2020-07-22 Nr. AB-13847-3-61-3-00443-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4370-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00443-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas, Administratorius) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 3R-4(AG-347/02-2017) (toliau – ir Sprendimas); 2) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V4-239 „Dėl nuobaudos restruktūrizavimo administratoriui S. G. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjo teigimu, ginčijami Sprendimas ir Įsakymas yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti netinkamai nustačius faktines aplinkybes ir neatskleidus ginčo esmės bei netinkamai išsiaiškinus Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 15 ir 20 straipsnius bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnį, todėl turi būti panaikinti. Paaiškino, kad savo profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, atliekant (teikiant) įmonių restruktūrizavimo paslaugas, buvo apdraudęs nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 7 d. Pareiškėjas 2017 m. birželio 5 d. elektroniniu paštu UADBB „Colemont draudimo brokeris“ pateikė prašymą pratęsti civilinės atsakomybės draudimą sukeliant į vieną draudimo sutartį įmonių bankroto administratoriaus, fizinių asmenų bankroto administratoriaus ir įmonių restruktūrizavimo administratoriaus draudimus. 2017 m. birželio 5 d. pareiškėjas pasirašė draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. PI170147), kuria civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudė ilgesniam laikotarpiui, t. y. ne iki 2017 m. spalio 7 d. (kaip buvo draudimo liudijime Nr. PI160554), bet iki 2018 m. kovo 27 d. (draudimo liudijimas Nr. PI170147). UADBB „Colemont draudimo brokeris“, rengdamas draudimo sutartį, padarė rašymo apsirikimo klaidą – vietoj 2017 m. spalio 7 d. įrašė 2017 m. spalio 17 d. Šią faktinę aplinkybę 2017 m. spalio 24 d. raštu patvirtino UADBB „Colemont draudimo brokeris“. Taip pat patvirtino, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimas, atliekant (teikiant) įmonių restruktūrizavimo paslaugas, galiojo nepertraukiamai, t. y. nuo 2016 m. spalio 7 d. (draudimo liudijimas Nr. PI160554) iki 2018 m. kovo 27 d. (draudimo liudijimas Nr. PI170147). Už šį laikotarpį pareiškėjas draudikui buvo sumokėjęs draudimo įmoką. Rašymo apsirikimas buvo ištaisytas priedu Nr. E01 prie profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. PI170147 (draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01). Taigi, pareiškėjas tvirtino, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galiojo ir ginčo laikotarpiu (2017 m. spalio 7–16 d.).

3. Pareiškėjas manė, kad Administratoriui pastebėjus UADBB „Colemont draudimo brokeris“ padarytą rašymo apsirikimą ir jį operatyviai ištaisius, net ir nuobaudos – įspėjimo – skyrimas yra per griežtas administratoriaus baudimas, kadangi klaida buvo ištaisyta anksčiau nei gautas Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. raštas, o draudikas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ patvirtino, kad administratoriaus draudimas galiojo nepertraukiamai.

4. Paaiškinimuose nurodė, kad draudiko UADBB „Colemont draudimo brokeris“ padarytas rašymo apsirikimas buvo pastebėtas bei ištaisytas 2017 m. spalio 17 d. priedu Nr. E01 prie profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. PI170147 (draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01), t. y. dar iki Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. Stebėsenos išvados Nr. D4-1551 projekto pateikimo administratoriui. Priedas patvirtina, kad bankroto (nemokumo) administratoriaus profesinė veikla buvo apdrausta nepertraukiamai nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2018 m. kovo 27 d.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad restruktūrizavimo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai. Teigė, kad Administratorius pateikė galiojantį draudimo liudijimą tik po to, kai Tarnyba surašė stebėsenos išvados „Dėl restruktūrizavimo administratoriaus S. G. profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ projektą (toliau – Stebėsenos išvados projektas) dėl jo veiklos vykdymo neturint privalomojo draudimo. Tai, kad savo veiklą 2017 m. spalio 7–16 d. apdraudė vėliau (kai Tarnyba nustatė šį draudimo trūkumą ir apie tai informavo), patvirtina tai, kad draudimo liudijimo priedas išduotas 2017 m. spalio 17 d.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl rašymo apsirikimo klaidos yra gynybinė pozicija. Net pripažinus, kad netinkamą datą per klaidą įrašė draudikas, galima konstatuoti, kad administratorius neperžiūrėjo, neskaitė draudimo poliso ir neįsitikino tuo, kad privalomuoju draudimu būtų apdraustas visas reikalingas laikotarpis. Atsakovas teigė, kad priedas Nr. E01 prie draudimo sutarties buvo sudarytas draudžiamajam laikotarpiui jau nutrūkus, todėl jo nuginčijimas neturėtų jokios įtakos šiam ginčui. Be to, Tarnyba švelnesnę nuobaudą – įspėjimą – paskyrė atsižvelgusi į visas aplinkybes ir įvertinusi tai, kad pažeidimui įtakos turėjo ne tik administratoriaus veiksmai, bet galimai ir draudiko brokerio padaryta techninė klaida bei tai, kad administratorius vėliau ištaisė padarytą pažeidimą ir 2017 m. spalio 7–16 d. laikotarpį apdraudė retroaktyviuoju būdu.

8. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad pareiškėjo byloje pateiktas priedas Nr. E01 prie Draudimo liudijimo Nr. PI170147 nepatvirtina ir net teoriškai negali patvirtinti, kad draudiminė apsauga galiojo jau iki neapdrausto (nedraudiminio) laikotarpio (nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d.), kadangi minėtas dokumentas yra vėlesnės datos nei pats nedraudiminis laikotarpis. Manė, kad retroaktyvusis apdraudimo būdas nepateisina iki tol pareiškėjo padaryto pažeidimo neapdraudžiant savo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad pirmosios instancijos neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad Tarnyba, atlikusi pareiškėjo, kaip restruktūrizavimo administratoriaus, veiklos stebėseną, nustatė, kad jis nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d. nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu savo profesinės civilinės atsakomybės, atliekant įmonių restruktūrizavimo procedūras, ir 2017 m. spalio 23 d. surašė Stebėsenos išvados projektą, kuriame pasiūlė jam skirti nuobaudą – viešą įspėjimą. Pareiškėjas 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. 17/10-26-1 pateikė paaiškinimą, kad draudimas galiojo nepertraukiamai, o draudimo liudijime Nr. PI170147 įsivėlė rašymo apsirikimo klaida, kuri buvo ištaisyta. Pagrįsdamas šį teiginį, pateikė UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2017 m. spalio 24 d. raštą bei draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01 kopiją. Tarnyba Stebėsenos išvadoje už ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalies pažeidimą pasiūlė pareiškėjui skirti nuobaudą – įspėjimą. Ginčijamu Įsakymu Tarnybos direktorius, vadovaudamasis ĮRĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 „Dėl Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 24.1, 27.3, 282 papunkčiais, susipažinęs su Stebėsenos išvada, nustatė, kad pareiškėjas pažeidė ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalį, nes atlikdamas UAB „Naujakiemio vaistinė“ ir UAB „Aurelitas“ restruktūrizavimo procedūras nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d. nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu savo profesinės civilinės atsakomybės, atliekant įmonių restruktūrizavimo procedūras, ir įvertinęs tai, kad 2017 m. spalio 17 d. draudimo liudijimo priede Nr. PI170147-E01 administratoriaus draudimo laikotarpio pradžia buvo patikslinta, nurodant draudimo pradžią 2017 m. spalio 7 d., paskyrė nuobaudą – įspėjimą.

12. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, tačiau ši pareiškėjo skundą atmetė, konstatavusi, kad pareiškėjas, sudarydamas privalomojo draudimo sutartį bei pasirašydamas 2017 m. birželio 5 d. draudimo liudijimą, turėjo pareigą patikrinti visus duomenis ir tik įsitikinęs, kad jie yra tikslūs, patvirtinti jų teisingumą parašu. Kaip svarbią aplinkybę, kodėl sudarant draudimo sutartį nebuvo padarytas rašymo apsirikimas, vertino tai, kad tiek fizinių asmenų bankrotų administravimo draudimas, tiek įmonių restruktūrizavimo administravimo draudimas buvo nutrūkęs 9 kalendorines dienas, tačiau draudimo liudijime Nr. PI170147-E01 tik pastarojo galiojimo laikotarpis buvo pakeistas. Be to, Lietuvos administracinių ginčų komisija nustatė, kad pakeistą draudimo liudijimą pareiškėjas pateikė tik gavęs Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. raštą kartu su Stebėsenos išvados projektu, tačiau iki tol apie rašymo apsirikimą neinformavo ir nesiėmė veiksmų.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, motyvuodamas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar pagal teisės normas, reguliuojančias restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymą, pareiškėjas savo profesinę veiklą civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudęs nuo 2017 m. spalio 7 d., kaip nurodo jis ir draudikas, ar nuo 2017 m. spalio 17 d., kaip tvirtina atsakovas. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė pareiškėjams pateikti paaiškinimus, argumentus bei įrodymus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties motyvų. Proceso šalys pateikė paaiškinimus, tačiau jokių naujų įrodymų nepateikė, todėl teismas vertino Sprendimo ir Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančius įrodymus.

14. Teismas vadovavosi ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 2, 27.4, 27.3, 282, 24.1 punktų nuostatomis. Apibendrindamas minėtas teisės aktų nuostatas, nurodė, kad Tarnyba, kaip priežiūros institucija, atlikusi administratoriaus veiklos priežiūrą ir nustačiusi atitinkamus pažeidimus, jam gali paskirti vieną iš ĮRĮ nurodytų nuobaudų rūšių. Nei ĮRĮ, nei Taisyklėse nenustatyti konkretūs kriterijai, kuriais remiantis paskiriama švelnesnė ar griežtesnė nuobaudos rūšis, tačiau iš Taisyklių 24.1 papunkčio nuostatų matyti, kad Tarnybos direktorius, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą. Teismas padarė išvadą, kad būtent šie kriterijai lemia skiriamos nuobaudos griežtumą.

15. Teismas nurodė, jog iš 2016 m. spalio 6 d. draudimo liudijimo Nr. PI160554 aiškiai matyti, kad pareiškėjas restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apsidraudęs nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 7 d.

16. Pareiškėjas 2017 m. birželio 5 d. elektroniniu paštu kreipėsi į UADBB „Colemont draudimo brokeris“ su prašymu sukelti į vieną draudimą įmonių bankroto administratoriaus, fizinių asmenų bankroto administratoriaus ir įmonių restruktūrizavimo administratoriaus draudimus.

17. Iš 2017 m. birželio 5 d. bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu administruojant įmonių restruktūrizavimą apdraustas nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. kovo 27 d., o 2017 m. spalio 17 d. priede prie draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01 draudžiamasis laikotarpis patikslintas, nurodyta, kad draudimas galioja nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2018 m. kovo 27 d.

18. Teismas iš įrodymų nustatė, kad bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu pareiškėjas buvo apdraustas nuo 2017 m. spalio 17 d., ir tik 2017 m. spalio 17 d. draudimo laikotarpio pradžios data patikslinta, priede prie draudimo liudijimo nurodant 2017 m. spalio 7 d. Teismas padarė išvadą, kad 2017 m. spalio 7–16 d. pareiškėjas savo profesinės civilinės atsakomybės, atliekant įmonių restruktūrizavimo procedūras, nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu, o tai padarė 2017 m. spalio 17 d. retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu. Taigi, konstatavo, kad priedas prie sutarties buvo sudarytas draudžiamajam laikotarpiui jau nutrūkus ir šis laikotarpis tęsėsi 10 dienų.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei Tarnybai teikdamas paaiškinimus, nei Lietuvos administracinių ginčų komisijai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad draudimo įmoką už ginčo laikotarpį draudikui sumokėjo. UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2017 m. spalio 24 d. raštas negali būti pakankamas įrodymas pagrįsti nepertraukiamą draudimo galiojimą, nes priedas prie draudimo liudijimo parengtas 2017 m. spalio 17 d., o pareiškėjo draudimas pagal ankstesnį 2016 m. spalio 6 d. draudimo liudijimą Nr. PI160554 galiojo iki 2017 m. spalio 7 d.

20. Todėl vertinant pateiktą pareiškėjo versiją dėl brokerio klaidos, kuri vėliau buvo ištaisyta, teismas konstatavo, kad tai nekeičia pareiškėjo atsakomybės ribų, nes pripažinus, kad netinkamą datą per klaidą įrašė draudikas, darytina išvada, kad pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas susipažindamas su draudimo liudijimo ir privalomojo draudimo sutarties turiniu. Taigi, pareiškėjas, kaip restruktūrizavimo administratorius, imperatyvios pareigos vykdyti ĮRĮ nustatytą pareigą drausti savo profesinę civilinę atsakomybę – būtent užtikrinti, kad būtų apdraustas visas laikotarpis, kai jis vykdo restruktūrizavimo procedūras, – neįvykdė.

21. Iš 2017 m. lapkričio 6 d. Stebėsenos išvados teismas nustatė, kad pareiškėjas draudimo liudijimo Nr. PI170147 kopiją, kurioje nurodyta, kad buvo apsidraudęs nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. kovo 27 d., Tarnybai pateikė 2017 m. birželio 7 d. Tačiau iš priedo prie draudimo liudijimo aiškiai matyti, kad apie klaidingą draudžiamojo laikotarpio datą sužinojo 2017 m. spalio 17 d., tačiau Tarnybai patikslintų duomenų nepateikė, o šį priedą prie draudimo liudijimo pridėjo tik 2017 m. spalio 26 d. teikdamas paaiškinimus į Stebėsenos išvados projektą, kuriame pasiūlyta jam skirti nuobaudą – viešą įspėjimą – dėl minėtu laikotarpiu privalomojo draudimo neturėjimo.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip restruktūrizavimo administratorius, yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, todėl, atstovaudamas įmonei ir kreditoriams bei būdamas vienas iš svarbiausių subjektų restruktūrizavimo procese, be kita ko, turi itin svarbius įgaliojimus, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, jis privalomuoju draudimu apsidraudė tik 2017 m. spalio 17 d. (neapdraustas laikotarpis nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d.), o priedą prie draudimo liudijimo, patvirtinantį draudimo galiojimą nepertraukiamai, Tarnybai pateikė tik gavęs Stebėsenos išvados projektą.

23. Tai, kad Stebėsenos išvadoje pasiūlyta švelnesnė nuobauda nei Stebėsenos išvados projekte, nesudarė pagrindo teigti, kad Tarnyba pripažino, kad pareiškėjas nepadarė ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Iš Stebėsenos išvados projekto ir jos turinio teismas nustatė, kad Tarnyba, pareiškėjo atžvilgiu atlikdama stebėseną, vertino jai pateiktus dokumentus, o pasiūlyta pareiškėjui skirti švelnesnę nuobaudą tik jam pateikus retroaktyviojo (atgalinio galiojimo) draudimo faktą patvirtinančius įrodymus.

24. Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir ištyręs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad pagal ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalį būtent pareiškėjas (restruktūrizavimo administratorius) privalo užtikrinti, kad būtų apdraustas visas laikotarpis jam vykdant restruktūrizavimo procedūras, tačiau nagrinėjamu atveju šios pareigos nesilaikė, nes privalomuoju draudimu apsidraudė retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu, todėl paskirta nuobauda – įspėjimas – yra proporcinga taikyta poveikio priemonė, o Įsakymo ir Sprendimo nėra pagrindo naikinti vadovaujantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

25. Teismas pažymėjo, jog atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą, ir šis jo prašymas atmestinas.

III. 26. Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir Įsakymą bei panaikinti juo restruktūrizavimo administratoriui S. G. paskirtą nuobaudą – įspėjimą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas. Pareiškėjo teigimu, tik draudimo sutartis (įskaitant ir visus jos pakeitimus bei papildymus) bei draudikas gali patvirtinti draudimo galiojimo ir draudiko įsipareigojimų apimtį bei turinį.

28. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Draudimo įstatymo 2 straipsnio 21, 22 punktus. Jokia kompetentinga institucija nėra pripažinusi negaliojančiu priedo Nr. E01 prie profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. PI170147. Pareiškėjas pažymi, kad minėtame priede nėra nurodyta, kad juo Administratoriaus atsakomybė draudžiama retroaktyviuoju būdu, todėl pirmosios instancijos teismo priešinga išvada yra nepagrįsta.

29. Pareiškėjas nurodo, jog aiškus ir draudiko pripažintas rašymo apsirikimas negali būti pagrindu nustatyti kokią nors Administratoriaus atsakomybę. Aplinkybę, kad draudimo liudijime Nr. PI170147 buvo padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, taip pat patvirtina ir Administratoriaus 2017 m. birželio 5 d. elektroninio laiško draudikui UADBB „Colemont draudimo brokeris“ turinys, iš kurio matyti, kad Administratorius draudiko prašė suvienodinti visų profesinio civilinės atsakomybės draudimo terminus ir apjungti juos į vieną draudimo liudijimą (polisą), ir tuo metu Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimas nebuvo pasibaigęs ar nutrūkęs. Sprendžiant dėl rašymo apsirikimo, taip pat privalu atsižvelgti, kad klaviatūroje skaitmuo „0“ yra šalia skaitmens „1“. Pareiškėjas nurodo, kad tiek UADBB „Colemont draudimo brokeris“ paaiškinimai dėl rašymo apsirikimo klaidos, tiek priedas Nr. E01 prie profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. PI170147 patvirtina, kad Administratoriaus valia turėti nepertraukiamą profesinės civilinės atsakomybės draudimą, atliekant (teikiant) įmonių restruktūrizavimo paslaugas, buvo išreikšta teisingai ir patvirtinta draudiko.

