A-662-3113-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-3113/2012

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05396-2009-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo A. Š. 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 2-1442-(2.20) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Teigė, kad skundžiamas Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Paaiškino, kad nors atlikti statybos darbai formaliai yra savavališki, tačiau jie nebuvo atlikti grubiai pažeidžiant statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, katilinės priestatui statyti buvo gautas statybos projektavimo sąlygų sąvadas, parengtas techninis projektas, jis suderintas, priestatas pastatytas prie gyvenamojo namo nuosavybės teise priklausančio pareiškėjui, priestatas nesiriboja su kaimyniniais sklypais, priestate yra vidaus dujotiekis, pajungta šildymo sistema.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Skyrius, atsakovas) atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad po Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34, ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo (Valstybės žinios, 2006, Nr. 116-4402) įsigaliojimo (nuo 2006 m. spalio 31 d.), nebeliko juridinio pagrindo įteisinti savavališką statybą. Pagal šio įstatymo 15 straipsnį, iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Taigi šiuo atveju taikytina Statybos įstatymo redakcija, galiojusi savavališkos statybos akto surašymo dieną – 2009 m. balandžio 29 d. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos gali: pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę arba kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas minėtas sprendimas. Nurodė, kad pareiškėjas neginčijo, jog vykdė savavališką statybą. Teigia, jog pareiškėjas, turėdamas tik projektavimo sąlygų sąvadą, parengtą ir su kompetentingomis institucijomis suderintą techninį projektą, tačiau neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, iš viso negalėjo pradėti vykdyti jokių statybos darbų. Nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai apeliuoja į 2002 metais katilinės priestato statybos metu galiojusio Statybos įstatymo redakciją, kuri numatė savavališkos statinių įteisinimo galimybę. Pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo siekį įteisinti savavališką statybą, tai jau suponuoja tokio pažeidimo pripažinimą.

Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Skyrių su prašymu panaikinti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, motyvuodamas tuo, kad gautas statybą leidžiantis dokumentas – 2011 m. spalio 7 d. rašytinis pritarimas statinio projektui. Paaiškino, kad 2012 m. sausio 5 d. atsakovas parengė atsakymą Nr. 2D-241, kuriuo informavo, kad 2012 m. sausio 3 d., dalyvaujat pačiam pareiškėjui, buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio metu nustatyta, jog 2009 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos akte Nr. 20 užfiksuoti du savavališkai pastatyti priestatai prie gyvenamojo namo rytinio ir vakarinio fasado yra nenugriauti. Taip pat nustatyta, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 7 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 85/29-RP/l 1 suteikta teisė statyti naują I grupės nesudėtingą pagalbinio ūkio pastatą ir atlikti gyvenamojo namo paprastąjį remontą, tačiau nesuteikta teisė statyti savavališkos statybos akte Nr. 20 nurodytus du priestatus prie gyvenamojo namo. Šio statinio projekto grafinėje dalyje „Genplanas“ brėžinyje, lapas Nr. 1 sutartiniais žymėjimais numatyta nugriauti esantį gyvenamojo namo priestatą vakarų fasado pusėje, o lape Nr. 3 gyvenamojo namo priestato rytinėje pusėje statyba nenumatyta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino ir įpareigojimo nepanaikino. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo priestatus statė neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, tokio dokumento neturi ir iki šiol, 2009 m. balandžio 29 d. savavališka statyba konstatuota pagrįstai ir 2009 m. gegužės 11 d. įpareigojimas Nr. 2-1442-(2.20) nugriauti priestatus yra visiškai pagrįstas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijos, galiojusios ginčijamo sprendimo priėmimo metu (nuo 2006-10-21 iki 2010-10-01), 28 straipsnio 2 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas ir Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR „Statybos sustabdymas“) 20, 20.1 punktus ir pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi statybos techninio reglamento 20.1.1.1. papunkčio reikalavimais, taip pat Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2009 m. gegužės 11 d. priėmė skundžiamą Sprendimą. Nurodė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. IG2 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR „Statybos rūšys“) 9.5. punktą ir laikė, kad atlikti statybos darbai vertinami kaip rekonstrukcija, nes atlikti darbai neatitinka paprastojo remonto sąvokos ir, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, statybos leidimas yra privalomas. Pažymėjo, kad STR „Statybos sustabdymas“ 16.1 punkte nustatyta pareiga, esant savavališkos statybos faktui, surašyti savavališkos statybos aktą. Toks atsakovo reikalavimas yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jis yra teisėtas ir negali būti panaikintas. Vertino, kad skundžiamą 2009 m. gegužės 11 d. Sprendimą atsakovas faktiškai ir juridiškai pagrindė, taip priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pareiškėjo argumentai dėl galimumo įteisinti savavališką statybą buvo pripažinti nepagrįstais. Kadangi pareiškėjas siekė įsiteisinti savavališką statybą, teismas toliau išdėstė savavališkos statybos įteisinimo tvarkos aspektus. Nurodė, kad Statybos įstatymo (akto redakcija galiojanti nuo 2012-01-01 iki 2012-07-01) 2 straipsnio 71 punkto pastabose nurodyta, jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos;

šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Pagal šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, užfiksavus savavališkos statybos faktą yra nustatomas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių terminas įvykdyti reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius, per kurį asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Šiuo konkrečiu atveju duomenų, kad pareiškėjas savo noru kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl iki minėto Statybos įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, byloje nebuvo ir teismas tokių duomenų nenustatė. Faktinės bylos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas, žinodamas naują Statybos įstatymo Nr. XI-992 redakciją, nesinaudojo teise kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas pasirinko teisminį savo teisių gynimo būdą, tačiau dabartinį savo norą ir siekį realizuoti teisę - įteisinti savavališkas statybas, pareiškėjas gali įgyvendinti tik vadovaudamasis minėta Statybos įstatyme nustatyta tvarka, savo iniciatyva kreipdamasis į savivaldybės administraciją dėl ginčo savavališkos statybos įteisinimo, o ne siekdamas panaikinti sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kuris priimtas vadovaujantis savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusia Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi.

Pareiškėjas savo teisę - įteisinti savavališką statybą - gali realizuoti kreipiantis į atsakovą įstatymų nustatyta tvarka.

Atkreipė dėmesį į tai, kad kreipdamasis dėl savavališkos statybos įteisinimo pareiškėjas turi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę prašyti, esant svarbioms priežastims, pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą (dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo). Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, ar dėl atsisakymo jį pratęsti, asmuo gali kreiptis į teismą. Nurodė, kad teismas, nagrinėjantis bylą, pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą gali įpareigoti pareiškėją per nustatą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėjo, jog tokia teismo teisė nėra neribojama. Ji turėtų būti vertinama kartu su to paties straipsnio 4 dalies nuostatomis. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodoma įstatymo nuostata (dėl savavališkos statybos įteisinimo) gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tam yra visos ankščiau nurodytos sąlygos. Teismas vertino, kad iš Klaipėdos miesto savivaldybės 2011 m. spalio 7 d. išduoto rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. 85/29-RP/11 matyti, jog pareiškėjui suteikta teisė statyti naują I grupės nesudėtingą pagalbinio ūkio pastatą ir atlikti gyvenamojo namo paprastą remontą, tačiau nesuteikta teisė statyti ginčijame akte nurodytus du priestatus prie gyvenamojo namo. Taip pat statinio projekto grafinėje dalyje „Genplanas“ brėžinyje sutartiniais žymėjimais numatyta nugriauti esantį gyvenamojo namo priestatą vakarų fasado pusėje, o gyvenamojo namo rytinėje pusėje priestato statyba iš vis nenumatyta. Iš šių aplinkybių teismas nustatė, kad nėra įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjas galėtų įteisinti savavališką statybą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste.

III. Pareiškėjas J. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 50-53, t. II) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Nurodo, kad teismas netinkamai taikė statybos veiklą reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai aiškino bei taikė įstatymo galiojimo laike taisykles. Mano, kad priimdamas sprendimą teismas turėjo vadovautis sprendimo priėmimo metu galiojančiomis statybos veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis, jeigu jos švelnina asmens teisinę padėtį bei mažina reikalavimus ar juos supaprastina statybos srityje. Teigia, jog šiuo metu galiojančiame Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte yra išdėstyta statinio rekonstravimo sąvoka, tai yra – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Nurodo, jog plečiamai statinio rekonstravimo esmę išdėsto STR „Statybos rūšys“, kurio 9 punkte nurodyta, jog statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Teigia, jog jo atveju aktualus yra STR „Statybos rūšys“ 9.5 punktas, nes kalbama apie priestatą. Pagal šį punktą laikoma, kad statinio rekonstrukcija statant priestatą yra ne visada, o tik tais atvejais, kai dėl priestato pristatymo yra keičiamos, silpninamos, stiprinamos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos.

Nurodo, jog jo atveju pastatytas priestatas vakarinėje pusėje niekaip nedaro įtakos gyvenamojo namo laikančiosioms konstrukcijoms, nes priestatas yra tik pristatytas prie namo sienos. Priestato sienos nėra fiziškai įleistos į namo sieną, t. y. nėra sumūrytos sienos perkeičiant plytas, nėra kitaip pritvirtintos, o pristatyto priestato sienos ir gyvenamojo namo sienos tarpas yra užtaisytas statybine medžiaga. Paaiškina, kad namo sienoje, kur yra pristatytas priestatas, nėra iškirsta ar užmūryta kokių nors angų, yra likusi netgi namo sienos senoji apdaila.

Tokiu būdu akivaizdu, kad priestato statymas namo laikančiųjų konstrukcijų nei keitė, nei silpnino, nei stiprino. Dėl šios priežasties atlikti statybos darbai negali būti laikomi gyvenamojo namo rekonstrukcija. Teigia, jog pagal STR „Statybos rūšys“ 12.12 punktą, jo atlikti statybos darbai priskirtini prie „kitų statybos darbų“ atliekant paprastąjį statinio remontą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime cituodamas STR „Statybos rūšys“ 9.5. punktą neįsigilino į jo turinį, o tik juo vadovaudamasis nutarė, kad pareiškėjo atlikti statybos darbai vertinami kaip rekonstrukcija, nes atlikti darbai neatitinka paprastojo remonto sąvokos, ir, anot teismo, jo atliktiems darbams statybos leidimas yra privalomas.

Be to, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi atsakovo išsakytais argumentais atsiliepime. Teigia, jog atsakovas teikdamas atsiliepimą neįrodė, jog katilinės priestatas turėjo įtakos statinio laikančiųjų konstrukcijų pasikeitimui. Neįrodžius šių aplinkybių, negalima įrodyti, jog jis statydamas katilinę atliko statinio rekonstrukciją.

Pažymi, kad paprastojo remonto atveju kaip statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.). Tačiau toks pritarimas reikalingas ne visais paprastojo remonto atvejais. Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas (į kurį nuorodą daro Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.) numato, kad paprastojo remonto aprašas yra reikalingas tik Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai:) 6.1 punktą. Daro išvadą, kad rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui, o ir pats aprašas nėra privalomi, nes priestatas pastatytas ne iš gatvės pusės, o iš kiemo pusės. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas teigti, kad jo statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, statybos darbai laikytini paprastu remontu, kuriam aprašas ir pritarimas nėra privalomi. Nurodo, jog STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ teismas neanalizavo.

Pamini, jog pirmosios instancijos teismo motyvuoti pasisakymai dėl savavališkos statybos įteisinimo laikytini išėjimu už bylos nagrinėjimo ribų, nes pareiškėjas nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu neprašė įteisinti savavališką statybą. Nurodo, jog iš teismo motyvų tampa neaišku, galima ar negalima pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus įteisinti savavališką statybą ir apskritai, kokiu pagrindu teismas dėsto savavališkos statybos įteisinimo pagrindus. Dėl gyvenamojo namo rytinėje dalyje įrengto priestato pažymi, kad tai iš esmės nėra priestatas, nes jis neturi pamatų ir laikančiųjų sienų, yra tiesiog padaryta lengva konstrukcija aplink stogelį ir apkalta lentelėmis. Tokie darbai atitinka Statybos įstatyme 2 straipsnio 21 dalyje bylos nagrinėjimo metu ir iki dabar galiojančioje akto redakcijoje numatytą paprasto remonto sąvoką. Darant paprastąjį remontą leidžiama stiprinti pastato konstrukcijas ir elementus (šiuo atveju stogelį), todėl šio tariamo priestato nugriovimui nėra teisinio pagrindo, kadangi tokiems darbams atlikti nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas priestatų statybos reikalavimų imperatyvumą taiko tiek iš vakarinės, tiek ir iš rytinės gyvenamojo namo pusės pastatytiems priestatams, kurį vieną iš jų, esantį rytinėje pusėje, negalima pavadinti priestatu, nes jis yra tik medinė konstrukcija, ir iš lentelių sukaltos sienos apkalant esamą stogelį. Tai tik lengvų konstrukcijų įėjimo patalpos suformavimas, todėl jokie statybos reikalavimai šiai konstrukcijai netaikytini.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 60-61, t. II) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino faktines aplinkybes, lėmusias ginčijamo sprendimo priėmimą, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Atsakovas Skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 62-64, t. II) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog pareiškėjas, teigdamas, kad vakarinėje gyvenamojo namo pusėje pastatytas priestatas namo laikančiųjų konstrukcijų nei keitė, nei silpnino, nei stiprino, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, byloje yra neginčijamai nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2011 m. spalio 7 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 58/29-RP/11, kuris suteikė teisę pareiškėjui statyti naują I grupės nesudėtingą pagalbinį ūkio pastatą ir atlikti gyvenamojo namo paprastąjį remontą. Pažymi, kad statinio remonto, kuriam buvo išduotas minėtas pritarimas, grafinėje dalyje – brėžinyje „Genpalanas“, numatyta nugriauti vakarų fasado pusėje esantį gyvenamojo namo priestatą. Tai reiškia, kad egzistuoja galiojantis statybą leidžiantis dokumentas, apimantis savavališkai pastatytą priestatą iš vakarinės namo pusės ir neleidžiantis jo palikti stovėti. Teigia, jog jau vien tokia faktinė situacija, kai minimas priestatas nėra nugriautas, gali būti traktuotina kaip savavališka statyba, kadangi vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, statinio ar jo dalies statyba < ... > turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikoma savavališka statyba. Nurodo Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį. Dėl gyvenamojo namo rytinėje dalyje įrengto priestato pažymi, jog priestato apibrėžimui nėra svarbu, iš kokių medžiagų jis pastatytas, nes svarbiausia šiuo atveju yra tai, ar statinys, kurį galime laikyti priestatu, yra pastatytas prie kito esamo statinio ir ar yra su juo funkcionaliai susijęs. Pažymi, kad rytinėje dalyje esantis priestatas yra pristatytas prie gyvenamojo namo ir šie du statiniai siejasi bendru įėjimu. Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl ginčo statybos darbų priskyrimo paprasto remonto darbams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo 2009-05-11 sprendimo Nr. 2–1442–(2.20), kuriuo pareiškėjas įpareigotas savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, fiksuotus 2009-04-29 savavališkos statybos akte Nr. 20, pertvarkyti statinį pagal reikalavimus (nugriauti prie gyvenamojo namo pristatytus du priestatus) ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) normos. Kilusio ginčo metu galiojusioje šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija) buvo nustatyta, kad apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1–243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 "Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" 20.1.1 papunktyje numatytus sprendimus.

Savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08: 2002 "Statinio statybos rūšys" 9 punkte apibrėžtas rekonstrukcijos tikslas ir šią statinio statybos rūšį charakterizuojantys darbai. Šiame punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Pagal minėto reglamento 9.5 punktą, naują kokybę esamas statinys įgauna, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas – pagalbinis statinys, susijęs pagal naudojimo paskirtį su statiniu, prie kurio jis pristatomas. Priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma neturi būti didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą. Taigi J. Ž. atlikti statybos darbai vertintini kaip rekonstrukcija, nes jie neatitinka paprastojo remonto sąvokos ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi statybos leidimas yra būtinas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" 20.1.1.1. papunkčio reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 рunktu, 2009-05-11 priėmė skundžiamą reikalavimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti panaikintas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė statybos veiklą reglamentuojančius teisės normas ir netinkamai aiškino bei taikė įstatymo galiojimo laike taisykles, nes priimdamas sprendimą teismas turėjo vadovautis sprendimo priėmimo metu galiojančiomis statybos veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis, jeigu jos švelnina asmens teisinę padėtį bei mažina reikalavimus ar juo supaprastinama statybos tvarka. Pažymėtina, jog ginčijamame teismo sprendime savavališkos statybos įteisinimo aspektai pasikeitus teisiniam reguliavimui pakankamai išsamiai aptarti.

Dabar galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos, o 4 dalyje – asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Įmoka už savavališkos statybos įteisinimą nemokama šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento gavimo atveju. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas pasirinko teisminį savo teisių gynimo būdą, tačiau dabartinį savo norą ir siekį realizuoti teisę - įteisinti savavališkas statybas, pareiškėjas gali įgyvendinti tik vadovaudamasis minėta Statybos įstatyme nustatyta tvarka, savo iniciatyva kreipdamasis į savivaldybės administraciją dėl ginčo savavališkos statybos įteisinimo, o ne siekdamas panaikinti sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kuris priimtas vadovaujantis savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusia Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktą, teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ... >. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011-10-07 rašytinio pritarimo statinio projektui „Gyvenamojo namo paprastas remontas ir pagalbinio ūkio pastato statyba Nr. TP11–07–04, 2011 m.“ matyti, kad statytojui suteikta teisė statyti naują statinį (pagalbinio ūkio (paskirtis – pagalbinio ūkio, kategorija – I gr. nesudėtingas)) ir atlikti statinio paprastąjį remontą (gyvenamojo namo (un. Nr. 2196–1006–2017, paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), kategorija – neypatingas). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012-01-05 rašte Nr. 2D–241(16.38) „Dėl prašymo panaikinti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje nagrinėjimo“ teisingai nurodė, kad prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato nesuteikta teisė statyti 2009-04-29 savavališkos statybos akte Nr. 20 nurodytus du priestatus. Be to, šio statinio projekto grafinės dalies „Genplanas“ brėžinyje (lapas Nr. 1) sutartiniais žymėjimais numatyta nugriauti esantį gyvenamojo namo priestatą vakarų fasado pusėje, o lape Nr. 3 gyvenamojo namo rytinėje pusėje priestato statyba nenumatyta. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pakitusį teisinį reguliavimą bei kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, teisingai konstatavo, kad nėra įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu pareiškėjas galėtų įteisinti savavališką statybą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Kita vertus, iš anksčiau išdėstyto matyti, jog pareiškėjas savo teisę – įteisinti savavališką statybą – iš dalies bandė realizuoti, kreipdamasis į trečiąjį suinteresuotą asmenį, įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, jų galiojimą laike bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Skirgailė Žalimienė