniu paštu), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi pateikti skundo originalą (ABTĮ 23 straipsnio 7 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 1408 straipsnio 7 dalimi, 14020 straipsniu teismas

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė