b7ddccd1-2486-4885-8d84-eaf918f03c85 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2VP-2605-639/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00907-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.5.1.; 3.5.1.18 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. kovo 5 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Saulius Zajarskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A.

S., D. S. (buvusi Ž.), antstolis A.s S.. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti skolininko A. S. dalį areÅ¡tuotame bendraturčių (D. S.) turte, pripažįstant A. S. teisę į ½ dalį sutuoktinės D. S. gaunamo darbo užmokesčio, mokamo MB „(duomenys neskelbtini)“. Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatuoja: iÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio A.

S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/19/03721 pradėta pagal 2010 m. sausio 7 d. Palangos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1290-588 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko A. S. iÅ¡ieÅ¡kotojos uždarosios akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)” naudai. 2020 m. gruodžio 28 d. turto areÅ¡to aktu Nr. S1e-117136 antstolis (jo padėjėja) areÅ¡tavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ darbo užmokestį, mokamÄ skolininko sutuoktinei. 2020 m. gruodžio 28 d. antstolis (antstolio padėjėja) pasiÅ«lė skolininkui pateikti antstoliui sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo bendru skolininko ir bendraturčių susitarimu, parengė 2020 m. gruodžio 28 d. sutikimÄ Nr. S1e-117143 dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kuriuos skolininkui ir jo sutuoktinei kartu su turto areÅ¡to aktu iÅ¡siuntė registruotÄ ja paÅ¡to siunta. 2021 m. sausio 26 d. antstolis (antstolio padėjėja) priėmė siÅ«lymÄ kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. S1f-6833, kuriuo pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai per 1 mėnesį nuo siÅ«lymo dienos kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo, nurodė, jog skolininkui buvo iÅ¡siųsta sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu forma, skolininkas per nustatytÄ terminÄ antstoliui nepateikė notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.82 straipsnis įtvirtina, jog sutuoktinių turtui taikomas įstatymo nustatytas turto teisinis režimas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties.

IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 0010/19/03721, matyti, kad antstolio vykdomoje byloje 2021 m. vasario 8 d. buvo gauta A. S. ir D. S. 2021 m. vasario 4 d. tarp skolininko ir jo sutuoktinės Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biure sudaryta Povedybinė sutartis (toliau – Sutartis) (vykdomosios bylos l. 82-85). Sutarties 3.1 punkte Å¡alys numatė, jog pajamos, gautos kiekvieno iÅ¡ Sutuoktinių atskirai po Å¡ios Sutarties sudarymo, t. y., pajamos iÅ¡ Sutuoktinių darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, draudimo iÅ¡mokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos, gautos pardavus įmonių akcijas arba verslo dalį, iÅ¡ įmonių veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos arba turtas, taip pat pajamos iÅ¡ privačių pensijų fondų arba gyvybės draudimo fondų, yra Å¡ias pajamas ar turtÄ gavusio Sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Å ioje byloje susiklostė situacija, kad jau po praÅ¡ymo dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo Å¡alys sudarė Sutartį, kuria pakeitė santuokoje įgyto turtÄ režimÄ : sutartyje numatė, jog nuo jos sudarymo momento sutuoktinių įgytos pajamos yra kiekvieno iÅ¡ jų asmeninė nuosavybė. Å alims sudarius Povedybinę sutartį ir pasirinkus kitokį – ne bendrosios jungtinės nuosavybės, o asmeninės nuosavybės turto teisinį režimÄ , nebeliko teisinio pagrindo iÅ¡vadai, jog A.

S. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. S. gaunamo darbo užmokesčio, mokamo MB „(duomenys neskelbtini)“ (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1094-513/2017). Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimÄ (statusÄ ) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimÄ (statusÄ ), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnis) ir ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumÄ , nustatyti gerai moralei arba vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujančias sutartis sÄ lygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iÅ¡ sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieÅ¡taraujančia gerai moralei ar vieÅ¡ajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobÅ«dį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutÄ .

Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų bÅ«ti laikomos pažeistomis, jei, siekiant iÅ¡vengti vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, bÅ«tų sudaryta povedybinė sutartis, į jÄ Ä¯traukiant sÄ lygÄ dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kuriÄ sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Byloje nėra duomenų, jog minėtos vedybų (povedybinės) sutarties nuostatos yra nuginčytos ir/ar pripažintos negaliojančiomis. Sutuoktinių sudaryta sutartis teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruota viešajame registre, todėl gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra asmeninė D. S. nuosavybė, šio turto dalis skolininkui nepriklauso, išieškojimas iš sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio dalies pagal skolininko A.

S. prievoles, negalimas. Todėl nustatyti skolininko turto dalį į D. S. gaunamÄ darbo užmokestį nėra pagrindo (CK 3.89 straipsnis, 3.97 straipsnis, 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.101 straipsnis, 3.114 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymas netenkintinas (CPK 666 straipsnis, 667 straipsnis, CK 3.114 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas nutaria: netenkinti pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskeltini)“ pareiÅ¡kimo dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Nutarčiai įsiteisėjus grÄ Å¾inti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0010/19/03721 antstoliui A. S.. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Saulius Zajarskas