2024-12-04 Nr. AB-17658-3-61-3-03884-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-583-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03884-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, ir Savivaldybė) priteisti 2 987,64 Eur turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 987,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ant jam nuosavybės teise priklausančio automobilio užkrito nuo Savivaldybės skvere augančio medžio nulūžusi šaka, dėl ko automobilis buvo apgadintas ir pareiškėjui kilo turtinė žala.

Pareiškėjo nuomone, Savivaldybė nesiėmė reikiamų realių priemonių, kad būtų laikomasi želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų ir ginčo teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių priežiūra, todėl kreipėsi į teismą dėl Savivaldybės neteisėto neveikimo (tinkamai neprižiūrint želdinių) kilusios turtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjo E. B. skundą atsisakė priimti ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas nurodė, kad konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, jog teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų.

Teismo vertinimu, pareiškėjas siekė inicijuoti ginčą teisme dėl žalos atlyginimo, kuri yra susijusi su savivaldybės vykdoma ūkine veikla (želdinių priežiūra), bet ne su jos, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla viešojo administravimo srityje. Teismas atkreipė dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) praktiką, kurioje pažymima, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 10 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-84/2013, 2019 m. vasario 13 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-12/2019).

Teismas nustatė, kad Savivaldybė, iš kurios veiksmų (neveikimo) kildinama turtinė žala, šiuo atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl pareiškėjo keliamas ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas E. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti administraciniame teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog teismo motyvai yra nepagrįsti, prieštaraujantys administracinių teismų praktikai, Specialiosios teismingumo kolegijos naujausiems išaiškinimams.

Teismo pateiktoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje nagrinėtos situacijos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi nuo ginčo bylos ir negali būti precedentu šiai ginčo bylai. Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į daugiametę administracinių bylų praktiką, pagal kurią administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, kai savivaldybė netinkamai prižiūri medžius ir jie (ar jų dalys) krisdami sukelia žalą pareiškėjams ar jų turtui. Teismas taip pat neatsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, pagal kurią bylos dėl medžių (kuriuos privalo prižiūrėti savivaldybės) kritimo sukeltos žalos yra nagrinėtinos administraciniuose teismuose (2024 m. birželio 27 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-37/2024; 2015 m. sausio 9 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-3/2015).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Savivaldybė, iš kurios veiksmų (neveikimo) kildinama turtinė žala, šiuo atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog teismas atsisako priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte (byla nepriskirtina tam teismui) nustatytu pagrindu, tačiau iš nutartyje išdėstytų motyvų matyti, kad skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (LVAT 2019 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-15-520/2019).

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad savivaldybė, vykdydama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte įtvirtintą savarankiškąją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą (priskirtą)) savivaldybių funkciją tvarkyti ir prižiūrėti želdinius, veikia viešojo administravimo srityje. Jeigu dėl netinkamos šios funkcijos vykdymo padaroma žala, ginčai dėl tokios žalos atlyginimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra teismingi administraciniams teismams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis) (žr. pvz., 2015 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T‑3/2015, 2021 m. sausio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2021, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-112/2017, 2021 m. kovo 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T‑20/2021).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytų Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi: 1) 2013 m. liepos 10 d. nutartyje Nr. T‑84/2013 sprendžiama dėl teismingumo, susiklosčius valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiams; 2) 2019 m. vasario 13 d. nutartyje Nr. T-12/2019 sprendžiama dėl savivaldybės, kaip atitinkamų objektų (šaligatvių) savininkės, ūkinės komercinės veiklos, bet ne su jos, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla viešojo administravimo srityje, todėl šios nutartys nėra aktualios spendžiant nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pareiškėjo ketinamo inicijuoti teisinio ginčo pobūdį, netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o skundas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis