2025-07-03 Nr. DBT-52-3-61-3-07335-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedišnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų E. K., D. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G., M. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos generalinės prokuratūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – U. R.), dėl žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2025-07-03 Nr. DBT-52-3-61-3-07335-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinis teismas pažymėjo, kad, viena vertus, pareiškėjų skundas dėl žalos atlyginimo priteisimo kildinamas iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, susijusių su statybą leidžiančių ir patvirtinančių teisės aktų neteisėtumu, grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, bylas dėl kurio sprendžia administraciniai teismai. Antra vertus, pareiškėjai žalos atsiradimą grindžia ir prokurorų bei teismo (teisėjų) neteisėtais veiksmais ilgai nagrinėjant bylą, kas patenka į CK 6.272 straipsnio reguliavimo sritį ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, tokio pobūdžio ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.
Full text
Teismingumo byla Nr. T-16/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07335-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2025 m. liepos 3 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,
išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų E. K., D. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G., M. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos generalinės prokuratūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – U. R.), dėl žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjai skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės: E. K. ir D. K. 769 315,26 Eur ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; S. R. – 714 105,38 Eur ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; R. G. ir V. B. G. – 1 214 486,21 Eur žalos dėl turto netekimo, 600 556,00 Eur žalos dėl nesinaudojimo turtu, viso – 1 815 042,21 Eur ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; M. R. – 745 801,93 Eur ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Regionų administracinis teismas, susipažinęs su byla, nustatė, jog pareiškėjų reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas tuo, kad jiems nėra atlyginta žala, kuri kilo dėl Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybą leidžiančių ir patvirtinančių teisės aktų, kuriuos Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino negaliojančiais. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad žalą patyrė dėl ilgų teismo procesų, kurie vyksta jau 18 metų ir 5 mėnesius. Pareiškėjų tvirtinimu, civilinės ir administracinės bylos buvo nagrinėjamos ilgai dėl Neringos savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teismų neteisėtų veiksmų.
Regionų administracinis teismas pažymėjo, kad, viena vertus, pareiškėjų skundas dėl žalos atlyginimo priteisimo kildinamas iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, susijusių su statybą leidžiančių ir patvirtinančių teisės aktų neteisėtumu, grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, bylas dėl kurio sprendžia administraciniai teismai. Antra vertus, pareiškėjai žalos atsiradimą grindžia ir prokurorų bei teismo (teisėjų) neteisėtais veiksmais ilgai nagrinėjant bylą, kas patenka į CK 6.272 straipsnio reguliavimo sritį ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, tokio pobūdžio ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.
Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jam kyla abejonė, ar ginčas teismingas administraciniam teismui, dėl to nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra pareiškėjų suformuluotas faktinis bei teisinis skundo pagrindas.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo siejamas su skirtingų subjektų galbūt neteisėtais veiksmais skirtingos teisinės prigimties teisiniuose santykiuose.
Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjai pirmiausia siekia žalos, kuri, jų manymu, atsirado dėl Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybą leidžiančių ir patvirtinančių teisės aktų, kuriuos Klaipėdos apygardos teismas dar 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino negaliojančiais, atlyginimo. Pareiškėjai taip pat pažymi, jog vėlesniais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šešiais sprendimais ir nutartimis buvo papildomai patvirtintas Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų neteisėtumas dėl neteisėtų aktų priėmimo, tačiau jų patirta žala atlyginta tik iš dalies. Taigi nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo klausimas kildinamas iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, susijusių su statybą leidžiančių ir patvirtinančių teisės aktų neteisėtumu, ir grindžiamas CK 6.271 straipsniu, patenka į bylų kategoriją, priskirtiną administraciniams teismams (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-257-2012; 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-118/2017; 2024 m. birželio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-31/2024; ir kt.).
Tačiau skunde pareiškėjai taip pat nurodo, jog naujos žalos atsiradimą ir buvusios padidėjimą lėmė ir nepateisinamai ilgi (anot pareiškėjų, virš 18 metų) teismo procesai dėl atsakovų, jų atstovių (įskaitant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūrą, Lietuvos Respublikos teismus) neteisėtų veiksmų ir netinkamo procesinio elgesio. Pažymėtina, jog atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, numato CK 6.272 straipsnis, o tokių reikalavimų rūšinis teismingumas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2020; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-50/2024; ir kt.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo skirtingiems subjektams lemia skirtingą šių reikalavimų rūšinį teismingumą, tačiau specialioji teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso koncentracijos, operatyvumo bei ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis, ABTĮ 11 straipsnis), nurodo, kad šiuo atveju nėra tikslinga šiuos reikalavimus išskirti į atskiras (administracinę ir civilinę) bylas. Specialioji teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog abejose bylose turėtų būti nustatinėjamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys pareiškėjų argumentai ir įrodymai. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-1490-1029/2025 pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, prašymą dėl žalos atlyginimo pareiškėjams pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, su kuria pareiškėjai prašė sujungti šią bylą. Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, todėl pareiškėjų skundo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas administraciniame teisme atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-27/2024; ir kt.).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
nutaria:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjų E. K., D. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. ir M. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos generalinės prokuratūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – U. R.) dėl žalos atlyginimo priteisimo grąžinti Regionų administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas