2024-04-03 Nr. AB-5402-3-61-3-00876-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-643-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00876-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 41.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės, Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos kariuomenės Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Kariuomenės Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karinės medicininės ekspertizės komisijos (toliau – ir Komisija) regioninės pakomisės Klaipėdoje 2022 m. sausio 31 d. (pareiškėjo skunde nurodyta data – 2021 m. sausio 31 d. laikytina rašymo apsirikimu) ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 172 (toliau – ir Pažyma) ir įpareigoti Komisiją atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę dėl pareiškėjo tinkamumo privalomajai pradinei karo tarnybai.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo pašauktas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Buvo atlikta karinė medicinos ekspertizė, kurios tikslas – ištirti pareiškėjo sveikatą dėl jo tinkamumo privalomajai pradinei karo tarnybai. Atlikus sveikatos patikrinimą atsakovo Lietuvos kariuomenės Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje, įsikūrusioje Kauno mieste (centrinė Komisija), buvo priimtas ekspertinis nutarimas, kurio pagrindu atsakovo regioninės pakomisės Klaipėdoje pirmininkė 2022 m. sausio 31 d. surašė ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 172. Pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu karinei tarnybai (pagal kriterijų 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę). Kartu Pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui nerekomenduojama dirbti naktinio darbo, nerekomenduojama dirbti pamaininio darbo, nerekomenduojama dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (darbai suspaustame ore, dabai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga), nerekomenduojama dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis. Iš esmės nustatyta daugybė apribojimų, dėl kurių pareiškėjas niekaip negalėtų atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos įprastomis sąlygomis. Aptarti apribojimai aiškiai rodo, kad pareiškėjas nėra tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai, nes jos įprastinėmis sąlygomis paprasčiausiai negalėtų atlikti. Pareiškėjo įsitikinimu, Komisija netinkamai įvertino pareiškėjo sveiktos būklę.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jo sveikatos būklė nėra gera, todėl jis negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, tai būtų per daug rizikinga. Pareiškėjas nuo vaikystės turi sveikatos sutrikimų, susijusių su širdies veikla, ir tie sutrikimai yra išlikę iki šios dienos. Dėl šių sutrikimų pareiškėjui nuolat buvo ribojama fizinė veikla.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jam išreiškus norą stoti į policijos mokyklą, Lietuvos policijos mokykla nusiuntė (2021 m. rugsėjo 20 d. siuntimas Nr. 144-S-13453) pareiškėją atlikti išsamią specializuotą medicininę ekspertizę į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK). CMEK 2021 m. spalio 18 d. priėmė ekspertinį sprendimą, kuriuo pareiškėją (dėl sveikatos būklės) pripažino netinkamu statutinei tarnybai, taip pat netinkamu net mokymuisi Lietuvos policijos mokykloje, tačiau Lietuvos Kariuomenės Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karinės medicininės ekspertizės komisija po kelių mėnesių priėmė priešingą išvadą, pagal kurią pareiškėjas pripažįstamas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai, nors karinė tarnyba pagal savo prigimtį ir pobūdi reikalauja žymiai didesnio fizinio pasirengimo ir sveikatos nei tarnyba policijoje. Pareiškėjo teigimu, valstybė negali prievarta priversti asmenį tarnauti kariuomenėje, jeigu yra grėsmė tokio asmens sveikatai.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad jo sveikatos sutrikimai yra paveldėti, todėl priverstinai siųsti pareiškėją atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, kai yra akivaizdi rizika dėl pareiškėjo sveikatos būtų neteisinga. Esant skirtingoms dviejų ekspertinių institucijų išvadoms būtina skirti papildomą ekspertizę, kad būtų pakartotinai įvertinta pareiškėjo sveikata ir jo galimybė atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

6. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti jų tinkamumą atitinkamos rūšies karo tarnybai, yra Komisija. Jokios kitos institucijos ar įstaigos neturi teisės nustatyti asmens tinkamumą ar netinkamumą karo tarnybai pagal sveikatos būklę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1887-146/2015 pabrėžė, kad „Nei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nei kitos įstaigos išduotam medicininiam dokumentui prioritetas Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje negali būti teikiamas“. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su jo netinkamumu privalomajai pradinei karo tarnybai pagal sveikatą remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos ekspertizės centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, yra atmestini kaip nesusiję su šia byla.

8. Atsakovo teigimu, 2022 m. sausio 12 d. pareiškėjas atvykęs į regioninę pakomisę Komisijos medicinos ekspertizės akte nepažymėjo jokių nusiskundimų. Į klausimą „Ar kada nors sirgote kokia nors žemiau išvardinta liga, ar pastebėjote sutrikimų?“ ir į kitus klausimus pažymėjo atsakymą „Ne“. Į klausimą „Ar gydotės nuo kokios nors ligos šiuo metu“ atsakė „Ne“. Gydytojams įvertinus paciento skundus, objektyvius duomenis, medicininę dokumentaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintų Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 8.4, 48.2 straipsniais buvo priimta ekspertinė išvada – tinkamas nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai su 4 apribojimo laipsniu. 2022 m. sausio 31 d. surašyta Ekspertinių išvadų lentelė Nr. 50204210932, kurioje matosi galutiniai gydytojų įvertinimai. Pareiškėjo vidaus ligų vertinimą atlikusi gydytoja 2022 m. sausio 12 d. įvertino medicininę dokumentaciją ir Lietuvos Respublikos valstybinės ligonių kasos (toliau – ir VLK) pateiktus duomenis. Iš VLK duomenų nustatyta, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje yra įrašas apie išlikusią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 29 d., fizinio krūvio pajėgumas geras, ritmo sutrikimų nepastebėta, skundų nebuvo. Elektrokardiogramos tyrimo metu pakitimų nepastebėta. Kadangi kardiologo konsultacija 2021 metais buvo vienintelė, prieš priimant galutinę išvadą pareiškėjui buvo pasiūlyta pasikonsultuoti su kardiologu. 2022 m. sausio 27 d. pareiškėjas konsultuotas gydytojos kardiologės Komisijoje. Konsultacijos metu pareiškėjui buvo atliktas echokardiografinis tyrimas, po kurio buvo suformuluotos išvados, kad nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini), specifinio gydymo nereikia.

9. Atsakovo teigimu, ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintais Karinės medicinos ekspertizės nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Analizuojant ir tiriant pareiškėjo medicininę raidos istoriją ir esamą sveikatos būklę Komisijos gydytojai karinės medicinos ekspertizės metu pareiškėjo atžvilgiu elgėsi tinkamai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes, atidžiai laikydamiesi specifinę – medicininę sritį reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, o priimamus savo kaip gydytojų profesionalų sprendimus pareiškėjui aiškino laikydamiesi nustatytos gydytojo ir paciento etikos reikalavimų. Iš skundžiamos Pažymos matyti, kad Komisijos pirmininkė, priimdama sprendimą, rėmėsi kompetentingų gydytojų išvadomis, išanalizuodama pareiškėjo buvusias/esamas ligas, išsamiai išnagrinėjusi pareiškėjo sveikatos sutrikimus. Atsakovo vertinimu, Komisija atskleidė visas faktines aplinkybes, priėmė objektyvų, teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra tinkamas nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad 2022 m. sausio 5 d. interneto svetainėje http://sauktiniai.karys.lt buvo paskelbtas 2022 m. asmenų, šaukiamų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, sąrašas. Pareiškėjas turėjo 2022 m. sausio 10 d. atvykti į Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrių. Pareiškėjas nurodytą dieną į Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrių neatvyko. Pareiškėjas 2022 m. sausio 28 d. nuvyko į Komisiją, kurioje vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ ginčijama Pažyma buvo pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę. Pažymoje taip pat nurodoma, kad pareiškėjui nerekomenduojama dirbti naktinį darbą, nerekomenduojama dirbti pamaininį darbą, nerekomenduojama dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (darbai suspaustame ore, darbai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga), taip pat nerekomenduojama dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ), Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatomis, Nuostatais, konstatavo, kad Komisija, priimdama Pažymą, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pažyma yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis: diagnostiniais tyrimais, gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais. Pareiškėjo skundo argumentai, jog Komisija, priimdama Pažymą, neatsižvelgė į pareiškėjo sveikatos būklę atmesti kaip nepagrįsti.

13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos asmenų, šaukiamų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, sveikatos įvertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“, kuriais vadovaujantis ir atliekama ekspertizė, bei pateikiamos apibendrintos galutinės išvados. Teismas konstatavo, jog vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti jų tinkamumą atitinkamos rūšies karo tarnybai, yra Komisija. Jokios kitos institucijos ar įstaigos, neturi teisės nustatyti asmens tinkamumą ar netinkamumą karo tarnybai pagal sveikatos būklę. Medicininę asmenų pašauktų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sveikatos būklę išimtinai vertina tik Komisija. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su jo pripažinimu netinkamam tarnybai policijoje pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos ekspertizės centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą atmesti kaip nepagrįsti.

14. Apibendrindamas teismas sprendė, kad Komisija visapusiškai, objektyviai ir pakankamai išsamiai įvertino tiek faktines aplinkybes, tiek ir pareiškėjo medicininius dokumentus, prieš teikiant ekspertines išvadas buvo nagrinėta mokslinė medicininė informacija, kiek tai susiję su ginčui aktualiais pareiškėjo sveikatos sutrikimais ir traumomis, pasisakyta medikų, specialistų dėl visų pareiškėjo sveikatos sutrikimų ir priimtas sprendimas, atitinkantis Komisijos kompetenciją. Ekspertinis nutarimas yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, jis atitinka teisės aktų reikalavimus.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nepagrįstai nevertino jo pateiktų duomenų, patvirtinančių sveikatos būklę, iš esmės vadovavosi tuo, kad tik Komisijai suteikta teisė vertinti karių sveikatą, todėl visiškai nepagrįstai atmetė papildomus pareiškėjo pateiktus įrodymus, rodančius apie galimą Komisijos padarytą klaidą. Teismas nepagrįstai nevertino medicininių prieštaravimų tarp Komisijos išvadų ir byloję esančių kitų medicininių dokumentų taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Esminis prieštaravimas tarp Komisijos išvadų ir kitų byloje esančių medicininių dokumentų yra tas, kad Komisijos išvadose teigiama, jog pareiškėjui nėra išlikusios (duomenys neskelbtini) (dėl ko pareiškėjas pripažintas tinkamu karinei tarnybai), visi kiti medicininiai dokumentai neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjui yra išlikusi (duomenys neskelbtini) (dėl ko pareiškėjas negali būti pripažintas tinkamu karinei tarnybai).

17. Pareiškėjas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu (2022 m. balandžio 7 d.) pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo į bylą buvo pateikta UAB „Affidea klinika“ gydytojos kardiologės K. S. pažyma (gydytojo įrašas), patvirtinanti, jog tyrimo metu (2022 m. balandžio 4 d.) pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Ši pažyma (gydytojo įrašas) aktuali tuo, kad pareiškėjo sveikata tikrinta jau po to, kai Komisijoje buvo atlikti medicininiai tyrimai (ankstesni medicininiai tyrimai, patvirtinantys jog pareiškėjui yra išlikusi arba (duomenys neskelbtini) buvo atlikti iki Komisijos išvadų). Taigi, pareiškėjas pateikė teismui duomenis, paneigiančius Komisijos išvadas (arba verčiančius abejoti Komisijos išvados dėl tariamai nesančios (duomenys neskelbtini) teisingumu), tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo įrodymu visiškai nesivadovavo, dėl jo nepasisakė, į pateiktos pažymos turinį nesigilino. Pareiškėjo vertinimu, ši aplinkybė rodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad reaguodamas į pareiškėjo pateiktą gydytojos kardiologės K. S. 2022 m. balandžio 4 d. pažymą (gydytojo įrašą) atsakovas (Lietuvos kariuomenė) 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl pakartotinio pareiškėjo sveikatos vertinimo. Pateiktu prašymu atsakovas prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą iki kol pareiškėjas pristatys Kauno universitetinių ar Vilniaus Santariškių klinikų, gydytojo kardiologo galutinę išvadą. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateiktame teismui prašyme pripažino, kad turimi medicininiai duomenys (kardiologinės diagnozės) apie pareiškėjo sveikatos būklę yra akivaizdžiai prieštaringi, t. y. prieštarauja Komisijos išvadoms, pareiškėjui būtina papildoma gydytojo kardiologo konsultacija, kad būtų pateikta galutinė išvada, tačiau bylą nagrinėjęs teismas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjo vertinimu, visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo neišsamiai, liko neįvertinti esminiai bylos epizodai, todėl priimtas visiškai neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

19. Pareiškėjo teigimu, teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo reikalavimo dėl pakartotinio sveikatos patikrinimo Komisijoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas siekia ne išvengti karinės tarnybos, o kad būtų tinkamai įvertinta jo sveikata ir išsklaidytos visos abejonės.

20. Pareiškėjo vertinimu, susidarė paradoksali situacija, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl to, kad būtų panaikinta Pažyma ir būtų pakartotinai atlikta pareiškėjo sveikatos patikra, atsakovas raštu pripažino, kad būtina papildoma pareiškėjo sveikatos patikra, tačiau teismas sprendė, jog pareiškėjas yra sveikas, gali atlikti karinę tarnybą. Pareiškėjo teigimu, jau vien tai, kad byloje esanti informacija apie pareiškėjo sveikatos būklę yra prieštaringa ir tai pripažino pats atsakovas, sudarė visas prielaidas teismui tenkinti pareiškėjo skundą.

21. Atsakovas Lietuvos kariuomenė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės palaiko savo argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teismui pateikti sveikatos patikrinimo, atlikto po Komisijos išvados priėmimo, rezultatai nedaro įtakos priimtos Pažymos pagrįstumui. Be to, pareiškėjas buvo konsultuotas ne III lygio gydymo įstaigos specialisto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo tinkamumo privalomajai pradinei karo tarnybai.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Komisija, priimdama 2022 m. sausio 31 d. ekspertinį nutarimą, kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu tarnybai pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą C sveikatos grupę, numatant atitinkamus apribojimus, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, ekspertinis nutarimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, o pareiškėjo skundo argumentus, jog Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo sveikatos būklę teismas atmetė kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą formaliai, nepagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo sveikatos būklę ir paneigiančių Komisijos išvadą.

25. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas, tyrimų rezultatų vertinimas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2934/2012). Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar Komisija, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnis nustato, kad įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

28. Vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 30 straipsniu į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

29. Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio, nustatančio šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tvarką, 6 dalis numato, kad karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Šio Įstatymo 36 straipsnis įtvirtina, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.

30. Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 (redakcija galiojusi nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2022 m. liepos 31 d.) (toliau – ir KMEN), nustato, be kita ko, privalomosios karo tarnybos karių, savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos karių, kariūnų ir žvalgybos pareigūnų bei šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo, taip pat kitų šaulių ir atsargos karių sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką (1 p.).

Nuostatų 2 punktas numato, kad asmenų, nurodytų Nuostatų 1 punkte, sveikata tikrinama, atranka pagal sveikatos būklę atliekama ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis nustatomas Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – Komisija). Regioninė pakomisė atlieka karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, šaulių, stojančių į kovinius būrius, privalomosios karo tarnybos karių (išskyrus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius), šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, medicinos ekspertizę (10.2.1 p.).

Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – kriterijai), patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru (22 p.). Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato KMT vadas (24 p.).

Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau – medicinos ekspertizės aktas) (26 p.). Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą.

Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnyba (27 p.).

Jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pirmininkas ir gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, toliau atliekama jų medicinos ekspertizė (29 p.).

Komisijos pirmininkas priima ekspertinį nutarimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas Komisijos gydytojams pateikus ekspertines išvadas. Jeigu priimant ekspertinį nutarimą kyla įtarimų dėl ekspertinės išvados pagrįstumo, Komisijos pirmininkas turi teisę pareikalauti, kad abejotiną ekspertinę išvadą priėmęs Komisijos gydytojas pateiktų motyvuotą paaiškinimą raštu per tris darbo dienas po to, kai visi gydytojai pateikia ekspertines išvadas. Jeigu Komisijos gydytojas negali pagrįsti ekspertinės išvados, Komisijos pirmininko sprendimu ekspertinę išvadą priima Karinė gydytojų konsultacinė komisija.

Šiuo atveju ekspertinis nutarimas priimamas per tris darbo dienas nuo paaiškinimų gavimo arba Karinės gydytojų konsultacinės komisijos ekspertinės išvados priėmimo (32 p.). Ekspertiniame nutarime nurodoma nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai (33 p.). Komisijos sekretorius ekspertinį nutarimą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo nutarimo priėmimo dienos įrašo į Krašto apsaugos ministerijos informacinę sistemą (kai duomenys tvarkomi šioje sistemoje) ir užpildo ekspertinio nutarimo pažymą, kurią pasirašo Komisijos pirmininkas (37 p.).

Į ekspertinio nutarimo pažymą įrašoma: ekspertinio nutarimo numeris, nutarimo data, ekspertinis nutarimas, asmens sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma), ekspertinio nutarimo galiojimo data, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai bei sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis ir liekamieji reiškiniai (jei asmuo buvo siųstas sveikatos sutrikimo sunkumo laipsniui nustatyti). Rekomendacijomis dėl ribojimų tarnybai privaloma vadovautis skiriant asmenį į pareigas (38 p.). Komisijos pirmininkas, gavęs iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą (42 p.).

Ekspertiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį skaičiuojant nuo dienos, kurią asmuo buvo informuotas apie priimtą ekspertinį nutarimą, išskyrus ekspertinius nutarimus dėl asmens sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo. Šie ekspertiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui per dešimt dienų nuo jų įteikimo kariui, jo šeimos nariams ar jų prašymu kitam kario interesams atstovaujančiam asmeniui (45 p.).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą panaikinti Komisijos regioninės pakomisės Klaipėdoje 2022 m. sausio 31 d. ekspertinio nutarimo pažymą, tačiau kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas nesutinka su išvada, kad yra tinkamas karinei tarnybai dėl savo sveikatos būklės, t. y. nesutinka su 2022 m. sausio 31 d. ekspertiniu nutarimu. Įvertinus tai, kad pagal Nuostatus ekspertinis nutarimas yra pagal ekspertines išvadas Komisijos pakomisės pirmininko (toliau – Komisijos pirmininkas, pirmininkas) priimtas sprendimas dėl tiriamo asmens sveikatos būklės ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio (Nuostatų 5.5 p.), o ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie priimtą ekspertinį nutarimą (Nuostatų 5.4 p.) ir tai, kad pagal Nuostatų 45 punktą teisminio nagrinėjimo dalykas yra ekspertinių nutarimų teisėtumas, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo tikslo ginčyti 2022 m. sausio 31 d. ekspertinį nutarimą, kuriuo Komisijos pirmininkė, įvertinusi Komisijos ekspertų išvadas, pripažino, kad pareiškėjas yra tinkamas tarnybai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę, t. y. vertino 2022 m. sausio 31 d. ekspertinio nutarimo teisėtumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2022 m. sausio 31 d. ekspertinio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo pateiktus duomenis dėl sveikatos būklės, t. y. 2022 m. balandžio 4 d. UAB „Affidea klinika“ gydytos kardiologės išvadą, patvirtinančią, kad pareiškėjui yra išlikusi (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo sveikatos būklė, kuri užfiksuota UAB „Affidea klinika“ gydytos kardiologės išvadoje, buvo vertinta po pareiškėjo sveikatos vertinimo Komisijose ir Komisijos ekspertinio nutarimo priėmimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumą tikrino atsižvelgdamas į aplinkybes, buvusias šio akto priėmimo metu.

33. Kaip jau minėta, Nuostatų 42 yra numatyta, kad Komisijos pirmininkas, gavęs iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą. Taigi, pareiškėjas, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Komisiją su prašymu atlikti pakartotinę ekspertizę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas šią savo teisę realizavo, todėl savarankiškas reikalavimas teismui dėl įpareigojimo atlikti pakartotinę ekspertizę šiuo atveju negali būti reiškiamas. Kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-624/2024). Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę vertintinas kaip išvestinis reikalavimas, tačiau pirmosios instancijos teismui nenustačius pagrindo tenkinti pagrindinį pareiškėjo reikalavimą – panaikinti Komisijos ekspertinį nutarimą, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

34. Bylos duomenys patvirtina, kad atliekant ekspertizę buvo vertinama informacija apie pareiškėjo sveikatą ir fizinę būklę nuo 2017 m. sausio 1 d., įvertinti visi duomenys apie pareiškėjui diagnozuotas ligas, įvertinus 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškėją konsultavusio gydytojo kardiologo įrašus, pareiškėjui buvo išduotas siuntimas gydytojo kardiologo konsultacijai, priimant ekspertinį nutarimą buvo įvertintos Komisijos gydytojo kardiologo 2022 m. sausio 22 d. pateiktos išvados.

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių Komisijos padarytų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos jos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Pareiškėjas teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokius pažeidimus ar leidžiančių suabejoti Komisijos priimto ekspertinio nutarimo pagrįstumu.

36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik Komisija yra įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti jų tinkamumą atitinkamos rūšies karo tarnybai. Jokios kitos institucijos ar įstaigos, neturi teisės nustatyti asmens tinkamumą ar netinkamumą karo tarnybai pagal sveikatos būklę, todėl sprendžia, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos ekspertizės centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atlikta ekspertize, kuria buvo vertintas pareiškėjo tinkamumas tarnybai policijoje.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai medicinos ekspertizę ir priimdama 2022 m. sausio 31 d. ekspertinį nutarimą bei jo pagrindu išduodama 2022 m. sausio 31 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 172, pagrindinių procedūrų ir taisyklių, nepažeidė, ekspertinis nutarimas yra pagrįstas medicininės ekspertizės metu nustatytais duomenimis, todėl pareiškėjo skundas pagrįstai atmestas.

38. Pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis