b7de3845-bf5e-4370-bb32-3d0c0b7fcada · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-352-478/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00849-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Jakubonienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 22 d. nutarimo A.

J. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė : A. J. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) bauda už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d., 8.00 val., iki 2017 m. spalio 31 d., 16.00 val., bÅ«damas MB „T.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nelegaliai dirbti MB „T.“ naudai E. G., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotoju-ekspeditoriumi.

A. J., su darbuotoju E. G. 2017 m. spalio 20 d. sudaręs neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 17/02, leido dirbti ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ iki numatytos darbo pradžios momento, neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. A. J., bÅ«damas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu ir neužtikrindamas, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį.Apeliaciniame skunde A.

J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, siekiant veikÄ kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant DK 42 straipsnio 2 dalį, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Kauno apylinkės teismo nutarime konstatuota, kad dar 2017 m. spalio 20 d. tarp darbdavio MB „T.“ ir darbuotojo E. G. buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis Nr. 17/02.

Todėl preziumuojama, kad tarp darbdavio ir darbuotojo buvo susiklostę darbiniai, sutartiniai santykiai. Tarp MB „T.“ ir MB „K.“ pasiraÅ¡yta sutartis, kurios pagrindu MB „K.“, atstovaujama direktorės L. V., veikia kaip MB „T.“ atstovas, tvarko buhalterinę apskaitÄ , tame tarpe sprendžia visus klausimus, susijusius su darbuotojų priėmimu ir atleidimu iÅ¡ darbo. 2017 m. spalio 20 d., 18.02 val., MB „K.“ direktorei L. V. buvo nusiųstas elektroninis laiÅ¡kas su naujo darbuotojo anketiniais duomenimis, asmens kodu ir kitais anketiniais duomenimis, kuriame nurodoma, kad reikėtų įdarbinti vairuotojÄ E. G..

LaiÅ¡kas pridedamas. 2017 m. spalio 21 d., 13.28 val., L. V. atsiuntė elektroninį praneÅ¡imÄ , kuriuo informavo, kad apie naujo darbuotojo priėmimÄ yra informavusi SodrÄ . Kartu su el. laiÅ¡ku persiuntė darbo sutartį bei praÅ¡ymÄ . 2018 m. liepos 4 d. buvo kreiptasi į VSDFV Kauno skyrių dėl informacijos pateikimo. VSDFV informavo, kad MB „T.“ įgaliotas asmuo L. V. per EDAS valdybos Kauno skyrių 2017 m. spalio 21 d. pateikė praneÅ¡imÄ apie E. G. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ nuo 2017 m. spalio 23 d., pasiraÅ¡ytÄ saugiu elektroniniu paraÅ¡u.

Pateiktas praneÅ¡imas 2017 m. spalio 21 d. buvo atmestas dėl klaidos (asmens nurodytas vardas ir pavardė nesutampa su Registro duomenų bazės informacija; asmuo duomenų bazėje - E. G., asmuo praneÅ¡ime - E. G.) ir draudėjas informuotas žinute per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemÄ . Å iuo atveju jis, veikdamas kaip darbdavys, atliko visas funkcijas, kurias numato tiek DK 42 straipsnis, tiek Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jis, veikdamas kaip darbdavys, pasiraÅ¡ytinai sudarė darbo sutartį su E. G., Å¡ioje sutartyje apie visas bÅ«tinas darbo sÄ lygas, darbo pradžiÄ , darbo užmokestį ir kt. informavo savo atsakingÄ asmenį MB „K.“, kad bÅ«tų paruoÅ¡ti visi reikiami dokumentai, sutartys, praneÅ¡imai, kad bÅ«tų informuota Sodra.

IÅ¡ MB „K.“ direktorės gavo praneÅ¡imÄ , kad 2017 m. spalio 21 d. apie darbuotojo E. G. priėmimÄ Ä¯ darbÄ buvo informuota Sodra, kuri patvirtino, kad tikrai buvo siunčiamas praneÅ¡imas dėl naujo darbuotojo įdarbinimo, tačiau įvykus elementariai, žmogiÅ¡kai klaidai nebuvo tinkamai įformintas praneÅ¡imas. L. V. 2018 m. birželio 15 d. raÅ¡ytame elektroniniame laiÅ¡ke nurodo: „radau ir kada sutarti teikiau jums tai 21d. buvo, iÅ¡ jusus duomenis gavau 20d. 18:02, o siunčiau 21d. 13:28 kaip ir viskas laiku buvo daryta tik sakau sodra nepraėjo o aÅ¡ nepatikrinau“.

Taigi, jis, turėdamas atstovavimo sutartį su MB „K.“, pilnai pasitikėjo minėta buhalterine įmone, gavęs patvirtinimus apie praneÅ¡imÄ Sodrai, buvo įsitikinęs, kad visi bÅ«tini darbai ir bÅ«tinos sÄ lygos, priimant naujÄ asmenį į darbÄ , buvo įvykdytos, todėl 2017 m. spalio 23 d. leido darbuotojui vykdyti darbines funkcijas. Jam nekilo jokių abejonių, kad darbuotojas E. G. dirbtų nelegaliai. PrieÅ¡ingai, apie tai, kad minėtas darbuotojas yra netinkamai suformintas, sužinojo tik 2017 m. lapkričio 7 d., kai buvo gautas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus nurodymas.

Pažymėta ir tai, kad nėra jokių duomenų, jog VSDFV bÅ«tų informavusi jį apie minėtas klaidas ir darbuotojo paraiÅ¡kos neįregistravimÄ . Net jeigu ir vertinti, kad Sodrai buvo praneÅ¡ta netinkamai, tai Å¡iuo atveju už netinkamÄ praneÅ¡imÄ buvo atsakingas ne MB „T.“ direktorius, o MB „K.“ direktorė L. V., juo labiau, kad pagal ANK 95 straipsnio l dalį administracinė atsakomybė atsiranda ne tik darbdaviui, bet ir atsakingam asmeniui. Å iuo atveju pagal galiojančiÄ sutartį tiesioginė atsakomybė galėjo kilti tik MB „K.“ direktorei.

NežiÅ«rint į tai, Kauno apylinkės teismas nieko nepasisakė dėl minėto atsakingo asmens atsakomybės. Apeliantas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti savo nekaltumÄ , o administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi ir nutarimÄ priėmusi institucija privalo surinkti pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Kadangi nėra surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių jo kaltę, administracinė byla nutrauktina.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius R.

R. praÅ¡o skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. J. administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl apelianto kaltumo padarius jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , įtvirtintÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ , remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ apylinkės teismo nutarimÄ . Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai.

Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai išaiškino, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios Å¡alies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, nelegalus darbas gali bÅ«ti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį A. J. buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad apie darbuotojo E. G. įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki darbo pradžios nepraneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. spalio 20 d. darbdavys – MB „T.“, atstovaujamas direktoriaus A. J., ir darbuotojas E. G. sudarė darbo sutartį Nr. 17/02 (b. l. 5-6), taip pat nėra ginčo, jog E. G. darbÄ pradėjo 2017 m. spalio 23 d.

Savo paaiÅ¡kinime, raÅ¡ytame 2017 m. lapkričio 3 d., E. G. nurodė, jog apie tai, kad jo įdarbinimas nesimato Sodroje, sužinojo 2017 m. spalio 30 d., iki Å¡io laiko nuo 2017 m. spalio 23 d. dirbo kaip MB „T.“ darbuotojas, t. y. vežiojo prekes Lietuvos teritorijoje su jam paskirta transporto priemone „Renault Magnum“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 435 „Dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ (toliau – Nuostatai) 58 punktu, draudėjas teikia registro tvarkytojui duomenis ir informacijÄ apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ , pateikdamas Nuostatų 11.1–11.4, 12.1, 14.2.1, 14.3, 14.4 ir 14.10 papunkčiuose nurodytus duomenis, apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dienÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai, vadovaujantis DK, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, ir kitus Nuostatuose numatytus atvejus, kai praneÅ¡imo tÄ pačiÄ dienÄ teikti nereikia.

Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, informacija apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ turi bÅ«ti pateikiama ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios (Nuostatų 59 punktas).Apeliaciniame skunde A. J. teigia, kad jis, kaip MB „T.“ direktorius, atliko viskÄ , jog E. G. įdarbinimas bÅ«tų legalus, t. y. jis yra sudaręs buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „K.“, kurios atstovė L. V. ir turėjo praneÅ¡ti Sodrai apie E. G. darbo pradžiÄ .

Duomenys apie naujÄ darbuotojÄ Sodrai buvo teikti 2017 m. spalio 21 d., tačiau įsivėlė klaida, dėl kurios praneÅ¡imas buvo atmestas. Vertinant Å¡ias aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas sutinka, kad UAB „K.“ pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties 2.1.6. punktÄ Ä¯sipareigojo pildyti ir teikti su darbuotojų įdarbinimu, nedarbingumu bei atleidimu susijusius dokumentus Sodrai (b. l. 18-23), tačiau tai nereiÅ¡kia, jog darbdavys neprivalo domėtis, ar Å¡ie dokumentai iÅ¡ tiesų yra tinkamai pateikti.

Byloje esantis 2017 m. lapkričio 27 d. patikrinimo aktas (b. l.

2) liudija, kad apie apdraustojo E. G. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ nuo 2017 m. spalio 23 d. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemÄ pateikti duomenys 2017 m. spalio 21 d., tačiau Å¡ie duomenys buvo neteisingi, t. y. neteisingai užpildyta apdraustojo pavardė, todėl 1-SD praneÅ¡imas buvo atmestas ir duomenys neįraÅ¡yti. Darbdavys apie tai, kad praneÅ¡imas 1-SD atmestas, informacijÄ gauna automatiÅ¡kai. Pažymėtina, jog analogiÅ¡ka nuostata dėl automatinio klaidos praneÅ¡imo siuntimo įtvirtinta ir Nuostatų 57 punkte - registruojant registro objektÄ registre iÅ¡ praneÅ¡imų formų, pateiktų per Fondo valdybos informacinę sistemÄ , Fondo valdybos informacinė sistema automatiÅ¡kai užregistruoja registro objektÄ ir įraÅ¡o duomenis.

Nustačiusi duomenų ar informacijos pateikimo klaidÄ , informacinė sistema automatiÅ¡kai atmeta neteisingÄ praneÅ¡imo formÄ , o registro objektas neįregistruojamas. Vadinasi, apie įsivėlusiÄ klaidÄ buvo žinoma dar 2017 m. spalio 21 d., tačiau Å¡iai klaidai iÅ¡taisyti nesiimta jokių priemonių. Todėl atmestinas apelianto skundo teiginys, jog apie tai, kad darbuotojas E. G. yra netinkamai suformintas, jis sužinojo tik 2017 m. lapkričio 7 d., kai buvo gautas Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus nurodymas.

Atkreiptinas dėmesys, kad apie atmestÄ netinkamai pateiktÄ Ä¯darbinimo informacijÄ buvo informuotas darbdavys, t. y. ne UAB „K.“, bet MB „T.“. Vadinasi, administracinėn atsakomybėn pagrįstai patrauktas A. J.. Bendrovės direktorius, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju tyčios nebuvo, A.

J. elgėsi neatsargiai, t. y. nepakankamai atidžiai bei rÅ«pestingai. Nors L. V. elektroniniu paÅ¡tu apeliantÄ informavo, kad Sodrai pranešė apie naujo darbuotojo darbo pradžiÄ , tačiau MB „T.“ direktorius neįsitikino, kad praneÅ¡imas iÅ¡ tiesų yra priimtas ir teikti duomenys įkelti į registrÄ . Atmestas klaidingas 1-SD praneÅ¡imas dėl teismui nežinomų priežasčių buvo ignoruojamas. Todėl administracinės bylos nutraukimui nėra pagrindo.Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumÄ , spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis A.

J. veiksmuose yra, dėl ko jis pagrįstai nubaustas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. A. J., kaip įmonės vadovas, neužtikrino, jog įmonės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarimÄ paliekant nepakeistÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 22 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A.

J. apeliacinio skundo netenkinti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                             JÅ«ratė Jakubonienė