2020-04-01 Nr. AB-6438-3-62-3-02547-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1563-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02547-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas teismui nurodė, kad Alytaus pataisos namuose jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. jam buvo skirtas nenutrūkstamas gydymas antivirusiniais vaistais „(duomenys neskelbtini)“ visam likusiam gyvenimui dėl (duomenys neskelbtini). Tačiau Alytaus pataisos namai nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. nesudarė pareiškėjui galimybės įsigyti gydytojo skirtus vaistus „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“. Į pareiškėjo prašymus nebuvo reaguojama. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikdymą, jam kilo bendras kūno silpnumas, sąnarių skausmai, padažnėjo (duomenys neskelbtini) priepuoliai, nemiga, depresija, baimė.

3. Atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas iš anksto žinodamas apie vaistų trūkumą turėjo reaguoti į susidariusią situaciją ir iš anksto užsakyti trūkstamą kiekį bei informuoti apie tai pacientus, tame tarpe, pareiškėją. Tik 2018 m. spalio 7 d. vakare pareiškėjas sužinojo, kad vaistai pasibaigė. Gydytojas vaistus pareiškėjui parinko atsižvelgdamas į lėtines ligas, kuriomis serga, be to, pagal nustatytą tvarką nebuvo galimybės be išankstinės registracijos patekti pas gydytoją dėl kitų vaistų skyrimo.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl skundas turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Alytaus PN paaiškino, jog vaistą „(duomenys neskelbtini)“ pataisos namai ginčo laikotarpiu turėjo, tačiau jis pareiškėjui taip pat duodamas nebuvo, nes yra vartojamas kartu su vaistu „(duomenys neskelbtini)“, kurio įstaiga neturėjo. Stipriai išaugus vaisto „(duomenys neskelbtini)“ poreikiui, jo ėmė trūkti visoje Lietuvoje. Sutartis su vaistų tiekėju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Tamro“ buvo sudaryta 2018 m. gegužės 17 d. Alytaus pataisos namai dar 2018 m. rugsėjo mėnesį telefonu informavo UAB „Tamro“, kad pataisos namams per mėnesį reikės 60 dėžučių šio vaisto, tačiau per rugsėjo mėnesį buvo pristatyta tik 18 pakuočių, todėl nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. pataisos namai šio vaisto atsargų pritrūko. Pareiškėjas buvo informuotas, kad pataisos namai neturės šio vaisto ir galėjo kreiptis į gydantį gydytoją dėl vaisto pakeitimo. Vaisto neskyrimas neturėjo įtakos pareiškėjo sveikatos būklei. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1, 3, 16, 31 ir 22 punktuose, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), 4 punkte, 19–20 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad Alytaus PN turi pareigą aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Todėl turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.

8. Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl žalos, galbūt padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra nagrinėtinas byloje. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakydamas į atsakovo atstovo argumentą, kad pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, teismas pažymėjo, jog tokio pobūdžio bylos, ar įstaiga tinkamai vykdė pareigą aprūpinti medicinos punktą darbo priemonėmis ir ištekliais, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN; 2011 metais jam nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, skirta antiretrovirusinė terapija (skirti antiretrovirusiniai vaistai); nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 14 d. pareiškėjas negavo antiretrovirusinių vaistų „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutrikusio vaistų tiekimo; iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos taip pat buvo nustatyta, kad 2018 m. spalio 15 d. vaistai „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui buvo išduoti. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad vaistai „(duomenys neskelbtini)“ ginčo laikotarpiu taip pat pareiškėjui nebuvo išduoti, nes turi būti vartojami kartu su preparatu „(duomenys neskelbtini)“.

10. Byloje buvo nustatyta, kad 2018 m. spalio 15 d. pareiškėjas prašymu – skundu kreipėsi į Alytaus PN direktorių nurodydamas, kad nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. jam buvo nutrauktas būtinas gydymas antiretrovirusiniais vaistais dėl (duomenys neskelbtini) ligos; atsakydami į pareiškėjo prašymą Alytaus PN 2018 m. spalio 24 d. rašte Nr. 363-1655 „Dėl Jūsų prašymo“ nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 14 d. įstaiga pritrūko šio vaisto dėl tiekimo sutrikimo visoje Lietuvoje, tačiau šiuo metu problema išspręsta ir pacientai vaistais aprūpinami.

11. Nustatęs, kad Alytaus pataisos namai 2018 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu pateikė vaistų tiekėjui UAB „Tamro“ preparato „(duomenys neskelbtini)“ N30 (50 pakuočių) užsakymą, o 20 pakuočių preparato į sandėlį buvo pristatyta 2018 m. spalio 16 d., likusi dalis – 2018 m. spalio 18 d., įvertinęs Pagrindinės prekių tiekimo sutarties Nr. CPO110045-2909/2018-05-17 (toliau – ir Sutartis), sudarytos tarp Alytaus PN ir UAB „Tamro“ sąlygas, susijusias su prekių užsakymų pateikimu ir prekių pristatymu, teismas nurodė, jog pagal šalių susitarimą, užsakytos prekės (vaistai) turi būti pristatytos į Alytaus PN per 2 darbo dienas nuo užsakymo gavimo dienos, o atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, dėl kurių prekių tiekimas tampa neįmanomas, tiekėjas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo minėtos aplinkybės atsiradimo dienos, raštu kreipiasi į užsakovą, pateikdamas motyvuotą prašymą dėl prekių pristatymo termino pratęsimo.

12. Teismas pažymėjo, kad vaisto „(duomenys neskelbtini)“ užsakymas elektroniniu paštu prekių tiekėjui UAB „Tamro“ buvo pateiktas 2018 m. spalio 9 d., tačiau šio preparato Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybai trūko dar 2018 m. spalio 8 d. Kaip neįrodytus teismas vertino atsakovo atstovo teiginius, kad Alytaus PN dar 2018 m. rugsėjo 12 d. iš anksto telefonu informavo UAB „Tamro“, jog per mėnesį Alytaus PN reikės 60 dėžučių šio preparato, nes pagal Sutarties sąlygas prekių (vaistų) užsakymai tiekėjui pateikiami ne telefonu, bet faksu, el. paštu ar elektronine užsakymo sistema. Atsakovui žinant, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario mėnesį praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką ir pataisos įstaigos administracijai matant keletą mėnesių šio vaisto poreikio padidėjimą, turint konkrečius duomenis apie sergančiuosius ir jiems paskirtą gydymą, teismo vertinimu, atsakovas turėjo pareigą iš anksto numatyti ir planuoti prekių atsargas, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji būtų tinkamai aprūpinti reikalingais vaistais.

13. Atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Alytaus PN netinkamai organizavo Sveikatos priežiūros tarnybos darbą, nes nevykdė Aprašo 19-20 punktuose numatytos pareigos aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybą vaistų atsargomis ir nesudarė būtinų sąlygų Sveikatos priežiūros tarnybos uždaviniams įgyvendinti. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 14 d. (6 paras) nebuvo aprūpintas reikiamais vaistais, t. y. buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

14. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti 6 dienas), mastą, intensyvumą, ginamų vertybių pobūdį ir pareiškėjo patirtus nepatogumus, įvertinęs tai, jog byloje nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog paskirtų medikamentų negavimas turėjo neigiamą poveikį ligos eigai ir pareiškėjo sveikatai, ar sukėlė kitas sunkias neigiamas pasekmes, sprendė, kad 100 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo yra priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

16. Atsakovas teigia, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie galbūt jam padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

17. Alytaus PN pakartojo atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad pareikštas reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą kildinamas iš pareiškėjui tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo, kas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, taip pat akcentuoja, kad UAB „Tamro“ laiku pateikė prekių (vaistų).

18. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog sutrikęs vaisto „(duomenys neskelbtini)“ tiekimas Lietuvoje ir Alytaus PN šio vaisto neturės. Todėl pareiškėjas galėjo kreiptis į gydytoją, kad minėtas vaistinis preparatas būtų pakeistas kitu vaistu, tačiau to nepadarė.

19. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, patirtos neišduodant jam paskirto vaisto, atlyginimo.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo pagrindus. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo teismui turinio, jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalą ir kildino ją iš institucijos neteisėtų veiksmų, neišduodant pareiškėjui 8 dienas (nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d.) jam paskirto vaisto, o ne dėl to, kad Alytaus PN veikiančios Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai netinkamai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tai sukėlė žalą pareiškėjui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje vertintina, ar Alytaus PN vykdė teisės aktuose nustatytą pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybą reikiamais vaistiniais preparatais ir taip užtikrinti sklandų šios tarnybos darbą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad klausimas dėl žalos, galbūt padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, nėra nagrinėtinas šioje administracinėje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio neturtinės žalos atsiradimo pagrindo skunde nenurodė ir pareiškėjas, todėl apelianto argumentai, kad pareiškėjo skundą šioje byloje turi tirti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija ir pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės skundžiamame sprendime nepasisakė, atmetami kaip nepagrįsti.

23. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

24. Nors iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad Alytaus PN nuomone, jie neteisėtų veiksmų neatliko, o reikiamo vaistinio preparato laiku nepristatė tiekėjas, tačiau teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Alytaus PN veikiančios Sveikatos priežiūros tarnybos Nuostatų 16 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas, kaip pataisos įstaigoje gydomas nuteistasis, turėjo teisę gauti jam gydytojo paskirtus vaistus. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino galiojančias teisės aktų nuostatas, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

25. Pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių rašytinių duomenų pagrįsti tą aplinkybę, jog vaistas, reikalingas pareiškėjui, 2018 m. rugsėjo mėnesio eigoje buvo papildomai užsakytas ir nebuvo pristatytas, kadangi tiekėjas jo neturėjo. Pateiktas elektroninis laiškas nepatvirtina tos aplinkybės, jog tiekėjas negalėjo pateikti atsakovo atstovui vaistų anksčiau nei paaiškėjo jų trūkumas, t. y. 2018 m. spalio 8 d. Apeliaciniame skunde nėra objektyviais įrodymais pagrįstų argumentų, paneigiančių šias teismo išvadas.

26. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, žinodamas aplinkybes, jog Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką, o vaistas „(duomenys neskelbtini)“ yra pirmojo pasirinkimo preparatas, bei matydamas keletą mėnesių šio vaisto poreikio padidėjimą ir žinodamas bei turėdamas savo įstaigoje sergančiųjų nuteistųjų sąrašus ir paskirtą gydymą bei numanydamas apie poreikio padidėjimą, turėjo iš anksto numatyti ir turėti vaisto atsargų, kad jų pakaktų gydomiems asmenims, t. y. tinkamai vykdyti Aprašo 19 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų šiuo klausimu, tad minėta pirmosios instancijos teismo išvada, taip pat išvados, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybą darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, liko nepaneigtos. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai byloje įrodyti.

27. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjas nepatyrė žalos, neįrodė jos kilimo fakto, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012 ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patirtą neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais (priteista 2 000 Eur), grindė tuo, kad dėl to, jog Alytaus PN jis negavo gydytojo paskirtų vaistų, pareiškėjas patyrė baimę, depresiją, bendrą fizinės sveikatos sutrikdymą, silpnumą, sąnarių skausmus, pasunkėjo (duomenys neskelbtini) eiga. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, pripažino, jog Alytaus PN neužtikrinus Sveikatos priežiūros tarnybos aprūpinimu pareiškėjui paskirtais vaistais, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus ir padarinius sveikatai, t. y. neturtinę žalą, taip pat įvertino, jog byloje nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybes dėl reikšmingai pablogėjusios sveikatos.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą ginčija vien dėl to, jog jis nepateikė konkrečių, ją pagrindžiančių įrodymų, t. y. neįrodė žalos kilimo fakto. Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturinę žalą asmuo patiria ne tik tada, kai pablogėja jo fizinė ar emocinė sveikata, tačiau jausdamas ir kitą poveikį – emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan.; minėtoje teisės normoje formų, kaip gali pasireikšti neturtinė žala, sąrašas nebaigtinis. Šiuo atveju pažymėtina, kad dėl neturtinės žalos prigimties neturtinė žala ne visada gali būti pagrindžiama konkrečiais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1806/2012 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad be pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su sveikatos būkle, pareiškėjas patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie viršijo įprastų išgyvenimų lygį ir kurių nebūtų kilę, jeigu Alytaus PN būtų veikę taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

31. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista suma laikytina adekvačia kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė