b7dac7d5-0197-49d9-92f6-35e1bbd979ea · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Dalia Kursevičienė                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-651/2015Teisėja Dalia Zimantienė                                             Teisminio proceso Nr. 1-85-1-000576-2013-9                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5. (S)                                                     1.1.8.1.2.;1.1.9.6; 1.2.23.1; 1.2.23.2                                                                                                                                                                    KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESBUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, kolegijos teisėjų Daliaus Jocio, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,nuteistajam M.

K., jo gynėjai advokatei Irmai GrikÅ¡elienei,nuteistajam E. L., jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. K.,    E. L. apeliacinius skundus dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir pagal BK 259 straipsnio 2dalį dvideÅ¡imt penkių parų areÅ¡tu.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir M.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ M. K. įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2013-06-12 iki 2013-06-14 iÅ¡bÅ«tas laikas.Taikant BK 72 straipsnio 2 dalį iÅ¡ M. K. konfiskuoti 100 Lt. E. L. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡tu ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ E. L.

įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2012-08-15 iki 2012-08-17 iÅ¡bÅ«tas laikas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: M. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 12 d., apie 15 val. 20 min., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡ E. L. įgijo 1,168 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), po to 2013 m. birželio 12 d., apie 20 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, dalį Å¡ios narkotinės medžiagos, tai yra 0,403 gramo už 40 Lt pardavė E. A..

LikusiÄ dalį, tai yra 0,765 gramo, narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jos platinti, iki 2013 m. birželio 12 d. 23 val. 40 min. laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol kratos metu Å¡ias narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.E. L. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 12 d. 15 val. 20 min. neteisėtai atgabeno, turėdamas tikslÄ platinti, 1,168 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) į M. K. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ platino, t. y. perdavė M.

K.. Be to, E. L., pavartodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. 2012 m. rugpjūčio 12 d., apie 1 val., Å ilutės rajone, Rusnės miestelyje, laivų prieplaukoje, jis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. A., A. Å . ir J. K. P., po to, kai J. K. P. sudavė nukentėjusiajam L. P. mediniu pagaliu vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , T. A. iÅ¡ nukentėjusiojo L. P. automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobus automobilio užvedimo raktelius ir iÅ¡ automobilio prievarta iÅ¡tempus nukentėjusįjį A.

J., jis kartu su T. A., A. Å . ir J. K. P. mediniais pagaliais sudaužė L. P. automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip dėl sugadinimų padarė 2700 Lt turtinę žalÄ , L. P. po patirto smurto pabėgus ir pasislėpus krÅ«muose,    J. K. P. jį surado ir ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip du kartus į galvÄ , ne mažiau kaip du kartus į kairę kojÄ ir du kartus į nugarÄ , ir taip padarė nukentėjusiajam L. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei pagrobė iÅ¡ jo 360 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ SONY ERICSSON.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , kartu su bendrininkais pagrobė nukentėjusiajam L. P. priklausantį 10 000 Lt vertės automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais nukentėjusiojo L. P. daiktais: garso aparatÅ«ra ir bendros 3400 Lt vertės pinigais bei žvejybos reikmenimis bendros 430 Lt vertės, nukentėjusiojo A. J. daiktais: žvejybos reikmenimis bendros 667 Lt vertės, ir nukentėjusiojo R. K. daiktais: rankine su joje esančia pinigine ir pinigais, banko kortelėmis, asmens ir transporto priemonės dokumentais, raktais, raÅ¡ikliu, žiebtuvėliu, bendros 2025, 40 Lt vertės, bei meÅ¡keres su žvejybos reikmenimis bendros 1354 Lt vertės, ir taip padarė nukentėjusiajam L.

P. bendrÄ 13830 Lt turtinę žalÄ , A. J. bendrÄ 667 Lt turtinę žalÄ , R. K. – 3379, 40 Lt turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. praÅ¡o pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo      2014-10-21 nuosprendį: nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje panaikinti nuorodÄ , kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų; pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir joje dalyvavusį asmenį bei tai, kad šį nusikaltimÄ padarė dėl labai sunkios turtinės padėties; už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam Å¡velnesnę nei areÅ¡to bausmės rūšį; už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti Å¡velnesnę negu sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį, t. y. bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu; teismui netenkinus praÅ¡ymo už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirti Å¡velnesnę, negu sankcijoje numatyta bausmės rūšį, paskirti mažesnę bausmę negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažiausia bausmė; grÄ Å¾inti jam 60 Lt, kuriems buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas; panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus jo asmens tapatybės kortelę iÅ¡siųsti į jo bausmės atlikimo vietÄ ir paskirti jam kardomÄ jÄ priemonę.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, jog nusikaltimÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, kadangi tokie nusikaltimai kaip narkotinių medžiagų pardavimas savaime yra savanaudiÅ¡ki, todėl negali bÅ«ti papildomai pripažinta asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nuteistojo manymu, teismas netinkamai pritaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkto normÄ , todėl nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti panaikinta nuoroda, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

Taip pat apeliantas mano, kad nepagrįstas atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas lėmė ir neteisingos bausmės už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Teismas, skirdamas bausmę, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad jo parodymų dėka buvo iÅ¡aiÅ¡kinta E. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu jis nebÅ«tų policijos pareigÅ«nams nurodęs, kad kanapes įsigijo iÅ¡ E. L., o bÅ«tų nurodęs, kad jas įsigijo iÅ¡ nepažįstamo žmogaus, E. L. nusikalstama veika nebÅ«tų buvusi atskleista, nes E. L. nebuvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis, nebuvo užfiksuota, kad bÅ«tent jis ateidamas pas jį, apeliantÄ , atsinešė į jo butÄ narkotines medžiagas, t. y. kanapes, nebuvo nustatyta kitų liudytojų, kurie tiesiogiai galėtų patvirtinti narkotinių medžiagų perdavimo faktÄ ir tik po to, kai jis nuoÅ¡irdžiai prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo pagrindas patraukti E. L. baudžiamojon atsakomybėn. Apelianto manymu, tai sudaro pagrindÄ už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, jam skirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jo iÅ¡platintos narkotinės medžiagos, kurios savo pavojingumu priskiriamos prie silpnesnių narkotinių medžiagų, kiekis yra labai mažas, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis narkotines medžiagas pardavė vienÄ kartÄ . Teigia, jog tai padarė dėl itin sunkios materialinės padėties, nes tuo metu nuolatinio darbo neturėjo, gyveno vienas, užsiimdavo tik atsitiktiniais darbais, iÅ¡ kurių gautos pajamos buvo labai mažos, jų kartais neužtekdavo ne tik butui iÅ¡laikyti, bet ir maistui, todėl jis susigundė parduoti kanapes, kai pažįstamas asmuo to paprašė.

Å iÄ aplinkybę nuteistasis praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, jog ne jis pats ieÅ¡kojo žmogaus, kuriam galėtų parduoti kanapes, o į jį kreipėsi E. A., praÅ¡ydamas parduoti jam, nes žinojo, kad jis, nuteistasis, retkarčiais vartoja kanapes, todėl gali jų turėti. Dėl to galima sakyti, kad jis dėl sunkios turtinės padėties buvo iÅ¡provokuotas parduoti kanapes. Teismas į Å¡iÄ aplinkybę taip pat neatsižvelgė skirdamas bausmę.

Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jo nusikalstamais veiksmais didelė žala įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo, kadangi jo parduotos kanapės buvo paimtos iÅ¡   E. A. ir jis neturėjo galimybės jų suvartoti. Apeliantas pažymi, kad nors teismas nurodė, kad jis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas neteistas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo jų padarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai ir keturi mėnesiai, po to jis daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė, tai rodo, kad jis tikrai neigiamai įvertino savo netinkamÄ elgesį, padarė iÅ¡vadas ir bausmės tikslai tikrai gali bÅ«ti pasiekti ir neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai iÅ¡ jo konfiskavo 100 Lt, nurodydamas, kad Å¡iuos pinigus jis gavo iÅ¡ nusikalstamos veikos.

Byloje yra įrodyta, kad iÅ¡           E. A. už parduotas kanapes jis gavo tik 40 Lt, todėl, apelianto manymu, teismas turėjo pagrindÄ konfiskuoti tik Å¡iuos pinigus, o 60 Lt turėjo grÄ Å¾inti jam, nes jie nebuvo gauti iÅ¡ nusikalstamos veikos. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. praÅ¡o pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismo       2014-10-21 nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, o nustačius esminius Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) pažeidimus Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, paliekant galioti ankstesnį sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Nurodo, kad neginčija kaltės dėl padaryto plėšimo, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir su paskirta bausme už abu nusikaltimus, nes ji per griežta. Teigia, jog skirdamas bausmę pagal BK 260 straipsnį, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimÄ padarius nusikaltimÄ . Tai, kad jis pagal savo vidinį suvokimÄ pavaiÅ¡ino, nelaikė narkotinių medžiagų platinimu, negali bÅ«ti pagrindu teigi, kad jis vengia savo kaltės nepripažindamas padaryto nusikaltimo. Apeliantas mano, kad jo padarytos veikos pavojingumas yra mažesnis, neatitinkantis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo, kadangi jis platino psichotropinę medžiagÄ tik M.

K., t. y. asmeniui, su kuriuo turėjo tikslÄ kartu vartoti kanapes, ir neturėjo jokio tikslo jas platinti jokiems kitiems asmenims. Disponuota buvo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, veika pasireiÅ¡kė mažiau pavojingais BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytais veiksmais nei neteisėtas gaminimas, perdirbimas. Apeliantas pažymi, jog yra neteistas, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, yra saistomas nuolatinių socialinių ryÅ¡ių, kuriuos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nutrauktų.

Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskyrė jam peržengiančiÄ BK 41 straipsnio keliamus bausmės tikslus neproporcingÄ , neadekvačiÄ padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinkančiÄ jo asmenybės ir prieÅ¡taraujančiÄ teisingumo principui bausmę, todėl bausmė, jei bÅ«tų galima laikyti, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, Å¡velnintina, paskiriant jam subendrintÄ Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Dėl teismo iÅ¡vadų, jog jis platino narkotines medžiagas, apeliantas pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl BK 260 straipsnyje numatytos atsakomybės už disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai Å¡ios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės, bÅ«tina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimÄ , siekiant nustatyti rastose kanapėse esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – kiekį tam, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoÅ¡tinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis virÅ¡ija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos SÄ jungos teisę valstybėse narėse visuotinai draudžiamos.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino reikÅ¡mingos byloje specialisto iÅ¡vada nustatytos faktinės aplinkybės, kad rastose kanapių dalyse veikliosios medžiagos delt-9-tetrahidrokanabinolio kiekis nenustatytas, todėl nepaneigė abejonės, kad rastame miÅ¡inyje galėjo bÅ«ti pluoÅ¡tinių kanapių, nesvarstė bÅ«tinybės skirti pakartotinį rastų medžiagų tyrimÄ ir Å¡iuo aspektu netinkamai aiÅ¡kino bei taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .   Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas remdamasis M.

K. parodymais nusprendė, kad jis į M. K. butÄ atgabeno 1,68 g narkotinės medžiagos – kanapių, tačiau jei teismas tikėjo M. K. paaiÅ¡kinimais, tai apeliantui nesuprantama, kodėl teismas nevertino M. K. nurodytos aplinkybės, kad dalį atgabentų kanapių jie kartu suvartojo ir dalį kanapių jis tÄ pačiÄ dienÄ pardavė A. Å .. Tai reiÅ¡kia, kad realiai jis M. K. turėjo atgabenti didesnį kiekį nei nurodyta kaltinime. Be to, teismas nepaÅ¡alino abejonės, ar pas M. K. ir E. A. rastos kanapės yra tos pačios, kurias jis atgabeno pas   M.

K.. Teismas net nebandė apklausti A. Š., kuriam 2013-06-12 M. K. taip pat pardavė kanapių. Teismui nekilo abejonių, kad pas M. K., kuris neigia versliškai užsiėmęs kanapių platinimu, per dienos popietę apsilanko net du pirkėjai, todėl, apelianto manymu, neįtikėtina, kad M. K., kuris pripažįsta pats vartojantis kanapes, kitiems asmenims realizavo tik išimtinai jo, apelianto, paliktas kanapes. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai rėmėsi jo parodymais, duotais įtariamojo apklausos metu 2013-11-26, kai jis nurodė, kad buvo skolingas M.

K., davė Å¡iam maiÅ¡elį su kanapėmis bei kartu su M. K. rÅ«kė jo atsineÅ¡tas kanapes. Nurodo, kad teismas negalėjo remtis Å¡iais parodymais, nes jie gauti pažeidžiant jo procesines teises. Iki Å¡ios apklausos tarp jo ir M. K. parodymų buvo esminiai prieÅ¡taravimai ir nors M. K., kaip įtariamasis, gynėjÄ turėjo nuo 2013-06-14, 2013-11-26 apklausos metu gynėjas jam, apeliantui, nebuvo užtikrintas, nors BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas to įsakmiai reikalauja. Apeliantas teigia, kad teismas sÄ moningai nutylėjo, kokie pažeidimai buvo padaryti apklausos metu.

