Legislator Case Law & Legislation
b7dd5877-73b2-4732-83e2-6a47da857d2c AI generated

b7dd5877-73b2-4732-83e2-6a47da857d2c · Regionų administracinis teismas

Case Number b7dd5877-73b2-4732-83e2-6a47da857d2c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. eI-2322-583/2023 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-04024-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 20 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ atsakovui V.

Legislator headnote

AI generated

b7dd5877-73b2-4732-83e2-6a47da857d2c · Regionų administracinis teismas: Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI-2322-583/2023 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-04024-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 20 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ atsakovui V.

B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – pareiÅ¡kėja ar VASA) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl 388,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2021-12-31 ir 20,98 Eur delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovo V. B. (toliau – atsakovas). PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodo, kad vietinės rinkliavos apskaičiavimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2021-12-31, atsakovas nuosavybės teise valdė nekilnojamÄ jį turtÄ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o bÅ«tent: statinį, esantį Vilnius, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 224,26 kv. m.).

Atitinkamai atsakovui taikoma prievolė mokėti vietinę rinkliavÄ , apskaičiuotÄ atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotÄ ir kitus rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Nurodytu laikotarpiu bendra mokėtina vietinės rinkliavos suma sudaro – 388,48 EUR. Teigia, kad pareiÅ¡kėjui vykdant teisės aktų nustatytÄ pareigÄ informuoti atsakovÄ apie esamÄ prievolę mokėti rinkliavÄ , buvo suformuoti ir atsakovui iÅ¡siųsti 5 mokėjimo praneÅ¡imai. Mokėjimo praneÅ¡imai buvo iÅ¡siųsti adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), nustatytu pagal rinkliavos nuostatų taisykles.

Atsakovui rinkliavos nuostatų nustatytais terminais rinkliavos nesumokėjus, pareiÅ¡kėjas teigia taip pat pateikęs 3 priminimus apie pradelstÄ Ä¯siskolinimÄ . Tačiau, neatsižvelgiant į pateiktÄ informacijÄ , įsiskolinimas taip ir nebuvo padengtas. Nurodo, kad iki praÅ¡ymo padavimo teismui dienos atsakovas nebuvo sumokėjęs vietinės rinkliavos įsiskolinimo. Pažymi, kad atsakovui neįvykdžius prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ laiku, jam kiekvienÄ ketvirtį už pradelstÄ dienÄ buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), kas sudaro 20,98 Eur.

Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tais reikalavimais. Teigia, kad 2006 metais iÅ¡vyko į KanadÄ ir ten pastoviai gyvena. PareiÅ¡kėjo nurodomu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius niekas negyvena, elektros tiekimas iÅ¡jungtas skydinėje, jokios paslaugos nėra teikiamos, atliekos Å¡iuo adresu nėra kaupiamos ir Å¡alinamos per atliekų Å¡alinimo sistemÄ . Atsakovas nurodo, kad kreipėsi į VASA informuodamas, kad vietinė rinkliava už (duomenys neskelbtini), Vilnius negali bÅ«ti skaičiuojama, nes atliekos nėra Å¡alinamos per atliekų tvarkymo sistemÄ ir jis neatitinka atliekų turėtojo sÄ vokos.

Tačiau nežiÅ«rint pateiktos informacijos ir praÅ¡ymų vietinės rinkliavos skaičiavimas nepagrįstai nebuvo nutrauktas. Atsakovas atsiliepime į praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstytais argumentais teismÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ Ä¯siskolinimo priteisimo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali bÅ«ti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytÄ rinkliavÄ . Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (kaip minėta, toliau – ir Rinkliavos nuostatai), kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavÄ visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamÄ jį turtÄ , arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti RinkliavÄ (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis). Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ , kuri yra privaloma minėtiems Rinkliavos mokėtojams.

Ji pakeitė iki Å¡iol taikytÄ tarifinę sistemÄ , kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktÄ , pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant RinkliavÄ visiems atliekų turėtojams pagal bendrÄ apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotÄ . Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktÄ , kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant RinkliavÄ visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų miÅ¡rių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normÄ . Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas).

Apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas). Bendras Rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytÄ bendrÄ pastoviosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytÄ kintamosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iÅ¡ konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas).

RinkliavÄ pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Å iuo atveju taip pat yra reikÅ¡minga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, kurioje teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ . Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pažymėtina ir tai, jog pagal LVAT praktikÄ , vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtÄ pareigÄ â€“ mokėti vietinę rinkliavÄ , laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbÅ«t nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats (LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016). Be to, LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidas, nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotÄ ).

Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiÅ¡kai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavÄ . Tačiau, tokiÄ teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavÄ ar bÅ«ti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kaip minėta, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-717-438/2015).

Byloje teikiamas NTR registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas – pastatas – gyvenamasis namas, paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai), esantis Vilnius, (duomenys neskelbtini), už kurį ir buvo apskaičiuota vietinė rinkliava. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ dydžio nustatymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad rinkliava nustatoma nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sÄ raÅ¡Ä nustato Aplinkos ministerija, savininkams arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovui pagal įstatymÄ , arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotam asmeniui.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 patvirtintame Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytÄ rinkliavÄ arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sÄ raÅ¡e yra numatyta, kad, be kita ko, gyvenamosios paskirties pastatų (pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau Å¡eimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualÅ«s namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, Å¡eimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis bÅ«stas, kiti panaÅ¡ios paskirties objektai) savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavÄ už atliekų tvarkymÄ .

Atitinkamai pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedÄ â€žNekilnojamojo turto objektų kategorijos“ atsakovo valdomi nekilnojamojo turto objektai priskirtini apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai. Taigi atsakovas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokėtoju. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui už nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamojo turto objektÄ buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys.

Buvo suformuoti ir iÅ¡siųsti praneÅ¡imai, tačiau, neatsižvelgiant į pateiktÄ informacijÄ , vietinė rinkliava nebuvo sumokėta. Kaip matyti, mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo valdomo nekilnojamojo turto plotÄ . Byloje nėra duomenų, kad atsakovui atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu ar kitu administraciniu aktu bÅ«tų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos.

Rinkliavų nuostatų 53 punkte nustatyta, kad vietinė Rinkliava į Savivaldybės biudžetÄ privalo bÅ«ti sumokėta arba iki pirmojo ketvirčio pabaigos (mokant už visÄ mokestinį laikotarpį) arba iki kiekvieno ketvirčio pabaigos. Atsakovas atsiliepimu į praÅ¡ymÄ nurodo, kad 2006 metais iÅ¡vyko į KanadÄ ir nuo to laiko nekilnojamuoju daiktu (duomenys neskelbtini), Vilnius niekas visiÅ¡kai nenaudoja, todėl rinkliava už objektÄ apskaičiuota nepagrįstai. Vertinant Å¡iuos argumentus pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad įvedus dvinarę sistemÄ nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamÄ jį turtÄ ), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iÅ¡ pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių.

Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iÅ¡ priemonių iÅ¡laikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo paslaugų sistemÄ , yra siejama iÅ¡imtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviÄ ja dedamÄ ja dalimi.

Vertinant Nuostatų 72.2 punkte numatytÄ reguliavimÄ pažymėtina, kad Rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrÄ laikotarpį nėra naudojamasi visu NTO ir iÅ¡ Å¡io objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, – 100 proc. atleidžiamas nuo kintamosios Rinkliavos dalies. Nuostatų 73 punktas Numato, kad Rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos praÅ¡ymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymÄ .

Taigi vertinant Nuostatų teisinį reguliavimÄ akivaizdu, kad nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas praÅ¡ymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo bÅ«ti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviÄ jÄ vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimo bei sistemos iÅ¡laikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

Atsakovas teismui pateikė elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ su atliekų sistemos administratoriumi, kuris 2020-04-15 raÅ¡tu Nr. SP-2020-10-01923 iÅ¡aiÅ¡kino kokia tvarka ir kokie dokumentai teikiami siekiant pasinaudoti vietinės rinkliavos lengvata, pateikė ir nustatytos formos praÅ¡ymÄ , koks turi bÅ«ti teikiamas siekiant lengvatos taikymo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pagal principÄ â€žteršėjas moka“ jis moka mokesčius Toronto miesto savivaldybei, todėl jam nekyla jokia prievolė mokėti vietinę rinkliavÄ Vilniaus savivaldybei, kurioje jis nekaupia ir neÅ¡alina atliekų per atliekų tvarkymo sistemÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas.

Duomenų, kad atsakovas bÅ«tų pateikęs Nuostatų 73 punkte nurodytÄ nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijÄ ginčo laikotarpiu ir bÅ«tų atleistas nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo nėra, todėl pareiÅ¡kėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl pareiÅ¡kėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymÄ (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.). Rinkliavų nuostatų 59 punkte nustatyta, kad už nesumokėtÄ arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sÄ skaitÄ sumokėtÄ RinkliavÄ skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo bÅ«ti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sÄ skaitÄ (Rinkliavų nuostatų 60 punktas).

Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tÄ dienÄ paskelbtÄ galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavų nuostatų 60 punktas). Kadangi Nuostatų numatyta tvarka nebuvo sumokėta vietinė rinkliava, vadovaujantis Nuostatų 83 - 87 punktais atsakovui pagrįstai apskaičiuota mokėtina delspinigių suma. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

IÅ¡ byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovui nesilaikius pareigos mokėti Vietinę rinkliavÄ laiku, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAÄ® nustatytÄ laikotarpį. Dėl senaties termino taikymo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo nesumokėtÄ vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2021-12-31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra akcentavęs (ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalis), kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAÄ®), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y.

Å¡ios teisės normos tarpusavyje sÄ veikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl Å¡iam klausimui spręsti turi bÅ«ti vadovaujamasi MAÄ® nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Å iuo atveju taikytina MAÄ® 68 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), kuria įtvirtinta: jeigu kitaip nenustatyta Å¡iame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Pažymėtina, jog tokios praktikos nuosekliai buvo laikomasi analogiškose bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.), išnagrinėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendžiant dėl tuo metu galiojusio senaties termino taikymo (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobÅ«dį, spręstina, kad Å¡iuo atveju MAÄ® 68 straipsnio taikymo požiÅ«riu Å¡ioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali bÅ«ti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal.

Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo bÅ«ti apskaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Atitinkamai iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas su pareiÅ¡kimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismÄ kreipėsi 2022-12-22. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavÄ už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-12-31.

Kaip pareiÅ¡kime nurodoma ir mokėjimo praneÅ¡imuose apskaičiuota, laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2018-12-31 apskaičiuota vietinė rinkliava yra 54,00 Eur. Taip pat už šį laikotarpį apskaičiuota 2,92 Eur delspinigių. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstyta Å¡ios dalies reikalavimo pareiÅ¡kimui yra praleistas vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo terminas, todėl Å¡ioje apimtyje praÅ¡ymas netenkinamas. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31, kuri yra 334,48 Eur ir atitinkamai mažintina delspinigių suma bei priteistina 18,06 Eur delspinigių.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡ Atsakovo priteisti 24,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už advokato teisines paslaugas. Vadovaujantis ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo principu – proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® neriboja juridinio asmens, esančio bylos Å¡alimi, galimybės bÅ«ti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad visos Å¡alies patirtos iÅ¡laidos samdant advokatus turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios kitos Å¡alies, nes LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016).

Sprendžiant, ar praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar proceso Å¡alys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis (ABTÄ® 52 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, praÅ¡antys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismÄ dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedÅ«ra. ABTĮ 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas ar tam tikrus vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiÅ¡kėjas) įstatymų numatytais atvejais ir Å¡iame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrÄ Å¾intų) sumų priteisimo (iÅ¡ieÅ¡kojimo) iÅ¡ fizinio ar juridinio asmens (skolininko).

Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo paduodamas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. PareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo padavimo elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkÄ ir formÄ nustato teisingumo ministras. ABTÄ® 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, pareiÅ¡kėjo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Å ios iÅ¡laidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu gali bÅ«ti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas iÅ¡nagrinėjus Å¡io įstatymo 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose 2021 m. kovo 24 d. administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021 konstatavo, kad ABTÄ® įtvirtinus supaprastintÄ kreipimosi į teismÄ dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedÅ«rÄ , tokiais atvejais, kaip nagrinėjamasis Å¡ioje administracinėje byloje, iÅ¡ esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant praÅ¡ymÄ teismui. Å iuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytÄ formÄ bei pateikti jÄ administraciniam teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Cituojamoje LVAT nutartyje taip pat akcentuota, kad byloje nekeliant naujos teisinės problematikos, tokio pobÅ«džio bylose jau esant suformuotai teismų praktika, bylai nesant sudėtingai dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiÅ¡kėjui yra suteikta galimybė kreiptis į teismÄ supaprastinta tvarka – pasinaudojant teismo įsakymo institutu, todėl praÅ¡omos atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidos neatitinka bÅ«tinumo kriterijaus ir yra perteklinės, todėl nepriteistinos.

ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta formuojama teismine praktika Å¡ios kategorijos bylose. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ tenkinti dalinai.

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. pareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai 334,48 Eur vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ ir 18,06 Eur delspinigių. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas