b7dc2af9-c25e-4a25-b03a-bcb4e454cc55 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-207-409/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31946-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 6 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, sekretoriaujant Daivai Jankūnienei, dalyvaujant prokurorams Gintarui Girgždžiui, Linui Vitkui, kaltinamajam J. J., jo gynėjai advokatei Violetai Savickienei, nukentėjusiesiems R.

L., R. P., A. P., L. Z., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, turintis neįgalumÄ â€“ darbingumo lygis 35 procentai, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

J. J. 2017 m. birželio 26 d. apie 7.35 val. Å iauliuose, Tilžės gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu esančioje reguliuojamoje Å¡viesoforo signalais sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - keleivinį automobilį VW LT 28, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 29 ir 73.11 punktų reikalavimus, – tai yra, vairavo automobilį sirgdamas epilepsija, dėl kurios galėjo kilti pavojus eismo saugumui, taip pat vairavo automobilį dėl sveikatos bÅ«klės netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemones (KET 14 p.), važiuodamas Tilžės gatve nuo Gardino gatvės link Gegužių gatvės ir artėdamas prie reguliuojamos sankryžos, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), degant jo važiavimo krypčiai raudonam Å¡viesoforo signalui, draudžiančiam eismÄ , važiavo toliau (KET 73.11 p.), nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žStop linija“ ir nepraleido degant žaliam Å¡viesoforo signalui per pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjusios pėsčiosios J.

A. P. (KET 29 p.), dėl to kliudė pėsčiÄ jÄ , tokiu bÅ«du įvyko eismo įvykis, dėl kurio J. A. P. 2017 m. liepos 4 d. 16.55 val. VÅ¡Ä® Respublikinėje Å iaulių ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė. Apklaustas teisme kaltinamasis J. J. parodė, jog kaltu prisipažįsta ir paaiÅ¡kino, jog 2017 m. birželio 26 d. rytÄ , apie 7.30 val., važiavo pas mamÄ . Važiavo Tilžės gatve nuo miesto centro link Kelmės. Važiuodamas stebėjo Å¡viesoforo signalus, prie parduotuvės „IRIS“ jam degė žalias Å¡viesoforo signalas, toliau matė taip pat degantį žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ .

Važiuojant pasidarė silpna, aptemo sÄ monė, įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant raudonam Å¡viesoforo signalui ir joje partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusiÄ moterį. Supratęs, kad kažkÄ partrenkė, sustojo, pavažiavo atgal, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir ėjo pažiÅ«rėti, kas žmogui atsitiko. Žinojo, jog serga epilepsija, taip pat žino kelių eismo taisyklių draudimÄ vairuoti transporto priemonę sergant. Valstybės įmonės „Regitra“ praneÅ¡imo apie tai, kad jo vairuotojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu, nebuvo gavęs ir nežinojo, kad jis negali vairuoti automobilio.

Nuo kada serga epilepsija, nurodyti negali. Vartoja vaistus, kurių pavadinimo neprisimena. Mano, jog įvykio metu epilepsijos priepuolio nebuvo, tik buvo pasidarę silpna ir buvo aptemę akyse. Yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, neprisimena, kad bÅ«tų buvęs baustas dėl to, kad įvykus epilepsijos priepuoliui nuvažiavo nuo kelio. Supranta, kad privalo atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau turi neįgalumÄ , nedirba, pajamos labai mažos, jas sudaro neįgalumo pensija ir transporto kompensacija, iÅ¡ viso per mėnesį pajamos yra 194 eurai, turi du mažamečius vaikus, žmona irgi nedirba, galėtų atlyginti iki 5000 eurų žalÄ .

Dalį neturtinės žalos atlygino – kiekvienam nukentėjusiajam sumokėjo po 500 eurų, iš viso sumokėjo 2000 eurų. Labai gailisi dėl to, kad dėl jo kaltės žuvo žmogus, atsiprašo nukentėjusiųjų. Nukentėjusioji R. L. teisiamajame posėdyje parodė, jog yra žuvusiosios A. J. P. dukra. Apie tai, kad mama pateko į eismo įvykį, sužinojo paskambinus seseriai L. Z., kuri pasakė, kad jai iš ligoninės pranešė, jog mama yra reanimacijoje. Nuvažiavo į ligoninę, tuomet gydytojai ir pasakė, kad mama nukentėjo eismo įvykyje.

Mama iÅ¡ pradžių buvo sÄ moninga, sakė, kad ji ėjo per gatvę degant žaliam Å¡viesoforo signalui, skundėsi, kad jai labai skauda. KiekvienÄ dienÄ mamos bÅ«klė prastėjo, ji dar pragyveno septynias paras ir visÄ tÄ laikÄ labai kentėjo. Kasdien lankė mamÄ . Dėl mamos mirties patyrė didžiulį sukrėtimÄ . Mama buvo gyvenimo ramstis, jÄ lankydavo kiekvienÄ dienÄ , visas Å¡ventes Å¡vęsdavo kartu, mamos netektis buvo didžiulis praradimas. Po mamos mirties jai pablogėjo sveikata, pakriko nervai, dėl ko pablogėjo santykiai su vyru.

MamÄ laidojo visi vaikai bendrai. VisÄ turtinę žalÄ atlygino draudimo bendrovė, taip pat visiems draudimo bendrovė atlygino bendrai 5000 eurų neturtinės žalos. Yra pareiÅ¡kę civilinį ieÅ¡kinį dėl 25000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis atlygino visiems po 500 eurų neturtinės žalos. Yra likę neatlyginta 18000 eurų neturtinės žalos. PraÅ¡o jÄ priteisti. Nukentėjusysis R. P. parodė, jog apie mamos A. J. P. sužalojimÄ sužinojo maždaug po keturių ar penkių dienų po įvykio.

Gyvena Kelmės rajone, jam paskambino sesuo, pasakė, kad mama ligoninėje. IÅ¡ karto negalėjo atvažiuoti, o vėliau paskambino sesuo L.Z. ir pasakė, kad mama mirė, taip pat sakė, kad mamÄ buvo partrenkusi maÅ¡ina. Su mama bendraudavo, ji dažnai atvažiuodavo pas jį. Mamos netektis labai paveikė, buvo emocinis sukrėtimas, paÅ¡lijo nervai. Ä® medikus nesikreipė. Su broliu ir seserimis yra pareiÅ¡kę vienÄ bendrÄ ieÅ¡kinį. PraÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti neturtinę žalÄ .

Liko neatlyginta 18000 eurų neturtinės žalos, praÅ¡o jÄ priteisti lygiomis dalimis. Nukentėjusysis A. P. parodė, jog apie mamos sužalojimÄ sužinojo iÅ¡ sesers L.Z. 2017 m. birželio 26 d. apie 15.30 val. sesuo jam paskambino ir pasakė, kad mama ligoninėje, gydoma reanimacijoje. Tuo metu jis buvo mamos bute, tvarkė balkonÄ . Nutraukė visus darbus. Visi susirinko mamos bute, tarėsi, kÄ reikės daryti. MamÄ lankė ligoninėje, su seserimi R. L. važiuodavo į ligoninę iÅ¡ ryto, o sesuo L.Z. eidavo po pietų.

PirmÄ jÄ dienÄ mama buvo dar žvalesnė, sakė, kad ėjusi į turgelį per gatvę degant žaliam Å¡viesoforo signalui ir jÄ kliudė maÅ¡ina, daugiau ji nieko neprisiminė. Vėliau mama vis silpo. Su mama buvo stiprus ryÅ¡ys, jos netektis labai paveikė. Kartu su kitais vaikais yra pareiÅ¡kę civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡o jį patenkinti. Kaltinamasis po mamos laidotuvių buvo pas jį atvykęs, atsipraÅ¡inėjo, sakė, kad jam pačiam kažkas nutiko, nepamatė, dėl to partrenkė žmogų.

Apie tai, kad serga epilepsija, nesakė. Nukentėjusioji L. Z. parodė, kad apie eismo įvykį, kuriame buvo sužalota mama J. A. P., sužinojo 2017 m. birželio 26 d. apie 15.40 val. Jai paskambino gydytojas iÅ¡ reanimacijos skyriaus, pasakė, kad mama pateko į avarijÄ ir gydoma ligoninėje. Paskambino broliui A. P., kuris kartu su jos vyru mamos bute darė remontÄ , pasakė, kas atsitiko. Po to paskambino seseriai R. L., jai viskÄ papasakojo. Abi su seserimi nuvažiavo į ligoninę. Jas trumpam įleido pas mamÄ .

Mama jas pažino, kalbėjo, sakė, kad ėjo per gatvę degant žaliam Å¡viesoforo signalui ir jÄ partrenkė maÅ¡ina. Mama visuomet eidavo tik degant leidžiamam Å¡viesoforo signalui, nes labai saugojosi, žiÅ«rėdavo žemyn, kadangi eidavo su lazdele, jai viena koja nesilankstė. MamÄ lankė kasdien, sesuo su broliu eidavo iÅ¡ ryto, o ji po pietų. KiekvienÄ dienÄ mamai vis blogėjo, gydytojai jokių vilčių neteikė. Negalėjo susitaikyti su mintimi, kad mama gali mirti, galvojo, kad pavyks jÄ iÅ¡ ligoninės parsivežti į namus, kur galės prižiÅ«rėti.

Mamai mirus patyrė didžiulį emocinį sukrėtimÄ . Su mama buvo labai stiprus emocinis ryÅ¡ys, pas mamÄ lankydavosi kiekvienÄ dienÄ . Mamos netektis jÄ labai paveikė, paÅ¡lijo sveikata, nervų sistema, iÅ¡ pradžių bandė viskÄ iÅ¡gyventi, tačiau prasidėjus galvos skausmams, migrenai, pradėjo lankytis pas gydytojÄ neurologÄ . Palaiko civilinį ieÅ¡kinį. PraÅ¡o priteisti patirtÄ neturtinę žalÄ . Kaltinamasis jos kaip ir atsiprašė, tačiau didelio gailėjimosi su juo kalbant ji nematė, nors savo kaltę jis iÅ¡ esmės pripažino.

Liudytojas A. S. parodė, jog tikslios datos neprisimena, galėjo bÅ«ti 2017 m. birželio 26 d. Su žmona dirba lauko prekyboje Lieporių turgelyje, Å¡alia Tilžės gatvės. Buvo ankstyvas rytas, iÅ¡ savo maÅ¡inos krovėsi prekes, kai iÅ¡girdo smÅ«gį ir žmonos Å¡auksmÄ , kad partrenkė žmogų. Paties smÅ«gio nematė, nes buvo už maÅ¡inos. Pakėlęs akis pamatė, kad ant gatvės, ties pėsčiųjų salele guli žmogus, o tuo metu mikroautobusas važiuoja atbulas, mikroautobusas pasistÅ«mė atbulas maždaug Å¡eÅ¡is metrus ir sustojo.

IÅ¡ karto paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ . Tuo pat metu matė, kad pėstiesiems degė žalia Å¡viesa. Kol priėjo prie gatvės, jau užsidegė raudonas signalas. SmÅ«gio metu pėstiesiems degė žalias Å¡viesoforo signalas. IÅ¡lipęs mikroautobuso vairuotojas ėjo prie nukentėjusiosios, lenkėsi prie jos norėdamas pajudinti, tuomet kažkas iÅ¡ susirinkusių žmonių, o taip pat ir jis, pradėjo Å¡aukti, kad nejudintų. Mikroautobuso vairuotojas buvo sÄ moningas, aplinkoje orientavosi gerai, bet bÅ«klė buvo stresinė, jam drebėjo rankos, buvo neriÅ¡li kalba, negali pasakyti, ar jį buvo iÅ¡tikęs epilepsijos priepuolis.

Kalbėjosi su vairuotoju, sakė jam, kad važiavo per raudonÄ signalÄ , o vairuotojas sakė, kad nepastebėjo. Liudytoja V. S. parodė, jog 2017 m. birželio 26 d. anksti rytÄ su vyru ruošėsi prekybai Lieporių turgelyje. IÅ¡girdo smÅ«gį, pakėlė akis ir pamatė, kad mikroautobusas nubloÅ¡kė moterį. Ji pradėjo Å¡aukti, kad reikia kviesti medikus, nes maÅ¡ina partrenkė žmogų, pati ėjo link nukentėjusiosios. Matė, kaip mikroautobusas atsistÅ«mė atgal, sustojo, vairuotojas iÅ¡lipo, ėjo prie nukentėjusiosios ir bandė jÄ pakelti, ji jam dar pasakė, kad nekeltų.

Liudytoja I. N. parodė, jog 2017 m. birželio 26 d. rytÄ priėjo prie pėsčiųjų perėjos ties „Akropoliu“. Prie perėjos stovėjo senyva moteris. Sustojo Å¡alia. Užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, pradėjo eiti, pažiÅ«rėjus į kairę pamatė važiuojantį baltÄ mikroautobusÄ , dar pagalvojo, kodėl jis važiuoja, nes jam turėjo degti raudona Å¡viesa. Kai perėjo gatvę, iÅ¡girdo smÅ«gį, atsisuko ir pamatė gulinčiÄ gatvėje tÄ senyvÄ moterį, o netoli jos stovėjo tas mikroautobusas.

Paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ . Su vairuotoju nekalbėjo. Liudytoja K. M. parodė, jog 2017 m. birželio 26 d. pagal praneÅ¡imÄ vyko į eismo įvykį. Prisimena, jog atvykus stovėjo prie gulinčios moters, kažkiek su ja pabendravo. Vairuotojas pripažino, kad partrenkė moterį, kad nepastebėjo, jog važiuoja degant raudonam Å¡viesoforo signalui. Vairuotojas buvo susijaudinęs, buvo blaivus, kaltę pripažino, atsakė į visus klausimus. Kalbėjo su liudytoja, kuri sakė, kad ėjo per perėjÄ tuo pat metu kaip ir nukentėjusioji, tik ji ėjo keliais žingsniais į priekį negu nukentėjusioji.

IÅ¡ kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros bei papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų matyti, jog buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti Å iauliuose, ties Tilžės g. 3 pastatu, įvykio vietoje stovintis automobilis VW LT 28, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio iÅ¡dužęs kairės pusės žibintas, sulankstytas kapotas kairėje pusėje, Å¡alia automobilio daug stiklo Å¡ukių nuo sudužusio žibinto; įvykio vieta reguliuojama Å¡viesoforu; automobilio stabdymo žymių nėra; prieÅ¡ Å¡viesoforu reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä yra „STOP“ ženklas. (1 t., b. l. 8-19, 159-160).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A-6561/2017(01) nurodyta, kad J. A. P. kraujyje, paimtame 2017-06-26 08.05 val., etilo alkoholio nerasta. (1 t., b. l. 26). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 330/2017(04) nurodyta, kad J. A. P. mirė VÅ¡Ä® Respublikinėje Å iaulių ligoninėje 2017-07-04 16.55 val. nuo kairės pusės II-IX Å¡onkaulių lūžių, deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų ir kairės blauzdos kaulų lūžių, sukėlusių hipovoleminį Å¡okÄ . Visi sužalojimai padaryti kelių valandų bėgyje iki 2017-06-26 8:02 val. prieÅ¡ paguldant jÄ Ä¯ ligoninę, visi sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti eismo įvykio metu.

Judančios transporto priemonės smūgis buvo suduotas į kairę kūno pusę, J. A. P. susidūrimo metu buvo vertikalioje padėtyje į transporto priemonę pasisukusi kairiu šonu. (1 t., b. l. 47-49). Transporto priemonės apraše nurodyti automobilio VW LT 28, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai. (1 t., b. l. 29). Iš VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras 2016-11-28 rašto Nr. 1-16-716, adresuoto Šiaulių AVPK, kopijos matyti, kad J. J. dėl sveikatos būklės negali vairuoti transporto priemonių. (1 t., b. l. 157).

IÅ¡ VÄ® “Regitra” Å iaulių filialo 2016-12-01 raÅ¡to Nr. (1.23)-24-515, adresuoto J. J., kopijos matyti, kad J. J. buvo informuotas, jog jo vairuotojo pažymėjimas paskelbtas negaliojančiu, gavus informacijÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® Dainų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro, kad jis dėl sveikatos bÅ«klės negali vairuoti transporto priemonių. (1 t., b. l. 155-157). Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2017-08-23 raÅ¡te Nr. 41D(K)-1339 nurodyta, kad bendrojo pagalbos centro 2016-06-26 07.32 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas praneÅ¡imas dėl eismo įvykio Å iauliuose, Aido g., per kurį nukentėjo žmogus; pateikta skaitmeninė garso įraÅ¡o kopija. (1 t., b. l. 161).

Daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įraÅ¡o apžiÅ«ra. (1 t., b. l. 162-163). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-127/2018 nurodyta, kad J. J. eismo įvykio metu psichikos sutrikimų nekonstatuota, jis nebuvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«klėje. (2 t., b. l.149-152). Teismo posėdyje apklaustas specialistas A. L. paaiÅ¡kino, kad yra gydytojas neurologas. Epilepsija yra nervų sistemos liga. Epilepsijos priepuoliai pasireiÅ¡kia trumpalaikiu sÄ monės netekimu, žmogus kurį laikÄ bÅ«na dezorientuotas, nesusigaudo aplinkoje.

Priepuolio metu bÅ«na sustingimas, bÅ«na traukulių. Priepuoliai trunka ilgokai, gali bÅ«ti ir dvi – tris sekundes, tačiau ir po tokio priepuolio žmogus kurį laikÄ yra be orientacijos. Kiek kitaip yra žmogui sergant maÅ¾Ä ja epilepsija, tačiau iÅ¡ J. J. ligos istorijos žino, kad atlikus medicininius tyrimus J. J. buvo diagnozuota židininė epilepsija, sergant vaiko cerebriniu paralyžiumi. Sergant Å¡ia epilepsija, priepuolio metu, tuoj po priepuolio asmuo sustabdyti automobilį, važiuoti atbulas negali.

Net ir sergant maÅ¾Ä ja epilepsija, priepuolio metu žmogus praranda sÄ monę, jÄ atgavęs kelias sekundes nesusigaudo aplinkoje, todėl tokių veiksmų atlikti negalėtų. Mano, jog eismo įvykio metu J. J. epilepsijos priepuolio nebuvo. Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo J. J. kaltė įrodyta. Teisme kaltinamasis J. J. teigė, kad nežinojo, jog negali vairuoti, nes jo vairuotojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu, kadangi negavo iÅ¡ valstybės įmonės „Regitra“ jam siųsto praneÅ¡imo.

Tačiau iÅ¡ VÄ® „Regitra“ Å iaulių filialo raÅ¡to matyti, kad praneÅ¡imas J. J. buvo siųstas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , pats kaltinamasis teigia, kad tuo adresu jis visÄ laikÄ gyveno, todėl visÄ jam adresuotÄ korespondencijÄ jis privalėjo gauti. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas kaltinamojo aiÅ¡kinimÄ , kad jis nežinojo, jog negali vairuoti transporto priemonių, laiko jo pasirinkta gynybine pozicija. Taip pat kaltinamasis J. J. teisme ilgÄ laikÄ teigė, kad nežinojo sergÄ s epilepsija, tačiau tai paneigia ligos istorijos duomenys, Å¡i liga nurodyta ir duomenyse apie jam taikytas administracines nuobaudas, taip pat tai yra nurodyta ir jo paties pateiktame iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ ligos istorijos, kuris patvirtina, kad iki eismo įvykio kaltinamasis J.

J. lankėsi pas gydytojÄ neurologÄ . Visa tai patvirtina, kad kaltinamasis serga epilepsija ir eismo įvykio metu apie tai žinojo. Kaltinamojo J. J. aiÅ¡kinimÄ , kad galimai dėl epilepsijos priepuolio eismo įvykio metu jam buvo aptemusi sÄ monė, paneigia atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, teisme duoti specialisto A. L. paaiÅ¡kinimai, taip pat liudytojų A. S., V. S., K. M. parodymai, jog tuoj po eismo įvykio kaltinamasis buvo sÄ moningas, gerai orientavosi aplinkoje. Kaltinamasis J. J., vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, reikalavimus, 29 punkto, įpareigojančio vairuotojÄ , esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žStop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linijÄ , Å¡viesoforÄ , reikalavimus, 73.11 punkto, kuriame nurodyta, kad raudonas Å¡viesoforo signalas draudžia eismÄ , reikalavimus, o bÅ«tent: automobilį vairavo sirgdamas epilepsija ir žinodamas, kad dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, žinodamas, kad dėl sveikatos bÅ«klės yra netekęs teisės vairuoti, artėdamas prie reguliuojamos sankryžos nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, degant draudžiančiam eismÄ Å¡viesoforo signalui nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žStop“ linija“, nepraleido degant žaliam Å¡viesoforo signalui per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios pėsčiosios J.

A. P., kliudė pėsčiÄ jÄ , dėl ko ji nuo patirtų sužalojimų mirė. Dėl Å¡ių aplinkybių kaltinamojo J. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, požymius. Kaltinamasis J. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ dėl neatsargumo. Teismui yra pateiktas kaltinamojo J. J. praÅ¡ymas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimÄ D. J. atsakomybėn, taip pat yra pateiktas D. J. praÅ¡ymas atiduoti J. J. jos atsakomybėn pagal laidavimÄ ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. (2 t., b. l. 173-174, 175-176).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalis). Tik esant visų Å¡ių sÄ lygų visumai, galimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo svarstymas.

Teismas laiko, jog visų sÄ lygų atleisti kaltinamÄ jį J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra. Nors kaltinamasis J. J. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau teismas laiko, jog jo prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nurodymas, kad gailisi jÄ padaręs, yra deklaratyvus, sÄ lygotas byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi tuomet, kai apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta eisminius faktus, gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-P-82/2010).

Kaltinamasis ilgÄ laikÄ teigė, kad eismo įvykis įvyko dėl sÄ monės praradimo, nepripažino fakto, kad pats buvo neatidus, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, visÄ laikÄ nepripažino žinojęs, kad jo vairuotojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas pripažįsta, kad nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos – visiÅ¡ko savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, kaltinamasis neatlygino visos nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos ir teigė neturintis galimybių tai padaryti. Todėl nėra ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos – įsipareigojimo atlyginti žalÄ . Kaltinamasis J. J. teisme nurodė, jog jo turtinė padėtis neleistų jam atlyginti nukentėjusiesiems jų praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , o tai rodo, kad nėra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins padarytÄ Å¾alÄ , todėl nėra ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad ateityje kaltinamasis J. J. gali daryti naujas nusikalstamas veikas – nei prieÅ¡ Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ , nei po jos kaltinamasis kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs, tačiau jis eilę kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio, vairavimo neturint teisės vairuoti, kas rodo, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nesant visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo kaltinamojo J. J. atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį. Be to, teismas pripažįsta, jog taip pat nėra ir pagrindo manyti, kad asmuo – D. J., kurios atsakomybei praÅ¡oma perduoti kaltinamÄ jį J. J., gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Nors ji yra artima giminaitė – mama, yra neteista, tačiau ji yra bausta administracine tvarka, yra senyvo amžiaus, gyvena ne kartu su kaltinamuoju, kas apsunkina bendravimÄ , taip pat, ji, žinodama apie kaltinamojo sveikatos bÅ«klę, neužtikrino, kad jis nesinaudotų transporto priemone, kurios paveldėtoja yra ir ji pati, todėl teismas pripažįsta, kad D.

J. neturės galimybės daryti kaltinamajai teigiamÄ Ä¯takÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalis). Dėl visų Å¡ių aplinkybių teismas laiko, jog nėra pagrindo kaltinamÄ jį J. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jis turi bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam turi bÅ«ti skirta bausmė. Skirdamas kaltinamajam J. J. bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė neatsargų nusikaltimÄ . Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis atlygino dalį padarytos neturtinės žalos, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi neįgalumÄ , nedirba, turi Å¡eimÄ , du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kaltinamajam J. J. skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatos netaikytinos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam nemažintina. Ä®vertinus kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, teismas laiko, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.

Kadangi kaltinamasis J. J. nusikaltimÄ padarė naudodamasis specialiÄ ja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nukentėjusieji A. P., R. P., R. L. ir L. Z. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 108-123). Draudimo bendrovei atlyginus visÄ turtinę žalÄ ir dalį neturtinės žalos, nukentėjusieji teisme pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 122-130), kuriuo prašė priteisti tik neturtinę žalÄ , kurios dydį įvertino 25000 EUR.

Teisme nukentėjusieji patikslino, jog liko neatlyginta 18000 eurų neturtinės žalos, nes 5000 eurų neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė ir 2000 eurų neturtinės žalos atlygino kaltinamasis J. J.. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad žuvus nukentėjusiųjų mamai J. A. P. nukentėjusieji patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , sielvartÄ , nes jie buvo susieti stipriais emociniais ir dvasiniais ryÅ¡iais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio argumentus, pateiktus įrodymus, teismo praktikÄ , laiko, jog nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas. Dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo J. A. P., nukentėjusieji patyrė žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti draudimo bendrovė ir pas kaltinamasis. Draudimo bendrovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, draudimo suma yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui.

VisÄ turtinę žalÄ ir maksimalų neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, todėl likusiÄ neatlygintÄ neturtinę žalÄ privalo atlyginti kaltinamasis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant klausimÄ dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas visiems nukentėjusiesiems dėl motinos mirties. Be abejonės jie, netikėtai žuvus mamai, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , kas paveikė jų visų tolesnį gyvenimÄ . Baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai eismo įvykio metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 iki 90000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017 ir kt.).

Å ioje byloje nukentėjusiųjų praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma nevirÅ¡ija teismų praktikoje susiformavusio dydžio. Nors kaltinamojo J. J. turtinė padėtis Å¡iuo metu yra sunki, tačiau jis turi turto, yra tik dalinai nedarbingas, todėl nukentėjusiųjų praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma laikytina atitinkanti teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, ja nenukrypstama nuo teismų formuojamos praktikos analogiÅ¡kose bylose. Todėl ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ kaltinamojo J.

J. nukentėjusiesiems priteistina po 4500 EUR neturtinei žalai atlyginti. Daiktiniai įrodymai – automobilis VW LT 28, jo užvedimo rakteliai, transporto priemonės registracijos liudijimas, techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini D. J., kaip vienai iÅ¡ automobilio paveldėtojų; kompaktinė plokÅ¡telė su garso įraÅ¡u paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Gintaro Girgždžio 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J.

J. priklausančiam turtui – 3/16 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 741/2960 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/8 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/16 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/8 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/8 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini);

J. J. ir R. I. J. priklausančiam turtui - žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)., uždraudžiant turtÄ valdyti, naudoti ir disponuoti, paliktinas galioti iki visiÅ¡ko žalos nukentėjusiesiems A. P., R. P., R. L. ir L. Z. atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, J. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise, uždraudžiant 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ J. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ sias priemones J. J. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ J. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės įmonei „Regitra“. Nukentėjusiųjų A. P., R. P., R. L., L. Z. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ J. J. nukentėjusiesiems A.

P., R. P., R. L., L. Z. po 4500 EUR (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Gintaro Girgždžio 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ J. J. priklausančiam turtui – 3/16 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 741/2960 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/8 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/16 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/8 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).; 3/8 dalims žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).;

J. J. ir R. I. J. priklausančiam turtui - žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)., uždraudžiant turtÄ valdyti, naudoti ir disponuoti, palikti galioti iki visiÅ¡ko žalos nukentėjusiesiems A. P., R. P., R. L. ir L. Z. atlyginimo. Daiktinius įrodymus - automobilį VW LT 28, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimÄ , techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę, automobilio užvedimo raktelius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti D.

J.; kompaktinę plokÅ¡telę su garso įraÅ¡u palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja Astra Karpytė