Apeliantas taip pat pažymi, kad narkotinių medžiagų platinimo ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013-06-12 remiantis tyrėjo M. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame pareigūnas nurodė, kad informacija apie galbūt platintas narkotines medžiagas gauta 2013-06-12, apie 20.00 val. Slapto sekimo protokole taip pat nurodyta, kad sekimas pradėtas 20.00 val., o baigtas 23.20 val., tačiau sekimo protokolo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad M. K. gyvenamoji vieta buvo stebima nuo 15.00 val. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia, kad 2013-06-12 M.

K. namų sekimas nuo 15.00 val. iki 20.00 val. buvo vykdomas neteisėtai ir to sekimo metu surinkti duomenys negali bÅ«ti įrodymais. Teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.                                Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies. Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo M. K. apeliacinio skundo, apeliantas neginčija nei jo nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nei kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo, aplinkybių pripažinimo sunkinančiomis bei lengvinančiomis klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo M.

K. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl, atsižvelgdama į nuteistojo apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).IÅ¡ nuteistojo M. K. apeliacinio skundo matyti, jog, jo manymu, teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, jis padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras sunkinančias aplinkybes, iÅ¡ kurių viena yra savanaudiÅ¡kos paskatos.

SavanaudiÅ¡ka paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiÅ¡kos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį bÅ«tina įrodyti kvalifikuojant veikÄ pagal atitinkamÄ straipsnį. Tokiu atveju teismas į tokiÄ aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 str. 2 d.).

Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiÅ¡kos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudÄ , todėl asmeniui skiriant bausmę už Å¡ias veikas savanaudiÅ¡kų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog narkotinių medžiagų platinimas, kaip nusikaltimas, pats savo esme yra daromas dėl materialinės naudos, paprastai siekiant gauti neteisėtÄ atlygį už padarytÄ nusikaltimÄ .

Todėl sutiktina su nuteistojo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažino, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, todėl Å¡ios sunkinančios aplinkybės pripažinimas iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alintinas. Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl labai sunkios turtinės padėties.

Nors nuteistasis teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pagrindas pripažinti tai, jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais nuteistojo argumentais ir atkreipia dėmesį, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sÄ lygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo Å¡eimos nario liga ir pan.

Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas. Å iuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistojo turtinė padėtis buvo sunki ir kad tai galėjo nulemti nusikalstamos veikos padarymÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis yra jauno darbingo amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jis dėl ligos ar kitokių priežasčių iki nusikalstamos veikos padarymo negalėjo dirbti ir taip legaliu bÅ«du užsidirbti lėšų pragyvenimui.

Be to, matyti, kad nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡ viso nėra dirbęs, tačiau iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo susirado darbÄ , tai rodo, jog jo paties veiksmai lėmė jo turtinę padėtį (t. 2, b. l. 117). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo nuteistojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties.Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo, nuteistasis taip pat praÅ¡o skirti jam Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.

Pažymėtina, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, kuriÄ paskirti yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Pagal bendrÄ taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

IÅ¡imtys iÅ¡ BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės numatytos BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatose.BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Pagal teismų praktikÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, jo pastangas paÅ¡alinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, bei kitų aplinkybių visumos vertinimu. M. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį. Pastarasis nusikaltimas pagal rÅ«Å¡inį pavojingumÄ priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų.

Teismas M. K. paskyrė dvejus metus laisvės atėmimo, t. y. minimalų bausmės dydį. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , pažymi, kad M. K. teisiamas pirmÄ kartÄ , dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ garso inžinieriumi, gauna nuolatines pajamas, charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas nustatė vienÄ M. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, M. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo 1,168 gramų narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, ir dalį jų, t. y. 0,403 g, kanapių ir jų dalių pardavė. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nedideliu kanapių ir jų dalių kiekiu reikia laikyti ne daugiau kaip 5 g Å¡ios medžiagos.

M. K. turėjo mažiau negu pusę Å¡io kiekio. Pasak nuteistojo, jis Å¡ias medžiagas laikė sau, nes pats vartojo, o dalį – 0,403 g – Å¡ios medžiagos už 40 Lt pardavė tik papraÅ¡ytas draugo E. A.. Å is motyvas teismo nepaneigtas. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad M. K. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas Å¡ioje byloje aiÅ¡kiai prieÅ¡taraus teisingumo principui ir gali turėti prieÅ¡ingÄ efektÄ â€“ neužtikrinti bausmės paskirties.

Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmė jam Å¡velnintina, skiriant laisvės apribojimo bausmę bei nustatant draudimÄ turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims narkotines medžiagas, taip pat įpareigojant dirbti bei visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau paminėtais motyvais už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ taip pat yra pagrindas skirti laisvės apribojimo bausmę.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai iÅ¡ jo konfiskavo 60 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. IÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo pasipelnymas iÅ¡ nusikalstamos veikos. Å iuo atveju iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuota 100 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismas nevisiÅ¡kai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atlikus kratÄ M. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos keturios dvideÅ¡imties litų kupiÅ«ros ir dvi kupiÅ«ros po deÅ¡imt litų, iÅ¡ viso 100 Lt (t. 1, b. l. 139–140). Remiantis faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog M. K. pardavė E. A. narkotinės medžiagos – kanapių už 40 Lt. Taigi pagrįstai konstatuotina, jog iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas sudaro   40 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog duomenų, kad likę 60 Lt yra uždraustos veikos rezultatas, nėra, darytina iÅ¡vada, jog teismas nepagrįstai konfiskavo šį turtÄ , todėl sutinkant su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, minėtas turtas grÄ Å¾intinas nuteistajam.    Dėl nuteistojo E. L. apeliacinio skundo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi bÅ«ti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, E. L. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai atgabeno, turėdamas tikslÄ platinti, 1,168 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – į M. K. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ platino, t. y. perdavė M. K.. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris turi bÅ«ti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiÅ¡kia kaltininko norÄ atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, t. y. vertinant ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog     E. L. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, pripažinta remiantis vieninteliais kito nuteistojo M. K. parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nedraudžia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį remtis vieno žmogaus parodymais, tačiau jei juos patvirtina kitos bylos aplinkybės. Å iuo atveju, iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, darytina iÅ¡vada, kad jokių kitų patikimų E. L. kaltės įrodymų turėjus tikslÄ platinti narkotines medžiagas, nėra.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis E. L. nuo pat pirmos apklausos neigė turėjęs tikslÄ platinti narkotinę medžiagÄ .

E. L. 2013-11-26 apklausiamas kaip įtariamasis parodė, jog jis     2013-06-12 buvo darbo reikalais nuvykęs į KlaipėdÄ , iÅ¡ ten savo automobiliu „Audi A6“ paėmė pavežti vaikinÄ , vardu A.. Pakeliui iÅ¡ Klaipėdos į Å ilutę automobilyje vyko pokalbis apie kanapes, kalbėjosi, ar jas rÅ«ko. A. iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio ant priekinės keleivio sėdynės, kurioje sėdėjo, paliko plastikinį permatomÄ uždaromÄ maiÅ¡elį, kuriame buvo žalsvos spalvos augalinė medžiaga.

Ar A. tyčia paliko maiÅ¡elį, ar jam iÅ¡krito iÅ¡ kiÅ¡enės, jis nežino, bet apie šį maiÅ¡elį nieko nesakė, už kelionę nemokėjo. Jis pradarė maiÅ¡elį ir iÅ¡ kvapo suprato, kad tai paruoÅ¡tos rÅ«kyti susmulkintos, džiovintos kanapes, nes jis prieÅ¡ tai buvo rÅ«kęs kanapių ir sugebėjo jas atskirti. Radęs maiÅ¡elį su kanapėmis, jis jas paėmė ir nutarė nusineÅ¡ti pas M. (K.) į butÄ bei pavaiÅ¡inti M. kanapėmis. Bute rado M., padavė maiÅ¡elį su kanapėmis.

M. iÅ¡ jo atneÅ¡tų kanapių ir tabako, kurį turėjo jis, susuko suktinę, kuriÄ tuoj pat surÅ«kė bendrai ir jis išėjo. Likusias kanapes su maiÅ¡eliu paliko pas M. bute (t. 2, b. l. 126). AnalogiÅ¡kus parodymus nuteistasis davė ir teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 6–7).M. K. įtariamojo apklausos metu parodė, jog 2013-06-12, maždaug apie 15 val., į jo butÄ (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstamas E. L., kuris atsinešė su savimi vienÄ ar du uždaromus plastikinius maiÅ¡elius su kanapėmis.

Jis (E. L.) buvo jam skolingas 80 Lt, todėl padavė tuos abu ar vienÄ maiÅ¡elius su susmulkintomis kanapėmis ir pasakė, kad pinigų neturi atiduoti skolÄ , todėl atiduos kanapes. Sakė, kad tuose maiÅ¡eliuose ar maiÅ¡elyje yra 2 gramai kanapių, jas parsivežė iÅ¡ Klaipėdos su automobiliu kÄ tik. 1 g kanapių kainuoja 40 Lt, tokiu bÅ«du grÄ Å¾ino 80 Lt skolÄ . E. L. žinojo, kad jis retsykiais rÅ«ko kanapes, keletÄ kartų yra su E. L. kartu rÅ«kęs kanapes iki minėtų kanapių gavimo.

Jis sutiko su tokiu skolos grÄ Å¾inimu ir tuoj pat jie kartu su E. L. surÅ«kė vienÄ suktinę kanapių pas jį bute. E. L. išėjus, kanapes iÅ¡pylė iÅ¡ maiÅ¡elio ar maiÅ¡elių ant popieriaus lapo, pasidarė suktinę, kuriÄ vėliau pas jį surado, kitas kanapes pasipylė ant stalo, kurias taip pat surado policija, maiÅ¡elius tuščius iÅ¡metė (t. 2, b. l. 81).Teisiamojo posėdžio metu M. K. parodė, kad E. L. paliko pas jį kanapes, susitarimo, kad jis atveÅ¡ narkotikų, nebuvo. Jis (E. L.) atvažiavo, jie parÅ«kė ir jis paliko kanapes.

E. L. jam nebuvo skolingas pinigų (t. 4, b. l. 183).Taigi, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo M. K. parodymų, jie yra visiÅ¡kai nenuoseklÅ«s, iÅ¡ pradžių jis parodė, kad E. L. lyg ir buvo jam skolingas, vėliau neigė skolos buvimÄ . Tuo tarpu nuteistasis E. L. nuo pat pirmos apklausos nuosekliai dėstė įvykio aplinkybes ir parodė, jog jokios skolos M. K. nebuvo, jie buvo pažįstami, kartais susitikdavo, M. K. įraÅ¡ydavo muzikos, tÄ dienÄ jie parÅ«kė žolės, kurios dalį paliko pas M. K.. Atsižvelgiant į tokius parodymus, negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog E. L. už skolÄ atvežė M.

K. kanapes tokiu bÅ«tu turėdamas tikslÄ jas platinti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog taip pat nėra jokių patikimų įrodymų, kad M. K. bÅ«tent E. L. atsivežtas kanapes pardavė E. A., o jos nebuvo surÅ«kytos. Be to, pažymėtina ir tai, kad nors buvo vykdomas M. K. slaptas sekimas, tačiau nebuvo užfiksuoti duomenys, jog E. L. perdavė M. K. narkotines medžiagas. IÅ¡ slapto sekimo protokolo matyti, jog buvo stebimas daugiabutis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M.

K.. Policijos tyrėjai, vykdę slaptÄ sekimÄ , parodė, jog 2013-06-12, apie 15.20 val., E. L. buvo privažiavęs prie stebimo namo, įėjo į laiptinę, užtruko keletÄ minučių, išėjo į kiemÄ , sėdo į automobilį, iÅ¡vyko iÅ¡ kiemo. Tyrėjai parodė, jog E. L. nufotografavo įtardami, kad jis gali pirkti–parduoti narkotines medžiagas iÅ¡ M. K.. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ tarnybinių praneÅ¡imų, liudytojų (tyrėjų) apklausos protokolų, E. L. nebuvo sulaikytas tam, kad jį patikrintų.

E. L. buvo apklaustas kaip liudytojas 2013-06-13 remiantis tik   M. K. parodymais. Apibendrindama tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje nėra neginčytinų ir patikimų įrodymų, jog E. L. turėjo tikslÄ platinti narkotines medžiagas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones, konstatuoja, jog E. L. veiksmuose nenustačius subjektyviosios neteisėtos veikos požymio – tikslo parduoti narkotines medžiagas, E. L. nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nustatyti faktiniai duomenys pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog E. L. veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Taigi tiek BK 259 straipsnyje, tiek 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimÄ , perdirbimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ar siuntimÄ . Esminis kriterijus, atribojantis vienÄ iÅ¡ Å¡ių veikų nuo kitos, yra tikslo parduoti ar platinti narkotines arba psichotropines medžiagas turėjimas (arba Å¡ių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas), todėl kaltininko veikos tikslas turi bÅ«ti įrodytas ir tinkamai motyvuotas.

Kaip jau minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog E. L. turėjo tikslÄ platinti narkotines medžiagas, tačiau byloje neginčytinai nustatyta, to neneigia ir pats E. L., kad E. L.   2013 m. birželio 12 d. 15 val. 20 min. neteisėtai atgabeno į M. K. butÄ narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes, kurių dalį jis kartu su M. K. surÅ«kė, o likusiÄ dalį paliko M. K. bute. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta E. L. nusikalstama veika iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 259 straipsnio 2 dalį (BPK 256 str. 4 d., 320 str. 6 d.), nustatant, jog E. L. 2013 m. birželio 12 d. 15 val. 20 min. neteisėtai atgabeno, neturėdamas tikslo platinti, 1,168 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) į M.

K. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).E. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skirtinas laisvės apribojimas bei nustatytinas draudimas turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims narkotines medžiagas, taip pat įpareigojant dirbti bei visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 3 p.). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog E. L. pradėjus ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, 2013-11-28 nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 94-1-00778-12, kuris 2012-10-22 vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi buvo nutrauktas įtariamajam E. L. susitaikius su nukentėjusiuoju.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma Å¡io straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų, t. y. jeigu asmuo prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, remiantis Å¡ia įstatymo nuostata ir buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, tačiau apeliacinės instancijos teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog E. L. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, jog nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio 4 dalies.

Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju aktuali BK 38 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taigi, Å¡iuo atveju teismo diskrecijai paliekama spręsti, ar panaikinti sprendimÄ dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju netikslinga naikinti nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas E. L.. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ priimtas 2012-10-22, per laikotarpį iki 2013-06-12 E. L. jokių pažeidimų padaręs nebuvo, charakterizuojamas teigiamai, mokėsi, dirbo.

Tai leidžia daryti iÅ¡vada, jog paskirta bausmė jam darė teigiamÄ Ä¯takÄ , o padarytas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, kolegijos nuomone, vertintinas kaip atsitiktinis, nes atgabentas kanapes E. L. iÅ¡ esmės pats surÅ«kė. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, paliktinas galioti 2012-10-22 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 94-1-00778-12, kuris vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi buvo nutrauktas įtariamajam E. L. susitaikius su nukentėjusiuoju.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistųjų M.

K. ir     E. L. apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.   Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir palikti galioti ikiteisminiame tyrime Nr. 94-1-00778-12 2012 m. spalio 22 d. priimtÄ bei Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. patvirtintÄ nutarimÄ , kuriuo, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi ir BPK 212 straipsnio 5 punktu, įtariamajam E. L. nutrauktas ikiteisminis tyrimas susitaikius su nukentėjusiuoju.

Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1dalį, pakeisti:E. L. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims narkotines medžiagas, įpareigoti dirbti bei visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 3 p.) E. L. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimÄ â€“ panaikinti.

Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, pakeisti:panaikinti M. K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. M. K. pripažinti kaltu: pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims narkotines medžiagas, įpareigoti dirbti bei visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 3 p.);pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę paskirtÄ bausmę, galutinę subendrintÄ bausmę M.

K. paskirti laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims narkotines medžiagas, įpareigoti dirbti bei visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 p., 3 p.).Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtÄ bausmę M. K. įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013-06-12 iki 2013-06-14, t. y. vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. K. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimÄ â€“ panaikinti. Taikant BK 72 straipsnio 2 dalį iÅ¡ M. K. konfiskuoti 40 Lt (saugomus Tauragės apskrities VPK pagal 2013-06-14 kasos pajamų orderio kvitÄ Â Nr. 0649143).Panaikinti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ ir grÄ Å¾inti M. K. 60 Lt (saugomus Tauragės apskrities VPK pagal 2013-06-14 kasos pajamų orderio kvitÄ Â Nr. 0649143).KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                  Dalia Kursevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                  Dalius Jocys                                                                                                                                 Violeta Miliuvienė