Legislator Case Law & Legislation
b7d0e177-12e2-4d17-9ef1-da58315eb2e1 AI generated

b7d0e177-12e2-4d17-9ef1-da58315eb2e1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b7d0e177-12e2-4d17-9ef1-da58315eb2e1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudž (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskassekretoriaujant Gretai SankÅ«nei,dalyvaujant kaltinamajam V. K.,prokurorei Renatai Augutavičienei,nukentėjusiajam J. J., jo atstovui advokatui Karoliui Barysui,vertėjai Audronei Adomavičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

Legislator headnote

AI generated

b7d0e177-12e2-4d17-9ef1-da58315eb2e1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Dėl ko J. sugadino jo spintelę, jis nežino. Po įvykio jis su Jurijumi beveik nebendravo. Jis ir J. dirba skirtingose pamainose (b. l. 30).             Teisiamojo posėdžio metu J. J. parodė, kad jis įmonėje dirba nuo 2013 m. Kartais sutapdavo jo ir V. pamainos,V. papieÅ¡davo ant gaminamos produkcijos pieÅ¡inukus. Jį V. pavadindavo „ačkariku“, „akiniuočiu“, tai jį žeidė, vertė nejaukiai jaustis prieÅ¡ bendradarbius. 2015 m. suintensyvėjo V. pieÅ¡iniai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudž (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskassekretoriaujant Gretai SankÅ«nei,dalyvaujant kaltinamajam V. K.,prokurorei Renatai Augutavičienei,nukentėjusiajam J. J., jo atstovui advokatui Karoliui Barysui,vertėjai Audronei Adomavičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.Teismas n u s t a t ė : Nusikalstamos veikos aplinkybės V. K. 2016 m. kovo 4 d. apie 17.20 val. patalpose, esančiose Visorių g. 20, Vilniuje, asmeninio konflikto metu J.

J. kumščiu sudavė į veidÄ bei parvertė J. J. ant metalinių bėgių, tokiu bÅ«du padarydamas J. J. poodines kraujosruvas smakro kairėje pusėje, nugaros kairėje pusėje, kairiame žaste, t. y. nežymiai sutrikdydamas J. J. sveikatÄ . Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teisiamojo posėdžio metu V. K. parodė, kad jis kaltinimÄ supranta, kaltę jis pripažįsta iÅ¡ dalies ir sutinka duoti parodymus. Nuo 2012 metų jis dirba (duomenys neskelbtini) operatoriumi-Å¡altkalviu. J. taip pat ten dirba sargu.

Vienoje patalpoje 60 žmonių, kurie dirba dvi pamainas. Tarp jo ir J. kildavo konfliktai, jie pasiÅ¡aipydavo vienas iÅ¡ kito. Jis J. „ačkariku“ vadindavo, o J. jį- „žvairiu“. Ä®vykio dienÄ J. atėjo ir pasakė, kad V., t.y. jo laukia staigmena. Jis negalėjo spintelės atidaryti, nes J. iÅ¡ virÅ¡aus medvaržčius buvo įkišęs. Jis nuėjo į apačiÄ , pasiėmė kaltÄ , iÅ¡laužė duris ir persirengė. J. įsėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. KitÄ darbo dienÄ po pietų J. jam trenkė į akį.

Jis J. timptelėjo ir nuvertė nuo bėgių. J. atsistojo. Jis J. pavertė ir norėjo pastarajam smogti, bet R. pasakė, kad nereikia to daryti. J. kitÄ dienÄ atvedė direktorių, kuris klausė, dėl ko įvyko konfliktas. Jis pasakė, kad konfliktas kilo dėl spintelės. Kadangi jis ir J. neturėjo vienas kitam pretenzijų, įmonės direktorius nei jo, nei J. neatleido iÅ¡ darbo. Nuo tada jis ir J. dirbo skirtingose pamainose. 2017 metais jis ir J. dirbo kartu mėnesį. Jis norėjo susitaikyti su Jurijumi, bet J. nebuvo kalbus.

Jis J. tiesiogiai nesiÅ«lė susitaikyti, nes R. jam pasakė, kad J. kreipėsi į policijÄ . Jis suvokia, kad nenormalu taip elgtis. Jis norėjo atsipraÅ¡yti J., bet kažkaip nesutapdavo jo ir J. darbo laikas. Jis galėjo prieiti prie J. ir atsipraÅ¡yti. Konflikto metu jį ir J. IÅ¡skyrė R.. Kai jis J. parvertė, Å¡alia jų buvo D. D.,G.,J.. Už 6-7 metrų yra konvejeris, Å¡alia kurio stovėjo R., G. K., D. D., R.,G..G. briketus rinko, taigi konflikto matyti negalėjo. Jis pripažįsta, kad patempė J..

Pastarasis stovėjo ant bėgių. Jis priėjęs J. pasakė „eik tiesinti spintelės“. J. nusiÅ¡ypsojo, tada jis paėmė J. už Å¡varko. J. jam pataikė kumščiu jam į veido deÅ¡inę pusę. Jis J. trenkė kaire ranka. J. nugriuvo nuo bėgių ant nugaros, po ko atsikėlė ir pradėjo kumščiais mosuotis. Jis ir J. buvo skirtingose bėgių pusėse. J. atsistojo į kovinę pozÄ . Jis pačiupęs J. pastarÄ jį parvertė ant grindų. J. puolė, jis gynėsi. Jis J. kumščiu pastÅ«mė, t.y. sudavė J.

į krutinę. J. atsikėlė, atsistojo į kovinę stovėsenÄ . Jis J. pagavo ir parvertė. Jis neatsimena, ar J. kažkÄ sakė stovėdamas. J. judėjo link jo, jis link J. ir pastarÄ jį parvertė. Tada priėjo R., sudavė jam ranka per nugarÄ ir liepė ramintis. J. jis parvertė, nes gynėsi. Jis J. prisitraukė ir pasakė Å¡iam eiti tiesinti spintelės. Jis nežino, kodėl J. parvertė. IÅ¡ pykčio jis norėjo J. gerai suduoti per nugarÄ . J. negalėjo gulėdamas jo pulti. Jis ir J. stovėjo vienas prieÅ¡ kitÄ Å¡onu poros metrų atstumu.

Jis priėjo prie J.. Å is stovėjo ant paties konvejerio 3-4 metru atstumu. Jis priėjo ir pasakė J., kad Å¡is tiesins jam spintelę. Tai sakydamas, jis stovėjo rankos atstumu nuo J.. Jis J. patraukė, Å¡is jam trenkė. Tada jis tempė J. į save. J. jam trenkė deÅ¡ine ranka. Kai R. priėjo, jis ir J. buvo nugriuvę. R. jam sudavė per nugarÄ , liepė ramintis, po ko jis ir J. nuėjo dirbti. Jis ant darbo priemonių karikatÅ«rų nepieÅ¡davo, nebent ant brokuotų prekių. Gal ir buvo paÅ¡iepiantys ir įžeidžiantys pieÅ¡iniai, bet ir J. jam pieÅ¡davo.

Nebuvo taip, kad jis už automobilio valytuvų užkiÅ¡tų J. karikatÅ«rÄ . Jis prie svetimų automobilių nelenda. Jis sudavė J. į petį. . stovėjo aukščiau už jį. Jis J. į veidÄ nesudavė. Jis pripažįsta, kad J. parvertė ir trenkė Å¡iam smÅ«gį į petį, nepripažįsta, kad J. trenkė į veidÄ . Civilinį ieÅ¡kinį jis iÅ¡ dalies pripažįsta, jis sumokės 1 000 eurų ar daugiau.Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad konfliktas buvo 2016 m. sausio mėnesį, bet tikrai ne kovo mėnesį, jis tikslios datos neprisimena.

Dirbdamas savo darbÄ vakare jis su J. J. apsipyko. MinėtÄ vakarÄ po darbo jis rado savo spintelę užblokuotÄ - buvo užkalti du medvaržčiai, kad neatsidarytų durelės, dėl ko jis negalėjo pasiimti savo asmeninių daiktų, todėl turėjo spintelę iÅ¡laužti. PrieÅ¡ tai J. jam pasakė, kad jo laukia staigmena. KÄ J. tuo metu turėjo omenyje, jis nesuprato. Užėjęs į rÅ«binę jis iÅ¡ karto suprato, kad spintelę užblokavo J.. Visi baigė darbus ir iÅ¡važiavo namo. KitÄ dienÄ , datos jis neprisimena, bet tai tikrai buvo sausio mėnesio pabaiga, jis atėjo į darbÄ .

Darbas prasidėjo 14.30 val. Dirbdamas savo darbÄ apie 15.30 val. jis priėjo prie J., paėmė pastarÄ jį už Å¡varko ir pasakė, kad Å¡is eitų ir taisytų jo spintelę. Tada J. J. trenkė jam į skruostÄ . Jis J. pastÅ«mė ir Å¡is nukrito ant metalinių bėgių. Tada J. atsikėlė ir pradėjo taikytis kumščiais į jį. Jis paėmė J. ir parvertė ant grindų. Tada pribėgo bendradarbis R. ir iÅ¡skyrė jį ir J.. Jis J. į veido sritį tikrai netrenkė, tik šį pastÅ«mė ir pargriovė ant grindų.

Dėl ko J. sugadino jo spintelę, jis nežino. Po įvykio jis su Jurijumi beveik nebendravo. Jis ir J. dirba skirtingose pamainose (b. l. 30).             Teisiamojo posėdžio metu J. J. parodė, kad jis įmonėje dirba nuo 2013 m. Kartais sutapdavo jo ir V. pamainos,V. papiešdavo ant gaminamos produkcijos piešinukus. Jį V. pavadindavo „ačkariku“, „akiniuočiu“, tai jį žeidė, vertė nejaukiai jaustis prieš bendradarbius. 2015 m. suintensyvėjo V. piešiniai.

V. sudegindavo jo maistÄ , kurį jis Å¡ildydavo mikrobangų krosnelėje. 2016 metais V. pradėjo pieÅ¡ti didelius plakatus ir pastaruosius kabinti viduryje cecho. V. jį piešė su akiniais, po to užraÅ¡ydavo vardÄ ir kad jis yra lytinis organas. Pamainos virÅ¡ininkas sakydavo, kad jis nusiimtų portretÄ ir neÅ¡tųsi namo. PrieÅ¡ kovo 8 d. V. nunešė plakatÄ prie jo sÅ«naus automobilio ir plakatÄ užkiÅ¡o už valytuvo. Jo sÅ«nus sakė, kad reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti vyriÅ¡kai su V.. Jis pasakė, kad nereikia.

Jis neapsikentė nuo patyčių. Jis įstatė vienÄ vinį ir medvaržtį į V. spintelę. Buvo nesudėtinga Å¡iuos iÅ¡ spintelės iÅ¡traukti, o V. tiesiog iÅ¡plėšė dureles. KitÄ dienÄ jis atėjo pavėlavęs į darbÄ , pradėjo dirbti. V. jam mostÄ parodė iÅ¡ toli, per 30 žingsnių V. buvo nuo jo. Jis dirbo už stalo, G. prieÅ¡ais jį buvo, G. tÄ dienÄ nebuvo. PenktÄ valandÄ V. pribėgo prie jo ir smÅ«giavo jam į veidÄ . Jo akiniai nuslydo, jam akyse aptemo. Jis priėjo prie V., pastarasis stovėjo nugara į jį, ir sudavė V.

į kairę veido pusę. Po to V. jį pastvėrė už krÅ«tinės ir parbloÅ¡kė jį ant betoninių grindų. Jis atsitrenkė į bėgius. Jam buvo sumuÅ¡imai. V. norėjo jį muÅ¡ti. Tada R. atbėgo, Å¡is dirbo 30 metrų nuo jų. R. nuvijo V.. Jis pasijuto pažemintas. Kadangi konvejeris nestoja, todėl jis atsistojo ir toliau dirbo. Jis tokių pažeminimų per savo darbinę veiklÄ nėra patyręs. Jam pasirodė, kad V. jį primuÅ¡, nes po kurio laiko Å¡is pribėgo ir įsibėgėjęs jam trenkė.

Jis stovėjo prie konvejerio. V. atbėgęs trenkė jam į kairę veido pusę. Jis nepargriuvo, tik susvyravo. Jam nukrito akiniai, akyse aptemo. Tada jis priėjo prie V., kuris stovėjo prie D. D. trijų metrų atstumu. G. ir J. prieÅ¡ jį stovėjo 1,5 metro atstumu. Å ie stovėjo ir turėjo matyti, kaip jį parvertė ir į veidÄ jam trenkė. Jis priėjo prie V., nestipriai Å¡iam sudavė nepilnai suspaustu kumščiu. Jis trenkė V. į kaire pusę. V. stovėjo nugara į jį Å¡alia D.

D. ir su Å¡iuo kalbėjosi. Praėjo 5-10 sekundžių, kol jis V. sudavė. Tada V. pagriebė jį už krÅ«tinės ir pargriovė ant grindų, užgriuvo ant jo. Jis ant bėgių nestovėjo, ant Å¡ių neįmanoma stovėti. Gulėdamas jis matė, kad V. užsimojo. Jis kiek galėjo dengėsi. Atbėgo R. ir juos iÅ¡skyrė. Kadangi buvo penktadienis, pirmadienį jis kreipėsi į medikus. Jam padarė rentgenÄ , nedarbingumo lapelio nedavė, bet iÅ¡rašė stipriai veikiančius vaistus. Jis antradienį kreipėsi į teismo ekspertizę.

Jis civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Jo civilinis ieÅ¡kinys susideda iÅ¡ advokato paslaugų, jis patyrė didelę moralinę traumÄ , iÅ¡gyvenimus po konflikto. Jis miega 4-5 valandas, nes jam atsinaujino nugaros skausmai. Jam tenka pereiti pilnÄ nugaros reabilitacijÄ . Jis iki Å¡iol jaučia diskomfortÄ . Jis bijojo kelis mėnesius žmonių. Jis konfliktų ankstesniuose darbuose neturėjo. Jis patyrė skausmÄ , naktimis nemiegojo, jautė didelį stresÄ . Jo gyvenimas pasisuko kita puse. VisÄ laikÄ jam kildavo klausimai, už kÄ jį ir kodėl, ar V . pats patyręs tokias patyčias.

Tai atėmė labai daug jo asmeninio laiko. Jis kreipėsi į gydymo įstaigas, tai pareikalavo lėšų. Jis gėrė vaistus. Jis dirba stovimÄ darbÄ . Jam daugiausia kojos pavargdavo. Jis iki įvykio normaliai jautėsi. Jei jis labai pasilankstydavo ar perpÅ«sdavo, tai jam skaudėdavo nugarÄ , bet didelių nusiskundimų jis neturėjo. Jam mėlynė ant veido atsirado. Visai kitaip žmonės žiÅ«ri, kai su juo bendrauja, tai suteikia diskomfortÄ . Pas žmones tokia nuostata, kad jei žmogus vaikÅ¡to su mėlyne, tai yra muÅ¡eika.

Jam dingo pasitikėjimas žmonėmis. Žmonės matė, kad jei V. stambesnis ir didesnis, tai gali su juo kÄ nori daryti. Kovo 8 d. jis važiuoja pasveikinti su gėlėmis, o į jį žiÅ«ri skeptiÅ¡kai, nes jis su mėlyne. Jam atsirado baimė einant, kad kas nors neatsitiktų vėl. Ä® policijÄ jis kreipėsi vėliau. Jis galvojo, kad žmogus pasikarščiavo, ateis, atsipraÅ¡ys, bent jau žmogiÅ¡kai pakalbės, bet jis to nesulaukė. Jam stresas darbovietėje buvo, nes nežinai, ko tikėtis iÅ¡ žmogaus.

Jam stresÄ sukeldavo žmonės, kurie šūkaudavo, iššaukiančiai elgdavosi. Tai jam sukeldavo nerimÄ ir vidinį diskomfortÄ .Ikiteisminio tyrimo metu J. J. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), esančioje Visorių g. 20, Vilniuje. Minėtoje įmonėje dirba V. K., kuris labai dažnai iÅ¡ jo tyčiojosi ir trukdė jam bei jo bendradarbiams dirbti. V. pieÅ¡davo pieÅ¡inukus ir raÅ¡ydavo necenzÅ«rinius žodžius ant darbui skirtų gamybos medžiagų, priemonių. 2016 m. kovo 3 d. vakare V.

K. sulaužė jo sÅ«naus V. J. automobilio stiklo valytuvus- V. K. pakiÅ¡o didelį kartono lapÄ su necenzÅ«riniais žodžiais ir pieÅ¡iniais po stiklų valytuvais ir tokiu bÅ«du Å¡iuos sulaužė, taip jam su sÅ«numi apsunkino kelionę namo po darbo, nes jau buvo tamsu. Jam visos V. K. patyčios ir iÅ¡daigos atsibodo. Tada jis nutarė šį pamokyti ir užblokavo V. darbo spintelės dureles. KitÄ dienÄ , t. y. 2016 m. kovo 4 d. apie 15.30 val. jam atėjus į darbÄ V. K. iÅ¡ karto parodė jam, kad smogs į veidÄ , bet jis nekreipė dėmesio ir dirbo savo darbÄ .

Vėliau, apie 17.20 val. V. K. pribėgo prie jo ir vienÄ kartÄ kumščiu trenkė jam į kairę veido pusę. Tada jo akiniai nukrito ant betoninių grindų ir po kelių akimirkų Å¡oko bÅ«senoje jam atsipeikėjus V. K. priėjęs kumščiu vienÄ kartÄ trenkė jam į veido sritį. Po to V. K. jį pagriebė ir tiesiog Å¡veitė ant betoninių grindų. Jis atsitrenkė į metalinius bėgelius, po ko jam skaudėjo kairįjį Å¡onÄ . VisÄ tai matė bendradarbiai R. L., J. P., D.

D. ir L. S..R. patraukė nuo jo V. K..R.,J. bei D. iki Å¡iol dirba (duomenys neskelbtini), o L. jau nebedirba. Kiek jis žino, Lukas Å¡iuo metu iÅ¡važiavęs į užsienį. 2016 m. kovo 8 d. jis kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ , kur jam dėl minėto įvykio nustatė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Po įvykio jis iÅ¡ karto į policijÄ nesikreipė, nes galvojo, kad iÅ¡siaiÅ¡kins tarpusavyje su V. K., tačiau iki Å¡iol jis nesulaukė elementaraus atsipraÅ¡ymo (b. l. 11).Teisiamojo posėdžio metu R.

L. parodė, kad jis dirbdamas stovėjo nugara į V. ir J.. G. S. jam pasakė, kad pasidėjo muÅ¡tynės. Jis atsisuko ir pamatė, kad J. guli, o V.- ant J.. Jis nubėgo pastarųjų iÅ¡skirti. G. S. matė įvykį, nes stovėjo veidu į J. Ir V.. Jis stovėjo 3-5 metrų atstumu nuo Å¡ių, bet tiksliai atstumo jis negali nurodyti. Jis atsisukęs matė, kad J. guli ant bėgių, o V. užgulęs virÅ¡ J.. KÄ J. darė, jis nematė. Jis nubėgo J. Ir V. iÅ¡skirti. Jis nematė paties įvykio.

Jis neatsimena, kur buvo V. rankos. Jam sunku pasakyti, kur buvo J. rankos. Tarp V. ir J. santykiai nekokie- pastarieji dažnai bardavosi. Jis negirdėjo, kÄ sakė J.- cechas triukÅ¡mingas, reikia rėkti. Jis nematė, kad V. kalba. Jam atrodo, kad V. nieko nesakė. Atitraukęs V. nuo J. jis nuėjo į savo darbo vietÄ . Kad Å¡ie bÅ«tų susiėmę, jis negali to atsiminti. Po įvykio V. Ir J. toliau dirbo. Jis neatkreipė dėmesio, ar pas J. buvo mėlynių- jis to nematė. BÅ«davo, kad V. tyčiodavosi iÅ¡ J., paiÅ¡ydavo pieÅ¡inukus kaip ir juoko formoje, bet įkyriai.

V. piešdavo karikatūras, žmogų su dideliais akiniais. Buvo dar darbuotojų su akiniais, bet buvo aišku, kad tai J. karikatūros.Teisiamojo posėdžio metu paskelbus R. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 17-18), R. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi.Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodė, kad jis dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma apie darbo metu įvykusias muštynes tarp bendradarbių V. K. ir J., kurio pavardės jis neprisimena.

Muštynės įvyko apie 2016 metus. Jis prisimena, kad buvo jau pavasaris, tikrai ne žiema. Jis tiksliai įvykio dienos neprisimena, bet buvo antra pamaina ir galėjo būti apie 17.00 val. Kai yra antra pamaina, pradeda dirbti 14.30 val. Kaip prasidėjo muštynės, jis tikrai nežino. Jis pastebėjo, kad J. guli ant metalinių bėgių, o V.- ant J.. Tada jis pribėgo, ir šiuos išskyrė. Kas pradėjo muštynes, jis nežino. Tarp V. ir J. yra įtempti santykiai, kadangi V. Iš J. labai dažnai tyčiojosi, ypač prieš minėtas muštynes.

VienÄ kartÄ buvo sugadinta V. spintelė. Jis nežino, kas tai padarė. Kad tai padarė J., čia tik V. spėliojimai (b. l. 17).Teisiamojo posėdžio metu J. P. parodė, kad jis ir J. dirbo antroje pamainoje, o V. keisdavosi. Jis V. Ir J. tarpusavio santykių nežino. Jis nepamena, kÄ J. darė. TÄ dienÄ J. Ir G. buvo prie stalo: iÅ¡ vienos pusės du, o iÅ¡ kitos pusės- trys žmonės stovėjo. Kas daugiau buvo, jis nepamena. Jis buvo 5 metrų atstumu nuo J.. Jis tik G. matė, nes iÅ¡ kitos pusės užstojo atrama.

PrieÅ¡ jį buvo G.,J. toliau stovėjo. J. buvo toje pačioje stalo pusėje, pačioje pradžioje, penkių metrų atstumu. Dar kažkoks žmogus stovėjo tarp jo ir J..J. pavėlavo į darbÄ . 14.15 val. darbÄ pradėdavo. Jis nepasakys, kada J. atėjo. Jis atsimena, kaip J. Ir V. gulėjo ant grindų abu pargriuvę. V. buvo ant J., kaip imtininkai griebėsi vienas kito. Jis priėjo, pasakė baigti ir nuėjo. Jis neatsimena, kas juos iÅ¡skyrė. J. ir V. gulėjo 5 metrų atstumu nuo jo. Jis nepamena, ar Å¡ie sakė kÄ nors vienas kitam.

Visi sakė, kad V. ir J. vienas kitam trenkė. Jam tai pasakė priešais jį stovėjęs žmogus. Kaladėlės pradėjo kristi, jis pradėjo šias rinkti ir pamatė, kad V. Ir J. guli. Bet tai buvo ne pradžia susiėmimo. Jis nepamena, ar V. ir J. rankos buvo nuleistos, ar ne. Šie buvo apsikabinę. J. buvo tuo metu be akinių. Jis nepamena, kas išskyrė V. ir J.. Jis negali pasakyti, kiek laiko šie gulėjo- gal 3-4 minutes. Jis priėjo ir pasakė baigti, bet šie nesureagavo. V. ir J. liko gulėti, o jam reikėjo dirbti, nes pilna buvo ant grindų kaladžių.

Jis grįžo į darbo vietÄ ir paliko Å¡iuos gulėti. Jį perspėjo, kad jei koks įvykis- nelįsti, nes už jį atsako kita darbovietė.Pagarsinus J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, J. P. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi. Jam atrodo, kad įvykis buvo vasario mėnesio pabaigoje.Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad jis Å¡iuo metu dirba (duomenys nekslebtini) įmonėje ir jam yra žinoma apie darbo metu įvykusias muÅ¡tynes tarp jo bendradarbių V. ir J..

Jis Å¡ių pavardžių neprisimena. MuÅ¡tynės įvyko apie 2016 metus, tikslaus mėnesio jis neprisimena. Vakare, tikslios valandos jis neatsimena, jis dirbo savo darbo vietoje. Kažkuriuo momentu atsisukęs jis pamatė, kad J. Ir V. guli ant grindų. Jis pagalvojo, kad Å¡ie susipyko. Vienas iÅ¡ darbuotojų Å¡iuos iÅ¡skyrė. Jis neatsimena, kas Å¡iuos iÅ¡skyrė. Po to visi toliau dirbo. Jis nežino, dėl ko kilo konfliktas tarp J. Ir V., jis tuo nesidomėjo. Kas pirmas pradėjo konfliktÄ , jis nežino.

Jis buvo tik pradėjęs dirbti minėtoje įmonėje, mažai kÄ pažinojo (b. l. 24).Teisiamojo posėdžio metu G. S. parodė, kad 2016 metais jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini). Jis visko nematė. Jis matė, kaip V. priėjo prie J.. Pastarasis stovėjo prieÅ¡ais ir V. J. trenkė. Jis nematė, kas paskui vyko, nes dirbo. Jis matė, kad stovi žmonės prie konvejerio. Tada jis pamatė, kaip V. sugriebė už J. drabužių. J. nukrito ant grindų prie bėgių. Jis suÅ¡uko. Prie V. ir J.

Pribėgo R. ir Å¡iuos iÅ¡skyrė. Jis daugiau nieko nematė. Jis turėjo atlikti darbÄ - kaladėles rinko. Kartu dirbo J.,J., jis, o ketvirtas kas buvo, jis nepamena. Jis stovėjo prieÅ¡ais J.. IÅ¡ deÅ¡inės pusės, jam atrodo, J. stovėjo. Dar turėjo vienas žmogus bÅ«ti tarp J. Ir J.. Jis nepamena, koks tai žmogus. J. stovėjo 1,5-2 metru atstumu nuo jo. Jis matė, kaip V. pribėgo prie J. ir trenkė pastarajam ranka į veidÄ . J. nukrito akiniai. Paskui V. sugriebė J. už drabužių, už krÅ«tinės ir J. nukrito ant žemės Å¡alia bėgių.

Tada pribėgo R. ir iÅ¡skyrė Å¡iuos. J. paraudo, kai V. Å¡iam trenkė. Jam atrodo, kad J. atsilyginti ėjo, bet jis to nematė. Jis negirdėjo, ar V. kažkÄ sakė eidamas prie J.. Jis matė tik tai, kad trenkė. J. apačioje ant žemės buvo, o V.- ant virÅ¡aus. Jis nematė iÅ¡ po stalo, kÄ Å¡ie darė. Jis suÅ¡uko ir R. nuėjo iÅ¡ kairės pusės. Jei garsiai suÅ¡uksi, tai girdisi. R. turėjo jį girdėti. Jis nesiaiÅ¡kino, ar V. Ir J. Å¡aukė kÄ nors. Å ie trukdė dirbti. J. po įvykio ėjo į darbÄ .

Jam atrodo, kad nesimatė ant J. kūno sužalojimų. Jis mėlynės iš karto nematė. Jis neatsimena, ar vėliau mėlynė buvo. Jis nežino, dėl ko įvyko konfliktas, turbūt dėl visokių smulkmenų. V. vis nori pajuokauti-V. nupiešdavo karikatūras ir paleisdavo konvejeriu.Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad jis dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma apie darbo metu įvykusias muštynes tarp bendradarbių V. K. ir J. J.. Muštynės įvyko apie 2016 metus, tikslios datos jis neatsimena.

Jis negali pasakyti, ar tai buvo žiema, ar pavasaris. Dienos metu V. ir J. pradėjo konfliktuoti. Jis nežino konflikto priežasties. V. priėjo prie J. ir Å¡ie susimušė. Jis neatsimena, kas pirmas trenkė, kaip vyko muÅ¡tynės ir kas Å¡iuos iÅ¡skyrė. Jis nežino, kokie J. Ir V. santykiai (b. l. 21).Specialistas, apžiÅ«rėjęs J. J. kÅ«nÄ , nustatė, kad J. J. padarytos poodinės kraujosruvos smakro kairėje pusėje, nugaros kairėje pusėje bei kairiajame žaste. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2016 m. kovo 4 d.

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 5-6).Teismas pažymi, kad, nors V. K. iÅ¡ dalies prisipažino padaręs jam įkaltinamÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinimÄ V. K. patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti duomenys. V. K. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad jis J. J. į veido sritį netrenkė, tik šį pastÅ«mė ir pargriovė ant grindų. Nukentėjusysis J. J. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai parodė, kad V. K., įvykus asmeniniam konfliktui, pribėgęs trenkė jam į veidÄ .

Tai, kad V. K. J. J. trenkė į veidÄ , teisiamojo posėdžio metu patvirtino G. S., parodęs, kad V. K. pribėgęs trenkė J. J. į veidÄ . Tai, kad tarp J. J. ir V. K. darbovietėje buvo įtempti ir nedraugiÅ¡ki santykiai, teisiamojo posėdžio metu patvirtino R. L.. Tarp J. J. ir V. K. įvykusių muÅ¡tynių faktÄ patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai J. P., R. L., G. S. bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. D.. Visų minėtų liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad konfliktas tarp J.

J. ir V. K., kilęs dėl to, kad J. J. mediniais varžtais užkalė V. K. spintelę, nes Å¡is piešė J. J. ironiÅ¡ko pobÅ«džio karikatÅ«ras, pastarÄ jį vadino „ačkariku“, lėmė neadekvatų V. K. elgesį, be kita ko, pasireiÅ¡kusį tarpusavio susistumdymu bei muÅ¡tynėmis ir V. K. fiziniais veiksmais, kuriais jis sukėlė J. J. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinės kraujosruvos smakro kairėje pusėje, nugaros kairėje pusėje bei kairiajame žaste.

Å ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad V. K. 2016 m. kovo 4 d. apie 17.20 val. patalpose, esančiose Visorių g. 20, Vilniuje, asmeninio konflikto metu J. J. kumščiu sudavė į veidÄ bei parvertė J. J. ant metalinių bėgių, tokiu bÅ«du padarydamas J. J. poodines kraujosruvas smakro kairėje pusėje, nugaros kairėje pusėje, kairiame žaste, t. y. nežymiai sutrikdydamas J. J. sveikatÄ . Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai V. K. sudavė smÅ«gį J. J. bei pastarÄ jį parvertė ant metalinių bėgių, tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdydamas J.

J. sveikatÄ , taigi V. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Bausmės skyrimo motyvai V. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymÄ numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė.Spręsdamas dėl V. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. K. padarė tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Teismas nenustatė V. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. V. K. yra neteistas, administracine tvarka baustas. V. K. yra dirbantis. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. K. skyrus Å¡velniausios rūšies bausmę, kuriai nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmę- už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ V. K. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant V. K. bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tęsti darbÄ .

Civilinis ieÅ¡kinys Å io baudžiamojo proceso metu J. J. pareiÅ¡kė 2 012,70 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl V. K. nusikalstamais veiksmais J. J. padarytos 12,70 eurų turtinės žalos, 1 500 eurų neturtinės žalos bei dėl 500 eurų iÅ¡laidų už advokato paslaugas.Vertindamas J. J. civilinį ieÅ¡kinį dėl 12,70 eurų iÅ¡laidų už specialisto iÅ¡vados parengimÄ teismas pažymi, kad byloje yra pateikta specialisto iÅ¡vada Nr. G652/2016(01) dėl J. J. nagrinėjamo įvykio metu padarytų kÅ«no sužalojimų (b. l. 5-6). 2016 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad J.

J. Valstybinei teismo medicinos tarnybai už specialisto iÅ¡vados parengimÄ sumokėjo 12,70 eurų. Teismas nustatė, jog V. K. J. J. atžvilgiu padarė nusikalstamÄ veikÄ ir Å¡iuo nuosprendžiu pripažintinas kaltu dėl prieÅ¡ J. J. padarytos veikos, dėl ko J. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl 12,70 eurų dydžio turtinės žalos tenkintinas ir iÅ¡ V. K. J. J. naudai priteistina 12,70 eurų.Vertindamas J. J. civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 500 eurų dydžio neturtinės žalos priteisimo teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad J.

J. dėl V. K. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , taigi J. J. turi teisę į Å¡ios žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobÅ«džio žalos apskaičiavimo kriterijus- į neturtinės žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiÅ¡kindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.V. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam J. J. sukėlė fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė sveikatÄ .

Nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. Nukentėjusiojo J. J. atžvilgiu buvo smurtaujama jo kolegų akivaizdoje, be to J. J. sužalojimus patyrė savo darbovietėje, tad be jau minėtų padarinių J. J. patyrė ir jo nurodytus dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimo, patyčių jausmÄ , kas neigiamai įtakojÄ jo asmeninio gyvenimo kokybę. Nustatant neturtinės žalos dydį reikÅ¡minga ir kaltinamojo turtinė padėtis. V. K. yra dirbantis, gaunantis stabilias pajamas. Pagal naujausiÄ teismų praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 eurų iki 1000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai J. J. padaryti jo darbovietėje matant jo kolegoms ir tai sukėlė papildomus dvasinius pergyvenimus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad V. K. turtinė padėtis nėra sunki, neturtinės žalos dydis (teismų suformuotos praktikos panaÅ¡iose bylose ribose), nustatomas artimas maksimaliam ir iÅ¡ V. K. J. J. naudai priteistina 700 eurų neturtinės žalos.J. J. civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti visas jo turėtas proceso iÅ¡laidas, t. y. už advokato paslaugas sumokėtus 500 eurų, kuriÄ sudaro vienos valandos trukmės susitikimas su klientu, vienos valandos trukmės praÅ¡ymo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo parengimas, 0,5 valandos trukmės susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga, 1,75 valandos trukmės civilinio ieÅ¡kinio parengimas baudžiamojoje byloje ir dviejų valandų trukmės pasirengimas bylos nagrinėjimui bei kliento atstovavimas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu Å¡iame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Nukentėjusysis J.

J. sumokėjo advokatui 500 eurų už jo atstovavimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismo nuomone, tokia honoraro suma (500 eurų) advokatui už nukentėjusiojo J. J. atstovavimÄ ir dokumentų suraÅ¡ymÄ nesudėtingoje ir mažos apimties byloje, kurioje kaltinamas vienas savo kaltę iÅ¡ dalies pripažįstantis asmuo įvykdęs vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , yra nepagrįstai didelė. Atsižvelgus į kaltinamojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sunkumÄ , faktinį ir teisinį bylos sudėtingumÄ ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina iÅ¡vada, kad J.

J. už teisinę pagalbÄ sumokėtas honoraras advokatui neatitinka proporcingumo kriterijaus. Baudžiamoje byloje yra pateiktas advokato orderis, iÅ¡ kurio matyti, kad J. J. advokatas atstovavo tik Vilniaus miesto apylinkės teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Duomenų apie tai, kad advokatas atstovautų J. J. ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamojoje byloje nėra. Nei praÅ¡yme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nei nukentėjusiojo apklausos metu, nei supažindinime su bylos medžiaga pabaigus ikiteisminį tyrimÄ protokole advokatas nedalyvavo.

Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes, nuteistojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, priteistÄ civilinio ieÅ¡kinio sumÄ , teisinės pagalbos bÅ«tinumo pagrindÄ ir apimtį procese, į J. J. sumokėtÄ pinigų sumÄ advokatui, siekiant abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. J. praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės, todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, įvertinus tai, kad nukentėjusiojo J.

J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ši suma mažintina ir iš V. K. nukentėjusiajam J. J. priteistina 300 eurų proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti. Procesinės prievartos priemonės Ikiteisminio tyrimo metu V. K. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 32), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti V. K. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant V. K. bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir tęsti darbÄ .Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.V. K. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.J.

J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. K. J. J. naudai priteisti 1 012,70 eurų.IÅ¡aiÅ¡kinti V. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                 Mindaugas Ražanskas