b7e1d718-3500-41ce-a3eb-2afe56be8dde · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1893-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20491-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo O. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1279-920/2014 pagal ieÅ¡kovo O.

P. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Vilniaus Å eba“ dėl darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojÄ atleidžiant iÅ¡ darbo ir LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr.DGKS-1673 dalies panaikinimo ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-11-29 sprendimÄ Nr. DGKS-1673 dalyje dėl dienpinigių, virÅ¡valandinio darbo, neturtinės žalos, darbo Å¡eÅ¡tadieniais ir Å¡venčių dienomis, iÅ¡laidų kurui ir automobilio remontui priteisimo, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 15515 Lt dienpinigius, 3258 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už virÅ¡valandinį darbÄ , 2142,72 Lt už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais ir Å¡venčių dienomis, 1738 Lt iÅ¡laidas kurui ir automobilio remontui už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-09-30, vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir 0,07 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , 2000 Lt neturtinę žalÄ , 6 proc. procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad 2011-08-17 ieÅ¡kovas ir UAB "Vilniaus Å eba" sudarė Darbo sutartį Nr. 6/2011 D, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti į UAB „Vilniaus Å eba" specialiųjų darbų vadovo pareigose. IÅ¡ darbo ieÅ¡kovas buvo atleistas pagal LR DK 127 str. 2 d. nuo 2013-09-30. Atsakovas 2012-2013 m. laikotarpiu siuntė ieÅ¡kovÄ Ä¯ komandiruotes Baltarusijoje, Svetlogorske, kur buvo statomas prekybos centras „Beriozki". Buvo sutarta, kad ieÅ¡kovui bus mokama 5000 litų į rankas bei dienpinigiai.

Tačiau atsakovas nuo 2013 m. balandžio mėn. nemokėjo su darbu susijusių iÅ¡mokų, iÅ¡skyrus 6 dolerius per dienÄ maistui. Todėl atsakovui nesumokėjus priklausančio darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, ieÅ¡kovas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ ir prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus Å eba" su darbu susijusias iÅ¡mokas – 37 654,44 litus, t. y. 15 515 Lt dienpinigių, 10 000 Lt darbo užmokesčio, 3258,72 Lt už virÅ¡valandinį darbÄ , 2142,72 Lt už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais ir Å¡venčių dienomis, 500 Lt delspinigių, 2500 Lt atostoginių, 1738 litai patirtų iÅ¡laidų kurui ir automobilio remontui, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ nuo 2013-09-30 už visÄ uždelsimo laikÄ , 2000 Lt neturtinės žalos.

Darbo ginčų komisija iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ 2013 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-1673, kuriuo nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus Å eba" ieÅ¡kovo naudai delspinigių - 306,72 Lt; vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ laikÄ atsiskaityti 1693,35 Lt; darbo užmokesčio už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis - 909,08 Lt ir 4483 dienpinigių. Su 2013 m. lapkričio 29 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-41673 dalyje, kurioje reikalavimai nepatenkinti iÅ¡ dalies ieÅ¡kovas nesutinka ir reiÅ¡kia ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o minėtus reikalavimus patenkinti.

IeÅ¡kovas teigia, kad viso ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovas buvo komandiruotėse 107 dienas, iÅ¡ kurių 89 dirbo objekte, 16 dienų dirbo Å¡eÅ¡tadieniais, 2 dienas Å¡venčių dienomis. Už tai, kad atsakovas nepaisė ieÅ¡kovo teisių, vis žadėjo sumokėti ir nesumokant uždirbto darbo užmokesčio, t. y. ieÅ¡kovÄ apgaudinėjant, jis patyrė finansinius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ . atsakovas UAB „Vilniaus Å eba" privalo atlyginti dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kilusiÄ neturtinę žalÄ 2000,00 Lt.

II.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paliko galioti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-11-29 sprendimÄ Nr. DGKS-1673, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo O. P. atsakovo UAB „Vilniaus Å eba" naudai 1900 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Dėl 15 515 Lt. dienpinigių priteisimo.

Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, t. y. į 519 komandiruočių dienų skaičių (t. I, b. l. 114-134, t. II, b. l. 20-23) bei LR finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116 patvirtintas Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normas vykstantiems į užsienio komandiruotes, kurios numato, kad Baltarusijos Respublikoje yra 145,00 Lt. dienpinigių norma, kad atsakovas ieÅ¡kovui per visÄ darbo sutarties galiojimo laikotarpį privalėjo sumokėti 75255 litus dienpinigių už 519 komandiruočių dienų (t.

I, b. l. 114-134, t. II, b. l. 20-23), o sumokėjo 72525 Lt. dienpinigių (t. II, b. l. 87-90, t. I, b. l. 59-60, 98-99, t. II, b. l. 24-73, 76-78). Teismas konstatavo, kad atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovui 2730 Lt. dienpinigių. Atsižvelgęs į tai, kad darbdavys (atsakovas) neskundė Darbo ginčų komisijos 2013-11-29 sprendimo Nr. DGKS-1673, teismas dalies dėl 4483 Lt. dienpinigių priteisimo, nemažino iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistÄ dienpinigių sumÄ . IeÅ¡kovo nurodytus argumentus dėl dalies piniginių sumų paskirties apmokėti komandiruotės bei kitas iÅ¡laidas (t.

II, b .l. 116-119), teismas vertino kaip nepakankamai įrodytus ir pagrįstus. Dėl užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ priteisimo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo kad ieÅ¡kovo darbo sutartyje nustatytos pareigos atitinka LR DK 150 str. 5 p. ir atsakovo Darbo tvarkos taisyklių 35.4 p. įvardinamų administracijos pareigÅ«nų sÄ vokas ir darbo funkcijas, todėl ieÅ¡kovo vykdytas darbas negali bÅ«ti laikomas virÅ¡valandiniu.Dėl užmokesčio už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais ir Å¡venčių dienomis priteisimo.

Teismas pripažino pagrįstomis Darbo ginčų komisijos 2013-11-29 sprendime Nr. DGKS-1673 iÅ¡vardintas aplinkybes bei motyvus, remiantis kuriais ieÅ¡kovo darbas poilsio ir Å¡venčių dienomis vertintas tiktai atsižvelgiant į įstatymo nustatytÄ formÄ atitinkančius dokumentus (LR CPK 114, 198 str.), t. y. statybos objekto vadovo A. A. pasiraÅ¡ytus 2013 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, todėl teismas Darbo ginčų komisijos 2013-11-29 sprendimo Nr. DGKS-1673 dalis dėl 909,08 Lt priteisimo paliko galioti.Dėl iÅ¡laidų kurui ir automobilio remontui.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui kompensuoti su komandiruote susijusias iÅ¡laidas nėra pagrindo, nes 2013-08-02 ir 2013-08-13, t. y. iÅ¡laidų susidarymo metu ieÅ¡kovas komandiruotėje nebuvo, jo komandiruotė baigėsi 2013-08-01. Teismas sutiko su Darbo ginčų komisijos 2013-11-29 sprendimo Nr. DGKS-1673 iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jis savo nuožiÅ«ra gali spręsti automobilio remonto klausimus, todėl sprendė, kad komisija pagrįstai ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl 1 738.00 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo atmetė (t.

I, b. l. 24).Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį ir 0.07% dydžio delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ priteisimo. Kadangi ieÅ¡kovas neginčijo atleidimo iÅ¡ darbo fakto bei pagrindo, teismas netenkino reikalavimo dėl priteisimo vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį. Teismas konstatavo, kad reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ ir 0.07% dydžio delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ priteisimo jau yra patenkinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-11-29 sprendimu Nr. DGKS-1673, todėl ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡ioje dalyje atmetė.Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas konstatavo, kad Darbo ginčų komisijos 2013-11-29 sprendimo Nr. DGKS-1673 įvykdymas yra pakankama satisfakcija ieÅ¡kovui už jo patirtÄ teisių pažeidimÄ , todėl reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.Dėl 6 proc. procesinių palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kinį atmetus, teismas ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 6 proc. procesinių palÅ«kanų priteisimo netenkino, tačiau iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui jo teisę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu priimti nutartį iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojui darbo užmokestį už visÄ laikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos tuo atveju, jei darbdavys nevykdytų teismo sprendimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 137–145) ieÅ¡kovas O. P. praÅ¡o panaikinti 2014-06-02 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti pilnai: panaikinti 2013-11-29 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ Nr.DGKS-1673 dalyje priteisimo dienpinigių; už virÅ¡valandinį darbÄ neturtinės žalos priteisimo, darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais ir Å¡venčių dienomis, už patirtas iÅ¡laidas kurui ir automobilio remontui, priteisti ieÅ¡kovui O.

P. iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus Å eba“ 15515 litų Lt dienpinigių, 3258 Lt už virÅ¡valandinį darbÄ , 2142,72 Lt už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais ir Å¡venčių dienomis, 1738 Lt už patirtas iÅ¡laidas kurui ir automobilio remontui už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį ir 0,07 % dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , 2000 Lt neturtinės žalos bei 0,7 proc. procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Dėl dienpinigių priteisimo: Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „Vilniaus Å eba“ darbo užmokestį, priedÄ už lauko sÄ lygas apskaitė atskirai, o dienpinigius skaičiavo atskirai, Å¡iuo atveju bÅ«tina vadovautis tiek atsakovo priimtais įsakymais, tiek teisės aktais reglamentuojančiais ginčo santykį. Skaičiuoti priteistinÄ sumÄ pagal 5000 litų sumÄ yra neįmanoma ir dėl to, kad atsakovas dienpinigius skaičiavo pagal savo priimtus įsakymus, kas atitinka teisės aktų reikalavimus, juos kartu subendrindamas su kitomis iÅ¡laidomis avansinėse apyskaitos.

Apeliantas mano, jeigu teismas laikė, kad 2013-04-23 darbdavys iÅ¡mokėjo dienpinigius ieÅ¡kovui į priekį, tai teismas sprendime turėjo pažymėti kokiu bÅ«du buvo atsiskaityta už 2012 m. spalio mėn. bei 2013 m. 01-03 mėnesius. Tačiau to teismas nenurodė, nenurodė ir atsakovas teismo posėdyje, kokie gi mokėjimo dokumentai patvirtina dienpinigių iÅ¡mokėjimÄ už 2012 m. spalio mėn. bei 2013 m. 01-03 mėnesius. Teismo sprendimo nepagrįstumÄ dėl dienpinigių mokėjimo 4 mėnesius į priekį avansu patvirtina ir tai, kad apskritai nebuvo aiÅ¡ku nei kada, nei kokiais mėnesiais ieÅ¡kovas buvo siųstas į komandiruotę.

Byloje pateikti įsakymai patvirtina, jog įsakymai dėl komandiruočių buvo priimti tik 2013-05-30, 2013-07-05.Teismas privalėjo iÅ¡analizuoti visas avansines apyskaitas 2011-2013 m. laikotarpiu, nes bÅ«tent dienpinigiai yra įtraukti į avansines apyskaitas kartu su kitomis ieÅ¡kovo turėtomis ir patirtomis iÅ¡laidomis, kurios nėra apmokėtos ieÅ¡kovui. Pateikti dokumentai prie avansinių apyskaitų patvirtina, kad papildomai atsakovas turėjo mokėti už kitas patirtas iÅ¡laidas, kurios yra darbo ginčų komisijos medžiagoje.Teismas visiÅ¡kai netyrė ir dėl to nepasisakė, kad atsakovas į darbo užmokesčio lentelę yra įtraukęs kaip dienpinigių iÅ¡mokėjimÄ 5000 JAV dolerių 2011-11-28 kasos iÅ¡laidų orderiu NR.134., 500 JAV dolerių iÅ¡mokėjimÄ 2011-08-24 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr.

9. Pačiuose orderiuose yra nurodyta, kad tai avansas komandiruotei, o ne dienpinigiai ar darbo užmokestis. Å ie orderiai prisegti prie 2011 m. avansinių apyskaitų, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad ieÅ¡kovas O. P. patyrė vien 2011metais dideles iÅ¡laidas, kurios ir buvo apmokėtos iÅ¡ Å¡ių pinigų. Teismas spręsdamas bylÄ nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintu „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 p. nuostata. Å is teisės aktas reiÅ¡kia, kad tarp darbdavio ir ieÅ¡kovo atsiskaitymas už pinigus, turėjo bÅ«ti ne vėliau vieno mėnesio bėgyje.

IÅ¡ pateiktų dokumentų akivaizdu, kad nei 2011 m. nei 2012 m., 2013 m., ieÅ¡kovui nebuvo permokėti jokie pinigai ir jis nieko nebuvo skolingas. Byloje nėra pateikta jokių buhalterinių dokumentų, iÅ¡ kurių teismas galėtų nustatyti dienpinigių permokėjimÄ ar skolas. Teismas visiÅ¡kai nevertino (l t. b. l. 103) atsakovo atsiųsto praneÅ¡imo, kuris neginčytinai įrodo skolos buvimÄ , faktÄ , kad su ieÅ¡kovu nebuvo atsiskaityta 2013 m. balandžio mėnesį ir jokie pinigai avansu nebuvo pravesti.Teismas ne tik, kad nevertino, jog atsakovas Å¡ioje byloje savo teisėmis naudojasi labai nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja teise, tačiau pats teismas motyvuodamas sprendimÄ , pažeidė LR CK 1.5 str.

įtvirtinus principus.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovui dienpinigiai už visus metus sumokėti ir permokėti ir pažymėjo, jogo iÅ¡laidų nepriteisia, nes ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kokiems konkrečiai su jo darbo pobÅ«džiu susijusiems darbams nurodytos lėšos buvo panaudotos.Apeliantas tvirtina, kad paties atsakovo pateikti dokumentai: įsakymai dėl komandiruočių, avansinės apyskaitos, mokėjimo pavedimai, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina faktÄ kad dienpinigiai ieÅ¡kovui buvo mokami, jie skaičiuojami buhalteriniuose dokumentuose ir turi bÅ«ti sumokėti.

Atsakovas jokiu bÅ«du negalėjo mokėti į priekį dienpinigių, kai dar nebuvo priimti įsakymai dėl komandiruočių.Pagal atsakovo pateiktÄ dienpinigių skaičiavimÄ (b. l.78 ) ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti sumokėta 15370 litų dienpinigių, kas beveik atitinka ieÅ¡kovo paskaičiuotÄ dienpinigių sumÄ . Pagal minėtus įsakymus ir sutinkamai su 2012-03-01 LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1K- 070 nuostatomis privalėjo mokėti darbdavys 145 litų dienpinigius per dienÄ kas sudaro 15515 litų (145 x 107d.-15 515 litai).

Tokiu bÅ«du, atsakovas vadovaudamasis 2012-03-01 LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1K-070 „Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užsienio komandiruotes“ nuostatomis privalėjo sumokėti ieÅ¡kovui po 145 Lt dienpinigių per dienÄ , tačiau atsakovas nėra sumokėjęs dienpinigių nei už vienÄ dienÄ . Todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 15 515 litų dienpinigių už ginčo laikÄ .Tiek teismas, tiek Darbo ginčų komisija akivaizdžiai netinkamai aiÅ¡kino tiek LR DK nuostatas ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius apmokėjimÄ už komandiruotes.

Netinkamai taikytas ir aiÅ¡kintas LR DK 220 str. nuostatos, kur įtvirtinta garantija, kad pasiųstiems į tarnybines komandiruotes darbuotojams per visÄ komandiruotės laikÄ paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos. Minėtos garantijos esmė yra atskleista 2004m. lapkričio 3d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, LR Vyriausybės 2003m. sausio 28 nutarimu Nr.99 patvirtintose komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklėse, bei 2012-03-01 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-070 patvirtintoje tvarkoje.

Å ių teisės aktų analizė vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, iÅ¡vadÄ kad turėjo bÅ«ti mokami dienpinigiai ieÅ¡kovui.Teismas, nepriteisdamas ieÅ¡kovui priklausančių su darbu susijusių darbo iÅ¡mokų pažeidė teisėtų lÅ«kesčių principÄ bei nukrypo nuo LAT praktikos. Dėl užmokesčio už virÅ¡valandini darbÄ ir darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais ir Å¡venčiu dienomis priteisimo. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl virÅ¡valandinio darbo. Ta aplinkybė, kad atsakovas darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose neužfiksavo ieÅ¡kovo dirbtų virÅ¡valandžių fakto negali bÅ«ti pagrindu neatlyginti ieÅ¡kovui už pradirbtus virÅ¡valandžius.

Svarbu yra tai, kad darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščių pildymas yra atsakovo pareiga. Todėl akivaizdu, kad atsakovas nenorėdamas ieÅ¡kovui sumokėti už virÅ¡valandžius, jų darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nefiksavo. FaktÄ , kad atsakovo pateikti darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiai yra neteisingi patvirtina tas faktas, kad ieÅ¡kovas ir kiti darbuotojai Baltarusijoje dirbo po 3 ir daugiau savaičių, o tuomet grįždavo į LietuvÄ .

Tuo tarpu pateiktuose žiniaraščiuose yra nurodomi, kad jie dirbo visus mėnesius. Teismas nevertino liudytojos R. A. parodymų, kuriais ji patvirtino aplinkybes apie tai, kad kiekvienÄ dienÄ ieÅ¡kovas dirbo 2 valandomis ilgiau, nei numatyta grafike ir įstatyme. Nepagrįstai atmestas reikalavimas priteisti darbo užmokestį už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais ir Å¡venčių dienomis, nes ieÅ¡kovas neginčytinai 18 dienų dirbo, todėl atsakovas turėjo sumokėti dvigubai darbo užmokesčio (LR DK 194 str.).

Nors Å¡alys buvo susitarę, kad nustatoma 5 dienų darbo savaitė, tačiau netgi darbo laiko ir apskaitos žiniaraščiai už 2013 m. 04- 07 mėnesius (l t. b. l. 28-31), kurie buvo pildomi A. A. ir siunčiami elektroniniu paÅ¡tu į LietuvÄ patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas dirbo ginčo laikotarpiu Å¡eÅ¡tadieniais, už kÄ turi bÅ«ti apmokėta LR DK nustatyta tvarka.Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 1738 Lt iÅ¡laidų priteisimo už patirtas iÅ¡laidas kurui ir automobilio remontui nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesi.

Teismas nepriteisė Å¡ių iÅ¡mokų, nes visos Å¡ios iÅ¡laidos yra įtrauktos į UAB „Vilniaus Å eba“ 2013-08-01 avansine apyskaita (prijungtos bylos 130-132 lapai), tik nėra apmokėjimo dokumentų, kas reiÅ¡kia, kad atsakovas jas gavo, priėmė ir įtraukė į apskaita ir parodė, kaip įmonės iÅ¡laidas, tokiu bÅ«du susimažindamas pelnÄ . Teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ , motyvuojant, kad remontuoti darbdavio automobilį yra ieÅ¡kovo pareiga ir, kad Å¡ios iÅ¡laidos pateiktos per vėlai ir pan.

Tokiu atveju, susiklostė tokia situacija, kad ieÅ¡kovo savo lėšomis patirtas iÅ¡laidas, atsakovas įsitraukė į savo bendrovės iÅ¡laidas ir Å¡ia suma praturtėjo. Turi bÅ«ti patenkintas reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už visa priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpi ir delspinigių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ne dėl ieÅ¡kovo kaltės su juo neatsiskaitė, teismas privalėjo priteisti ne tik nesumokėtas su darbu susijusias iÅ¡mokas, bet ir priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo laikÄ nuo 2013-09-30.Nepagrista sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos.

Atsakovas nepaisė ieÅ¡kovo teisių, su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, ieÅ¡kovÄ apgaudinėjo, elgėsi nesÄ Å¾iningai, darbo užmokestį iÅ¡mokėjo tik po atleidimo iÅ¡ darbo. Visi Å¡ie faktai patvirtina, kad ieÅ¡kovas patyrė finansinius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ . Už Å¡iuos iÅ¡gyvenimus atsakingas yra tik atsakovas, kuris privalo atlyginti dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kilusiÄ neturtinę žalÄ 2000 Lt.Apeliantas mano, kad Å¡iÄ bylÄ tikslinga nagrinėti žodine tvarka, kad kilus neaiÅ¡kumams dėl konkrečių skaičių butų galima paaiÅ¡kinti žodžiu.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 149–159) atsakovas UAB „Vilniaus Å eba“ praÅ¡o ieÅ¡kovo O.

P. apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014-06-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo O. P. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Dėl dienpinigių. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas ieÅ¡kovui turėjo sumokėti vien tik darbo užmokesčio ir dienpinigių už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013-09-30 už 25,5 mėnesio - 127 500 Lt, nes ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepateikė pagrindimo ir paskaičiavimo, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013-09-30 už 25,5 mėnesio turėjo sumokėti 127 500 Lt.

Atsakovo manymu, ieÅ¡kovas 127 500 Lt. sumÄ gavo 25,5 mėnesius padauginęs iÅ¡ 5 000 Lt, kuriuos ieÅ¡kovo teigimu atsakovas neva turėjo mokėti kas mėnesį. IeÅ¡kovo skaičiavimai yra netikslÅ«s, neaiÅ¡kÅ«s ir tai yra prielaidos.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nevykdė savo įrodinėjimo pareigos, t. y. nepateikė teisės aktų analizės, kurios pagrindu teigia, kad ieÅ¡kovui priklauso dienpinigiai, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Dėl virÅ¡valandinio darbo. Atsakovas nesutinka, kad ieÅ¡kovui turi bÅ«ti mokama už virÅ¡valandžius.

IeÅ¡kovo argumentai, kad vidaus darbo tvarkos taisyklės neegzistavo yra deklaratyvÅ«s. IeÅ¡kovui žinoma, jog buvo pateiktos atsakovo vidaus darbo taisyklės, kadangi jų kopija pateikta ir paties ieÅ¡kovo atstovei. Å ios taisyklės yra patvirtintos 2011-01-10 direktoriaus įsakymu Nr. 01/2011 B. Todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad vidaus darbo tvarkos taisyklių nėra - neatitinka tikrovės.Atsakovas sutinka su sprendimo motyvu, kad ieÅ¡kovo darbo sutartyje nustatytos pareigos atitinka LR DK 150 str. 5 p. ir atsakovo Darbo tvarkos taisyklių 354 p. įvardinamų administracijos pareigÅ«nų sÄ vokas ir darbo funkcijas, todėl ieÅ¡kovo vykdytas darbas negali bÅ«ti laikomas virÅ¡valandiniu.Dėl darbo Å¡eÅ¡tadieniais ir Å¡venčių dienomis.

Atsakovas nesutinka, su ieÅ¡kovo reikalaujamos 2 142,72 Lt sumos už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais ir Å¡venčių dienomis dydžiu. IeÅ¡kovo pateikti 2013 m. balandžio mėn. ir 2013 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nelaikytini UAB “Vilniaus Å eba” dokumentais, kuriais remiantis bÅ«tų galima apskaičiuoti Å¡eÅ¡tadieniais ir Å¡venčių dienomis dirbtÄ darbo laikÄ , nes jie nėra pasiraÅ¡yti įgalioto asmens.Dėl patirtų iÅ¡laidų kurui ir automobilio remontui.

Atsakovas nesutinka, kad jis turėtų mokėti ieÅ¡kovui už automobilio remontÄ . IeÅ¡kovas neįrodė, kad jis gali savo nuožiÅ«ra spręsti automobilio remonto klausimus, neįrodė, kad automobilio N. P. (val. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai atlikti Atsakovo nurodymu ir su juo suderinus. Be to, ieÅ¡kovo pateikta avansinė apyskaita nėra patvirtinta atsakovo įgalioto asmens. Dėl delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ laikÄ atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, jog “vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neginčija atleidimo iÅ¡ darbo fakto bei pagrindo, todėl tenkinti nurodytÄ reikalavimÄ nėra pagrindo.” Reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ ir 0,07 proc. dydžio delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ priteisimo jau yra patenkinti Darbo ginčų komisijos.Dėl procesinių palÅ«kanų.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde suformulavo naujÄ reikalavimÄ , kurio nebuvo suformulavęs pirmos instancijos teisme ar Darbo ginčų komisijoje. IeÅ¡kovas reikalauja priteisti 0,7 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. CPK 312 str. įtvirtintas draudimas kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, jeigu jie nebuvo pareikÅ¡ti pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 0,7 proc. dydžio procesines palÅ«kanas atmestinas jau vien Å¡iuo pagrindu.

Be to, ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrindžia praÅ¡omų procesinių palÅ«kanų dydžio.Dėl neturtinės žalos. IeÅ¡kovas ne tik nenurodė kokia konkrečiai neturtinė žala jam buvo padaryta, nepateikė jokių žalÄ pagrindžiančių įrodymų, bet ir neįrodinėjo civilinės atsakomybės sÄ lygų, kurias bÅ«tina nustatyti norint priteisti neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovo nurodyti motyvai yra deklaratyvÅ«s ir atmestini. Atsakovo manymu nėra bÅ«tina skirti nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Ginčo atveju žodinis bylos nagrinėjimas tik didins bylinėjimosi iÅ¡laidas. III.             Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Apeliantas mano, kad bylÄ bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes kilus neaiÅ¡kumams bÅ«tų galima apie juos žodžiu paaiÅ¡kinti. Atsižvelgdama į tokiÄ apelianto iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ teisėjų kolegija pažymi, kad pagal C P K 321 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus C P K 322 straipsnyje numatytas iÅ¡imtis, t.y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi civilinio proceso įstatyme įtvirtinta bendrÄ ja bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykle, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka ( C P K 321 straipsnio 1 dalis) konstatuoja, kad bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, Å¡alys procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė savo motyvuotus ir iÅ¡samius argumentus, nagrinėjant bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka įrodymai tiriami pagal tas pačias įrodymų tyrimo taisykles, kurias nustato civilinio proceso kodeksas.

Taigi, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra teisinio pagrindo.Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

          Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.          Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas pas atsakovę dirbo nuo 2011m. rugpjūčio 17d. specialiųjų darbų vadovu pagal Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį Nr. 6/2011 D. IeÅ¡kovas nuo 2013m. rugsėjo 30d. atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Tarp Å¡alių byloje iÅ¡kilo ginčas dėl dienpinigių, darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ , dėl užmokesčio už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais ir Å¡venčių dienomis priteisimo, dėl iÅ¡laidų kurui ir automobilio remontui, dėl vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ priteisimo ir neturinės žalos bei procesinių palÅ«kanų priteisimo.

           Apeliantas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės kelia byloje neteisingų faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų pakankamumo bei netinkamo įrodymų įvertinimo priimant teismo sprendimÄ klausimÄ . Teisėjų kolegija apelianto apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.           Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas sprendimÄ nepažeidė darbo teisiniuose santykiuose įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tais reikalavimais.            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

           Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 15515 Lt dienpinigių nustatė, kad Å¡alys sudarydamos darbo sutartį sutarė, kad ieÅ¡kovo darbas bus atliekamas kelionėje, lauko sÄ lygomis, bus susijęs su važiavimu ir kilnojamojo pobÅ«džio ( Darbo sutarties 1. 3 punktas). Pagal darbo sutarties 3 punkto sÄ lygÄ darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui ne mažiau MMA dydžio mėnesinį darbo užmokestį vienÄ katrÄ per mėnesį nuo 10 iki 15 mėnesio dienos ir Å¡alys nustatė, kad darbo dienos ( pamainos, darbo savaitės) trukmė – 8 val., penkių darbo dienų savaitė.

Teismas įvertinęs ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ Â bei byloje pateiktus darbdavio įsakymus dėl komandiruočių padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo siunčiamas į komandiruotes ir todėl jam pagal DK 220 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas turėjo bÅ«ti mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruotės iÅ¡vykimu turėtos iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija tokiai argumentacijai pritaria ir jÄ laiko teisinga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieÅ¡kovo iÅ¡kelto reikalavimo pagrįstumÄ pagrįstai rėmėsi faktais, kuriuos nustatė L R Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija priimdama 2013m. lapkričio 29d. sprendimÄ dėl ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtų 18855 Lt, kas sudarė 7678 Lt darbo užmokestį ir 11177 Lt dienpinigių iÅ¡mokėtų avansu.

Ä®vertinus tai, ieÅ¡kovui jau minėtu darbo ginčų komisijos sprendimu buvo priteista 4483 Lt dienpinigių. Apylinkės teismas iÅ¡vados aptartu klausimu yra pakankami argumentuotos ir motyvuotos ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Spręsdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas įvertino ir ieÅ¡kovo bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, kuriais jis įrodinėjo dalies dienpinigių sumokėjimo faktÄ bei atsižvelgdamas į atsakovo argumentacijÄ , o taip pat įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumÄ padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ir atsakovo sutartas darbo užmokestis kartu su dienpinigiais sudarė 5000 Lt sumÄ .

Teismas remdamasis raÅ¡ytiniai įrodymais konstatavo aplinkybes, kad į 519 komandiruočių dienų skaičių bei L R Finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116 patvirtintas Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normas, vykstantiems į užsienio komandiruotes, kurios nustato, jog Baltarusijos Respublikoje yra 145 Lt dienpinigių norma, atsakovas ieÅ¡kovui per visÄ darbo laikotarpį pagal Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį privalėjo sumokėti 75255 Lt dienpinigių, o sumokėjo už 519 komandiruočių dienų tokiÄ pačiÄ sumÄ .

Ä®vertinus visus duomenis byloje ir pagal ieÅ¡kovo iÅ¡keltÄ reikalavimÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas buvo neapmokėjęs ieÅ¡kovui tik 2730 Lt dienpinigių. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2013m. lapkričio 29d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS -1673, kuriuo buvo priteista 4483 Lt iÅ¡ atsakovo neskundė nemažino ieÅ¡kovui jau priteistos dienpinigių sumos ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl dienpinigių priteisimo pagrįstai atmetė palikdamas galioti darbo ginčų komisijos 2013m. lapkričio 29d. sprendimÄ Nr. DGKS-1673.          Atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ apylinkės teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo darbo sutartyje sulygtos pareigos atitinka D K 150 straipsnio 5 dalyje ir atsakovo Darbo tvarkos taisyklių 35. 4 punkte nurodytų nuostatų, dėl jų priskyrimo administracijos pareigÅ«nų sÄ vokai bei atliekamos darbo funkcijoms.

Apeliacinis teismas akcentuoja, kad tokia iÅ¡vada yra teisinga ir atitinka DK 150 straipsnio 5 punkte nurodytoms nuostatoms.           Šalys sudarydamos darbo sutartį sutarties 5 punkto sÄ lyga nustatė darbo dienos ( pamainos, darbo savaitės) 8 val. trukmę, penkių darbo dienų savaitėje. Teismas spręsdamas ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo dėl darbo užmokesčio už darbÄ Å¡eÅ¡tadieniais ir Å¡venčių dienomis pagrįstumÄ atkreipė dėmesį, kad byloje pateiktas 2013m. balandžio mėn., o taip pat kitų mėnesių atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose atsispindi ieÅ¡kovo darbo laikas yra nepasiraÅ¡yti statybos objekto vadovo ir spręsdamas bylÄ tokiais įrodymais nesirėmė.

Nustatęs tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo ir turėjo pagrindÄ palikti galioti Darbo ginčų komisijos 2013m. lapkričio 29d. sprendimo dalį dėl 909,08 Lt piniginio reikalavimo priteisimo ieÅ¡kovui.            IeÅ¡kovas kitu pareikÅ¡tu reikalavimu ginčijo darbo ginčų komisijos sprendimÄ dėl 1738 Lt nepriteisimo ieÅ¡kovui už iÅ¡laidas kurui ir automobilio remontui. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl Å¡io reikalavimo nustatė ginčui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, kad 2013m. rugpjūčio 2d. ir 2013m. rugpjūčio 13d. ieÅ¡kovas komandiruotėje nebuvo, nes jo komandiruotė nurodytomis dienomis jau buvo pasibaigusi.

Apylinkės teismas sutiko su darbo ginčų komisijos motyvacija, kad ieÅ¡kovas dirbdamas komandiruotėse ir naudodamas tarnybinį transportÄ savo nuožiÅ«ra be atsakovo suderinimo negalėjo spręsti automobilio remonto klausimų bei, kad atlikti automobilio N. P. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai nebuvo suderinti su atsakovu. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis nustatytomis aplinkybėmis neturi teisinio pagrindo, nes jos padarytos remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra paneigtos nei ieÅ¡kovo pateiktais procesiniais dokumentais pirmosios instancijos teisme, nei pateiktu apeliaciniu skundu.

           Darbo ginčų komisija ieÅ¡kovo ginčijamu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui dalį vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ir 0,07 proc. dydžio delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ . Pirmosios instancijos teismas tikrindamas tokį darbo ginčo komisijos sprendimÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad aptartas ieÅ¡kovo reikalavimas jau yra patenkintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo padaryta iÅ¡vada yra teisinga ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.           DK 250 straipsnis numato, kad darbo sutarties Å¡alys privalo viena kitai atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinė žala pripažįstama tada, kai jÄ darantys veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumo trukmę. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti motyvuodamas tuo, kad atsakovas ieÅ¡kovÄ apgaudinėjo ir dėl to pastarasis patyrė finansinius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ .

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes sprendė, kad ginčijamo darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymas yra pakankama satisfakcija ieÅ¡kovui už jo patirtÄ teisių pažeidimÄ ir pareikÅ¡to reikalavimo netenkino. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia teismo padaryta iÅ¡vada yra teisinga ir neprieÅ¡tarauja teismų formuojamai teisminei praktikai.          Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytÄ argumentacijÄ , byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl apeliacinį skundÄ tenkinti ir pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ panaikinti nėra teisinio pagrindo.         Pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį teismo sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ apeliacinio skundo argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).           Atmetus apelianto apeliacinį skundÄ iÅ¡ jo pagal CPK 93 straipsnio 3 dalies, CPK 98 straipsnio taisykles priteistinos atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.

          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, nutaria:         Apeliacinį skundÄ atmesti.         Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .         IÅ¡ ieÅ¡kovo O. P. priteisti atsakovui UAB „Vilniaus Å eba“ 1800 Lt ( 521,32 EUR) bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos teisėjai                                                           Galina Blaževič                                                                         Algimantas Kukalis                                                                         Arvydas Žibas