b7d4bdfe-5e5e-4a6d-bbbf-56c5f4d2af33 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-2685-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17119-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.;121.15.; 121.18.; 121.21 (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virgilijaus Kairevičiaus,      sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,dalyvaujant ieškovui J.

B., jo atstovams advokatei R. Å . ir T. B.,atsakovo AB „Turto bankas“ atstovui G. P.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo AB „Turto bankas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Turto bankas“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė ieÅ¡kovas J. B. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 13 745,45Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, neiÅ¡mokėtÄ kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (27 270,40 Lt), vidutinį dienos darbo užmokestį (643,17 Lt) už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nuo 2005 m. rugpjūčio 30 d. pas atsakovÄ dirbo valdybos pirmininku (administracijos vadovu). 2010 m. rugpjūčio 31 d.

Stebėtojų taryba nutarimu Nr. P-8-2, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 33 str. 9 d., 37 str. 3 d. ir DK 124 str. 1 d., nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutraukė su ieškovu darbo sutartį dėl nepatenkinamai įvertintos ieškovo veiklos bei prarasto pasitikėjimo. Pabrėžė, kad tinkamai vykdė savo darbo funkcijas, todėl Stebėtojų taryba pažymoje Nr. P-8-2 nepagrįstai bei neteisingai nurodė, jog ieškovas netinkamai atliko savo pareigas. Atsakovas AB „Turto bankas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį atmesti.

Nurodė, kad Stebėtojų taryba priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovo veikla nepatenkinama ir nutraukiant darbo sutartį su ieÅ¡kovu, jam neturėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 2 vidutinių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies atsakovas nurodė, kad Stebėtojų taryba, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo pasikeitimus, 2010 m. gegužės 20 d. priėmė nutarimÄ Nr. P-2-2, kuriuo nustatė, kad atsakovo valdybos pirmininko mėnesinio atlyginimo pastovioji dalis lygi 6,2 MMA dydžio.

Taip pat vykdant teisės aktų reikalavimus, Stebėtojų taryba 2010 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimÄ Nr. P-1-3, kuriuo patvirtino atsakovo Å«kinės finansinės veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, nuo kurių priklauso atsakovo valdybos pirmininko ir valdybos narių mėnesinio atlyginimo kintamoji dalis, t.y. Stebėtojų taryba nustatė ieÅ¡kovui mėnesinį atlyginimÄ , kuris susideda iÅ¡ pastoviosios dalies ir kintamosios dalies. Minėtas atlyginimas bÅ«tų skaičiuojamas ir mokamas ieÅ¡kovui, jei jis bÅ«tų sutikęs su naujomis darbo sÄ lygomis ir pasiraÅ¡ytų darbo sutarties pakeitimÄ , numatantį naujų darbo apmokėjimo sÄ lygų taikymÄ .

Kadangi ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo bei nepasirašė darbo sutarties pakeitimo, numatančio darbo apmokėjimo sÄ lygų pasikeitimÄ , jam buvo mokamas seniau galiojęs 10,5 MMA dydžio atlyginimas ir priedas, jei toks nustatomas. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti kintamÄ jÄ atlyginimo dalį, kuri jam nepriklauso, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas sumokėti 80 proc. pastoviosios mėnesinio atlyginimo dalies kintamÄ jÄ dalį atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti ir kiti ieÅ¡kovo reikalavimai, susiję su tariamai nesumokėtu darbo užmokesčiu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. Stebėtojų tarybos pažymoje Nr. P-8-2 nepatenkinamai įvertinta ieÅ¡kovo veikla bei prarastas juo pasitikėjimas nėra atsakovo įrodytas, nes nagrinėjimo metu nustatytos faktinės atleidimo aplinkybės nepatvirtina jo kaltės dėl netinkamo pareigų atlikimo ir pasitikėjimo juo praradimo. Dėl atsakovo teiginio, kad ieÅ¡kovo sprendimai ir veikla lėmė atsakovo teisminį ginÄÄ su atsakovo profesine sÄ junga, kas sudaro bereikalingas atsakovo materialines ir darbuotojų, valdymo ir priežiÅ«ros organų darbo ir laiko sÄ naudas.

Teismas nustatė, kad ne ieÅ¡kovo veikla ir jo priimti sprendimai lėmė atsakovo teisminį ginÄÄ su atsakovo darbuotojų profesine sÄ junga, nes profesinė sÄ junga 2010 m. birželio 18 d. ieÅ¡kiniu kėlė reikalavimus, susijusius ne su ieÅ¡kovo sprendimais, o su Stebėtojų tarybos priimtais sprendimais, kuriuos ginčijo teisme. Už tarybos priimtus sprendimus ieÅ¡kovas negali atsakyti ir už tai negali bÅ«ti kaltinamas. Dėl atsakovo teiginio, kad ieÅ¡kovo veikla ir priimti sprendimai lėmė atsakovo interesų neatitinkančios kolektyvinės sutarties atsiradimÄ .

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neteisus teigdamas, jog sutartis apsunkino vykdomų struktÅ«rinių pertvarkymų eigÄ , nes atsakovas nepateikė jokių konkrečių faktų, argumentų dėl neigiamų sutarties pasekmių atsiradimo. Kad ieÅ¡kovas buvo aktyvus ir gynė atsakovo interesus byloje tas faktas, jog jis konsultavosi su teisininkais, sutartis atitiko Konstitucijos 50 str. ir DK 22 str. dvasiÄ , todėl nenustatytas pagrindas jo minėtus veiksmus traktuoti kaip neatitinkančius atsakovo interesų ir galinčius ateityje sukelti potencialius neigiamus padarinius.

Sutarties 8.7 p., kurį atsakovas laiko užkertančiu keliÄ darbdaviui siÅ«lyti pakeisti darbuotojo apmokėjimo už darbÄ sÄ lygas yra nepagrįstas, nes darbuotojas pats sprendžia, ar jam priimti tas sÄ lygas, ar ne. Be to, atsakovas neįrodė, jog bÅ«tent minėtos kolektyvinės sutarties pagrindu atsakovas patyrė 203 000 Lt nuostolį, nes atsakovo atstovas nuostolių atsiradimo konkrečių aplinkybių nenurodė, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178str), atsakovas nurodė pažymÄ apie pajamų ir sÄ naudų sÄ matos vykdymÄ per 2010 sausio-spalio mėnesius, kuria grindžia savo teiginį apie sutarties sukeltus nuostolius, tačiau iÅ¡ pažymų nematyti, kad bÅ«tent dėl kolektyvinės sutarties atsakovas patyrė tokius nuostolius.

Dėl atsakovo teiginio, kad ieÅ¡kovo veikla ir priimti sprendimai lėmė netinkamÄ funkcijų (pareigų), nustatytų atsakovo įstatų 38 p. 1, 2, 5, 6 papunkčiuose atitikimÄ . Teismas nurodė, kad Å¡is argumentas yra neįrodytas, nes valdybos posėdžių suÅ¡aukimo laikas, anot ieÅ¡kovo, visada buvo derinamas su Finansų ministerijos deleguotais atstovais, ko nepaneigė atsakovas. Protokolai bÅ«davo pasiraÅ¡omi laiku, pataisymai bÅ«davo aptariami. IeÅ¡kovas teigia, kad negalima tik vieno protokolo pagrindu vertinti posėdžių eigÄ ir padaryti objektyviÄ iÅ¡vadÄ , jog pirmininkas nevykdė savo veiklos.

Teismas, iÅ¡ byloje esančių įrodymų apie ieÅ¡kovo paskatinimus darbe, iÅ¡mokant jam 100 proc. tarnybinio atlyginimo premijas, teigiamÄ atsakovo 2009 m. veiklos ataskaitos įvertinimÄ Finansų ministerijos kolegijoje, pritarimÄ 2010 metų plano projektui, kurį pasiÅ«lė ministerijai patvirtinti, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo veikla akcininkas valstybė buvo patenkinta, nuobaudų ieÅ¡kovui nebuvo paskirta, o Stebėtojų tarybos 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. P-6-2 buvo nutarta ieÅ¡kovui nustatyti 80 proc. pastovios mėnesinės algos dydžio mėnesinės algos kintamÄ jÄ dalį, atsižvelgus į 2010 m. lapkričio ketvirčio atsakovo Å«kinės - finansinės veiklos rezultatų vertinimo rodiklius.

Dėl atsakovo teiginio, kad ieÅ¡kovo veikla ir priimti sprendimai lėmė netinkamÄ Stebėtojų tarybos 2010 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. P-4-2 2.3 p. vykdymÄ . Teismas nustatė, kad Å¡iuo nutarimu taryba pritarė tarybos nesutikimo su profsÄ jungos ieÅ¡kiniu motyvams ir 2.3 p. įpareigojo ieÅ¡kovÄ atstovauti atsakovÄ teisme. IeÅ¡kovas gi Stebėtojų tarybos nutarimų pagrindu procesinius dokumentus pateikė teismui laiku ir visa apimtimi. Iki 2010 m. rugsėjo 1 d. nebuvo įvykęs nei vienas posėdis, todėl teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad kaltinimai apie netinkamÄ nutarimo vykdymÄ neįrodyti, teismo nuomone ankstyvi ir nepagrįsti.

Atsakovas iÅ¡ tikrųjų nepateikė jokių atsikirtimų į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio argumentus apie profsÄ jungų ginÄÄ teisme, t.y. ginÄÄ dėl tarybos priimtų sprendimų, o ne ieÅ¡kovo sprendimų. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo kaltinti ieÅ¡kovÄ dėl neobjektyvios informacijos ministerijai dėl strateginio plano įgyvendinimo per 2010 m. 1 pusmetį pateikimo, nes informacijÄ pateikė ne ieÅ¡kovas, kuris tuo metu atostogavo, o jį pavadavęs N. V., be to, ataskaitÄ tvirtina ne pirmininkas, o kolegiali valdyba.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas bandė geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl jo atleidimo, raÅ¡tu 2010 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į atsakovÄ pakeisti atleidimo pagrindÄ , tačiau atsakymo negavo, kas leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nėra geranoriÅ¡kai nusiteikęs derybų keliu spręsti ginčo su ieÅ¡kovu klausimus, o palieka tai teismo kompetencijai. Teismo nuomone byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pažeidęs taikomus padidintus profesinius atidumo reikalavimus, nes atsakovas savo argumentus grindė tik prielaidomis, aptakiomis formuluotėmis, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek pažymoje ieÅ¡kovo kaltė grindžiama nenuoseklia atsakovo pozicija, keliant vis naujus jo kaltės argumentus, tačiau jų neįrodant konkrečiais leistinais įrodymais.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo motyvais, jog atleistas jis buvo dėl politinių motyvų, nes jo pateikta medžiaga Å¡iuo klausimu neįrodo ieÅ¡kovo minėto argumento (CPK 178str.). Teismas nurodė, kad atsakovas neprivalėjo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti, kadangi darbo sutartis baigiasi specialiajame Akcinių bendrovių įstatyme nustatytu pagrindu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo nesant jo kaltės, todėl jam turėjo bÅ«ti taikomas DK 140 str. 2 d. iÅ¡mokant 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (27 270,40Lt).

Dėl ieÅ¡kovo argumento, jog jam turėjo bÅ«ti taikomas DK 140 str. 2 d. teismas pasisakė, kad darbo sutarties nutraukimas yra vienas iÅ¡ darbo sutarties pasibaigimo bÅ«dų, kai sutartis pasibaigia dėl valinių darbo sutarties Å¡alių veiksmų. Å iuo atveju darbo sutartis pasibaigė kompetentingam organui Stebėtojų tarybai atÅ¡aukus ieÅ¡kovÄ . Teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti jam nustatytÄ kintamÄ jÄ atlyginimo dalį nustatė, jog 2010 m. rugpjūčio 3 d. Stebėtojų taryba 2010m. III ketvirčio mėnesiniam atlyginimui nustatė 80 proc. pastovios mėnesio algos dydžio mėnesinės algos kintamÄ jÄ dalį, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti už 2010 liepos-rugsėjo mėnesius nustatytÄ kintamÄ jÄ dalį, kas sudaro 13745,45 Lt.

Atsakovas su praÅ¡ymu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu dėl minėtos dalies nustatymo nebuvo pakeista dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl ieÅ¡kovui nepriklauso pastarojo praÅ¡oma priteisti suma. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas skirtingai aiÅ¡kina sutarties pakeitimo nepasiraÅ¡ymo priežastis, versdami kaltę vienas kitam, tačiau teismas konstatuoja, jog darbdavys, kuris privalėjo vykdyti Stebėtojų tarybos nutarimÄ dėl kintamosios dalies nustatymo pats privalėjo rodyti iniciatyvÄ su ieÅ¡kovu pakeisti darbo sutarties sÄ lygas, tačiau to nepadarė, o kaltinti dėl to ieÅ¡kovÄ teismas nemato pagrindo, todėl sutartis nors ir nebuvo pakeista, bet nutarimas galiojo, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti sumas, susijusias su kintamuoju algos dalies dydžiu tenkintinas.

Teismas nustatė, kad atsakovas nepriskaičiavo ir neiÅ¡mokėjo už 2010 rugpjūčio mėnesius 80 proc. algos kintamosios dalies (viso 16,8 minimalios mėnesinės algos) dėl ko netinkamai apskaičiavo ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį, todėl teismas sutiko su ieÅ¡kovo pateiktais paskaičiavimais ir priteisė jam 7 143,28 Lt už nepanaudotas atostogas. Pagal DK 141 str. 1-3 d. kadangi atsakovas atleidimo dienÄ ieÅ¡kovui nesumokėjo dalies darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, todėl teismas priteisė už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. po 643,17 Lt vidutinį dienos darbo užmokestį iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Atsakovas AB „Turto bankas“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl teismo iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės J. B. atleidimo aplinkybės nepatvirtina jo kaltės dėl netinkamo pareigų atlikimo ir pasitikėjimo juo praradimo.

Nurodo, kad svarbiausiu motyvu, leidusiu AB „Turto banko“ Stebėtojų tarybai konstatuoti ieÅ¡kovo J. B. kaltę, yra 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. P-8-2 patvirtintos pažymos 2 p. suformuluota priežastis – „Turto banko interesų neatitinkančios kolektyvinės sutarties atsiradimas“. Pažymi, jog atsakovas bÅ«damas ieÅ¡kovo darbdaviu iÅ¡ ieÅ¡kovo, kaip patyrusio ir ilgamečio įmonės vadovo, tikėjosi didesnio rÅ«pestingumo dalyvaujant derybose su profsÄ junga dėl kolektyvinės sutarties sudarymo.

IeÅ¡kovas neįvertino aplinkybės ir rizikos, kad visi jam rekomendavę pasiraÅ¡yti kolektyvinę sutartį yra asmeniÅ¡kai suinteresuoti, kad jiems kaip įmonės darbuotojams, sutartyje bÅ«tų nustatytos kuo palankesnės sÄ lygos. IeÅ¡kovas J. B. tokios rizikos nesuvaldė, su nepriklausomais teisininkais nesikonsultavo ir taip nuo jos neapsidraudė. Kolektyvinės sutarties pasiraÅ¡ymas nebuvo suderintas nei valdyboje, nei stebėtojų taryboje, nei savininko teises ir pareigas įgyvendinančioje institucijoje – Finansų ministerijoje.

Å ios aplinkybės rodo ieÅ¡kovo J. B. nerÅ«pestingumÄ ir nors jos tiesiogiai nėra jo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, jų nepaisyti negalima. Nurodo, jog kolektyvinės sutarties VIII dalimi „Darbo užmokestis. Garantijos ir kompensacijos“ sÄ moningai ar dėl nežinojimo iÅ¡ J. B. pusės ir vienareikÅ¡miÅ¡kai sÄ moningai iÅ¡ profsÄ jungos pusės, tačiau abiem atvejais prieÅ¡ingai nei to reikalauja teisės aktai, buvo siekiama nustatyti, kad AB „Turto banko“ vadovui, jo pavaduotojams ir vyriausiajam buhalteriui nebÅ«tų taikomi LR Vyriausybės 2002 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ keliami reikalavimai.

Vienas iÅ¡ profsÄ jungos 2010 m. birželio 18 d. ieÅ¡kinio reikalavimų yra pripažinti negaliojančiu AB „Turto bankas“ stebėtojų tarybos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ Nr. P-2-2, o tai akivaizdžiai siejasi su ieÅ¡kovo priimtais sprendimais sudarant įmonės kolektyvinę sutartį ir bÅ«tent apie tai buvo kalbėta atsakovo stebėtojų tarybos 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. P-8-2 patvirtintos pažymos 1 p., konstatuojant J. B. kaltę. Å iuo metu yra susidariusi situacija, kai byloje su profsÄ junga bus nuspręsta ar kolektyvinė sutartis pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir netiesiogiai atsakyta į klausimÄ , ar ieÅ¡kovas ir kiti įmonės darbuotojai, kurie rekomendavo įmonės darbuotojui pasiraÅ¡yti kolektyvinę sutartį, nepadarė prieÅ¡taraujančių teisei veiksmų.

Å ioje byloje jau Å¡iandien yra aiÅ¡ku, kad J. B. veiksmai lėmė AB „Turto banko“ interesų neatitinkančios kolektyvinės sutarties atsiradimÄ ir teisminius ginčus su profsÄ junga dėl jos aiÅ¡kinimo ir taikymo. Ä®monės interesų kolektyvinė sutartis neatitiko ir todėl, kad bendrovės nevadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo tvarka buvo pakeista taip, kad laikinę darbo užmokesčio formÄ ir paprastÄ jÄ sistemÄ pakeitė tokios pačios formos premijinė sistema ir darbo užmokesčio struktÅ«ra iÅ¡ vienanarės tapo dvinare.

Be to, kol galiojo kolektyvinės sutarties 8.7 p. reikalavimas nemažinti pareiginių įmonės darbuotojų atlyginimų, bendrovėje dėl ekonominių priežasčių norint sumažinti jiems pareiginius atlyginimus, praktikoje iÅ¡ darbdavio buvo atimta galimybė pasinaudojant DK 120 str. 3 d. bei 129 ir 203 str. suteikta teise atleisti iÅ¡ darbo su jo pateiktais pasiÅ«lymais nesutikusius darbuotojus. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas AB „Turto bankas“ procesiniuose dokumentuose keičia savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės aplinkybių, kadangi triplike atsakovas, kalbėdamas apie stebėtojų tarybos pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. P-8-2 patvirtintoje pažymoje, papildomai nurodė, jog ieÅ¡kovas elektroniniu paÅ¡tu visiems bendrovės darbuotojams iÅ¡platintame informaciniame raÅ¡te tam tikras kolektyvinės sutarties nuostatas įvertino kaip „rengėjų įraÅ¡ytas nesÄ Å¾iningai“ ir nurodė, kad „šias nuostatas reikia pakeisti susitarimu“, tačiau tam bÅ«tinų veiksmų nesiėmė.

IeÅ¡kovo nerÅ«pestingumÄ pasiraÅ¡ant kolektyvinę sutartį rodo ir tai, jog per pirmus keturis 2010 metų mėnesius AB „Turto bankas“ savo vykdomoje veikloje buvo patyręs beveik 203 000 Lt nuostolį, t.y. kolektyvinės sutarties 8.7 p. įsipareigojimas nemažinti įmonės darbuotojų darbo užmokesčio buvo prisiimtas esant nepalankiai finansinei padėčiai ir perspektyvai. Dėl to, kas iÅ¡dėstyta teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog J. B. yra atleistas iÅ¡ darbo nesant jo kaltės ir jam turi bÅ«ti taikoma DK 140 str. 2 d.

Dėl teismo sprendimo priteisti iÅ¡ AB „Turto banko“ 13 745,45 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. AB „Turto bankas“, vadovaujantis LR Finansų ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1K-032 ir įmonės tarybos 2008 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. P-1-4, valdybos pirmininko (administracijos vadovo) darbo apmokėjimo sÄ lygos buvo nustatomos pagal LR Vyriausybės 2002 m. liepos 23 d. nutarimÄ Nr. 1341. IeÅ¡kovo darbo sutartyje ginčo Å¡alys 2008 m. kovo 17 d. buvo susitariusios, kad darbuotojui yra mokamas dvinaris darbo užmokestis, kurį sudaro 14 MMA dydžių atlyginimas ir 40 proc. atlyginimo dydžio priedas.

Tai reiÅ¡kė, kad darbo sutartimi buvo nustatytos laikinė darbo užmokesčio forma ir premijinė sistema bei dvinarė užmokesčio struktÅ«ra. 2009 m. liepos 21 d. darbo sutarties pakeitimu buvo įformintas Å¡alių susitarimas, pagal kurį bylos Å¡alys pakeitė ne tik darbo užmokesčio dydį bet ir nustatė kitokiÄ darbo užmokesčio sistemÄ (laikinė darbo užmokesčio forma ir premijinė sistema buvo pakeita į tokios pačios formos paprastÄ jÄ sistemÄ ) bei struktÅ«rÄ (dvinarė buvo pakeista vienanare).

Vyriausybė po nutarimo Nr. 1341 pakeitimo 2010 m. balandžio 1 d. imperatyviai pareikalavo valstybės kontroliuojamų įmonių vadovaujantiems darbuotojams, įskaitant ir J. B., privalomai nustatyti dvinarę darbo užmokesčio struktÅ«rÄ , mokant Å¡ios kategorijos darbuotojams mėnesinę algÄ , kuriÄ sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Atsakovo stebėtojų taryba nuosekliai vykdė Vyriausybės nutarimo reikalavimus ir, priėmusi reikalingus sprendimus, padarė atitinkamus įraÅ¡us abiejuose darbo sutarties su ieÅ¡kovu egzemplioriuose bei kvietė ieÅ¡kovÄ jÄ pasiraÅ¡yti.

To nepadarius ieÅ¡kovui nebuvo jokio teisėto pagrindo reikalauti jo atžvilgiu stebėtojų tarybos nutarimus taikyti pasirinktinai kaip darbuotojui yra naudingiau. Å ie nutarimai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami ir taikomi sistemiÅ¡kai, o darbo teisinio santykio Å¡alys dėl to turėjo susitarti ir pasiraÅ¡yti darbo sutarties pakeitimus. TÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007). Mano, jog esminė priežastis, kodėl ieÅ¡kovas nedavė sutikimo dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis ir nepasirašė darbo sutarties pakeitimų yra ta, kad jo darbo užmokesčio dydis, nustatytÄ jį darbo sutartyje vienanarį 10,5 MMA atlyginimÄ palyginus su naujai nustatoma dvinare mėnesine alga, kur pastovioji dalis yra 6,2 MMA, o kintamoji 2010 metų antrÄ ketvirtį yra 0 proc. nuo pastoviosios dalies dydžio, ženkliai sumažėjo.

Teismas į Å¡iÄ aplinkybę deramo dėmesio neatkreipė ir kaltu dėl, kad ieÅ¡kovas J. B. nepasirašė darbo sutarties pakeitimų įvardino darbdavį, nors ir taip aiÅ¡ku, kad bendrovė neturėjo jokio intereso veikti prieÅ¡ savo naudÄ , kai darbuotojui galėjo bÅ«ti mokamas mažesnis darbo užmokestis. Nors AB „Turto bankas“ stebėtojų taryba iki 2010 m. birželio 20 d. ir nesulaukė ieÅ¡kovo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo dirbti pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis, tačiau, įvertindama tas aplinkybes, kad reikėjo iÅ¡analizuoti kolektyvinės sutarties poveikį įmonei, įmonėje buvo vykdomi darbo organizavimo ir struktÅ«riniai pertvarkymai, o artimiausiu metu reikės įvertinti bendrovės 2010 metų antro ketvirčio Å«kinės – finansinės veiklos rezultatus, nusprendė ieÅ¡kovo iÅ¡ darbo pagal DK 129 str. neatleisti ir toliau mokėti vienanarį 10,5 MMA dydžio darbo užmokestį.

Teismo sprendimas tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti sumas, susijusias su mėnesinės algos kintamosios dalies dydžiu yra neteisingas dėl to, kad kintamoji dalis yra nustatoma procentais nuo pastoviosios dalies ir turėtų bÅ«ti skaičiuotina nuo 6,2 MMA, tuo tarpu, 10,5 MMA savo teisiniu turiniu darbo sutartyje buvo apibrėžta ne kaip mėnesinės algos pastovioji dalis, o kaip vienanario darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžio iÅ¡raiÅ¡ka, ir neteisėtas dėl to, kad nepakeitus ieÅ¡kovo darbo sutarties jį mokėti nebuvo pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje mėnesinės algos kintamoji dalis turi bÅ«ti suprantama kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009). Nepakeitus ieÅ¡kovo darbo sutarties ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ visas jam priklausančias iÅ¡mokėti sumas pagal galiojančioje darbo sutartyje nustatytÄ 10,5 MMA darbo užmokesčio dydį atsakovas paskaičiavo teisingai ir su ieÅ¡kovu atsiskaitė visiÅ¡kai.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstu, kad ieÅ¡kovo reikalavimas per 2010 metų trečiÄ ketvirtį papildomai sumokėti jam 80 proc. nuo 10,5 MMA atlyginimo iÅ¡mokas yra pagrįstas, tai praÅ¡ome atkreipti dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas neteisingai paskaičiavo jam neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumÄ , kadangi J. B. 80 proc. paskaičiavo nuo 8 400 Lt, neatsižvelgdamas į faktiÅ¡kai per liepos ir rugpjūčio mėn. dirbtų dienų skaičių, t.y. neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma turėtų gautis – 10 618,18 Lt.

Dėl teismo sprendimo priteisti iÅ¡ AB „Turto banko“ 643,17 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį. Tuo atveju, jeigu teismas patvirtintų, kad mėnesinės algos kintamosios dalies darbdavys J. B. nemokėjo teisėtai, tai vidutinis Å¡io darbuotojo darbo dienos užmokesčio dydis bÅ«tų 394,28 Lt (priskaičiuotas darbo užmokestis už 2010 metų birželio mėnesį dirbtÄ 21 dienÄ (8 400 Lt) + priskaičiuotas darbo užmokestis už liepos mėnesį dirbtas 16 dienų (6 400 Lt) + priskaičiuotas darbo užmokestis už rugpjūčio mėnesį dirbtas 17 dienų (6 490,91 Lt) = 21 290,91 Lt : 54 darbo dienų = 394,276 Lt).

Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad kintamoji dalis ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti mokama, tai vidutinis ieÅ¡kovo darbo užmokestis yra 585,25 Lt (priskaičiuotas darbo užmokestis už 2010 metų birželio mėnesį dirbtÄ 21 dienÄ (8 400 Lt) + priskaičiuotas darbo užmokestis už liepos mėnesį dirbtas 16 dienų (6 400 Lt) ir 80 proc. nuo Å¡ios sumos kintamoji dalis (5 120 Lt) + priskaičiuotas darbo užmokestis už rugpjūčio mėnesį dirbtas 17 dienų (6 490,91 Lt) ir 80 proc. nuo Å¡ios sumos kintamoji dalis (5 192,73 Lt) = 31 603,64 Lt : 54 darbo dienų = 585,25 Lt).

Dėl teismo sprendimo priteisti iÅ¡ AB „Turto banko“ 7 143,28 Lt kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Dėl tų pačių priežasčių, kodėl ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėta kintamoji darbo užmokesčio dalis, teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo su tokia kintamÄ ja dalimi susijusiÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad toks ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas, atsakovas praÅ¡o teismo atkreipti dėmesį, jog tokiu atveju taikant 585,25 Lt ieÅ¡kovo vidutinį darbo dienos užmokestį, skirtumas tarp ieÅ¡kovo turimų sumokėti 16 796,68 Lt (28,7 nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų skaičius padaugintas iÅ¡ 585,25 Lt) ir jau iÅ¡mokėtų 11 315,72 Lt yra 5 480,96 Lt.

Dėl teismo sprendimo priteisti iÅ¡ AB „Turto banko“ 27 270,40 Lt 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Pažymi, jog dėl jau minėtų priežasčių teismo sprendimas taikyti DK 140 str. 2 d. yra nepagrįstas. Teigia, jog netgi ir pripažinus, kad toks ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas, iÅ¡eitinė iÅ¡moka turėtų bÅ«ti 24 814,60 Lt (585,25 Lt vienos dienos darbuotojo darbo užmokesčio dydis padaugintas iÅ¡ 21,2 (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. A1-694 nustatytas vidutinio mėnesinio darbo dienų 2010 metais skaičiaus) = 21 407,30 Lt ir padauginta iÅ¡ 2 mėnesių = 24 814,60 Lt). Dėl teismo sprendimo priteisti iÅ¡ AB „Turto bankas“ 48 159,13 Lt sumÄ . IÅ¡ pateiktų paskaičiavimų aiÅ¡ku, jog teismas galėjo priteisti ne 48 159,13 Lt, o 40 913,74 Lt. Dėl teismo sprendimo priteisti iÅ¡ AB „Turto banko“ 6 proc. palÅ«kanų nuo priteistos sumos. Teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra neteisėtas, kadangi atsakovas su ieÅ¡kovu atsiskaitė visiÅ¡kai, o, be to, pagal CK 6.210 str. ir 6.261 str. negalėjo bÅ«ti taikytas 6 proc. procesinių palÅ«kanų dydis, kadangi ieÅ¡kovas darbo teisiniame santykyje nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, todėl ieÅ¡kovo naudai priteistų procesinių palÅ«kanų dydis galėjo bÅ«ti nebent 5 proc.

             IeÅ¡kovas J. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsisakyti priimti naujus atsakovo AB „Turto bankas“ kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl ieÅ¡kovo netinkamo pareigų atlikimo. Nurodo, kad ieÅ¡kovo darbÄ atsakovas vertino teigiamai: ieÅ¡kovas per visÄ savo darbo laikÄ dėl savo, kaip vadovo, elgesio nėra gavęs jokių pretenzijų ir/ar drausminių nuobaudų; ieÅ¡kovas buvo ne kartÄ skatintas už gerÄ darbÄ ir pan. IeÅ¡kovas, eidamas AB „Turto bankas“ valdybos pirmininko (administracijos vadovo) pareigas, veikė iÅ¡imtinai įmonės interesais, tinkamai atstovavo bendrovei, kvalifikuotai, atidžiai, sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai penkerius metus organizavo įmonės veiklÄ .

RÅ«pestingo, apdairaus vadovavimo iÅ¡davoje, įmonė veikė pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kasmet pasiekdavo teigiamus rezultatus, o įmonės veiklÄ palankiai vertindavo tiek AB „Turto bankas“ stebėtojų taryba, tiek pagrindinis jos akcininkas LR Finansų ministerija. Pažymi, jog ieÅ¡kovas pasirašė kolektyvinę sutartį, nes iÅ¡ darbdavio pusės kolektyvinę sutartį pasirašė visi trys administracijos vadovo pavaduotojai. IÅ¡ viso kolektyvinę sutartį pasirašė trys Teisės departamento teisininkai, taip pat banko vyr. finansinkas.

Taigi, Å¡ių aukščiausiųjų banko vadovaujančių darbuotojų vizos kolektyvinėje sutartyje patvirtina, kad kolektyvinė sutartis neprieÅ¡taravo nei Lietuvos Respublikos įstatymams, nei atsakovo vidaus norminiams aktams, nei atsakovo finansinei politikai. IeÅ¡kovo asmeninių interesų kolektyvinėje sutartyje taip pat niekas neįžvelgė. Kolektyvinės sutarties projektui 2010 m. kovo 8 d. pritarė darbuotojų susirinkimas. Profesinė sÄ junga kolektyvinę sutartį 2010 m. gegužės 19 d. nusiuntė AB „Turto banko“ stebėtojų tarybai, kuri jokių pavojų AB „Turto banko“ interesams taip pat neįžvelgė, pastabų ar pasiÅ«lymų nepateikė.

Be to, visi veiksmai bei priimami sprendimai buvo derinami ir griežtai kontroliuojami atsakovo stebėtojų tarybos ir jos pirmininko. Kolektyvinės sutarties projektas pradėtas rengti dar 2009 m. lapkričio mėn., o įmonėje vykdyti struktÅ«rinius pertvarkymus nuspręsta 2010 m. gegužės 7 d., todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog tarp kolektyvinės sutarties ir struktÅ«rinių įmonės pakeitimų buvo kokios nors sÄ sajos. Pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neigiamų pasekmių atsiradimÄ dėl kolektyvinės sutarties pasiraÅ¡ymo.

FaktÄ , jog ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas ne dėl kolektyvinės sutarties pasiraÅ¡ymo patvirtina aplinkybės, jog atsakovui atÅ¡aukus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vadovo pareigų, atėję nauji vadovai tęsė ieÅ¡kovo pradėtus darbus, užbaigė struktÅ«rinius pertvarkymus, o darbuotojai dirba gaudami pakeistus atlyginimus; kolektyvinė sutartis, nesusitarus dėl jos pratęsimo, nuo 2011 m. gegužės 2 d. nebegalioja; atsižvelgiant į Lietuvos bei tarptautinį teisinį reguliavimÄ , Lietuvos profesinių sÄ jungų konfederacija mano, kad ieÅ¡kovui, kaip vadovui, taikytos poveikio priemonės už kolektyvinių derybų teisės įgyvendinimÄ , iÅ¡ esmės pažeidžia tarptautinių teisės aktų nuostatas.

Pažymi, kad ieÅ¡kovo atlyginimui kolektyvinė sutartis neturi jokios įtakos, nes jį nustato stebėtojų taryba, vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu (Ä®statų 28 p.). AB „Turto banko“ profesinė sÄ junga savo ieÅ¡kiniu ginčijo bÅ«tent AB „Turto banko“ stebėtojų tarybos priimtus sprendimus, todėl nepagrįstas bei nelogiÅ¡kas Stebėtojų tarybos pažymoje, o taip pat atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad vadovo veikla ir priimti sprendimai lėmė AB „Turto banko“ teisminį ginÄÄ su AB „Turto banko“ darbuotojų profesine sÄ junga.

Kolektyvinės sutarties tekstas yra darbdavio ir darbuotojų kolektyvinių derybų rezultatas, tačiau jokiu bÅ«du ne vienasmeniÅ¡kas ieÅ¡kovo sprendimas, dėl kurio jam galėtų kilti atsakomybė. Dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo. IeÅ¡kovas net du kartus (2010 m. liepos 9 d. ir 2010 m. liepos 16 d.) kreipėsi į AB „Turto banko“ Stebėtojų tarybos pirmininkÄ , kuris ieÅ¡kovo teisiniuose santykiuose atstovauja darbdaviui, teiraudamasis, kodėl nebaigtas įgyvendinti Stebėtojų tarybos nutarimas dėl ieÅ¡kovo darbo sÄ lygų pakeitimo ir nedaromas įraÅ¡as ieÅ¡kovo darbo sutartyje.

Vis dėlto nepaisant aktyvių ieÅ¡kovo veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl darbo sutarties sÄ lygos nėra keičiamos, ieÅ¡kovas, nesulaukęs darbo sÄ lygų pakeitimo įrašų įforminimo darbo sutartyje, 2010 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡tu kreipėsi į AB „Turto bankas“ stebėtojų tarybos pirmininkÄ su priminimu, tačiau atsakymo nesulaukė. IeÅ¡kovui dėl nežinomų priežasčių ir ne nuo jo priklausančių aplinkybių darbo sutarties pakeitimo įraÅ¡as jo darbo sutartyje padarytas nebuvo, nors ieÅ¡kovas buvo aktyvus bei rÅ«pestingas, dėjo pastangas darbo sutarties sÄ lygoms pakeisti (ne kartÄ kreipėsi į Stebėtojų tarybos pirmininkÄ ; kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ ).

IeÅ¡kovas patvirtina, kad žadėjo pateikti sutikimÄ iki 2010 m. birželio 20 d. (t.y. iki Å¡ios datos prašė atidėti ieÅ¡kovo sutikimo, dėl mėnesinės algos sumažinimo, pateikimo terminÄ ) ir informavo atsakovÄ , kad kreipėsi iÅ¡aiÅ¡kinimo į Darbo inspekcijÄ . Tačiau 2010 m. birželio 9 d. gavus Darbo inspekcijos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ apie nutarimo neteisėtumÄ , ieÅ¡kovas sutikimo duoti negalėjo, nes buvo pakeistas Stebėtojų tarybos nutarimas, o raÅ¡tiÅ¡ko pasiÅ«lymo dėl sutikimo dirbti su mažesniu atlyginimu ieÅ¡kovas negavo.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad kintamoji dalis ir nutarimas mokėti 80 proc. priedÄ nuo atlyginimo tariamai susietas su sumažintu atlyginimu. Toks aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas, nes niekur tokios nuorodos ir susiejimo nėra. Apie tai, kad nutraukiant darbo sutartį su ieÅ¡kovu nebuvo tinkamai atsiskaityta, dardavys neįformino darbo sutarties, taip pat patvirtina AB „Turto bankas“ vyriausiojo finansininko 2010 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡tas. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ priteismo.

Kadangi atsakovas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ visiÅ¡kai neatsiskaitė su ieÅ¡kovu, vadovaujantis DK 141 str. 1-3 d., atsakovas privalo sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 643,17 Lt, t.y. ((8 400 + 6 400 + 6 490,91 + 6 720 + 6 720) / (21+16+17) = (34 730,91/54)). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. IeÅ¡kovas atkreipia teismo dėmesį, jog atsakovas ieÅ¡kovo naudai priteistų sumų dydžio ieÅ¡kovo naudai teismo procese neginčijo.

Toks atsakovo pozicijos keitimas ir reikalavimų nesuderinamumas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad priteistos ieÅ¡kovui sumos yra apskaičiuotos teisingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieÅ¡kovu, todėl nuo laiku nesumokėtų sumų ieÅ¡kovui bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo pagrįstai skaičiuojamos 6 proc. procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama atsakovo VÄ® Turto bankas apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieÅ¡kiniui atmesti. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiÅ¡kai tiriant visas bylos aplinkybes ir iÅ¡plaukiantis iÅ¡ nustatytų bei tirtų aplinkybių.

Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant.

Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų nuosekliai nebuvo laikytasi. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad su ieÅ¡kovu 2008 kovo 17 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. P8-669, jÄ pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės (darbdavio) atstovas LR Finansų ministras, veikiantis pagal Vyriausybės 1999 09 20 nutarimÄ Nr. 1027.

IeÅ¡kovo darbo sutartis buvo nutraukta atsakovo Stebėtojų tarybos 2010 03 31 nutarimu Nr. P-8-2 pagal ABÄ® 33 str. 9 p., 37 str. 3 d. ir DK 124 str. 1 d. Minėto nutarimo priede pažymoje atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo veikla ir sprendimai lėmė atsakovo teisminį ginÄÄ su atsakovo profesine sÄ junga, kas sudaro bereikalingas atsakovo materialines ir darbuotojų, valdymo ir priežiÅ«ros organų darbo ir laiko sÄ naudas; ieÅ¡kovo veikla ir priimti sprendimai lėmė atsakovo interesų neatitinkančios kolektyvinės sutarties atsiradimÄ ; ieÅ¡kovo veikla ir sprendimai lėmė netinkamÄ pareigų, nustatytų atsakovo įstatų 38 p. 1, 2, 5 ir 6 papunkčiuose atitikimÄ , dėl ko ieÅ¡kovo veikla vertinama nepatenkinamai, kadangi jis prarado tarybos pasitikėjimÄ ir yra netinkamas užimti pareigas ir vadovaujantis ABÄ® bei DK atitinkamais straipsniais turi bÅ«ti atÅ¡auktas ir atleistas iÅ¡ pareigų neiÅ¡mokant iÅ¡eitinės iÅ¡mokos (b.l. 26, t. 1).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės atleidimo aplinkybės nepatvirtino ieÅ¡kovo kaltės dėl netinkamo pareigų atlikimo ir pasitikėjimo juo praradimo, prieÅ¡ingai, atsakovo argumentai, jog ieÅ¡kovo priimti sprendimai ir veikla lėmė atsakovo teisminį ginÄÄ su profesine sÄ junga, nepasitvirtino, o ieÅ¡kovo veikla gerino atsakovo finansinę padėtį, ieÅ¡kovo veikla valstybė buvo patenkinta, nuobaudų ieÅ¡kovui nebuvo paskirta. Apeliantas VÄ® Turto bankas su tuo nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko naikintinas.

Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais sutinka.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, yra ne kartÄ pabrėžęs, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, nes iÅ¡ esmės jį ir bendrovę sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys pavedimo sutarties pagrindu. Administracijos vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atÅ¡aukimo bei atleidimo iÅ¡ pareigų tvarkÄ reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas.

Å io įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų, o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, – visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atÅ¡aukti bei atleisti iÅ¡ pareigų jų iÅ¡rinktÄ bendrovės vadovÄ bet kada ir nepriklausomai nuo to, yra bendrovės vadovo kaltė ar ne. Kai nurodyti bendrovės organai įgyvendina Å¡iÄ teisę, pasibaigia su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Tokiu atveju darbo sutartis pasibaigia specialiu pagrindu – pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad atleistasis administracijos vadovas turėtų galimybę ateityje pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, įforminant darbo sutarties su juo nutraukimÄ , turi bÅ«ti nurodytas ir atitinkamas DK nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje V. P. v. RadviliÅ¡kio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje V.

S. v. Lietuvos kooperatyvų sÄ junga, bylos Nr. 3K-3-123/2006).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai bendrovės vadovas atleidžiamas iÅ¡ pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, tai iÅ¡ DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų jam taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, pagal kurį darbo sutartis baigiasi jÄ nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Å is DK įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas nurodomas dėl to, kad, pirma, darbo sutartis su įmonės vadovu baigiasi specialiajame, t. y.

Akcinių bendrovių, įstatyme nustatytu pagrindu; antra, bendrovės vadovas atleidžiamas kompetentingo akcinės bendrovės organo, nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo ar nebuvimo, todėl pakanka nurodyti DK 124 straipsnio 1 punkto pagrindÄ . Dėl to AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-08-31 nutarime Nr. P-8-2 pagrįstai nusprendė įforminti – AB Turto banko valdybos pirmininko (administracijos vadovo) J. B. – atleidimÄ iÅ¡ pareigų, nurodant Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį ir DK 124 straipsnio 1 punktÄ .

Vienas iÅ¡ esminių argumentų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį, yra tai, kad atsakovas neįrodė ieÅ¡kovo netinkamos veiklos ir prarasto pasitikėjimo bei ieÅ¡kovo kaltės dėl netinkamų pareigų atlikimo ir pasitikėjimo juo praradimu. Teisėjų kolegija tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ laiko nepagrįsta, nes ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismų praktikos ir padaryta netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinus teisės normas, reglamentuojančias nurodytus santykius.

Kaip matyti, atsakovas ieÅ¡kovÄ atÅ¡aukė ir atleido iÅ¡ AB Turto banko valdybos pirmininko (administracijos vadovo) pareigų vadovaudamasis AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-08-31 nutarimo priedo pažyma „Dėl akcinės bendrovės Turto banko valdybos pirmininko (administracijos vadovo) J. B. veiklos ir tinkamumo eiti užimamas pareigas“, kurioje konstatuota, jog ieÅ¡kovo veikla ir priimti sprendimai lėmė AB Turto banko interesų neatitinkančios kolektyvinės sutarties atsiradimÄ (b.l. 23-26, t. 1).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės vadovo teisinė padėtis įmonėje lemia tai, kad jam keliami kitokie reikalavimai negu kitiems įmonės darbuotojams, taigi ir bendrovės vadovo kaltė dėl atleidimo iÅ¡ pareigų turi bÅ«ti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusÄ , o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiÅ«riu. Bendrovės administracijos vadovÄ , kuris atsako už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimÄ , ir bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai.

Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Kita vertus, tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai. Taigi yra svarbu, kad šio teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita. Bylos medžiaga tvirtina, kad AB Turto banko įstatuose įtvirtinti valdybos pirmininko (administracijos vadovo) nustatytos pareigos (b.l. 108-116, t.1).

AB Turto bako Stebėtojų tarybos 2010-07-01 nutarimu Nr. P-4-2 ieÅ¡kovas buvo įpareigotas tinkamai atlikti AB Turto banko įstatų 38 punktu 6 papunkčiu nustatytas funkcijas (2.3 p.). Nustatyta, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas atsakovo valdybos pirmininkas (administracijos vadovas), žinojo, jog AB Turto banke vykdomi darbo organizavimo ir struktÅ«riniai pakeitimai, vykdant LR Vyriausybės 2008-12-09 Nr. XI-52 programos krizės įveikimo, taupymo bei valdymo pertvarkymo nuostatas, 2010-2012 metų įmonės strateginį planÄ (b.l. 50-54, 119-125, t.

2) bei patvirtinant Darbo organizavimų pakeitimo AB Turto banke planÄ . LR Vyriausybės 2002-08-23 nutarimu Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ nustatyta valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarka, kuri numato, jog valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių (toliau – vadovaujantys darbuotojai) mėnesinė alga susideda iÅ¡ pastoviosios dalies ir kintamosios dalies (1.1 p.), kai tuo tarpu įmonės kategorija nustatoma atsižvelgiant į Å¡iuos praėjusių metų rodiklius, o pagal pastaruosius įmonės priskiriamos Å¡ioms kategorijoms (1.2 ir 1.3 p.).

Taigi AB Turto bankas darbuotojų darbo užmokesčio dydis priklauso nuo kategorijos, kuriai priskiriamas AB Turto bankas. AB Turto banko Stebėtojų taryba 2010-05-20 nutarimu Nr. P-2-4 patvirtino atsakymÄ AB Turto darbuotojų profesinei sÄ jungai, kuriame nurodė pagal kokius rodiklius iki 2010-04-01 galiojusio LT Vyriausybės 20002-08-23 nutarimo Nr. 1341 AB Turto bankas buvo priskirtas I kategorijai ir pagal kokius rodiklius nuo 2010-04-01 galiojančios 2002-08-23 nutarimo Nr. 1341 redakcijos nuostatas AB Turto bankas priskirtas III kategorijai (b.l. 194-199, t.1).

Priskiriant AB Turto bankÄ atitinkamai kategorijai į kuriÄ atsižvelgiant AB Turto banko Stebėtojų taryba priima sprendimÄ dėl AB Turto banko valdybos pirmininko mėnesinės algos dydžio. Vykdant LR Vyriausybės 2009-10-14 nutarimÄ Nr. 1318, AB Turto banko Stebėtojų taryba 2010-05-20 pakeitė darbo apmokėjimo sÄ lygas, atitinkamai įmonės vadovo algos dydžio koeficientÄ sumažinant nuo 10,5 iki 6,2 minimalios mėnesinės algos dydžio. Kaip minėta, darbdavys AB Turto bankas, atstovaujamas valdybos pirmininko (administracijos vadovo) J.

B., ir AB Turto banko darbuotojų kolektyvas, atstovaujamas AB Turto banko darbuotojų profesinės sÄ jungos, 2010-03-09 pasirašė kolektyvinę sutartį (b.l. 19-32, t. 2), kurios 8.2 punktas numato, kad kiekvienos įmonės darbuotojo darbo užmokestį sudaro: darbo sutartyje fiksuotas pareiginis atlyginimas ir darbo sutartyje nefiksuojamas kintamoji atlyginimo dalis, o 8.7 punktas numato, jog mažinti darbuotojų darbo užmokestį galima tik keičiant kintamÄ jÄ atlyginimo dalį ir tik laikinai, t.y. iki valstybės (tuo pačiu ir įmonės) ekonominė ir finansinė bÅ«klė yra itin sunki, nurodant konkrečiÄ datÄ (tačiau ne ilgiau nei vienerius metus) iki kurios darbo užmokestis yra mažinamas.

Mažinant darbo užmokestį nedaromas darbo sutarties pakeitimas. Darbo užmokestis gali bÅ«ti sumažintas griežtai laikantis proporcingumo principo, t.y. jis negali bÅ«ti sumažintas daugiau, nei vidutiniÅ¡kai valstybėje yra sumažinamas darbo užmokestis (į darbo užmokesčio sÄ vokÄ Ä¯skaitant visas iÅ¡mokas: ir pareiginį atlyginimÄ , ir priedus, ir priemokas, ir kompensacijas ir visas kitas iÅ¡mokas) vieÅ¡ajam sektoriui. Kaip matyti, kolektyvinės sutarties 8.7 punktas iÅ¡ esmės kategoriÅ¡kai draudžia be darbuotojo sutikimo mažinti darbo sutartyje fiksuotÄ pareiginį atlyginimÄ , neatsižvelgiant į DK 12 str. 1 d., 129, 130 str. numatytas iÅ¡imtis bei procedÅ«ras, kÄ konstatavo savo administracinėje byloje ir Vilniaus apygardos administracinio teismas 2010-12-30 sprendime (b.l.195-208, t.2).

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovas, kaip AB Turto bankas atstovas, sudarydamas su AB Turto bankas darbuotojo profesine sÄ jungÄ kolektyvinę sutartį prieÅ¡taraujančiÄ Vyriausybės nutarimui, ko pasekoje įmonėje susidarė situacija, kai įmonėje buvo imtasi priemonių sumažinti darbuotojams darbo užmokesčius, atitinkamai darbuotojai su tokiais darbdavio veiksmais nesutiko, motyvuodami, jog savo teise gauti darbo sutartyse nustatytÄ pareiginį atlyginimÄ , jo nemažinant remiantis Kolektyvinės sutarties 8.7 punktu.

Taigi, teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo motyvu, jog Kolektyvinės sutarties 8.7 punktas ta apimtimi, kuria nustatoma įmonės vadovaujančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieÅ¡tarauja LR Vyriausybės 2002-08-23 nutarimui Nr. 1341 ir DK 61 straipsnio 1 daliai, pastarajai numatančiai, jog Å¡alys, sudarydamos sutartį, galėjo joje nustatyti tik darbo, profesines, socialines ir ekonomines sÄ lygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų ar kitų teisės norminių teisės aktų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas valdybos pirmininkas (administracijos vadovas), kurio, kaip minėta, teisinė padėtis įmonėje lemia didesnių reikalavimų negu kitiems įmonės darbuotojams taikymas, atsižvelgiant į jo statusÄ , pasiraÅ¡ydamas kolektyvinę sutartį, kaip viena iÅ¡ sutarties Å¡alių, netinkamai atliko savo darbines funkcijas.Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo veikla gerino atsakovo finansinę padėtį.

Ä®vertinus aplinkybę, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas ilgametis ir patyręs įmonės vadovas, derėdamasis su atsakovo profesine sÄ junga dėl kolektyvinės sutarties sudarymo neįvertino visų sutarties sudarymo aplinkybių, rizikos ir iÅ¡ to kylančių pasekmių bei nepakankamai iÅ¡samiai įvertino darbuotojų siekiu tokios sutarties pasiraÅ¡ymu, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos nemažinti darbo užmokesčio, nesiėmė priemonių gauti nepriklausomÄ teisininkų nuomonę tokios sutarties sudarymo pasekmių klausimais.

Pirmosios teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonės teisininkų konsultacijos, kurie yra įmonės darbuotojai, ir yra suinteresuoti savo teisių tinkamu užtikrinimu, atitinkamai pastovaus darbo užmokesčio mokėjimu, todėl jų konsultacijos galėjo nevisiÅ¡kai objektyviai atspindėti įmonės, kaip darbdavio, interesus. Pažymėtina, jog kolektyvine sutartimi įmonėje sukuriamos sandorio Å¡alims ilgalaikės teisės ir pareigos, todėl ieÅ¡kovas ketinimÄ pasiraÅ¡yti tokiÄ sutartį turėjo atitinkamai suderinti su AB Turto bankas valdyba, ar Stebėtojų taryba, ar Finansų ministerija.

Tokiu bÅ«du įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, jog AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-08-31 nutarime Nr. P-8-2 pagrįstai atsižvelgta į aplinkybę, jog ieÅ¡kovas sudarė kolektyvinę sutartį neatsižvelgęs į AB Turto banko interesus. PrieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, negalima daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovo veikla gerino atsakovo finansinę padėtį, kadangi bylos duomenys tvirtina, kad dėl ekonominių priežasčių (prastėjanti įmonės finansinė situacija), atsakovo įmonėje kilo bÅ«tinybė sumažinti darbuotojų darbo sutartyse nustatytus pareiginius atlyginimus, tačiau akivaizdžiai mažėjant pajamoms iÅ¡ bendrovės veiklos ir kolektyvinės sutarties pagrindu esantis didelis darbo užmokesčio fondas, sukėlė atsakovui finansinę naÅ¡tÄ .

Be to, kaip matyti, atsakovo pajamos nėra stabilios ir nuolatinės, o 2010 metus bendrovė patyrė 203000 Lt nuostolį (b.l. 55-64,154-175 t.2), tačiau ieÅ¡kovas, bÅ«damas administracijos vadovu, nepaisydamas Å¡ių aplinkybių, vis vien pasirašė bendrovės interesų neatitinkančiÄ kolektyvinę sutartį, o dėl jos 8.7 punkte nurodyto reikalavimo nemažinti pareiginių įmonės darbuotojų atlyginimų, bendrovėje dėl ekonominių priežasčių, norint sumažinti jiems pareiginius atlyginimus, iÅ¡ darbdavio buvo atimta galimybė, pasinaudojant DK 120 str. 3 d., 129 ir 203 straipsnių suteikta teise atleisti iÅ¡ darbo su atsakovo pateiktais pasiÅ«lymais nesutikusius darbuotojus, dėl ko atsakovas patyrė akivaizdžius nuostolius.Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, esÄ ne ieÅ¡kovo sprendimai ir veikla lėmė atsakovo teisminį ginÄÄ su atsakovo darbuotojų profesine sÄ junga.

Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ grindė ta aplinkybe, jog ne ieÅ¡kovo veikla ir jo priimti sprendimai lėmė atsakovo teisminį ginÄÄ su atsakovo darbuotojų profesine sÄ junga, nes profesinė sÄ junga 2010-06-18 ieÅ¡kiniu kėlė reikalavimus, susijusius ne su ieÅ¡kovo sprendimais, o su Stebėtojų tarybos priimtais sprendimais, kuriuos ginčijo teisme. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas tiksliai ir laiku vykdė AB Turto banko Stebėtojų tarybos nutarimuose suformuotus nurodymus teikti procesinius dokumentus byloje, tačiau neįvertino, jog bÅ«tent ieÅ¡kovo priimti sprendimai lėmė tarp Å¡alių kilusį teisminį ginÄÄ .

IÅ¡ byloje esančio AB Turto banko darbuotojų profesinės sÄ jungos ieÅ¡kinio matyti, kad AB Turto banko darbininkų darbuotojų profesinė sÄ junga kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB Turto bankui dėl AB Turto banko Stebėtojų tarybos nutarimų, kuriais nustatytas AB Turto banko vadovo darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis ir mėnesinės algos kintamosios dalies rodikliai pripažinimo negaliojančiais ir vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų buvo pripažinti negaliojančiu AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-05-20 nutarimÄ Nr. P-2-2 „Dėl akcinės bendrovės Turto banko Stebėtojų tarybos 2008-02-05 nutarimo P-1-5 „Dėl akcinės bendrovės Turto banko valdybos pirmininko bei narių paskyrimo ir atlyginimų jiems nustatymo“ pakeitimo“ (b.l. 44-49, t.2, 225, t.1).

IÅ¡ nagrinėjamojoje byloje pateikto ieÅ¡kinyje dėstomų aplinkybių matyti, jog atsakovo darbuotojų profesinė sÄ junga nesutiko su minėtu atsakovo Stebėtojų tarybos priimtu nutarimu, kuriuo buvo nutarta sumažinti atsakovo darbuotojų darbo užmokestį vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu, o ne Kolektyvine sutartimi, t.y. ginčas kyla dėl ieÅ¡kovo, kaip administracijos vadovo, priimtų sprendimų. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, jog kitame teisme kilęs teisminis ginčas yra susijęs su ieÅ¡kovo priimtais sprendimais pasiraÅ¡ant kolektyvinę sutartį, todėl AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-08-31 nutarimu Nr. P-8-2 pagrįstai konstatuota, jog ieÅ¡kovo, kaip įmonės vadovo veikla, ir priimti sprendimai lėmė AB Turto bankas teisminį ginÄÄ su atsakovo darbuotojų profesine sÄ junga dėl kolektyvinės sutarties aiÅ¡kinimo ir taikymo, atitinkamai nereikalingas atsakovo materialines ir darbuotojų valdymo ir priežiÅ«ros organų darbo laiko sÄ naudas.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose keičia savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės aplinkybių, nurodo papildomus argumentus, kurių nebuvo ginčijamojoje pažymoje, kuri buvo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu, dėl ko atsakovo argumentus teismui pateiktus po ieÅ¡kovo atleidimo teismas laikė nesusijusiais su ieÅ¡kovo atleidimo aplinkybėmis ir todėl juos atmetė.

Tačiau teisėjų kolegija su tokia teismo argumentacija nesutinka, laiko jÄ nepagrįstina, todėl atmestina. Kaip matyti iÅ¡ byloje ieÅ¡kovo teismui pateiktų procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-08-31 nutarime Nr. P-8-2 ir padarytos iÅ¡vados iÅ¡tyrus ieÅ¡kovo veiksmų ir priimtų sprendimų sekÄ , įvertinus jų atitikimÄ atsakovo darbo veiklai, finansinei bÅ«klei bei galiojantiems teisėms aktams, atsakovas nuosekliai ir iÅ¡samiai savo argumentus į ieÅ¡kovo reikalavimus teikė tiek atsiliepime, tiek triplike, darydamas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ pasiraÅ¡ant kolektyvinę sutartį buvo nepakankamai atidus, rÅ«pestingas ir apdairus, kas lėmė įmonei nenaudingos sutarties sudarymÄ .Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieÅ¡kovo veikla valstybė (akcininkas) buvo patenkinta, nuobaudų ieÅ¡kovui nebuvo paskirta, Stebėtojų tarybos 2010-08-03 nutarimu Nr. P-6-2 ieÅ¡kovui nutarta skirti 80 procentų pastovios mėnesinės algos dydžio mėnesinės algos kintamÄ jÄ dalį, atsižvelgus į 2010 metų II ketvirčio atsakovo Å«kinės-finansinės veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, ieÅ¡kovas buvo skatinamas darbe, iÅ¡mokant 100 procentų tarnybinio atlyginimo premijas.

AB Turto banko Stebėtojų taryba 2008-05-09 priėmė nutarimÄ Nr. P-3-3 „Dėl akcinės bendrovės Turto banko Stebėtojų valdybos pirmininko J. B. paskatinimo (b.l. 62, t.1), 2008-07-02 nutarimÄ Nr. P-6-2 (b.l. 63, t. 1), kuriais buvo nuspręsti ieÅ¡kovo premijavimo klausimai. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-08-23 nutarimo Nr. 1341 nuostatomis mėnesinės algos kintamoji dalis suprantama kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis. DK 233 straipsnyje nurodyta, kad už gerÄ darbo pareigų vykdymÄ , našų darbÄ , geros kokybės produkcijÄ , ilgalaikį ir nepriekaiÅ¡tingÄ darbÄ , taip pat kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus, tačiau pažymėtina, kad premijÄ , kuriÄ darbdavys gali skirti darbuotojui kaip paskatinimÄ , reikia skirti nuo premijų, kurios pagal savo pobÅ«dį yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis pagal DK 186 straipsnio 2 dalies prasmę.

Premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymÄ , kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi bÅ«ti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigÄ jÄ iÅ¡mokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premijÄ ar ne.

Taigi pagrindinis premijos kaip skatinimo priemonės pagal DK 233 straipsnį ir premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies pagal DK 186 straipsnį skirtumas yra premijos skyrimo ir iÅ¡mokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009). Tokį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir LR Vyriausybės 2002-08-23 nutarime Nr. 1341 įvirtintos nuostatos, numatančios vadovaujančių darbuotojų premijavimo tvarkÄ Ä¯vairiais laikotarpiais.

Minėto nutarimo iki 2009-04-03 galiojusi redakcija numatė, jog per metus kiekvienam įmonės vadovaujančiam darbuotojui išmokėtų premijų, kurios mokamos iš įmonės pelno, dydis negali viršyti 4 tarnybinių atlyginimų (1.6 p.), kuri, nuo 2009-04-03 įsigaliojus naujai nutarimo redakcijai, buvo sugriežtinta, nustatant, jog per metus premijų dydis negali viršyti vieno jo tarnybinio atlyginimo, o nuo 2010-04-01 redakcijos patvirtinimo - premijų dydis negalėjo viršyti 1 mėnesinės algos pastoviosios dalies (1.7 p.).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas galėjo tikėtis premijos už gerus darbo rezultatus ir gerÄ pareigų vykdymÄ vienÄ kartÄ metų pabaigoje, jei darbdavys teigiamai įvertintų praėjusių metų įmonės Å«kinės-finansinės veiklos rezultatus. Atsižvelgiant į AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010-08-03 nutarimÄ Nr. P-6-2, nustačiusį vadovaujantiems darbuotojams per 2010 metų III ketvirtį kas mėnesį mokėti po 80 procentų nuo jų pastoviosios dalies dydžio mėnesinės algos kintamÄ jÄ dalį, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas kaip darbuotojo paskatinimas, iÅ¡mokant premijas, nes bÅ«tų pažeistas LR Vyriausybės 2002-07-23 nutarime Nr. 1341 nustatytÄ tvarkÄ skirti premijÄ ne dažniau kaip vienÄ karta per metus.Apeliacinio skundo argumentai dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, palÅ«kanų priteisimo teisinės reikÅ¡mės, esant prieÅ¡ingoms, nei pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegijoms iÅ¡vadoms bei prieÅ¡ingai darbo ginčo baigčiai, neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo teisėtu pagrindu, nepažeidžiant nustatytos atleidimo tvarkos bei procedÅ«rų, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra nei pagrįstas, nei teisėtas.

Netinkamas faktinių aplinkybių įvertinimas bei klaidingas teisės normų aiÅ¡kinimas įtakojo neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , todėl teismo sprendimas panaikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir J. B. ieÅ¡kinys atmestinas.IeÅ¡kovas darbo byloje atleistas nuo žyminio mokesčio, tačiau nuo kitų iÅ¡laidų neatleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p.); iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, kurias patyrė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas – 24,52 Lt (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., kolegija n u s p r e n d ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 24,52 Lt (dvideÅ¡imt keturis litus 52 centus) paÅ¡to iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (įmokos kodas 5660) valstybės biudžetui.                           Teisėjai                                                                                                        Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                   Dalia Kačinskienė                                                                                                                                   Virgilijus Kairevičius