b7ddcf7a-7e87-4b0b-8fae-ce0cd5aa73a1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-3217-932/2014Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01161-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.3; 1.1.8.6.6; 1.2.4.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 31 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,nukentėjusiajai I. G.kaltinamajam J. P.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡siskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, gyv (duomenys neskelbtini), teistas 2014-04-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) – areÅ¡tu 70 parų, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

J. P., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: jis,    2014 m. rugpjūčio 8 d., apie 22.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), abiem rankomis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ sugyventinę I. G. į krÅ«tinę, vienÄ kartÄ deÅ¡iniu kumščiu sudavė nukentėjusiajai I. G. į kairę akį, padarydamas nukentėjusiajai                     I. G. kraujosruvÄ kairės akies vokuose, po ko deÅ¡ine ranka sugriebęs nukentėjusiosios         I.

G. kairę rankÄ , ne daugiau kaip penkis kartus sudavė nukentėjusiajai I. G. į virÅ¡ugalvį, taip, smurtaudamas prieÅ¡ Å¡eimos narį, sukėlė nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ dėl padarytos kraujosruvos kairės akies vokuose. Å iais veiksmais J. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK              140 straipsnio 2 dalyje.Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad I.

G. yra jo sugyventinė, kartu gyveno 10 metų. Po įvykio jis iÅ¡sikraustė į kitÄ bÅ«stÄ . Rugpjūčio 8 d., vakare, po darbo, jis buvo namuose, I. G. su vaikais išėjo į svečius. I. G. parėjo iÅ¡gėrusi, jis alkoholio vartojęs nebuvo. Jam paskambino draugė ir jo sugyventinei I. G. sukilo pavydas, dėl ko prasidėjo konfliktas. Jis bandė raminti sugyventinę. Gal smÅ«giai ir buvo, tiksliai nepamena, konflikto metu jie abu griuvinėjo. Jis į kairę akį jai netrenkė, ji galbÅ«t krisdama susimušė.

Jis smÅ«gio nesudavė, rankos prieÅ¡ jÄ nekėlė. Prisimena, kad jie abu griuvo, jam pačiam buvo lengvas smegenų sutrenkimas. Sugyventinės jis nestÅ«mė, bandė pasodinti ant lovos, kad nusiramintų. Jį irgi mušė, jo galva buvo sutrankyta, tačiau pareiÅ¡kimo jis nerašė. PagalbÄ kvietė I. G.. Kaip galėjo atsirasti kraujosruva, nežino, gal kai abu krito. Atvažiavus pareigÅ«nams, jis kalbėjo su pareigÅ«ne, jam buvo bloga. Jie susitaikė abiejų iniciatyva. Jis gailisi, kad tÄ vakarÄ neišėjo iÅ¡ namų, bÅ«tent tame įžvelgia savo kaltę (b. l. 107).

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji I. G. parodė, kad ji su              J. P. dažnai konfliktavo, dažnai kviesdavo policijÄ . Jis periodiÅ¡kai pas jÄ gyvendavo, tai tęsėsi porÄ metų. Ji pamatė, kad J. P. nesikeičia, vėl pradėjo rodyti agresijÄ , todėl paprašė, kad pastarasis iÅ¡eitų iÅ¡ namų. Nuolatos skambino jo meilužės, kas jÄ labai sunervino. Ä®vykio dienÄ ji namo grįžo apie 18 val., iÅ¡girdo jo meilužės skambutį, susinervino, todėl išėjo su vaikais į svečius.

Grįžo apie 21 val., savęs jau nekontroliavo, buvo labai supykusi, iÅ¡gėrusi ir emociÅ¡kai susijaudinusi. Ji pradėjo konfliktÄ , nes įtarė, jog sugyventinis turi kitÄ moterį. Prasidėjo konfliktas. Neneigia, jog galimai pirma trenkė, pradėjo muÅ¡tis, kadangi tuo metu nekontroliavo savo veiksmų, dėl moralinio spaudimo pratrÅ«ko. Ji trenkė J. P. per veidÄ , jis trenkė atgal. Vyras prieÅ¡kambaryje jÄ pastÅ«mė, trenkė per galvÄ . Kai trenkė per veidÄ , ji pajuto fizinį skausmÄ .

Jis jÄ pastÅ«mė, trenkė iÅ¡ deÅ¡inės rankos į kairę akį, ji trenkė jam atgal. Jie vienas kitÄ daužė kumščiais. Vyras jai trenkė gal penkis kartus, ji tiek pat kartų atgal (kiek buvo smÅ«gių, tiksliai neprisimena, bet daug). J. P. jÄ pastÅ«mė rankom, ji jam trenkė. Jis jÄ pastÅ«mė, nes ji jį įžeidinėjo ir varė iÅ¡ namų. Ar buvo sugriebęs už rankos, jau neprisimena. PolicijÄ ji kvietė, nes vienu momentu suprato, kad nebesugebės apsiginti, iÅ¡sigando dėl savo saugumo.

Kviesdama policijÄ , atrodo, nurodė, kad jÄ bando nužudyti. Jai buvo kraujosruva kairėje akyje, galvoje ūžesys. Po įvykio pas medikus nesikreipė. J. P. po savaitės iÅ¡sikraustė, o po dviejų mėnesių paskambino, atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 108).Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. G. parodė, kad 2014-08-08, apie 18.00 val., ji kartu su vaikais grįžo į namus, jos sugyventiniui J. P. į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino nepažįstama moteris, jis jai per telefonÄ pasakė „brangioji, aÅ¡ pas tave atvažiuosiu“.

Kai ji iÅ¡girdo jo Å¡iuos žodžius, pradėjo su juo konfliktuoti, ji jam pasakė „tai vėl prasideda, tai vėl tas pats“. Ji supykusi apie 19.00 val. su vaikais nuėjo pas draugę, pas kuriÄ vartojo alkoholį (degtinę). 2014-08-08, apie 21 val. 30 min., grįžo į namus, pradėjo su juo aiÅ¡kintis santykius. Gal konfliktÄ pradėjo ir ji, tiksliai neatsimena, nes buvo iÅ¡gėrusi. Konfliktas tarp jos ir sugyventinio J. P. vyko dėl to, kad jis kalba su kitomis moterimis, kad jis jos negerbia, ji jam pasakė, kad, jei taip, tai jis laisvas, nurodė iÅ¡eiti iÅ¡ namų.

Jis buto koridoriuje abiem rankom pastÅ«mė jÄ Ä¯ krÅ«tinę, po ko jis vienÄ kartÄ deÅ¡iniu kumščiu sudavė jai į kairę akį ir deÅ¡ine ranka sugriebęs jÄ už kairės rankos, po ko matėsi poodinės kraujosruvos, apie 5 kartus sudavė į virÅ¡ugalvį, dėl ko jai dvi dienas skaudėjo galvÄ . Ji gindamasi, jam taip pat sudavė, rankomis į galvÄ , irgi apie   5-6 kartus. Dėl sugyventinio smurto ji patyrė fizinį skausmÄ , ant jos kairės akies liko poodinė kraujosruva.

Ji bandė kviesti policijÄ , paskambinusi Å¡aukėsi pagalbos, tačiau jis iÅ¡ jos atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , paskambino policijai ir pasakė, kad pagalbos nereikia. Ä® butÄ minėtu adresu atvyko policijos pareigÅ«nai ir iÅ¡kvietė GMP medikus, kurie jÄ kartu su jos vaikais dėl patirtų sužalojimų iÅ¡vežė į VÅ Ä® Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę. Policijos pareigÅ«nai jos sugyventinį J. P. iÅ¡vežė į policijos komisariatÄ . Ji į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ dėl patirtų sužalojimų nesikreipė.

Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atvejų Å¡eimoje yra buvę,        2012-04-10 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto 5 policijos komisariate dėl to, kad jos sugyventinis J. P. prieÅ¡ jÄ smurtavo. 2014 m. liepos mėn. kvietė policijÄ , kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ jos buto, dėl to, kad buvo iÅ¡gėręs ir pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti necenzÅ«riniais žodžiais. Ji Å¡iuo metu toliau gyvena su sugyventiniu J. P., Å¡is jos neatsiprašė, tačiau yra ramus, nekonfliktuoja, nesmurtauja.

Jai turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, ji sugyventiniui J. P. neatleido (b. l. 22, 23).Teisiamajame posėdyje liudytoja J. N., policijos pareigÅ«nė, paaiÅ¡kino, kad atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ dėl smurto aplinkoje, J. P. buvo ramus, o nukentėjusioji neblaivi, pastaroji aiÅ¡kino, kad jÄ sumušė. Liudytoja dėl didelio skaičiaus panaÅ¡aus pobÅ«džio iÅ¡kvietimo tikslių nurodė įvykio aplinkybių jau nebeatsimenanti, todėl prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 108-108).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. N. nurodė, kad 2014-08-08, apie 22 val. 10 min., patruliuojant kartu su patruliu G. D., iÅ¡ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta Å¡eimyninis konfliktas. Atvykę nurodytu adresu nustatė, kad policijÄ kvietė I. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietoje nustatė, kad 2014-08-08, apie 22.00 val., J. P. sugyventinei I. G. kumščiu sudavė į veidÄ .

Dėl to buvo iÅ¡kviesta policija. Pranešėja I. G. buvo neblaivi, atrodė emociÅ¡kai nestabili. Ji kartu su dviem nepilnamečiais vaikais buvo iÅ¡vežta į VÅ Ä® Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. SmurtÄ patyrusi I. G. paaiÅ¡kino, kad smurtas pasireiÅ¡kė smÅ«giu kumščiu į kairę akį. Daugiau aplinkybių I. G. nurodyti negalėjo, nes buvo iÅ¡vežta į RVUL, be to, buvo neblaivi. Ant smurtÄ patyrusios I. G. kairės akies matėsi kraujosruva, pati akis buvo patinusi.

Aplinka, kurioje įvyko smurtas, buvo tvarkinga. SmurtÄ patyrusi I. G. jiems paaiÅ¡kino, kad anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, pagal I. G. žodžius smurtas artimoje aplinkoje kartojasi nuolat. Vaikai, tapę smurto artimoje liudininkais ar gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo smurtas, - S. I. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. G., gim.       (duomenys neskelbtini) m. Smurtautojas J. P. įvykio vietoje paaiÅ¡kino, kad nemušė sugyventinės                   I.

G., pastarasis dėl įvykio buvo pristatytas į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių.                J. P. elgėsi ramiai, spec. priemonės nepanaudotos. Pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ minėtÄ butÄ teko vykti pirmÄ kartÄ (b. l. 17). 2014-09-29 apžiÅ«ros protokolo duomenimis, buvo apžiÅ«rėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas įraÅ¡as, kurį apžiÅ«rėjus nustatyta, kad 2014-08-08, 22.09 val., pagalbos telefonu Nr. 112 skambino I.

G.. Ä®raÅ¡e girdimas ginčas tarp jos ir sugyventinio J. P., I. G. praÅ¡o nuo jos atstoti ir garso įraÅ¡as nutrÅ«ksta. Garso įraÅ¡as įraÅ¡ytas į CD, kuris pridėtas prie bylos (b. l. 11-13). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 bÅ«rio patrulio G. D.             2014-08-08 tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis, 2014-08-08, atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatė, kad I. G. sugyventinis J. P. kumščiu sudavė J.

G. į veido sritį I. G. buvo neblaivi, atrodė emociÅ¡kai nestabili. Ji kartu su dviem nepilnamečiais vaikais iÅ¡vežta į RVUL. I. G. nurodė, kad J. P. kumščiu sudavė jai į kairę akį (b. l. 14-16). 2014-09-18 apžiÅ«ros protokolo duomenimis, teismo medicinos ekspertas J. M. P., apžiÅ«rėjęs VÅ Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateiktÄ I. G. gydymosi stacionare ligos istorijÄ Nr. 2014/65574, pateikė iÅ¡vadÄ , kad I. G. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, kuri padaryta paveikus kietu buku daiktu, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos, ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 26-28).

Alkotesterio kvito duomenimis, I. G. 2014-08-09, 00.22 val., nustatytas 1,65 promilių girtumas (b. l. 18). Alkotesterio kvito duomenimis, J. P. 2014-08-08, 23.53 val., girtumas nenustatytas (0,00 prom.) (b. l. 42). BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. J. P. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodė, jog jis konfliktavo su I.

G., jie abu krito ant žemės, tačiau jis smÅ«gių nesudavė, prieÅ¡ jÄ rankos nepakėlė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad J. P. smurtavo prieÅ¡ savo sugyventinę I. G. ir sukėlė jai fizinį skausmÄ . Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas visų pirma remiasi nukentėjusiosios              I. G. parodymais, kurie buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu.

IÅ¡ pastarosios parodymų matyti, kad kaltinamasis pastÅ«mė jÄ , deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė jai į akį, o po to sugriebęs ne daugiau kaip penkis kartus sudavė I. G. į virÅ¡ugalvį. Dėl tokių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , jai buvo padaryta kraujosruva kairės akies vokuose, pastarajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais. Nenustatyta, jog I. G. turėjo pagrindÄ apkalbėti savo sugyventinį.

PrieÅ¡ingai, apklausiama ji neneigė, kad konfliktÄ pradėjo bÅ«tent ji, galimai net ir pirma trenkė kaltinamajam, teigė buvusi emociÅ¡kai susijaudinusi, sunkiai kontroliavo savo veiksmus, kas tik rodo, kad nukentėjusioji objektyviai iÅ¡dėstė įvykio aplinkybes, nevengdama detaliai apibÅ«dinti savo elgesį bei veiksmus, bei tuo pačiu nuosekliai pasisakydama, kokius veiksmus atliko kaltinamasis J. P.. Be to, tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos             J. N. parodymai, specialisto iÅ¡vada, kuria konstatuotas nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastas, apžiÅ«ros protokolas, G.

D. tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytos aplinkybės. Pats kaltinamasis nors ir nurodo smÅ«gių nesudavęs (tiesa, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje vienu metu visgi nurodė, kad smÅ«giai iÅ¡ jo pusės galimai buvo), tačiau negalėjo objektyviai paaiÅ¡kinti, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajai buvo padaryta kraujosruva, ir aiÅ¡kino neva I. G. galėjo atsitrenkti ar tai į jo rankas, ar į lovos kraÅ¡tÄ . Akivaizdu, kad toks kaltinamojo paaiÅ¡kinimas yra siekis suÅ¡velninti jam gresiančiÄ atsakomybę.

Pažymėtina, jog nors kaltinamasis tvirtino, kad konflikto metu pats buvo sužalotas, jam buvo padarytas lengvas smegenų sutrenkimas, tačiau nei į įvykio vietÄ atvykusios pareigÅ«nės J. N. parodymuose, nei G. D. tarnybiniame praneÅ¡ime tokios aplinkybės nebuvo užfiksuotos. Nenustatyta, kad kaltinamajam buvo padaryti kokie sužalojimai, pastarasis neiÅ¡sakė jokių su sveikatos bÅ«kle susijusių nusiskundimų. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis ir nepripažįsta smurtavęs prieÅ¡ savo sugyventinę, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jis dar 2014 m. rugsėjo mėn. atlygino Vilniaus teritorinių ligonių kasų pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, kas, vertinant visumoje, rodo pastarojo pozicijos nenuoseklumÄ , t. y. kaltinamasis, neigdamas sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ , ikiteisminio tyrimo metu atlygina pastarosios gydymo iÅ¡laidas, be to, nors ir tvirtina nesmurtavęs, tačiau praÅ¡o teismo skirti jam kuo Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu ar jos apribojimu.

Tad, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta prieš savo sugyventinę, pagrįstai pritaikyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalis 6 punktas). Tokia aplinkybė konstatuotina įvertinus nukentėjusiosios parodymus, iš kurių aiškiai matyti, kad I.

G., bÅ«dama neblaivi ir emociÅ¡kai susijaudinusi, pati pradėjo konfliktÄ , galimai pati trenkė kaltinamajam, dėl ko iÅ¡provokavo savo sugyventinį nusikalstamam elgesiui. Be to, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kad pastarasis savo noru atlygino civiliniam ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Teismas, skirdamas J. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad J. P. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tai, kad nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Taip pat įvertinami J. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys: teistas (b. l. 45), administracine tvarka baustas (b. l. 50-51), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 54, 55), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 56), dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 104), lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus (b. l. 105).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. P. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už galimo skirti laisvės apribojimo bausmės vidurkį. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio     6 dalies 1 punktu kaltinamajam skirtinas įpareigojimas būti tam tikru metu namuose bei, vadovaujantis BK 722 straipsniu, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2014-08-08, 23.30 val., iki 2014-08-09, 9.25 val. (b. l. 60, 78). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę. J. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 79-80, 81). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio            1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :             J.

P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 722 straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant iÅ¡klausyti Å¡iÄ programÄ per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. rugpjūčio 9 d. (vienÄ parÄ ), prilyginant jÄ dviem laisvės apribojimo dienoms.Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. J. P. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.             IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                  Julita Dabulskytė–Raizgienė