b7cf8a0d-3c1a-421a-b27c-3e255cab7ba9 · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-417/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33029-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei, nuteistajam L.

Z. ir jo gynėjams advokatams Olegui Drobitko, Aliui Galminui, nukentėjusiųjų V. V. ir J. Z. gynėjui advokatui Romanui Lupeikai, apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. Z. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2022-04-15 nuosprendžio, kuriuo: L. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, L. Z. įpareigotas per (4) keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir visos bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir jam uždrausta visos bausmės vykdymo laikotarpiu artintis prie nukentėjusiųjų V.

V., gim. (duomenys neskelbtini), J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir su jais bendrauti. L. Z. kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – panaikintos, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. N. V. V. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ L. Z. V. V. 700 Eur (septyni Å¡imtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieÅ¡kinio dalis atmesta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalimi ir 106 straipsnio 2 dalimi, pripažintos nukentėjusiojo – civilinio ieÅ¡kovo V.

V. – 3 500 Eur (trys tÅ«kstančiai penki Å¡imtai eurų) turėtos iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti proceso iÅ¡laidomis ir jos priteistos iÅ¡ kaltinamojo L. Z. nukentėjusiajam civiliniam ieÅ¡kovui V. V.. Teismas nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 2019-08-03, apie 14 val. 30 min., vieÅ¡oje vietoje – Å ilutės r., Ventės k., Marių g., prie Ventės rago Å¡vyturio, L. Z., paÅ¡aliniams asmenims matant, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, dėl asmeninių nesutarimų tyčia abiem kumščiais sudavė V.

V. ne mažiau kaip po du kartus į kairį Å¡onÄ ir krÅ«tinę ir, iÅ¡kart priėjęs prie J. Z., Å¡iai iÅ¡sitraukus mobilųjį telefonÄ , ranka sudavė du kartus per rankas, taip sukėlė nukentėjusiajai J. Z. fizinį skausmÄ , o po to L. Z., nuėjęs, bet tuoj pat grįžęs atgal, rankomis sudavė V. V. vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę ir ne mažiau kaip du kartus į kaklÄ iÅ¡ abiejų pusių, taip padarė V. V. krÅ«tinės lÄ stos ir kaklo sumuÅ¡imÄ , sukėlusį nukentėjusiajam V.

V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 1. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. Z. su Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2022-04-15 nuosprendžiu nesutinka, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, o teismui nusprendus, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, taikyti lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 10 punkte, o bausmę atitinkamai sumažinti arba paskirti nesusijusiÄ su laisvės apribojimu. 1.1.

Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi tik nenuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, jokių kitų objektyvių įrodymų, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , nebuvo. PraÅ¡o atsižvelgti į faktÄ , kad parodymai kintantys ir yra prieÅ¡taringi. Tuo nesunku įsitikinti po apklausos ir akistatų protokolų analizės. Ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-34739-19 (įtariamieji J. Z. ir V. V.) ir Nr. 0l-1-33029-19 (įtariamasis L.

Z.). Versija apie „dviejų etapų smurtÄ â€œ atsirado tik 2020-01-09 J. Z. papildomoje apklausoje. Pažymi, kad L. Z. buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Byloje pateiktas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nutarime konstatuota, kad 2019-05-21 L. Z. atvyko į J. Z. darbovietę ((duomenys neskelbtini)) ir prašė grÄ Å¾inti raktus nuo buto ir įmonės dokumentus, tÄ patį jis darė ir 2019-06-06. J. Z. visada neigė, kad turėjo jų bendros įmonės dokumentus.

Kita vertus, Å¡iame teisme (Å ilalės teismo rÅ«muose) ji įmonės dokumentus perdavė L. Z.. Tai J. Z. pripažino 2020-09-29 teismo posėdžio metu. Taigi J. Z. ne pirmÄ kartÄ duoda teisėsaugos institucijoms melagingus parodymus. 1.2. Skunde praÅ¡o vadovautis V. S. parodymais, iÅ¡ kurių, anot apelianto, akivaizdžiai matyti, kad ir V. V., ir J. Z. parodymai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra melagingi. Liudytoja parodė, kad bÅ«tent V. V. ir J. Z. priėjo prie L. Z., iÅ¡provokavo konfliktÄ , keikėsi, ir V.

V. bei J. Z. vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ L. Z. įvykio metu. V. S. (kaip ir kiti liudytojai) parodė, kad pats konfliktas praėjo labai greitai. t. y. truko apie 2–3 minutes. 1.3. Apeliantas nurodo, kad V. V. pateikė į baudžiamÄ jÄ bylÄ nuotraukÄ , kurioje yra L. Z. ir V. S. su vaikais. V. V. tvirtina, kad nuotrauka buvo padaryta tarp pirmo ir antro smurto etapų. Tuo tarpu L. Z. ir V. S. parodė, kad nuotrauka galėjo bÅ«ti padaryta tik iki konflikto pradžios. Å ios nuotraukos skaitmeninis originalas nei ikiteisminiam tyrimui, nei teismui nebuvo pateiktas.

Akivaizdu, kad pagal skaitmeninį nuotraukos originalÄ bÅ«tų nesunku nustatyti, kas duoda neteisingus parodymus. V. V. nepateikė skaitmeninio originalo, kad nebÅ«tų nustatyti jo ir J. Z. melagingi parodymai. Minėta nuotrauka buvo pateikta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei el. paÅ¡tu. Byloje buvo pateiktas 2020-06-03 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (Klaipėdos apskrities VPK, Tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-32564-20). Å iame nutarime konstatuota, kad V. V. pateikė pareigÅ«nams vaizdo įraÅ¡Ä su pakeista data ir laiku.

Taigi Klaipėdoje pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kino, kad V. V. keičia vaizdo įrašų duomenis taip, kaip jam naudinga. Å ioje byloje nei ikiteisminio tyrimo organai, nei teismas nereikalavo iÅ¡ V. V. Å¡ios nuotraukos skaitmeninio originalo, nors apeliantas prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ V. V. nuotraukos skaitmeninį originalÄ . 1.4. Apelianto manymu, teismo ekspertizės aktas Nr. PEKG 24 (122)/2022 (0l) turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai, kadangi ekspertai neduoda aiÅ¡kaus V. V. kÅ«no sužalojimų įvertinimo, be to, ekspertai neatsakė į teismo pateiktus klausimus.

Pastebėtina, kad visų pareigÅ«nų parodymų, kuriais rėmėsi ekspertai, pagrindinė mintis – ,,tiksliai nepamenu“. Skunde teigia, kad, anot V. V., jam buvo sužalota ir kraujavo kairioji ausis. Akivaizdu, kad, jei ausis bÅ«tų sužalota iki kraujavimo, randas ant jos liktų iki Å¡iol. Kita vertus, apeliantas pateikė į baudžiamÄ jÄ bylÄ nuotraukÄ , padarytÄ Ä¯vykio metu, kurioje matyti, kad V. V. kairioji ausis nėra sužalota. Be to, atkreipia dėmesį, kad V. V. dirba sveikatos priežiÅ«ros medicininėje įstaigoje ir turi galimybę ir gauti konsultacijÄ , ir laiku užfiksuoti visus jam padarytus kÅ«no sužalojimus.

Nurodo, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. V. būtų sužalotas ar sumuštas. 1.5. Skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir šališkai, tai patvirtina prokurorės atsisakymas priimti papildomus įrodymus, kadangi būtent apeliantas, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai nustatė, kad 2019-08-03 Ventės rage jokių renginių organizuota nebuvo ir niekas dėl viešosios tvarkos pažeidimo nesikreipė, valstybinis kaltinimas (ir pirmosios instancijos teismas) visiškai nepasisakė dėl apeliantui padarytų kūno sužalojimų ir dėl V.

V. ir J. Z. veiksmų įvykio metu, kurie užfiksuoti apelianto pateiktame vaizdo įraše, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir valstybinis kaltinimas laiku iš Ventės rago ornitologinės stoties neišreikalavo vaizdo įrašų, iš kurių būtų nesudėtinga nustatyti visas įvykio faktines aplinkybes. 1.6. Apeliantas tvirtina, kad įvykis buvo išprovokuotas pačių nukentėjusiųjų, o tai patvirtina, jog iki įvykio 2019-08-03 tarp apelianto, J. Z. ir V. V. vyko gilus, nuolatinis, asmeninis konfliktas, kurio metu visi šio konflikto dalyviai kreipdavosi į teisėsaugos institucijas su prašymu apginti jų teises.

Taip pat teigia, jog apie savo ketinimÄ vykti į Ventės ragÄ apeliantas paskelbė iÅ¡ anksto vieÅ¡ai prieinamoje „Facebook?“ paskyroje. Pažymi, kad J. Z. Å¡eÅ¡tadieniais dirba iki 15.00 val. Klaipėdoje, bet 2019-08-03 apie 14.30 val. ji su V. V. jau buvo Ventės rage. Nurodo, kad V. V. ir J. Z. pradėjo paveiksluoti apeliantÄ su vaikais iki jų visų konflikto pradžios. Atkreipia dėmesį, kad bÅ«tent L. Z. ir V. S. parodymai, duoti ir ikiteisminio tyrimo metu (visuose ikiteisminiuose tyrimuose), ir teismo posėdžio metu, yra nuoseklÅ«s ir atitinka faktines aplinkybes. 1.7.

Apelianto teigimu, buvo pažeistos baudžiamojo proceso normos. Nurodo, kad BPK 167 straipsnio l dalis duoda baigtinį sÄ raÅ¡Ä veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal nukentėjusiųjų skundÄ . Akivaizdu, kad nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, į šį sÄ raÅ¡Ä neįeina. Kita vertus, BPK 217 straipsnio 1 dalis nustato, kad nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ galima atnaujinti. Mano, kad nei BPK, nei teisės doktrina neduoda ,,isiteisėjusio prokuroro nutarimo“ instituto, o nustato tik ikiteisminių tyrimo organų ir prokuratÅ«ros veiksmų apskundimo tvarkÄ .

Teigia, kad iÅ¡ tokio nutarimo negali atsirasti prejudicija bÅ«tent dėl to, kad ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti atnaujintas. Dar daugiau, potencialus nukentėjusysis dėl veiksmų, numatytų BK 284 straipsnyje, neturi pareigos skųsti nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Valstybės institucijų pareiga iÅ¡samiai iÅ¡tirti padarytÄ veikÄ . 1.8. Skunde nurodo, kad apklausos protokolai, suraÅ¡yti kituose ikiteisminiuose tyrimuose, irgi turi bÅ«ti vertinami kaip įrodymai. Tvirtina, kad teismas negali ignoruoti fakto, kad įvykio metu bÅ«tent apeliantas buvo sumuÅ¡tas ir bÅ«tent J.

Z. pažeidinėjo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (L. Z. pateikti vaizdo įraÅ¡ai). 1.9. Apelianto teigimu, net teismo medicinos ekspertai savo iÅ¡vadÄ padarė remdamiesi nukentėjusiųjų parodymais ir pareigÅ«nų, kurie įvykių nematė, parodymais, o apelianto vaizdo medžiagoje fiksuojami J. Z. nusikalstami veiksmai (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas kitų žmonių akivaizdoje). Anot apelianto, nukentėjusiųjų parodymų patikrinimas vietoje irgi gali bÅ«ti vertinami kaip „nukentėjusiųjų parodymai“, o ne kaip „kiti įrodymai“.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė vienÄ iÅ¡ pamatinių baudžiamosios teisės principų – visos abejonės aiÅ¡kinamos teisiamojo naudai.

2. Teismo posėdyje nuteistasis L. Z. ir jo gynėjai advokatai O. Drobitko ir A. Galminas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Dėl kaltės 4. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra grindžiamas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, t. y., kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino nukentėjusiųjų parodymus, kurie, apelianto nuomone, yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, netinkamai vertino apelianto ir liudytojos V. S. parodymus. Be to, L. Z. manymu, specialisto iÅ¡vados, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, yra parengtos vadovaujantis iÅ¡skirtinai tik nukentėjusiųjų parodymais, todėl jomis apskritai nebuvo pagrindo vadovautis.

Taip pat pabrėžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir šališkai.

5. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020).

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

6. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienas iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

7. Patikrinęs nagrinėjamÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kurių pagrindu L. Z. pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas grindė savo iÅ¡vadas, gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, Å¡is teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis – tiek proceso dalyvių parodymus, tiek raÅ¡ytinius įrodymus, kiekvienÄ atskirai ir kaip visumÄ , nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikė iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Nuosprendyje, kaip to reikalaujama (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai (kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų iÅ¡vados ir kt.), pateikta įrodymų analizė ir iÅ¡vados dėl jų vertinimo.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo L. Z. kaltę pagrindė byloje surinktų ir pagal įstatymo reikalavimus iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertinti kitaip arba daryti kitokias iÅ¡vadas, negu įrodymus įvertino baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

8. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. Z. yra nuteistas už nusikaltimÄ , kurio nepadarė, nes jis vieÅ¡oje vietoje jokių smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiuosius neatliko, necenzÅ«rinių žodžių jiems neiÅ¡sakė, o pats konfliktas apskritai buvo iÅ¡provokuotas pačių nukentėjusiųjų. Policijos pareigÅ«nų, apklaustų kaip liudytojų, parodymai, nukentėjusiųjų parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, tačiau apygardos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ , prieÅ¡taraujantį baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumai. Dėl L. Z. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nekyla abejonių. TokiÄ apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia toliau dėstomi argumentai.

9. Nukentėjusysis V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, jog 2019-08-03, apie 14.20 val., jis su J. Z. automobiliu atvyko iš Klaipėdos m. į Šilutės r., Ventės k., prie Ventės rago švyturio pasivaikščioti. Atvykę automobilį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje ir pėsčiomis nuėjo prie ornitologijos stoties. Buvo daug žmonių, vyko kažkoks renginys, nes specialistai žmonėms pasakojo apie paukščius. Kiek pasiklausę, nuėjo link pirso (prieplaukos).

Abu buvo blaivÅ«s. VaikÅ¡tinėjant netikėtai pamatė prieÅ¡prieÅ¡iais ateinantį J. Z. buvusį sutuoktinį L. Z. su moterimi, kaip dabar žino, V. S., ir trimis mažamečiais vaikais. L. Z., atsiskyręs nuo V. S. ir vaikų, priėjo prie jų, sakydamas: „nu kÄ , papuolėt“, pastÅ«mė į Å¡onÄ J. Z., ir be įspėjimo, iÅ¡keikdamas jį necenzÅ«riniais žodžiais, iÅ¡kart jam abiejų rankų kumščiais sudavė po du smÅ«gius į krÅ«tinę ir kairį Å¡onÄ , taip sukėlė jam fizinį skausmÄ , stresÄ ir Å¡okÄ , todėl neprisimena, ar kÄ nors atsakė L.

Z., kurio neįžeidinėjo, neiškeikė necenzūriniais žodžiais. Bet neneigia, kad jis, būdamas šoko būsenos, galėjo L. Z. pasakyti: „durnelis“. L. Z. jį mušdamas pridūrė, kad „čia ne pabaiga“. Nuo L. Z. smūgių nesigynė, pastarajam atgal smūgių nesudavė ir už rankų nebuvo suėmęs. Incidento metu jis stovėjo vienoje vietoje, o J. Z. prišokusi prie L. Z. bandė šį nuo jo nustumti. Taip pat J. Z. šaukėsi aplink juos buvusių žmonių pagalbos, šaukdama:

„padėkite, gelbėkite, užmuÅ¡!“, iÅ¡sitraukusi mobilųjį telefonÄ bandė paskambinti į BendrÄ jį pagalbos centrÄ Nr. 112, iÅ¡kviesti policijÄ , bet L. Z. jai trukdė. Matė, kaip L. Z., pribėgęs prie J. Z., mosikavo rankomis ir kojomis, o J. Z. iÅ¡ rankų iÅ¡krito mobilusis telefonas. Tačiau neprisimena ir negali nurodyti, ar L. Z. J. Z. iÅ¡ rankų iÅ¡mušė, ar iÅ¡spyrė mobilųjį telefonÄ . Kažkas iÅ¡ netoliese buvusių žmonių priėjo prie jų ir liepė baigti konfliktÄ vieÅ¡oje vietoje, bet aplink juos žmonės nesibÅ«riavo.

Nepastebėjo, ar prie paukščių gaudyklių buvę žmonės atkreipė dėmesį į L. Z. keliamÄ konfliktÄ . Konflikto, vykusio apie 2–3 minutes, metu jis nematė, kad J. Z. bÅ«tų spyrusi ar sudavusi smÅ«gius L. Z.. Kai L. Z. jį mušė, V. S. su vaikais stovėjo atokiau, Å¡one, todėl mano, kad Å¡ie įvykį galėjo matyti. Po to, L. Z. nuėjus link savo Å¡eimos, su kuria atvyko, jis, iÅ¡kart iÅ¡sitraukęs savo mobilųjį telefonÄ , iÅ¡ 25–30 m atstumo nufotografavo L.

Z., kad turėtų įrodymÄ , jog Å¡is buvo Ventės rage. Tai pamatęs, Z. Z. vėl pripuolė prie jo ir liepė iÅ¡trinti nuotraukÄ iÅ¡ mobiliojo telefono. Jam atsisakius tai padaryti, L. Z. vėl jam trenkė kumščiais į krÅ«tinę ir porÄ kartų į kaklÄ iÅ¡ abiejų pusių, dėl to ant kaklo atsirado paraudimai, o ant krÅ«tinės atsirado kraujosruva, ir nubėgo link automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Jis L. Z. atgal smÅ«gių nesudavė. Nuo suduotų smÅ«gių jautė skausmÄ , buvo iÅ¡tiktas Å¡oko, sukilo kraujo spaudimas.

Pajutęs perÅ¡tėjimÄ prie kairės ausies ir jÄ užčiuopęs pamatė, kad jam kraujuoja iÅ¡ už Å¡ios ausies. Tvirtina, kad nei jis, nei J. Z. L. Z., V. S. ir mažamečių vaikų iki konflikto, kurį L. Z. sukėlė, savo mobiliaisiais telefonais nefotografavo ir nefilmavo. O jis L. Z. nufotografavo tik po įvykio, kuriame jis pastarojo buvo sužalotas. L. Z. su V. S. ir mažamečiais vaikais, nelaukdami atvykstančių policijos pareigÅ«nų, kuriuos iÅ¡kvietė J. Z., iÅ¡ įvykio vietos – Ventės k., Ventės rago – pasiÅ¡alino, iÅ¡vykdami automobiliu.

10. Nukentėjusioji J. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė tapačius ir neprieštaraujančius nukentėjusiojo V. V. duotiems parodymus ir parodė, kad 2019-08-03, po 14 val., tikslaus laiko neprisimena, ji su V. V. automobiliu atvyko iš Klaipėdos m. į Šilutės r., Ventės k., prie Ventės rago švyturio pasivaikščioti. Abu buvo blaivūs. Atvykę automobilį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuriame buvo daug automobilių. Ventės rage prie švyturio taip pat buvo nemažai žmonių, dalis jų – prie paukščių gaudyklių, kiti – ant pirso (prieplaukos).

VaikÅ¡tinėdami atsitiktinai, netikėtai pamatė prieÅ¡prieÅ¡iais ateinantį jos buvusį sutuoktinį L. Z. su moterimi, kaip dabar žino, V. S., ir trimis mažamečiais vaikais. L. Z., nurodęs V. S. ir vaikams pasitraukti, pats iÅ¡sitraukė mobilųjį telefonÄ ir filmuodamas priėjo prie jų, sakydamas: „o, susitikom“ ar „papuolėt“, kažkÄ panaÅ¡aus – neprisimena, o priartėjęs prie V. V., be priežasties iÅ¡kart Å¡iam kumščiu ne mažiau kaip du ar tris kartus smogė į krÅ«tinę.

V. V. nuo netikėto L. Z. užpuolimo patyrė Å¡okÄ , todėl pastarajam atgal smÅ«gių nesudavė, už rankų nesuėmė. Toks L. Z. elgesys jai taip pat sukėlė pasibaisėjimÄ . IÅ¡sigandusi L. Z. liepė liautis smurtavus ir pastarÄ jį abiem rankomis stumtelėjo, kad Å¡is pasitrauktų nuo V. V., bet L. Z., neketindamas jų palikti ramybėje, pradėjo juos abu įžeidinėti, jÄ vadino „kekÅ¡e“. V. V., bÅ«damas Å¡oko bÅ«senos, nesÄ moningai L. Z. pasakė „durnelis“, o tuomet pastarasis dar kartÄ smogė V.

V. į krÅ«tinę, grasindamas susidoroti. Ji, iÅ¡sitraukusi iÅ¡ rankinės mobilųjį telefonÄ , pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , bet dar nespėjus surinkti telefono numerio, L. Z. ranka trenkė jai per rankÄ , kurioje laikė minėtÄ telefonÄ , ir Å¡is nukrito ant trinkelių. Pasilenkus pasiimti savo telefonÄ L. Z. vėl trenkė jai per rankas ir minėtas telefonas dar kartÄ iÅ¡krito jai iÅ¡ rankos, taip pat ant trinkelių nukrito ir jos akiniai nuo saulės, dėl to sulūžo minėtų akinių kojelė.

Vėliau akinius nuo saulės susiremontavo, juos neÅ¡ioja, bet matosi sulaužymo žymės. Dėl L. Z. jai stipriai suduotų dviejų smÅ«gių per rankas juto fizinį skausmÄ abiejų rankų pirÅ¡tuose ir plaÅ¡takų virÅ¡utiniuose pavirÅ¡iuose iki vakaro. Dėl sumuÅ¡imų į medikus nesikreipė. AntrÄ kartÄ pakėlusi savo telefonÄ , kurio nesudaužė, bandė skambinti į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , kad iÅ¡sikviestų policijÄ , o L. Z. jai trukdė skambinti, todėl minėto centro įraÅ¡uose girdisi jos teiginiai:

„dink iÅ¡ čia“, „traukis“. Kadangi ji Å¡aukėsi aplinkinių žmonių pagalbos, tai prie jų priėję du nepažįstami vyrai pasakė: „baikite vyrai, nereikia čia“, ir apsisukę iÅ¡kart nuėjo, nenorėdami nei jie, nei kiti aplink buvę asmenys kiÅ¡tis į konfliktÄ . Kol L. Z. smurtavo prieÅ¡ V. V. ir jÄ , V. S. su vaikais stovėjo netoliese, veidu atsisukę jų pusėn, todėl yra įsitikinusi, kad Å¡ie įvykį matė. L. Z. nuėjus prie V. S. ir vaikų, V.

V. savo mobiliuoju telefonu nufotografavo L. Z., kuris, tai pamatęs, sparčiais žingsniais sugrįžo atgal ir nurodė V. V. iÅ¡trinti nuotraukÄ iÅ¡ savo telefono. Po to L. Z. kumščiu vienÄ kartÄ trenkė V. V. į krÅ«tinę ir abiem delnais sudavė ne mažiau kaip po du kartus V. V. į kaklÄ iÅ¡ abiejų pusių. V. V. rankomis dengėsi galvÄ nuo L. Z. smÅ«gių, bet pastarajam atgal smÅ«gių nesudavė. SmÅ«gių metu L. Z. kliudė V. V. kairę ausį, kuriÄ Ä¯plėšė, nes iÅ¡ ausies spenelio sujungimo pradėjo tekėti kraujas per kaklÄ ant marÅ¡kinėlių.

Matė ant V. V. kaklo nubrozdinimus, o ant krÅ«tinės – kraujosruvas. Kai L. Z. sudavė smÅ«gius V. V., ji, gindama pastarÄ jį ir save, spyrė L. Z. apie du kartus į sėdmenis ir Å¡launį, kad Å¡is daugiau nesimuÅ¡tų. Tuomet L. Z. nuo jų atsitraukęs iÅ¡sitraukė savo mobilųjį telefonÄ ir bandė jÄ su V. V. filmuoti. Tada ji vienu spyriu pabandė iÅ¡ L. Z. rankos iÅ¡spirti joje laikomÄ minėtÄ telefonÄ , bet nepataikė. L. Z. telefonas liko jo rankoje, todėl jis turėjo galimybę skambinti ir iÅ¡sikviesti pagalbÄ , jei tokia jam buvo reikalinga.

Pažymėtina, kad tokie nukentėjusiųjų parodymai, kurių jie nuosekliai laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, visiÅ¡kai atitinka jų nurodytas aplinkybes akistatos metu su nuteistuoju L. Z., taip pat įrodymų patikrinimo vietoje nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes, todėl jais netikėti ar nevertinti kaip turinčių įrodomÄ jÄ galiÄ , kaip to praÅ¡o apeliantas, apygardos teismas neturi pagrindo.

11. Apygardos teismas, susipažinęs su liudytojos V. S. parodymais, kuriais parodė, kad ji matė incidento pradžiÄ ir eigÄ , bei papasakojo jos matytas įvykio aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios liudytojos parodymai yra akivaizdus siekis padėti apeliantui L. Z. ir kad teismas priimtų sprendimÄ jo naudai. Apylinkės teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad konflikto, kilusio tarp L. Z., V. V. ir J. Z., metu ji girdėjo tik V. V. ir J. Z. necenzÅ«rinius žodžius, bet ne L. Z., matė tik V.

V. ir J. Z. smurtinius veiksmus prieÅ¡ L. Z., bet ne apelianto prieÅ¡ nukentėjusiuosius. Pažymėtina, kad tokios nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neįtikėtina, kad nukentėjusieji V. V. ir J. Z., žinodami apie kaltinamojo fizinį pasirengimÄ ir jo kovinės savigynos įgÅ«džius, pirmieji be jokios priežasties pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ L. Z., o Å¡is nesigynė. Liudytojos V. S. parodymais neprieÅ¡taringai nustatyta tik tai, kad L.

Z. pirmasis priėjo prie nukentėjusiųjų; matė, kaip J. Z. spyrė L. Z., tačiau, kur pataikė, – nepastebėjo; matė, kaip iÅ¡ L. Z. rankų iÅ¡krito mobilusis telefonas; ėjo link automobilio, stovinčio prie muziejaus, vesdamasi iÅ¡sigandusius savo vaikus, kuriuos norėjo greičiau iÅ¡vežti iÅ¡ įvykio vietos. Apygardos teismas, taip pat analizuodamas Å¡ios liudytojos parodymus, atkreipia dėmesį, kad liudytoja teigia, jog: „Einant pro muziejų, pastebėjo vyrÄ ir moterį, kaip dabar žino – V.

V. ir J. Z. - buvusiÄ L. Z. sutuoktinę, kurie rankose turimais mobiliaisiais telefonais fotografuodami ir filmuodami artėjo prie jų. Priėjus L. Z. paprašė V. V. ir J. Z. liautis filmuoti vaikus bei iÅ¡trinti įraÅ¡us. Pastarieji liovėsi filmavę. Tarp L. Z., V. V. ir J. Z. kilo konfliktas. Girdėjo kaip pastarieji L. Z. atsakė, jog nuotraukų neiÅ¡trins. V. V. pradėjo keiktis necenzÅ«riniais žodžiais, dėl ko L. Z. paprašė jos su vaikais eiti į automobilį“, o pats apeliantas teisiamojo posėdžio metu parodė prieÅ¡ingai:

„Vaikščiojant po Ventės rago teritorijÄ ir leidžiant laisvalaikį, pamatė prieÅ¡prieÅ¡ais ateinančius buvusiÄ sutuoktinę J. Z. su jos draugu V. V., kurie rankose laikydami mobiliuosius telefonus, jų kamerų objektyvus buvo nukreipę į juos. <...> Paprašęs V. S. eiti su vaikais prie automobilio, pats priėjo prie V. V. ir J. Z.“. Nors pats apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neiÅ¡samiai ir netinkamai vertino liudytojos V. S. parodymus, taip pat teigia, kad jų parodymai buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, prieÅ¡ingai negu nukentėjusiųjų, tačiau apygardos teismas nurodo, kad akivaizdu ne tik tai, kad V.

S. nurodytos įvykio aplinkybės yra išskirtinai paremtos siekiu padėti apeliantui, nurodant, jog ji matė tik tuos įvykio momentus, kurie yra naudingi L. Z., ir nematė nieko, kas blogintų jo padėtį, tačiau darytina pagrįsta išvada, jog tiek liudytojos, tiek apelianto teisiamojo posėdžio metu parodymai yra nenuoseklūs ir neatitinkantys kitų byloje surinktų įrodymų.

12. Apylinkės teismas, įvertinęs visų parodymų visetÄ , padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir policijos pareigÅ«nų, apklaustų kaip liudytojų, parodymai. Kaip matyti iÅ¡ liudytojo policijos pareigÅ«no Manto Bieliausko parodymų, jis patvirtino, kad, atvykus į įvykio vietÄ ir iÅ¡klausius nukentėjusiųjų, Å¡ių parodymai atitiko tuo metu buvusiÄ nukentėjusiųjų bÅ«senÄ , t. y. abu asmenys buvo Å¡oko bÅ«senos, susijaudinę, J. Z. neramiai judėjo iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , matėsi, kad moteris sutrikusi, o V.

V. sutrikęs ir susierzinęs, piktinosi asmens, kuris jį sumušė, elgesiu. PareigÅ«nams nurodytos aplinkybės yra tapačios jų duotiems parodymams tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. Pažymėtina, kad pareigÅ«nas nurodė matęs V. V. kažkuriÄ ausį pakraujavusiÄ ir paraudimus ant kaklo. Tapačias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytoja apklausta policijos pareigÅ«nė J. P.. Liudytoja papildomai parodė, kad matė, kaip vyrui kraujavo ausis, kraujas buvo pakrešėjęs. Kaip liudytoja apklausta policijos pareigÅ«nė Lina Žalpienė taip pat patvirtino, kad matė V.

V. nubrozdintÄ kaklÄ ir sužalotÄ ausį. Nukentėjusieji pareigÅ«nei pasakojo tapačias aplinkybes kaip ir į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams. Apylinkės teismas tinkamai įvertino, jog į bylÄ pateiktas VÅ¡Ä® Å ilutės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2020-07-03 raÅ¡tas apie tai, kad nėra J. Z. medicininės dokumentacijos, susijusios su 2019-08-03 greitosios medicinos pagalbos kvietimais, nepaneigia nusikaltimo fakto ir J. Z. parodymų dėl jai sukelto fizinio skausmo L. Z. smurtiniais veiksmais.

Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino ir kitus įrodymus, esančius byloje, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 22–26, 157–160), BPC raštas bei pokalbio garso įrašas (t. 1, b. l. 176, 177, 178–180, 181–184), GMP kvietimo kortelė (t. 1, b. 48), akistatų protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai (t. 1, b. l. 48–58; 113–130), specialistų išvados (t. 1, b. l. 72, 82, 83), tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 195) ir kt.

13. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad bÅ«tent V. V. ir J. Z. pradėjo konfliktÄ ir bÅ«tent jie, o ne apeliantas atliko neteisėtus veiksmus ir smurtavo prieÅ¡ jį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pabrėžė, kad Å¡is klausimas yra iÅ¡spręstas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2020-07-29 nutarimu, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34739-19, kuris buvo pradėtas remiantis L. Z. pareiÅ¡kimu ir nurodytomis aplinkybėmis V. V. ir J. Z., pastariesiems nepadarius veikų, turinčių BK 140 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio 3 dalies požymių, todėl papildomai Å¡iuo klausimu kolegija nepasisakys.

14. Apygardos teismas kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės vertina apelianto atsisakymÄ atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje ir jo tokio atsisakymo nurodytas priežastis, jog įvykis įvyko seniai, todėl jis nebeprisimena visų aplinkybių, yra vertintinas neigiamai, atsižvelgiant į tai, kad, teikdamas parodymus ikiteisminio tyrimo, teisiamojo posėdžio metu, visas aplinkybes apeliantas puikiai atsiminė, taip pat, skųsdamas priimtÄ nuosprendį, teikdamas argumentus, nurodė visas įvykio aplinkybes, todėl pagrįstai konstatuojama, kad toks apelianto atsisakymas yra akivaizdus siekis iÅ¡vengti savo paties duodamų parodymų nenuoseklumo bei prieÅ¡taringumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neišsamiai, tačiau savo tokį teiginį grindžia aplinkybėmis, prokuroro sprendimais, kurie buvo priimti ne jo naudai, o savo veiksmų, kuriais buvo atsisakoma atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašomus veiksmus, neakcentuoja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas remiasi tik jam naudingais įrodymais ir ikiteisminio tyrimo metu vengė atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų nustatyta jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžia ir tai, jog prokurorė atsisakė priimti papildomus įrodymus. Kolegija atmeta tokį skundo argumentÄ ir nurodo, kad prokuroras turi diskrecijos teisę spręsti, kokius įrodymus priimti ir ar teikiami įrodymai apskritai turi įrodomosios galios, o vien ta aplinkybė, kad apeliantas nėra patenkintas prokuroro sprendimu, nedaro ikiteisminio tyrimo Å¡aliÅ¡ko.

15. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismui ir nurodo, kad apelianto L. Z. pateiktos nuotraukų kopijos (t. 4, b. l. 31, 33) nelaikytinos įrodymais, nes nesusijusios su nagrinėjamu kaltinimu, ir jos nevertinamos kitų įrodymų kontekste. Be to, apelianto pateikta nuotraukos kopija iš vaizdo ir garso įrašo „001.mp4“ su jo paties komentaru (t. 4, b. l.

32) nelaikytina atskiru įrodymų šaltiniu, nes tai tik vaizdinės medžiagos fragmentas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio skundo argumento išsamiau nevertins.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo ekspertizės aktas Nr. PEKG 24 (122)/2022 (01) turi būti vertinamas kritiškai, kadangi ekspertai neduoda aiškaus V. V. kūno sužalojimų įvertinimo, be to, ekspertai neatsakė į teismo pateiktus klausimus. Apygardos teismas nurodo, kad byloje esantys duomenys, kurie aptarti anksčiau, patvirtina, jog apeliantas viešoje vietoje atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius, o argumentas, jog ekspertizės akte nenurodomas aiškus V. V. sužalojimo mastas, neturi esminės reikšmės priimtam sprendimui.

Pažymima, kad teismas eksperto, specialisto iÅ¡vada vadovaujasi tiek, kiek to reikia byloje esantiems duomenims patvirtinti ar paneigti. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame ekspertizės akte ekspertas, rengdamas iÅ¡vadÄ , vadovavosi greitosios medicinos pagalbos darbuotojų pateiktais duomenimis iÅ¡ įvykio vietoje apžiÅ«rėto asmens – V. V. – bei paties V. V. pateiktais medicininiais dokumentais. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ apie tai, kad V. V. dirba gydymo įstaigoje, todėl galėjo pateikti jam naudingus, suklastotus medicininius dokumentus.

Tad toks teiginys yra vertinamas tik kaip apelianto keliamos prielaidos bei samprotavimai.

17. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas remiasi netinkama kasacinio teismo praktika. Pavyzdžiui, pažymėtina, kad skunde minimose LAT bylose Nr. 2K-451/2007, Nr. 2K-179/2010 nutartyse ir kt. nėra kalbama apie tai, jog teismas negali priimti galutinio sprendimo remdamasis vien nukentėjusiųjų, kaltinamojo ar liudytojų parodymais, kaip tai nurodo apeliantas. Šiose LAT nutartyse yra aiškinama, jog negalima remtis vien šių proceso dalyvių parodymais, nepatikrinus jų teisme, t. y. tik perskaitant parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusieji Å¡ioje byloje buvo apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jų parodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Todėl teismas pateiktÄ LAT praktikÄ atmeta kaip netinkamÄ aiÅ¡kinant šį klausimÄ ir jos nevertina. Paminėtina, kad toje pačioje apelianto pateiktoje LAT praktikoje yra pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojo apklausto policijos pareigÅ«no duoti parodymai turi įrodomÄ jÄ galiÄ ir jais galima remtis priimat galutinį sprendimÄ , o Å¡iuo atveju policijos pareigÅ«nų parodymai buvo patikrinti ir teisiamojo posėdžio metu, tuo apylinkės teismas taip pat vadovavosi priimdamas skundžiamÄ nuosprendį.

18. Pagal BK 284 straipsnį už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Teismų praktikoje smurto pavartojimas prieÅ¡ asmenį (jo muÅ¡imas) vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012).

Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ , atsižvelgiama į tai, ar vieÅ¡oje vietoje, kaip minėta, buvo pavartotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimÄ , ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-51 l/2018).

19. Pažymėtina, kad iÅ¡ liudytojos V. S. parodymų matyti, jog ji pati patvirtino, kad matė ir girdėjo konfliktÄ tarp apelianto ir nukentėjusiųjų. Nukentėjusieji taip pat parodė, kad jų konfliktÄ matė paÅ¡aliniai asmenys, keli iÅ¡ jų buvo priėję ir žodžiais bandė raminti vykstantį konfliktÄ . Byloje pateiktas apelianto vaizdo įraÅ¡as, kuriame fone matosi apie 10 nenustatytų asmenų, taip pat patvirtina, kad visÄ Å¡Ä¯ konfliktÄ stebėjo paÅ¡aliniai asmenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad po įvykusio konflikto buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, greitoji medicinos pagalba, dėl to buvo sutrikdytas tarnybų darbas.

20. Teisiamojo posėdžio metu, siekiant paÅ¡alinti bet kokius prieÅ¡taravimus byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas, bei peržiÅ«rėta CD laikmena, kurioje fiksuojama L. Z. ir J. Z. akistata iÅ¡ nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagos 01-1-34739-19. Nuteistasis ir jo gynėjai advokatai O. Drobitko ir A. Galminas pateikdami minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rai, ginčija faktÄ , jog J. Z. patyrė fizinį skausmÄ , dėl L. Z. jai suduoto smÅ«gio per rankas. Teisėjų kolegija peržiÅ«rėjusi minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä , užfiksavo, kad 05.59 J.

Z. nurodo: „L. Z. trenkė man per rankas, iÅ¡krito telefonas ant žemės“. Po to, 14.47 val. L. Z. uždavus J. Z. klausimÄ : „AsmeniÅ¡kai tave, Ventės rage, aÅ¡ sužeidžiau?“, 14.48 val. L. Z. atsako: „Ne, bet pasakei, nelįsk, nes gausi atgal“, 14.55 val. L. Z. klausia J. Z.: „Ar sukėliau tau fizinį skausmÄ ?“, 14.57 val. J. Z. atsako: „Ne, nesukėlei“. Teisėjų kolegija įvertinusi akistatos metu užfiksuotus pokalbio momentus, neturi pagrindo prieÅ¡tarauti nuteistojo L.

Z. gynėjams, jog bÅ«tent perklausytos Å¡ios akistatos metu J. Z. teigia, kad fizinio skausmo, L. Z. jai nesukėlė, tačiau, pažymėtina, jog teismas priimdamas procesinį sprendimÄ vertina įrodymų visumÄ , o ne pavienius duomenis, todėl svarbu atsižvelgti į tai, kad J. Z. Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, davė nekintančius parodymus, kuriuos patvirtino ir nagrinėjamoje byloje atliktos akistatos tarp jos ir L.

Z. metu. Ji savo parodymuose tiksliai įvardijo patirtÄ fizinį smurtÄ , bei nurodė, jog dėl tokių L. Z. veiksmų ji pajautė fizinį skausmÄ : „Dėl L. Z. jai stipriai suduotų dviejų smÅ«gių per rankas juto fizinį skausmÄ abiejų rankų pirÅ¡tuose ir plaÅ¡takų virÅ¡utiniuose pavirÅ¡iuose iki vakaro“. Be visa to, apylinkės teismas konstatuodamas, kad J. Z. patyrė fizinį skausmÄ , pagrįstai vertino ir byloje esantį Bendrojo pagalbos centro 2019-10-22 raÅ¡tÄ Nr. 41D(K)-1989 ir pateiktÄ skambučio skaitmeninės garso įraÅ¡o kopijÄ , apraÅ¡ytas kitų objektų apžiÅ«ros protokole, iÅ¡ kurių nustatė, kad 2019-08-03, 14 val. 28 min., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešėjos J.

Z. telefoninis praneÅ¡imas, kuriame girdisi kaip J. Z. dar iki pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja pradžios keletÄ kartų kažkam kartoja „eik iÅ¡ čia“, o atsiliepus minėto centro darbuotojai, pranešė apie tai, jog Å ilutės r. sav., Kintų sen., Ventės k., prie Ventės rago Å¡vyturio, jos buvęs sutuoktinis, agresyviai besielgiantis, užpuolė jos draugÄ , kurį muÅ¡a. Pokalbio metu J. Z., atsakinėdama į centro darbuotojos klausimus, kelis kartus kažkam kartoja „dink iÅ¡ čia“, „traukis“, tuo metu fone girdisi vyriÅ¡ki balsai, taip pat centro darbuotojai patvirtina faktÄ , kad netoliese yra vaikų, atsako nežinanti ar reikalinga greitoji medicinos pagalba ir kelis kartus pakartoja „muÅ¡a“.

IÅ¡ minėtų duomenų, apygardos teismui nekyla abejonių, kad J. Z. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmÄ . Teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ nuteistojo L. Z. gynėjų advokatų, buvo keliamas pagrindinis klausimas, ar J. Z. patyrė fizinį skausmÄ , ar ne. Teisėjų kolegija, nurodo, kad byloje esantys duomenys neleidžia abejoti, kad J. Z. patyrė fizinį smurtÄ , t. y. L. Z. jai sudavė smÅ«gį per rankas, dėl ko net iÅ¡krito iÅ¡ jos rankų mobiliojo ryÅ¡io telefonas.

Vien ta aplinkybė, jog kitame ikiteisminiame tyrime, J. Z. nepasakė konkrečiais žodžiais, jog „patyriau fizinį skausmÄ â€œ, dar nėra pagrindas netikėti, jos duotais nuosekliais parodymais Å¡ioje byloje. Apelianto gynėjas akcentuoja aplinkybę, kad J. Z. iÅ¡kart su V. V. nuvykusi į policijos komisariatÄ , nerašė pareiÅ¡kimo L. Z. atžvilgiu, kadangi, kaip pati nurodė, jos nesužalojo, nepaneigia fakto, jog ji tuo metu jautė fizinį skausmÄ . Tokiais atvejais, esant Å¡oko bÅ«senos, asmeniui susijaudinus, skausmas gali bÅ«ti iÅ¡kart nejaučiamas, o atsirasti tik nuslÅ«gus emocijoms, todėl ta aplinkybė, kad J.

Z. pareiÅ¡kimÄ pateikė ne iÅ¡kart, dar nepaneigia fakto, kad ji buvo sužalota ir dėl to jautė fizinį skausmÄ . Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apelianto gynėjo teiginys, jog J. Z. pareiÅ¡kimÄ pateikė bÅ«dama paveikta savo gynėjo advokato R. Lupeikos, yra vertinamas kaip prielaida, bei pagrįstais įrodymais nepatvirtinti samprotavimai. Teisėjų kolegija, atkreipia apelianto dėmesį, kad, netgi tuo atveju, jei bÅ«tų buvę įrodyta, kad J. Z. dėl L. Z. veiksmų nepatyrė fizinio skausmo, tai niekaip nekeistų skundžiamame nuosprendyje nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo nuteistas L.

Z., kvalifikacijos ir skirtinos bausmės dydžio, kadangi jau vien smurto pavartojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012).

21. Atsižvelgiant į tai, kad šiame nuosprendyje išdėstytais motyvais pripažintos įrodytomis aplinkybės, kad L. Z. viešoje vietoje – Šilutės r., Ventės k., Marių g., prie Ventės rago švyturio, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems, stebint liudytojai V. S. ir jos mažamečiams vaikams bei kitiems nenustatytiems pašaliniams asmenims, kurių buvo daugiau nei dešimt, užfiksuotiems vaizdo ir garso įrašuose, tyčia įžūliu elgesiu, iš asmeninių, tik jam pačiam žinomų paskatų žodžiu įžeidžiamai, žeminančiai priekabiaudamas prie nukentėjusiųjų V.

V. ir J. Z. pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ pastaruosius, taip sukėlė V. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o J. Z. fizinį skausmÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nes buvo nutrauktas iÅ¡sigandusių V. S. mažamečių vaikų ir nukentėjusiųjų poilsis, o pastarieji patyrę iÅ¡gÄ stį, stresÄ , skausmÄ ir sveikatos sutrikdymÄ nuo agresyvaus L. Z. elgesio kreipėsi pagalbos į policijÄ ir medikus, po to vyko į policijos komisariatÄ procesinių veiksmų atlikimui, apygardos teismas konstatuoja, kad L.

Z. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytÄ veikÄ . Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos iÅ¡vadai, kad aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes ir padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo L. Z. kaltumÄ patvirtinančių įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , yra surinkta pakankamai. Dėl bausmės 22. Apeliaciniame skunde nurodo, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažintų L.

Z. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, tokiu atveju prašo taikyti lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

24. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

25. Apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Å¡ia nutartimi atmestas L. Z. apeliacinis skundas dėl jo iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnį, o bÅ«tent su Å¡ia aplinkybe nuteistasis siejo apeliacinio skundo reikalavimÄ dėl jam skirtos bausmės suÅ¡velninimo, nėra pagrindo Å¡velninti L. Z. paskirtos bausmės, nes, minėta, jis pagrįstai nuteistas dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktų taikymas, kaip to praÅ¡o apeliantas, jam negalimas, kadangi kaip aptarta anksčiau nutartyje, byloje esančių įrodymų visuma paneigia jo argumentÄ , kad bÅ«tent nukentėjusieji iÅ¡provokavo konfliktinę situacijÄ , o teismo nustatyta atvirkščiai, jog pats apeliantas buvo minėto konflikto iniciatorius.

Taip pat pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymas, kuris numato Å¡velninančiÄ aplinkybę, kai veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, yra atmestinas. Visų pirma apeliantas visiÅ¡kai nepripažino jokių smurtinių veiksmų atlikimo prieÅ¡ nukentėjusiuosius, antra, byloje įrodyta, kad nukentėjusieji neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieÅ¡ apeliantÄ . Taigi remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje paskirtos bausmės rÅ«Å¡iai ir dydžiui ir nurodo, kad skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jos keisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo L. Z. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Kristina Kakurinė Savinijus Katauskas Eduardas MaÅ¡kevičius