b7cfdb38-23ca-4f12-bd79-79edfccd030b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-2308-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03397-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.2.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8442-921/2017 pagal ieÅ¡kovo V. Z. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiÅ«ra“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ ir iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.             IeÅ¡kovas V. Z. teismo prašė: panaikinti 2017 m. sausio 17 d. atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra“ direktoriaus įsakymÄ Nr. P-07 dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo; grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.2.             IeÅ¡kovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ dirbo Vainatrakio kapinėse duobkasiu. 2014 m. spalio 22 d. ieÅ¡kovas su atsakove sudarė antrÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ buvo įdarbintas Vainatrakio kapinėse darbininku. 2017 m. sausio 17 d. atsakovės direktorius priėmė įsakymÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo dėl įmonėje įvykusių struktÅ«rinių pertvarkymų.

IeÅ¡kovas Å¡iuo įsakymu buvo atleistas iÅ¡ Vainatrakio kapinių duobkasio pareigų nuo 2017 m. sausio 18 d. Anot ieÅ¡kovo, su juo sudaryta 2008 m. rugsėjo 26 d. darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai, nes įmonėje struktÅ«riniai pertvarkymai realiai vykdomi nebuvo, t. y. duobkasio pareigybė nebuvo panaikinta, ji liko, tik buvo sujungta su darbininko pareigybe. Dėl ieÅ¡kovo atleidimo nebuvo gautas profesinės sÄ jungos „Sandrauga“, kurios renkamojo organo nariu buvo ieÅ¡kovas, sutikimas.

Atsakovė pažeidė nustatytÄ pareigÄ numatomam atleisti iÅ¡ darbo darbuotojui siÅ«lyti visas jo kvalifikacijÄ ir sveikatos bÅ«klę atitinkančias laisvas darbo vietas iki pat darbuotojo atleidimo (paskutinis pasiÅ«lymas buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 29 d., daugiau pasiÅ«lymų kitoms laisvoms darbo vietoms užimti atsakovė nepateikė, nenagrinėjo ieÅ¡kovo perkvalifikavimo ir apmokymo galimybių). 3.             Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad nauja įmonės struktÅ«ra buvo patvirtinta 2016 m. rugsėjo 28 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2776. Ä®vykusių struktÅ«rinių pertvarkymų realumÄ patvirtina tai, kad įmonėje sumažėjo darbo vietų (nuo 92 iki 80); buvo panaikintos kai kurios atskiros pareigybės (direktoriaus pavaduotojo, finansininko, apskaitininko – ekonomisto ir kt.); kai kurios pareigybės buvo modifikuotos arba papildytos (Panemunės, PetraÅ¡iÅ«nų ir AukÅ¡tųjų Å ančių karių, Seniavos, Eigulių bei Vainatrakio kapinėse duobkasiai tapo duobkasiais – darbininkais).

Teigė, jog atleisdama ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atsakovė nepažeidė ir kitų teisės aktų nuostatų, nes du kartus raÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos profesinę sÄ jungÄ â€žSandrauga“, praÅ¡ydama perduoti kompetentingam organui priimti sprendimÄ dėl sutikimo atleisti darbuotojų atstovus. Atsakovė, nesulaukusi per įstatymo nustatytÄ terminÄ profesinės sÄ jungos atsakymo į antrÄ pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ , atleido jį iÅ¡ darbo be darbuotojams atstovaujančio organo sutikimo; atsakovė du kartus teikė ieÅ¡kovui pasiÅ«lymus dėl įmonėje esančių laisvų darbo vietų, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ių pasiÅ«lymų atsisakė, tai pažymėdamas raÅ¡tu. 4.             Be to, atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡ darbo neatleido, ginčo įsakymas buvo priimtas ne dėl atleidimo iÅ¡ darbo, o dėl atleidimo iÅ¡ pareigų. 2014 m. spalio 22 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta dar viena darbo sutartis, kuria ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti antraeilėms pareigoms Vainatrakio kapinių darbininku 0,5 etato.

Atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Vainatrakio kapinių duobkasio pareigų, darbo santykiai su atsakove nenutrÅ«ko, jie toliau tęsiasi, visos socialinės garantijos ieÅ¡kovui skaičiuojamos nuo 2008 metų. Kadangi ginčo atveju ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas nebuvo, o buvo atleistas tik iÅ¡ pareigų, todėl atsakovė neprivalėjo gauti profesinės sÄ jungos sutikimo, kaip ir neprivalėjo sumokėti iÅ¡eitinės kompensacijos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5.             Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino neteisėtu 2017 m. sausio 17 d.

Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra“ direktoriaus įsakymu Nr. P-07 įformintÄ ieÅ¡kovo V. Z. 2008 m. rugsėjo 26 d. darbo sutarties Nr. 1053 nutraukimÄ nuo 2017 m. sausio 18 d. pagal DK 129 straipsnio 2 dalį; ieÅ¡kovo reikalavimÄ grÄ Å¾inti į darbÄ paliko nenagrinėtu; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.6.             Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2008 m. rugsėjo 26 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1053.

Pagal Å¡iÄ darbo sutartį ieÅ¡kovas pradėjo dirbti Eigulių kapinėse darbininku nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. visÄ darbo dienÄ . 2014 m. spalio 22 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta antra darbo sutartis Nr. 1653. Pagal Å¡iÄ darbo sutartį ieÅ¡kovas buvo įdarbintas Vanatrakio kapinėse darbininku 0,5 etato. Nuo 2015 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovas Vainatrakio kapinėse darbininku dirba 0,25 etato. 2016 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymÄ â€žDėl Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra“ struktÅ«ros nustatymo“.

Ä®sakymas įsigaliojo nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Pagal šį įsakymÄ Vainatrakio kapinėse numatyta 2 darbininkų pareigybės ir 2 duobkasių - darbininkų pareigybės. Vadovaujantis prieÅ¡ tai galiojusiu įsakymu dėl įmonės struktÅ«ros, Vainatrakio kapinėse buvo 3 darbininkai ir 2 duobkasiai. Skundžiamu įsakymu darbdavys, vadovaudamasis DK 129 straipsnio 2 dalimi, nutraukė V. Z. 2008 m. rugsėjo 26 d. darbo sutartį Nr. 1053 ir atleido V. Z. iÅ¡ duobkasio pareigų nuo 2017 m. sausio 18 d.7.             Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo (duobkasio Vainatrakio kapinėse), dirbo 0,25 etato darbininko Vainatrakio kapinėse darbÄ .

Pastarasis darbas laikomas papildomu darbu toje pačioje darbovietėje, o ne darbu pagal atskirÄ darbo sutartį, jo atlikimas negali bÅ«ti laikomas ir antraeilėmis pareigomis (DK 114 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju darbo sutartis su ieÅ¡kovu nebuvo nutraukta, o buvo pakeistos esminės darbo sutarties sÄ lygos (ieÅ¡kovas dirbo įmonėje Vainatrakio kapinėse duobkasiu (visÄ darbo dienÄ ) ir darbininku (0,25 etato), o liko dirbti įmonėje 0,25 etato Vainatrakio kapinėse darbininku).

Å iuo atveju atsakovė esminių darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ Ä¯formino kaip 2008 m. rugsėjo 26 d. darbo sutarties Nr. 1053 nutraukimÄ DK 129 straipsnio pagrindu. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ta aplinkybė, kad darbdavys darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ su ieÅ¡kovu įformina kaip darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnį, nepaneigia susiklosčiusios darbo teisinio santykio esmės, todėl tarp Å¡alių kilęs ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal DK 120 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ .8.             Darbdavys, keisdamas darbuotojo darbo sÄ lygas, turi laikytis DK 120 straipsnyje nustatytos tvarkos:

įspėti darbuotojÄ apie Å¡ių sÄ lygų pakeitimÄ ir tik Å¡iam nesutikus dirbti pakeistomis sÄ lygomis – atleisti jį iÅ¡ darbo DK 129 straipsnio pagrindu. Tai, kad analogiÅ¡ki ginčai turi bÅ«ti sprendžiami pagal DK 120 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-686/2015). Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis pagal DK 129 straipsnį nutraukta neteisėtai, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino. 9.             Teismas nurodė, kad byloje nustačius, jog ieÅ¡kovas nebuvo atleistas iÅ¡ darbo, o buvo tik pakeistos esminės darbo sutarties sÄ lygos, ieÅ¡kovo reikalavimai, susiję su esminių darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo teisėtumu, Å¡ioje byloje nenagrinėtini vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kadangi buvo nesilaikyta DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad nesutikdamas dėl esminių darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo, tokį sprendimÄ jis turi teisę skųsti darbo ginčų komisijai, kuri pagal DK 287 straipsnio 1 dalį yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. Kitus ieÅ¡kovo reikalavimus, susijusius su darbo iÅ¡mokų priteisimu, teismas atmetė plačiau dėl jų nepasisakydamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10.             Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V.

Z. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo reikalavimas grÄ Å¾inti į darbÄ paliktas nenagrinėtu ir kuria ieÅ¡kinys atmestas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:10.1. Pirmosios instancijos teismas pripažino faktÄ , jog terminas kreiptis į iÅ¡ankstinį privalomÄ jį ikiteisminį organÄ , nagrinėjantį individualius darbo ginčus yra praleistas, todėl Å¡ia tvarka pasinaudoti galima tik iÅ¡imtinai Darbo ginčų komisijai atnaujinus praleistÄ terminÄ .

IeÅ¡kovui kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, teismas ieÅ¡kinio turėjo nenagrinėti iÅ¡ karto, nurodant, kad apeliantas V. Z. pirmiausia turi kreiptis į iÅ¡ankstinį privalomÄ jį ikiteisminį organÄ â€“ Darbo ginčų komisijÄ . Teismui konstatavus, kad apeliantas turėjo kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ po bylos iÅ¡nagrinėjimo, kai iÅ¡ esmės Å¡ia tvarka pasinaudoti jau nebegalima, buvo nepagrįstai suvaržytos apelianto V. Z. galimybės apginti pažeistas teises. Be to, toks pavėluotas teismo sprendimas pažeidžia civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 7 straipsnis).10.2.

Darbo kodekso 129 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, o ne esminių darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ , todėl nesuprantama, kodėl pagrindinės apelianto darbo sutarties Nr. 1053 nutraukimÄ pirmosios instancijos teismas sutapatino su darbo sutarties sÄ lygų pakeitimu, nors tai reglamentuoja atskiras Darbo kodekso 120 straipsnis. Pastebi, kad pirmosios instancijos teismas grindė tokiÄ savo pozicijÄ remdamasis Å iaulių apygardos teismo nutartimi, nors vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Tokiu bÅ«du teismas netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .10.3. Skundžiamas teismo sprendimas nėra motyvuotas. Teismas sprendime pasisako tik dėl vieno iÅ¡ reikalavimų – neteisėto darbo sutarties nutraukimo. Tačiau pirmosios instancijos teismo argumentai dėl Å¡io reikalavimo abejotini ir prieÅ¡taraujantys vienas kitam. Pirmiausia teismas pateikia iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju darbo sutartis su ieÅ¡kovu nebuvo nutraukta, o buvo pakeistos esminės darbo sutarties sÄ lygos. Tačiau toliau teigia, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis pagal DK 129 straipsnį nutraukta neteisėtai.

Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, jog nutraukiant darbo sutartį Nr. 1053, ieÅ¡kovui iÅ¡eitinė kompensacija iÅ¡mokėta nebuvo, tačiau dėl Å¡ių kompensacijų priteisimo/nepriteisimo teismas nepasisakė. Teismo pozicija, kad Å¡i aplinkybė galimai neįrodyta, Å¡iuo atveju akivaizdžiai nepagrįsta. IÅ¡ priimto teismo sprendimo nėra aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių reikalavimas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ (apeliantÄ ) į darbÄ paliktas nenagrinėtu.10.4. Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ .

Å iuo atveju priimdamas nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ sprendimÄ . teismas, be kita ko, apsunkino ieÅ¡kovui galimybes efektyviai pasinaudoti apeliacijos teise, kas sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ absoliučiu jo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).10.5. Teismas pripažino atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, tačiau tokiu teismo sprendimu ieÅ¡kovo pažeistos teisės apgintos nebuvo. Liko neiÅ¡spręsti kiti ieÅ¡kiniu keliami teisiniai klausimai. Kauno apylinės teismas nepasisakė nei dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ (duobkasio pareigas), nei dėl iÅ¡eitinės kompensacijos priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , nei dėl darbo sutarties nutraukimo momento pakeitimo bei nepateikė jokių teisinių argumentų Å¡iais klausimais.

Dėl Å¡ios priežasties pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė bylos iÅ¡ esmės.10.6. Kadangi darbo sutartis Nr. 1053, pagal kuriÄ V. Z. dirbo duobkasio pareigose, su apeliantu nutraukta neteisėtai, pažeidžiant DK 134 straipsnyje nustatytÄ procedÅ«rÄ , teismo tvarka nenuginčijus profesinės sÄ jungos renkamojo organo – komiteto nesutikimo atleisti iÅ¡ pareigų darbuotojų atstovo renkamojo organo narį, apelianto pažeistos teisės bus atkurtos ir tinkamai apgintos, pakeičiant darbo sutarties Nr. 1053 nutraukimo momentÄ , nustatant, kad darbo sutartis su apeliantu V.

Z. nutraukta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, priteisiant apeliantui V. Z. kompensacijÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo neteisėto darbo sutarties nutraukimo momento iki galutinio teismo sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje. Teismas nesivadovavo tuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika.11.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiÅ«ra“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi šie argumentai: 11.1. Atsakovė visiškai sutinka su teismo sprendime pateiktu išaiškinimu, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos dvi darbo sutartys teisės aktų ir teismų praktikos kontekste vertintinos kaip viena darbo sutartis, kuria buvo sulygta dėl pagrindinio ir papildomo darbo. Pagrindinis ieškovo darbas nustatytas pagal 2008 m. rugsėjo 26 d. darbo sutartį Nr. 1053 - 1 (visas) etatas duobkasio pareigose, o papildomas darbas - pagal 2014 m. spalio 22 d. darbo sutartį Nr. 1653 - 0,25 (ketvirtis) etato darbininko pareigose tose pačiose Vainatrakio kapinėse.

Teismas teisėtai ir pagrįstai ieÅ¡kovo pirmosios darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnį pakeitė (perkvalifikavo) į darbo sÄ lygų pakeitimÄ pagal DK 120 straipsnį.11.2. IeÅ¡kovas klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir priėmus sprendimÄ , jis nebeturi galimybės kreiptis į iÅ¡ankstinį privalomÄ jį ikiteisminį organÄ â€“ darbo ginčų komisijÄ ir apginti savo pažeistų teisių. Atkreipia dėmesį, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisijÄ nėra naikinamasis, t. y. nėra toks terminas, kuriam pasibaigus iÅ¡nyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga, todėl gali bÅ«ti atnaujintas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka.11.3.

Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, tinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius ir iÅ¡samiai motyvavo priimtÄ sprendimÄ . Nustatęs, kad nebuvo įvykdyta privaloma pirminė iÅ¡ankstinė ginčų nagrinėjimo procedÅ«ra, teismas pagrįstai ir teisėtai kai kuriuos IeÅ¡kovo reikalavimus atmetė arba paliko nenagrinėtus.11.4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pagal DK 140 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovui turi bÅ«ti iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kadangi tarp Å¡alių susiklostę darbo santykiai nenutrÅ«ko ir tęsiasi iki Å¡iol, t. y. ieÅ¡kovui likus dirbti įmonėje, toliau skaičiuojamas jo nepertraukiamo darbo stažas ir kasmetinės atostogos.

Šį faktÄ savo priimtame sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.11.5. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas nebuvo, t. y. liko dirbti toliau ir neprarado darbinių pajamų (pastarosios tik sumažėjo), atsakovei neatsirado teisinio pagrindo mokėti ieÅ¡kovui iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas DK 140 ir 141 straipsniuose nustatyta tvarka. Apeliantas savo apeliaciniame skunde klaidingai interpretuoja DK 140 straipsnio nuostatas, imperatyviai įpareigojančias darbdavį darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo atveju iÅ¡mokėti pastarajam iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .11.6.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pagrįstai pripažino neteisėtu ne visÄ 2017 m. sausio 17 d. įmonės direktoriaus įsakymÄ Nr. P- 07, o tik jo dalį dėl IeÅ¡kovo 2008 m. rugsėjo 26 d. darbo sutarties Nr. 1053 nutraukimo nuo 2017 m. sausio 18 d. pagal LR DK 129 straipsnio 2 dalį. Atsakovės manymu, direktoriaus įsakymo dalies pripažinimas neteisėtu laikytinas formalumu, kadangi, kaip minėta, sutartis su darbuotoju faktiÅ¡kai nutraukta niekada nebuvo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12.             Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.13.             Kaip teisingai nustatė bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Å¡alys 2008 m. rugsėjo 26 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1053, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pradėjo dirbti Eigulių kapinėse darbininku nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. visÄ darbo dienÄ .

Nuo 2014 m. pagal minėtÄ darbo sutartį ieÅ¡kovas pradėjo dirbti Vainatrakio kapinėse duobkasiu. 2014 m. spalio 22 d. Å¡alys sudarė antrÄ darbo sutartį Nr. 1653. Pagal Å¡iÄ darbo sutartį ieÅ¡kovas buvo įdarbintas Vanatrakio kapinėse darbininku 0,5 etato, nuo 2015 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovas Vainatrakio kapinėse darbininku dirba 0,25 etato. 2016 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymÄ â€žDėl Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra“ struktÅ«ros nustatymo“.

Ä®sakymas įsigaliojo nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Pagal šį įsakymÄ Vainatrakio kapinėse numatyta 2 darbininkų pareigybės ir 2 duobkasių - darbininkų pareigybė. Iki tol galiojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 1 d. įsakymu patvirtinta Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra“ struktÅ«ra. Vadovaujantis Å¡iuo įsakymu, Vainatrakio kapinėse buvo 3 darbininkai ir 2 duobkasiai. 2017 m. sausio 17 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. P-07 ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ duobkasio pareigų pagal 2008 m. rugsėjo 26 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 1053, vadovaujantis DK 129 straipsnio 2 dalimi nuo 2017 m. sausio 18 d. (Ä®sakyme nurodyta: nutraukiu V.

Z. 2008 m. rugsėjo 26 d. darbo sutartį Nr. 1053 ir atleidžiu V. Z. iÅ¡ duobkasio pareigų nuo 2017 m. sausio 18 d.). 14.             Nagrinėjamoje byloje kilo Å¡alių ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį teisėtumo, atleidžiant ieÅ¡kovÄ 2017 m. sausio 18 d. iÅ¡ duobkasio pareigų, ir su tuo susijusių garantijų (kompensacijų) darbuotojui taikymu. 15.             DK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrÄ papildomÄ (sutartyje nesulygtÄ ) darbÄ .

Pagal DK 119 straipsnį, dėl papildomo darbo ar pareigų turi bÅ«ti susitariama darbo sutartyje, o ne sudarant naujÄ darbo sutartį. AiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toje pačioje darbovietėje dirbamas kitas darbas turėtų bÅ«ti vadinamas papildomu darbu, o ne antraeilėmis pareigomis. Papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali bÅ«ti atliekamas tiek per normalų darbo laikÄ pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku.

Toks susitarimas turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas ne sudarant naujÄ darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas). Ä® esamÄ darbo sutartį reikia įtraukti naujÄ sÄ lygÄ , kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrÄ laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrÄ papildomÄ darbÄ ir gaus už tai papildomÄ darbo užmokestį. Susitarime gali bÅ«ti numatomas ir jo galiojimo terminas ar nutraukimo sÄ lygos.

Sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimas egzistuojančiam darbo santykiui lemiamos reikÅ¡mės neturi – darbuotojo ir darbdavio teisinis santykis tęsis remiantis pagrindine darbo sutartimi. DK normos, reglamentuojančios iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , įspėjimo terminus, ir kitos darbo sutarties pasibaigimÄ reguliuojančios normos darbo sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimo atveju atskirai netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012, 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-686/2015).16.             Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakove buvo sudaręs dvi darbo sutartis – 2008 m. rugsėjo 26 darbo sutartį Nr. 1053, pagal kuriÄ dirbo visu etatu Vainatrakio kapinėse duobkasiu, ir 2014 m. spalio 22 d. darbo sutartį Nr. 1653, pagal kuriÄ dirbo Vanatrakio kapinėse darbininku 0,5 etato (nuo 2015 m. balandžio 1 d.

– 0,25 etato). 2008 m. rugsėjo 26 darbo sutartis Nr. 1053 su ieÅ¡kovu buvo nutraukta, ir jis atleistas iÅ¡ užimamų duobkasio pareigų nuo 2017 m. sausio 18 d., remiantis struktÅ«riniais atsakovės pertvarkymais. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde, nepriklausomai nuo atsakovės vykdytų procedÅ«rų ir priimtų sprendimų turinio, ieÅ¡kovas nebuvo atleistas iÅ¡ darbo, o buvo pakeistos esminės jo darbo sÄ lygos vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugsėjo 28 d.

įsakymu „Dėl Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra“ struktÅ«ros nustatymo“. Tai, kad atsakovė neteisingai suformulavo įsakymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo turinį, esmės dėl darbo teisinių santykių su ieÅ¡kovu nekeičia, nes ginčas spręstinas pagal DK 120 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-686/2015). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, jis gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

Taigi, darbdavys, keisdamas darbuotojo darbo sÄ lygas, turi laikytis DK 120 straipsnyje nustatytos tvarkos: įspėti darbuotojÄ apie Å¡ių sÄ lygų pakeitimÄ ir tik Å¡iam nesutikus dirbti pakeistomis sÄ lygomis atleisti jį iÅ¡ darbo DK 129 straipsnio pagrindu. 17.             Atsižvelgdamas į Å¡ios nutarties 15–16 punktuose nurodytas aplinkybes, ginčo teisinio santykio teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad su ieÅ¡kovu sudaryta 2008 m. rugsėjo 26 darbo sutartis Nr. 1053 pagal DK 129 straipsnį buvo nutraukta nepagrįstai, nes darbdavys nesilaikė darbo sutarties pakeitimo sÄ lygų, numatytų DK 120 straipsnyje, todėl pagrįstai ginčijamÄ 2017 m. sausio 17 d.

įsakymÄ Nr. P-07 pripažino neteisėtu. Tačiau aptariamam kontekste teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieÅ¡kovo 2017 m. sausio 17 d. įsakymÄ Nr. P-07 neteisėtu, nepagrįstai nesprendė klausimo dėl negautų pajamų (vidutinio darbo užmokesčio) už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas ieÅ¡kovo reikalavimas tiesiogiai susijęs su skundžiamo 2017 m. sausio 17 d.

įsakymo Nr. P-07 pripažinimo neteisėtu sukeliamomis pasekmėmis. 18.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-193/2016) pažymėjo, kad aplinkybes, reikÅ¡mingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui (taigi ir vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ), teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iÅ¡ proceso Å¡alių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

TokiÄ teismo diskrecijos teisę įtvirtina ir CPK 24 ir 417 straipsnių nuostatos. Dėl minėto ieÅ¡kovo reikalavimo teismas iÅ¡ esmės nepasisakė, tačiau į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį (t. 1, b. l. 107) leidžia apeliacinės instancijos teismui šį trÅ«kumÄ iÅ¡taisyti, kadangi darbo bylose teismas yra aktyvus (CPK 414 straipsnis).19.             Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis pagal 2008 m. rugsėjo 26 darbo sutartį Nr. 1053 yra 576,20 Eur, 1 darbo dienos – 27,44 Eur.

IeÅ¡kovas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2008 m. rugsėjo 26 darbo sutarties nutraukimo dienos (skaičiuotinas nuo 2017 m. sausio 19 d.) iki teismo įsiteisėjimo dienos (Å¡ios teismo nutarties priėmimo dienos 2017 m. gruodžio 6 d.), t. y. už 10 mėn. ir 13 d. d., kas sudaro 6 118,72 Eur (priskaityta suma). 20.             Remdamasi Å¡ios nutarties 17–20 punktų nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, todėl teismo sprendimas Å¡ioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡ioje reikalavimų dalyje patenkinti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovės 6 118,72 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2017 m. sausio 19 d. iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2017 m. gruodžio 6 d.  21.             Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, susijusiu su teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovo reikalavimas grÄ Å¾inti į darbÄ paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kai nesilaikyta iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos).

Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad darbo sÄ lygos ieÅ¡kovui buvo pakeistos neteisėtai, su kuo kolegija sutinka, ieÅ¡kovo darbo sÄ lygos turi bÅ«ti grÄ Å¾intos į pradinę (buvusiÄ iki neteisėto sÄ lygų pakeitimo) padėtį. 22.             Kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo vadovautis pirmosios instancijos teismo nurodoma praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-332-686/2015), nes teismas, priėmęs jam pateiktÄ ieÅ¡kinį ir nenustatęs Å¡io trÅ«kumo ( nesikreipimo į darbo ginčus nagrinėjančiÄ institucijÄ ), pats sudarė situacijÄ , kad dalį reikalavimo pripažino nagrinėtinÄ teisme, todėl turėjo iÅ¡nagrinėti ir neatsiejamai susijusius reikalavimus, t.y. priėmęs nagrinėti ir iÅ¡nagrinėjęs reikalavimÄ pripažinti neteisėtu vienos iÅ¡ darbo sutarčių nutraukimÄ , turėjo iÅ¡spręsti ir susijusius reikalavimus – prarasto darbo užmokesčio priteisimÄ ir grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pirmesnes darbo sÄ lygas.

Toks aiÅ¡kinimas atitinka CPK nustatytus proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo principus ir CPK nustatytÄ bylos priskyrimo teismui prioriteto principÄ ( CPK 7 str., 24 str.). Todėl kolegija sprendžia Å¡ioje reikalavimo dalyje panaikinti priimtÄ sprendimÄ ir, atsižvelgdama į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, kad buvo pakeistos tik darbo sutarties sÄ lygos, pačios sutarties nenutraukiant, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ patenkinti kita formuluote- grÄ Å¾inti į pirmesnes darbo sÄ lygas, buvusias iki 2017 m. sausio 18 d.  23.             Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pasisakė dėl visų esminių bylos aplinkybių, savo sprendimÄ grindė materialinės teisės normomis, kurių aktualumas nagrinėjamoje byloje paremtas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimas yra be motyvų, kas neva sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti teismo sprendimÄ dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (R.

T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tai, kad apelianto pozicija nesutampa su teismo sprendimo iÅ¡vadomis, dar nereiÅ¡kia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas. 24.             Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kurioje atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir dėl grÄ Å¾inimo į pirmesnes darbo sÄ lygas, Å¡iuos reikalavimus tenkindama.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieÅ¡kovo V. Z. reikalavimas dėl grÄ Å¾inimo į pirmesnes darbo sÄ lygas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , ir priimti Å¡iose dalyse naujÄ sprendimÄ .

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į pirmesnes darbo sÄ lygas iki 2017 m. sausio 18 d. ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiÅ«ra“ (juridinio asmens kodas 132626180) 6 118,72 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių vieno Å¡imto aÅ¡tuoniolikos eurų ir 72 ct) priskaitytÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2017 m. sausio 19 d. iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2017 m. gruodžio 6 d.  Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Gintautas Koriaginas Diana Labokaitė Albina Rimdeikaitė