30. Pareiškėjas pažymi, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme jis teismo posėdyje patvirtino, jog visa draudimo įmoka už draudimo laikotarpį nuo 2017 m. spalio 7 d. buvo sumokėta iš karto, o ne po priedo Nr. E01 sudarymo. Be to į bylą yra pateikta draudiko UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažyma, kurioje pažymima, kad jokių papildomų įmokų, išrašius bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. PI170147-E01, S. G. mokėti nereikėjo (įmoka už ginčo laikotarpį buvo sumokėta apmokant už 2017 m. birželio 5 d. išduotą bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. PI170147).

31. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą tuo argumentu, jog Administratorius priedą prie draudimo liudijimo pridėjo tik 2017 m. spalio 26 d., teikdamas paaiškinimus į Stebėsenos išvados projektą, kuriame pasiūlyta jam skirti nuobaudą – viešą įspėjimą – dėl minėtu laikotarpiu privalomojo draudimo neturėjimo, netinkamai išsiaiškino nuobaudos Administratoriui skyrimo pagrindą – nuobauda Administratoriui buvo paskirta ne už tai, kad Administratorius priedą prie draudimo liudijimo Tarnybai pateikė tik 2017 m. spalio 26 d., teikdamas paaiškinimus į Stebėsenos išvados projektą, bet už tai, kad, Tarnybos (ir teismo) nuomone, Administratoriaus civilinė atsakomybė 2017 m. spalio 7 d. spalio 17 d. buvo apdrausta retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu. Pareiškėjo teigimu, aptariama aplinkybė (priedo prie draudimo liudijimo pateikimo data) neturi jokios reikšmės ginčijamos nuobaudos teisėtumui ar neteisėtumui.

32. Pareiškėjas nurodo, jog retroaktyvusis draudimo būdas vis tiek patvirtina, kad tam tikru laikotarpiu civilinė atsakomybė buvo neapdrausta, o už restruktūrizavimo administratoriaus veiklos neapdraudimą profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Tarnyba laiko šiurkščiu pažeidimu, dėl kurio Tarnyba administratoriams taiko griežtesnes nuobaudas – viešą įspėjimą. Pareiškėjo teigimu, švelnesnės nuobaudos – įspėjimo – Administratoriui paskyrimas kaip tik ir patvirtina, kad Tarnyba pripažino, jog Administratoriaus atsakomybė ginčo laikotarpiu buvo apdrausta profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o realiai nuobauda buvo paskirta už visai kitus administratoriaus veiksmus – pvz. pavėluotą priedo prie draudimo liudijimo pateikimą.

33. Pareiškėjas nurodo, kad Administratoriui pastebėjus UADBB „Colemont draudimo brokeris“ padarytą rašymo apsirikimą ir jį operatyviai ištaisius, net ir nuobaudos – įspėjimo skyrimas yra per griežtas Tarnybos veiksmas, kadangi draudimo apsaugos galiojimo termino nekeičiantis rašymo apsirikimas buvo ištaisytas anksčiau nei gautas Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. raštas kartu su 2017 m. spalio 23 d. Stebėsenos išvados projektu, o draudikas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ patvirtino, kad Administratoriaus draudimas galiojo nepertraukiamai.

34. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

35. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas savo profesinę civilinę atsakomybę už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d. apdraudė tik 2017 m. spalio 17 d. retroaktyviuoju būdu, nes iš byloje esančio 2017 m. birželio 5 d. išduoto Draudimo liudijimo akivaizdu, kad apibrėžtas draudiminis laikotarpis administruojant įmonių restruktūrizavimą galiojo nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. kovo 27 d., o 2017 m. spalio 17 d. išduotas draudimo liudijimo priedas Nr. PI170147-E01, aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas savo profesinę civilinę atsakomybę už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d. apdraudė pasibaigus 2016 m. spalio 6 d. išduoto draudimo liudijimo Nr. PI160554 draudžiamajam laikotarpiui. Atsakovo įsitikinimu, 2017 m. spalio 17 d. išduotas draudimo liudijimo priedas Nr. PI170147-E01 jokia apimtimi nepatvirtina ir net negali patvirtinti, kad draudiminė apsauga galiojo jau iki neapdrausto (nedraudiminio) laikotarpio, kadangi minėtas dokumentas yra vėlesnės datos nei pats nedraudiminis laikotarpis.

36. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nustatytos pareigos drausti savo profesinę civilinę atsakomybę neįvykdymą, teisingai atskleidė ginčo esmę, o pareiškėjo argumentai, kad teismas netinkamai išaiškino nuobaudos pareiškėjui skyrimo pagrindą, nes, pasak pareiškėjo, Tarnyba nuobaudą skyrė ne už pavėluotą priedo prie draudimo liudijimo pateikimą, o už tariamą draudimo apsaugos nebuvimą atitinkamu laikotarpiu, dėl ko, pareiškėjo įsitikinimu, nebuvo atskleista ginčo esmė, prieštarauja skundžiamo teismo sprendimo turiniui.

37. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai, kad švelnesnės nuobaudos pareiškėjui paskyrimas kaip tik ir patvirtina, kad Tarnyba pripažino, jog pareiškėjo atsakomybė ginčo laikotarpiu buvo apdrausta profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o realiai nuobauda buvo paskirta už visai kitus pareiškėjo veiksmus – pavyzdžiui, pavėluotą priedo prie draudimo liudijimo pateikimą, yra nepagrįsti ir klaidinantys. Tarnyba akcentuoja, jog Stebėsenos išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai yra konstatuota, kad švelnesnė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas išduotu draudimo liudijimo priedu Nr. PI170147-E01 patikslino draudimo pradžią nuo 2017 m. spalio 7 d., o ne dėl to, kad ginčo laikotarpiu buvo apdrausta profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

38. Tarnybos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas įvertinus visas šiam ginčui reikšmingas aplinkybes. Ginčo esmė atskleista tinkamai, neįžvelgtina jokio ginčo ribų peržengimo, kadangi teismas kilusį ginčą sprendė pagal byloje esamus dokumentus ir duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V4-239 pareiškėjui paskirtos nuobaudos – įspėjimo – faktinio pagrįstumo, nes, pareiškėjo teigimu, Tarnybos nurodomas pažeidimas apskritai nebuvo padarytas.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjui, restruktūrizavimo administratoriui, įspėjimas buvo paskirtas pagrįstai ir teisėtai, nes pareiškėjas 2017 m. spalio 7–16 d. savo profesinės civilinės atsakomybės, atliekant įmonių restruktūrizavimo procedūras, nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu, o tai padarė 2017 m. spalio 17 d. retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už įmonei ir (ar) kreditoriams padarytą žalą restruktūrizavimo administratorius atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka draudžiama privalomuoju draudimu.

41. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentavo, kad tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes byloje, nes draudimo liudijime Nr. PI170147 buvo padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, tai patvirtina 2017 m. birželio 5 d. elektroninio laiško draudikui UADBB „Colemont draudimo brokeris“ turinys, 2017 m. spalio 17 d. draudimo liudijimo priedas Nr. E01 prie profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. PI170147, draudiko UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažyma. Kitaip tariant, pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu byloje.

42. Pažymėtina, kad administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pakartotinai, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartyje, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, pateikiamus išaiškinimus, proceso šalims pasiūlė pateikti paaiškinimus, argumentus bei įrodymus nustatyti aplinkybei, nuo kada pareiškėjas savo profesinę veiklą civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudęs – nuo 2017 m. spalio 7 d., kaip nurodo jis ir draudikas, ar nuo 2017 m. spalio 17 d., kaip tvirtina atsakovas.

43. Pasisakydamas dėl proceso šalių pareigos įrodinėti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) ‏‏‎(žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 nutartį administracinėje byloje A-1378-556/2016 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nagrinėjamoje byloje, pažymi, kad Tarnybai nustačius aplinkybę, jog nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo profesinė veikla atliekant UAB „Naujakiemio vaistinė“ ir UAB „Aurelitas“ restruktūrizavimo procedūras nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d. buvo apdrausta privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės, atliekant įmonių restruktūrizavimo procedūras, draudimu, pareiškėjui tenka pareiga paneigti tokius faktus ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jo profesinė civilinė atsakomybė Stebėsenos išvados rengimo metu ginčo laikotarpiui buvo apdrausta tinkamai.

45. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. <...> įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje A-3199-575/2016 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎

46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus byloje, nustatė, kad bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu liudijimo Nr. PI170147 pareiškėjas buvo apdraustas nuo 2017 m. spalio 17 d., ir tik 2017 m. spalio 17 d. draudimo laikotarpio pradžios data patikslinta, priede prie draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01 nurodant 2017 m. spalio 7 d. Teismas padarė išvadą, kad 2017 m. spalio 7–16 d. pareiškėjas savo profesinės civilinės atsakomybės, atliekant įmonių restruktūrizavimo procedūras, nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu, o tai padarė 2017 m. spalio 17 d. retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu, konstatavo, kad priedas prie sutarties buvo sudarytas draudžiamajam laikotarpiui jau nutrūkus.

47. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su teismo sprendime padarytomis išvadomis, atmeta kaip neįrodytą pareiškėjo argumentą, kad draudimo liudijime Nr. PI170147 buvo padarytas rašymo apsirikimas, ir vietoj spalio 7 d. nurodyta spalio 17 d. Tokio rašymo apsirikimo fakto niekaip neįrodo 2017 m. birželio 5 d. elektroninio laiško draudikui UADBB „Colemont draudimo brokeris“ turinys, nes jis patvirtina tik tam tikrus ketinimus sudaryti draudimo sutartis, tačiau neatskleidžia šalių susitarimo dėl esminių sutarties sąlygų.

48. Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis <...>; tokiu atveju išvada byloje neturėtų būti daroma vien netiesioginių įrodymų pagrindu <...>. Tačiau bet kokiu atveju teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.), o netiesioginiai įrodymai gali būti naudingi patvirtinant ar paneigiant tiesioginių įrodymų pagrindu formuluojamas išvadas <...>.‏‏‎ ‏‏‎(žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje A-859-556/2015 ir kt.).‏‏‎

49. Sutarties galiojimo terminas yra esminė jos šalių susitarimo sąlyga, kurios egzistavimą galėtų patvirtinti (o tuo pačiu ir galimą klaidos faktą įrodyti), pavyzdžiui, draudimo pasiūlymas, anketa, kurią pareiškėjui buvo pasiūlęs užpildyti draudimo brokeris (I t., b. l. 8), taip pat sąskaita už konkrečias paslaugas, jos apmokėjimo dokumentas ar kiti sutarties sudarymą patvirtinantys duomenys. Tačiau pareiškėjo teismui pateikta UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažyma negali būti laikoma pakankamu dokumentu rašymo apsirikimui patvirtinti, nes joje nėra nurodyta, kokių duomenų pagrindu, kuriuos būtų galimybė patikrinti, ji yra parengta. Tokia pažyma nėra tinkama įrodinėjimo priemonė esminei draudimo sutarties sudarymo sąlygai – jos termino pradžiai pagrįsti, todėl teisėjų kolegija apelianto nurodoma pažyma nesiremia kaip neturinčia duomenų byloje reikšmingoms aplinkybėms patvirtinti.

50. Pareiškėjui neįrodžius byloje aplinkybės, kad draudimo liudijime Nr. PI170147 nurodant draudimo laikotarpį nuo 2017 m. spalio 17 d. buvo padarytas rašymo apsirikimas, pirmosios instancijos teismo išvada, kad priedo prie draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01 sudarymas laikytinas retroaktyviuoju draudimu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta, padaryta tinkamai įvertinus duomenų visumą byloje bei įrodymų reikšmingumą patvirtinant draudimo sutarties esminę sąlygą. Savo ruožtu tai reiškia, kad Tarnyba pagrįstai nustatė, kad 2017 m. spalio 7–16 d. pareiškėjas savo profesinės civilinės atsakomybės, atliekant įmonių restruktūrizavimo procedūras, nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu, o tai padarė tik 2017 m. spalio 17 d., todėl įspėjimas jam skirtas pagrįstai ir teisėtai.

51. Kiti apelianto argumentai dėl Tarnybos diskrecijos parenkant nuobaudos rūšį, dėl priedo prie draudimo liudijimo pateikimo datos, laikytini neturinčiais reikšmės byloje, nes negali turėti įtakos bylos nagrinėjimo rezultatui, todėl plačiau neaptarinėtini. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė