2013-05-08 Nr. AB-1603-3-61-3-00201-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-336/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00201-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. A., D. U., D. I. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. 2013 m. sausio 18 d. su skundu (b. l. 1−3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. A51-11067 (2.8.1.12-MP3);

2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl 2012-11-12 skundo“ Nr. (23.2)-2D-18773;

3) įpareigoti planavimo sąlygas išdavusią instituciją – Vilniaus miesto savivaldybės administraciją – pakeisti (papildyti) Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus 2010 m. rugsėjo 6 d. išduotas planavimo sąlygas Nr. A632-813-(2.3.1.9-AD13) ir 2010 m. rugsėjo 29 d. Planavimo sąlygų sąvadą (Nr. A620-209-(2.15.1.21-MP2)), numatant, jog planuojamoje teritorijoje nustatant pakrančių apsaugos juostas ir zonas turi būti vadovaujamasi 2007 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-98 patvirtintu „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi (b. l. 53−54) nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. vasario 12 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y.: 1) pateikti teismui tiek patikslinto skundo egzempliorių, kad galima būtų juos įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar vienas egzempliorius liktų teisme; 2) patikslintame skunde, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 88 straipsnyje nustatytas galimas teismo sprendimo rūšis, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; 3) patikslintame skunde tinkamai nurodyti bylos proceso šalis, įtraukiant į bylos procesą visus teisių perėmėjus; 4) pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kada jis gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl 2012-11-12“ skundo Nr. (23.2)-1D-18773, o jeigu pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo teismui terminą, pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

Pareiškėjas 2013 m. vasario 11 d. (pagal spaudą ant voko) teismui pateikė patikslintą skundą ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Patikslintame skunde teismo prašė:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. A51-11067 (2.8.1.12-MP3) „Dėl planavimo sąlygų“;

2) panaikinti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gruodžio 18 d. atsakymą „Dėl 2012-11-12 skundo“ Nr. (23.2)-2D-18773;

3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vadovautis 2007 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-98 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus 2010 m. rugsėjo 6 d. išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A632-813-(2.3.1.9-AD13), jų 7 punkto 2 papunktį išdėstant taip: „Nustatant reglamentus vadovautis 2007 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-98 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

5) patenkintus pareiškėjo 4 (ketvirtą) reikalavimą, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. rugsėjo 29 d. Planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-209-(2.15.1.21-MP2), jų 9 punkto 2 papunktyje patikslinant Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus planavimo sąlygų datą ir numerį;

6) patenkintus pareiškėjo 4 (ketvirtą) reikalavimą, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. rugsėjo 29 d. išduotą Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-209-(2.15.1.21-MP2), jų 4 punkto 3 papunktyje patikslinant Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus planavimo sąlygų datą bei numerį.

Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. gruodžio 18 d. atsakymas „Dėl 2012-11-12 skundo“ Nr. (23-2)-2D-18773 pareiškėjo atstovui advokatui V. K. buvo įteiktas 2012 m. gruodžio 27 d.. Remiantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, jis turėjo būti apskųstas iki 2013 m. sausio 16 d., o skundas teismui paduotas 2013 m. sausio 18 d. Nurodė, kad Inspekcijos atsakyme nebuvo tikslai nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas galvojo, kad apskundimo terminas yra vienas mėnuo. Inspekcijos sprendimas buvo perduotas pareiškėjui, kuris turėjo nuspręsti, ką toliau daryti. Nurodė, kad skundą surašė ir perdavė teismui pats pareiškėjas, nes advokatas nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2013 m. sausio 20 d. buvo išvykęs atostogų į Egiptą. Manė, kad šios priežastys yra svarbios, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose situacijose ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi (b. l. 88−90) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Iš LITEKO duomenų bazės ir pareiškėjo atstovo prie prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pridėto 2012 m. spalio 8 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties nuorašo (administracinės bylos Nr. I-2732-171/2012) teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas buvo paliktas nenagrinėtu būtent dėl to, kad jis nesilaikė tos kategorijos byloms išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Byloje pareiškėją atstovavo atstovas advokatas V. K. pagal 2012 m. kovo 30 d. atstovavimo sutartį. Taigi, po minėtos teismo nutarties pareiškėjo atstovui kreipiantis į Inspekciją ir gavus Inspekcijos 2012 m. gruodžio 18 d. atsakymą, tiek atstovui, tiek pareiškėjui pilnai buvo žinoma, kad tai yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas ir jo apskundimo terminas yra 20 dienų.

Teismas pažymėjo, jog tai, kad atstovas, esant galiojančiai atstovavimo sutarčiai, ne tik nerašė skundo teismui, bet ir neinformavo pareiškėjo apie terminus – yra subjektyvios, bet ne objektyvios priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti. Kadangi paskutinė skundo padavimo diena buvo 2013 m. sausio 16 d., o atstovas išvyko atostogauti 2012 m. sausio 13 d., taip pat negali būti svarbia priežastimi, nes atstovui paruošti skundą dėl tų pačių ginčo aplinkybių, tik įvykdžius būtiną sąlygą pasinaudoti privaloma bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, teismo vertinimu, pakako laiko ir iki atostogų pradžios.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas ir jo atstovas elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, todėl nurodytos skundo termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju skundo padavimo termino praleidimą lėmė ne nuo pareiškėjo ir jo atstovo valios nepriklausančios aplinkybės, o paties pareiškėjo ir jo atstovo pasirinktas elgesio modelis, todėl tenkinti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas S. F. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 92−95), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2098-95/2013, atnaujinti pareiškėjo skundo „Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“ padavimo terminą, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) gavęs Inspekcijos atsakymą, pareiškėjas, siekdamas taupyti lėšas ir išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų, nusprendė skundą teismui rengti pats, todėl į atstovą nesikreipė, iš jo negavo jokių nurodymų dėl skundo rengimo ir termino jam paduoti. Pastebi, jog pagal tarp pareiškėjo ir atstovo sudarytą sutartį, atstovas, be atskiro pareiškėjo nurodymo, neturi teisės rengti ar teikti teisinių paslaugų. Be to, tai, kad pareiškėjas yra sudaręs teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis, neatima iš jo teisės pačiam rengti procesinius dokumentus, atstovauti savo interesus ir imtis priemonių apginti savo galimai pažeistas teises.

2) Inspekcijos atsakyme nebuvo tinkamai išaiškina apskundimo tvarka ir būtent dėl to pareiškėjas nežymiai, vos dvi dienas, praleido skundo padavimo terminą, manė, kad šiuo atveju taikytinas bendrasis 30 dienų terminas. Jei terminas būtų nurodytas aiškiai, pareiškėjas skundą būtų pateikęs laiku. Atkreipia dėmesį, jog nuo pat 2012 m. vasario mėnesio, kai savivaldybė atsisakė pakeisti planavimo sąlygas ir sąlygų sąvadą, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas apginti savo teises: nustatytu terminu pateikė skundą administracinėje byloje Nr. I-2732-171/2012, šalino trūkumus, skundą palikus nenagrinėtu, nedelsiant, nepraleisdamas nustatytų terminų teikė skundą Inspekcijai, šiai atsisakius patenkinti pareiškėjo skundą, administraciniam teismui pateikė antrąjį skundą, nustatytu terminu jį patikslino ir ištaisė trūkumus, teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas niekada nesiekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, priešingai – aktyviai ir tinkamai stengėsi apginti savo galimai pažeistus interesus, laikydamasis nustatytų terminų. Atsakyme pateikta bendro pobūdžio informacija neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme esančio reikalavimo nurodyti administracinio akto apskundimo tvarką, ji pareiškėją suklaidino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012), tad vertinimas, ar terminas kreiptis teisminės gynybos praleistas dėl svarbių priežasčių, labai priklauso nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo terminą praleidęs dėl to, jog skundžiamame Inspekcijos atsakyme nebuvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas manė, kad taikytinas bendrasis vieno mėnesio, o ne dvidešimties dienų terminas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog terminas praleistas nežymiai – dviem dienom.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011), o išvada, ar nuoroda į ABTĮ gali būti laikoma pakankamu apskundimo tvarkos išaiškinimu, turi būti daroma tik atskirai įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-877/2011).

Nagrinėjamu atveju svarbios ir vertintinos aplinkybės, jog pareiškėjas yra sudaręs atstovavimo sutartį (b. l. 50) su advokatu, kuris atstovavo pareiškėją tiek teikiant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-2732-171/2012 (LITEKO sistemoje V. K. nurodytas kaip pareiškėjo atstovas), kurioje skundas paliktas nenagrinėtu, dėl to, jog buvo nesilaikyta tos kategorijos byloms išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, tiek teikiant skundą Inspekcijai (b. l. 35−39), tiek šioje byloje − teikiant skundą šioje byloje (skundo pirmajame lape advokatas V. K. nurodytas kaip pareiškėjo atstovas, kartu su skundu pateikta atstovavimo sutartis (b. l. 1; 50)), teikiant prašymą dėl termino atnaujinimo (b. l. 56−59); lydraštį dėl skundo trūkumų šalinimo (b. l. 78−79), patikslintą skundą (b. l. 80−86) bei nagrinėjamą atskirąjį skundą (b. l. 92−95).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl turėjo žinoti skundo dėl sprendimo, kuris priimtas institucijos išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka padavimo terminą, net ir tuo atveju, jei Inspekcijos atsakyme jo apskundimo tvarka nebuvo aiškiai nurodyta. Tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, advokatas skundžiamą Inspekcijos sprendimą perdavė pareiškėjui spręsti dėl tolesnių veiksmų, tačiau nepaaiškino per kiek laiko pareiškėjas turi nuspręsti, ar skųs sprendimą, t. y. nenurodė tokio sprendimo apskundimo termino, ir išvyko atostogauti į užsienį, o pareiškėjas, tiksliai nežinodamas skundo padavimo termino, nusprendė skundą surašyti ir pateikti pats, be advokato pagalbos, tačiau, kaip minėta, nurodydamas, kad yra atstovaujamas advokato, laikytina subjektyviomis, o ne objektyviomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis. Atitinkamai šios priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą nėra.

Taip pat pažymėtina, jog trumpa termino praleidimo trukmė savaime, nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti praleistą terminą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012), tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012).

Nagrinėjamu atveju nesant kitų aplinkybių, leidžiančių atnaujinti praleistą terminą, tai, kad skundas paduotas terminą praleidus dviem dienom, taip pat nesudaro pagrindo terminą atnaujinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė