Legislator Case Law & Legislation
b7cd0957-86a4-41af-9751-0262cb96d2e7 AI generated

b7cd0957-86a4-41af-9751-0262cb96d2e7 · Kauno apylinkės teismas

Case Number b7cd0957-86a4-41af-9751-0262cb96d2e7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti ieÅ¡kovei teisę privatizuoti 3-jų kambarių butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ , įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove Å¡io buto pirkimo-pardavimo sutartį lengvatine tvarka (b. l. 3-7).IeÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad 1992 m. vasario 7 d. Kauno miesto valdyba iÅ¡davė E. K. (ieÅ¡kovės motinai), taip pat ieÅ¡kovei, jos vyrui ir vaikui orderį apsigyventi (duomenys neskelbtini), Kaune, bet ieÅ¡kovės mama kartu neapsigyveno.

Legislator headnote

AI generated

b7cd0957-86a4-41af-9751-0262cb96d2e7 · Kauno apylinkės teismas: Paliudijo, kad ieÅ¡kovė rinko pažymas apie Å¡eimÄ , turtÄ , ginčo butas buvo suteiktas 5 asmenims, tačiau mama neapsigyveno.Liudytoja D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovė Ginčo bute gyvena nuo 1992 m., kaip ir ji pati, ketvirtam aukÅ¡te gyvena ieÅ¡kovė, liudytoja – pirmam aukÅ¡te. Paliudijo, kad ji, ieÅ¡kovė ir dar viena kaimynė nešė dokumentus iÅ¡ pradžių į butų valdybÄ , po to į savivaldybę. 1992 m. gavo orderį, nurodė, kad 1993 m. privatizavo savo butÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-5782-429/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01500-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS              SPRENDIMAS             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 8 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Spirinai, Eglei Buinevičiūtei-Kostenko,dalyvaujant ieškovei I. G., jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei,atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei A.

A.,nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. G., R. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. G. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. G., R. G., dėl teisės privatizuoti bÅ«stÄ . Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

1) pripažinti ieÅ¡kovei teisę privatizuoti 3-jų kambarių butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ , įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieÅ¡kove Å¡io buto pirkimo-pardavimo sutartį lengvatine tvarka (b. l. 3-7).IeÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad 1992 m. vasario 7 d. Kauno miesto valdyba iÅ¡davė E. K. (ieÅ¡kovės motinai), taip pat ieÅ¡kovei, jos vyrui ir vaikui orderį apsigyventi (duomenys neskelbtini), Kaune, bet ieÅ¡kovės mama kartu neapsigyveno.

Nors mama sutiko, kad ieÅ¡kovės vardu bÅ«tų iÅ¡pirktas butas, tačiau (duomenys neskelbtini) m. gimus sÅ«nui R. G., paÅ¡lijo santykiai su mama. Kreipėsi į teismÄ , ir mama neteko teisių į gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje 1998 m.IeÅ¡kovė nurodė, kad dokumentus dėl privatizavimo nešė kartu mama 1992 m. vasarÄ ar rudenį, tačiau kopijų neiÅ¡saugojo. Pažymėjo, kad ginčo bute gyvena nuo pat pirmos dienos, o mama gyveno (duomenys neskelbtini). Å iuo metu motina iÅ¡vykusi į užsienį.

Nurodė turinti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ (VU Ekonomikos fakultetas), dirbo transporto įmonėje inžiniere, vėliau su statistika, buhaltere, dabar – (duomenys neskelbtini), vyras dirbo (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mirus vyrui A. G. buvo sunkus laikotarpis.IeÅ¡kovės atstovė advokato padėjėja Jolanta RamoÅ¡kienė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. Atkreipė, kad teismų praktika yra įvairi, nevienoda, akivaizdu, kad procesas vykdavo kitaip nei atsakovės atstovė nurodė.

Pažymėjo, kad procesu turėjo abi šalys rūpintis, juridinis asmuo turėjo būti taip pat dalyvauti privatizavimo procese. Būdavo įvairių situacijų, kai trūkdavo dokumentų, kadangi dokumentai buvo pateikinėjami skirtingose vietose – butų ūkio tarnybose, registrų centre, ir darbovietėse, todėl negalėjai žinoti, kada tau reikia ateiti. Atkreipė dėmesį, kad kaip liudytojai patvirtino, jog ne visi žmonės tuo metu turėjo telefonus, tokių duomenų nėra, kokiu būdu buvo informuojama, kokie siunčiami pranešimai.

Savivaldybė tokios paslaugos neteikė kaip bylučių sudarymas, jei ir darė, tai kitais tikslais. Pažymėjimo, kad privatizavimo skyriui buvo teikiami dokumentai tik dėl privatizavimo. Atkreipė dėmesį, kad asmeniui pasikreipus, toliau buvo atsakovės kompetencija, nebuvo numatyti terminai per kiek laiko turi pranešti ieškovei dėl privatizavimo. Nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-3-240/2012. Advokato padėjėja prašė vadovautis tikimybių pusiausvyrų principu, kadangi labiau tikėtina, jog ieškovė kreipėsi dėl privatizavimo.Ieškovės atstovė advokato padėjėja nurodė, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 m. pabaigos, todėl terminas nėra praleistas, tačiau, jei teismas mano, kad praleistas, prašo atnaujinti.Atsakovė atsiliepime ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu.

Vienas iš argumentų atmesti ieškinį, yra akivaizdžiai praleistas ieškinio senaties terminas.Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų, išskyrus techninės apskaitos bylutę, kuri galėjo būti sudaryta nebūtinai tik privatizavimo tikslais. Pažymėjo kad savivaldybė jokių naikinimo aktų niekada nebuvo, jei asmens byloje yra kokie prašymai, čekiai, jie yra pateikiami. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų, be to prijungtoje civilinėje byloje yra pačios ieškovės nurodyta, kad jog ji elgėsi nerūpestingai.Atsakovės nuomone, sutarimo tarp ieškovės ir jos motinos nebuvo jau 1992 m.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ir negalėjo bÅ«ti tinkamas subjektas, kadangi nevedė bendro Å¡eimyninio gyvenimo su motina. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė visÄ laikÄ mokėjo nuomos mokestį, tuo labiau patvirtindama, kad ji ginčo bute gyvena tik nuomininko teisėmis. Atsakovės atstovė A. A. atkreipė dėmesį į tai, kad prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės ir liudytojos duoti parodymai, ieÅ¡kovė nurodė, kad nešė dokumentus su motina, tuo tarpu liudytoja nurodė, kad nešė dokumentus tik trys kaimynės. Pažymėjo, kad susitarimas tarp Å¡eimos narių turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtintas, tai buvo privalomas dokumentas, be kurio sandoris negalėjo bÅ«ti sudarytas.

Nurodė teismų praktikÄ : civilinė byla Nr. 2A-1271-773/2017 (Å¡ioje byloje aptarta panaÅ¡ių aplinkybių ir dėl ieÅ¡kinio senaties), civilinė byla Nr. 2A-1386-4638/2017 (nuo nuomos sutarties sudarymo pritaikyta senatis), civilinė byla Nr. 3K-3-282-686/2017 m., civilinė byla Nr. 2A-1386-4368/2017.Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. G. ir R. G. iÅ¡ esmės pateikė tokius pačius atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai sutinka, nes jiems žinomos nurodytos ieÅ¡kinyje aplinkybės iÅ¡ mamos.

Å ia tema yra ne kartÄ kalbėję, žino, kad mama, bÅ«dama atsakinga ir rÅ«pestinga periodiÅ¡kai domėjosi vykstančiu procesu. Nurodė, kad procesas neužbaigtas dėl atsakovės kaltės, nes visiÅ¡kai tikėtina, jog tiesiog per klaidÄ dėl gausos praÅ¡ymų atlikti šį veiksmÄ , buvo „užsimetę“ jų pateikti dokumentai, kas yra priežastimi Å¡iai dienai ginti jų Å¡eimos pažeistas teises. Kadangi mama iki Å¡ios dienos gyvena Å¡iame turte ir juo rÅ«pinasi kaip savo, o atsakovai tiesiog prisitaikę prie esamos situacijos teigia, kad ieÅ¡kovė praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodė, kad 1992 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje, tikslios datos neprisimenantys, mama pateikė praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybės privatizavimo skyriui, dėl buto (duomenys neskelbtini) Kaune, privatizavimo.Liudytoja R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, teismo posėdžio metu, nurodė, kad su ieÅ¡kove yra draugai nuo senamiesčio laikų, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini) g. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė Ginčo bute apsigyveno 1992 m., o nuo 1994 m. su mama prasidėjo nesutarimai, ieÅ¡kovės motina nelankė ir nežiÅ«rėjo anÅ«ko, žino, kad 1998 m. bylinėjosi su mama, kuri pripažinta praradus teisę į tÄ butÄ .

Paliudijo, kad ieÅ¡kovė rinko pažymas apie Å¡eimÄ , turtÄ , ginčo butas buvo suteiktas 5 asmenims, tačiau mama neapsigyveno.Liudytoja D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovė Ginčo bute gyvena nuo 1992 m., kaip ir ji pati, ketvirtam aukÅ¡te gyvena ieÅ¡kovė, liudytoja – pirmam aukÅ¡te. Paliudijo, kad ji, ieÅ¡kovė ir dar viena kaimynė nešė dokumentus iÅ¡ pradžių į butų valdybÄ , po to į savivaldybę. 1992 m. gavo orderį, nurodė, kad 1993 m. privatizavo savo butÄ .

Paaiškino, kad kalbėjo su ieškove, jog gavo pranešimus, o ieškovė negavo. Nurodė, kad Ginčo bute niekada nemačiusi ieškovės motinos, ieškovė šiuo metu gyvena viena, vaikai jos užsienyje. Tryse ėjo, kaimynės dėl privatizavimo. Teismas k o n s t a t u o j a : Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei nuo 1995 m. kovo 20 d. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 61).Vadovaujantis 1992 m. vasario 7 d.

Kauno miesto valdybos Gyvenamosios patalpos Orderiu Nr. 85, gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, leista apsigyventi K. E., A. (Orderio išdavimo pagrindas – Kauno miesto Valdybos 1992-02-07 potvarkis Nr. 257), ir jos penkių asmenų šeimai (jai, jos sūnui – K. E., dukrai – Ieškovei šioje byloje – I. G., žentui A. G., anūkui – V. G.) (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 11-13).1998 m. kovo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje ieškovų I.

G. ir jos vyro A. G. ieÅ¡kinį dėl atsakovės E. K. pripažinimo kaip netekusios teisės į ginčo butÄ , patenkino, o atsakovės E. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams dėl buto padalijimo, įkeldinimo ir atskiros buto nuomos sutarties sudarymo, atmetė (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 19).E. K. Ginčo bute negyveno nuo pat buto suteikimo dienos, ji liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.1998 m. spalio 16 d. Kauno miesto Valdybos Sprendimu Nr. 949 nuspręsta pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieÅ¡kovės I.

G. vardu (šeimoje keturi asmenys) (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 15).2000 m. kovo 31 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 56-58). Ieškovė visada mokėjo nuomos mokestį atsakovei.Ieškovė, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. G., R. G. 2016 m. balandžio 4 d. Nekilnojamojo turto Centrinio duomenų banko duomenis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturėjo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 20-22).Buto, (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra išlikusi techninės apskaitos byla, su buto privatizavimo susijusių dokumentų nėra (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 23).Ant techninės apskaitos bylos viršelio pieštuku, kairėje pusėje viršuje užrašyta:

„praneÅ¡ta 93 12 03“.IeÅ¡kovės vyras A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 31).Dėl ieÅ¡kinio senatiesÄ®statymų leidėjas, reglamentuodamas ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatė, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kai ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Tokiu atveju teismas gali ieÅ¡kinį atmesti, motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu, nedėstydamas sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentų dėl ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo (2012 m. gegužės 8 d.

Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1171-657/2012).Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe – asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.).Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl teismas pasisako, ar Å¡ioje byloje taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas.IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė 2016 m. rugsėjo 21 d. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1024-775/2017, b. l. 4), t. y. nuo 1998 m. liepos 1 d. (Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nei ieÅ¡kovė, nei jos sutuoktinis nesiėmė jokių realių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. 1964 m.

CK 84 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo.

Iki Å¡io kodekso įsigaliojimo praėjusi ieÅ¡kinio senaties termino dalis įskaitoma į Å¡io kodekso nustatyta ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kinio senatis ieÅ¡kovei buvo 10 metų ir turėtų bÅ«ti skaičiuotina nuo 1998 m. liepos 1 d.Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė elgėsi pasyviai daugiau dvideÅ¡imt metų. Be to, ieÅ¡kovė net ir 2000 m. kovo 30 d. pasiraÅ¡iusi patalpų nuomos sutartį su atsakove, ir toliau elgėsi pasyviai, daugiau nei 16 metų.

IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad po vyro mirties buvo sunkus laikotarpis, nepateisina ieÅ¡kovės elgesio pasyvumo, susijusio su teisės privatizuoti ginčo patalpas pasyvumu. IeÅ¡kovės vyras A. G. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ir iki to laiko ieÅ¡kovė elgėsi pasyviai. Vien pareigos apie informavimÄ perkėlimas atsakovei taip pat nepateisina tokio ilgo ieÅ¡kovės delsimo. Be to, kaip pati ieÅ¡kovė nurodė, ji turinti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , nuolatos buvo dirbanti. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma, jog butas nėra privatizuotas, patvirtina ir liudytojos D.

D. parodymai, jog 1993 m. ji pati privatizavo savo butÄ , ir gavo praneÅ¡imus, o ieÅ¡kovė praneÅ¡imo negavo. Todėl ieÅ¡kovė, turėdama aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , bendraudama su kaimynėmis, turėjo ir galėjo žinoti, jog butas nėra privatizuotas, kÄ patvirtino duotais parodymais ir kita liudytoja R. K..Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi 10 metų senaties terminÄ ir nėra jokių pateisinančių priežasčių ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti.

Minėta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kai ginčo Å¡alis ieÅ¡kinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, tačiau teismas siekdamas visapusiÅ¡ko bylos iÅ¡nagrinėjimo toliau apsisako dėl materialaus ieÅ¡kovės reikalavimo.Dėl ieÅ¡kovės teisė privatizuotiLietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl asmens teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , pirmiausia reikia nustatyti visas Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintas bÅ«tinas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valia pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatyta terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017 ir kt.).Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai privatizavimo subjektui, norinčiam privatizuoti butÄ ar gyvenamÄ jį namÄ , t. y.:

1) asmuo iki        1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2) aukščiau minėto įstatymo įsigaliojimo diena asmuo buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkas ar nuomininkų Å¡eimos narys, arba kuriam po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į pačios ieÅ¡kovė paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, jog ieÅ¡kovės mama niekada taip ir negyveno jai iÅ¡nuomotame bute, į ginčo patalpas neįsikėlė, o liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nuo 1992 m. liepos mėnesio, kuomet ieÅ¡kovės mamai buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, I.

G. ir jos mama E. K. nesudarė vienos Å¡eimos, o taip pat I. G. nebuvo ir ginčo patalpų pagrindine nuomininke iki pat 2000 m. kovo 31 d. nuomos sutarties sudarymo, kuri buvo pasiraÅ¡yta su ja tik iÅ¡sprendus ginÄÄ teisme, atitinkamai Å¡ios aplinkybės tik patvirtina, kad lengvatinio privatizavimo procedÅ«roms pradėti ginčo buto nuomininkas su kartu gyvenančiais Å¡eimos nariais negalėjo pateikti susitarimo, kaip to reikalavo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos.Konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieÅ¡kovė neatitiko įstatymo 4 straipsnyje nustatytos sÄ lygos, kad įstatymo įsigaliojimo dienÄ asmuo turi bÅ«ti perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkas ar nuomininkų Å¡eimos narys, o gyvenamoji patalpa IeÅ¡kovei buvo iÅ¡nuomota tik 2000 m. kovo 31 d.

Kauno miesto savivaldybei su ieÅ¡kove sudarius ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ir jame nustatyta tvarka net negalėjo pateikti pareiÅ¡kimo dėl bÅ«tent ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, kadangi Å¡is įstatymas pilna apimtimi galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.Tokiu atveju, kai asmenys pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis, jie turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog egzistuoja visos Butų privatizavimo įstatyme nurodytos sÄ lygos, lemiančios tokio ieÅ¡kinio patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje           Nr. 3K-3-282-686/2017).

Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis Å¡iuo įstatymu, jo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta tuo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012).1998 m. kovo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime, tiek ir ieÅ¡kovės duoti parodymai bei teigtos aplinkybės, tiek ir teismo nustatyti ir nenuginčyti faktai, kad ieÅ¡kovės motina E. K., kuri buvo pirminė ginčo patalpų nuomininkė, į minimÄ butÄ niekada neįsikėlė, jame negyveno, su dukra Å¡eiminio gyvenimo nevedė ir tuo pagrindu, pačios ieÅ¡kovės ieÅ¡kininiu reikalavimu teismo buvo pripažinta netekusia teisių į ginčo butÄ .

Tuo tarpu ieškovė pilnateise nuomininke tapo tik po šio sprendimo įsiteisėjimo ir tik pasirašius atsakovei su ieškove 2000 m. kovo 31 d. nuomos sutartį.Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje nepateiktas nei vienas rašytinis įrodymas, kuris sukeltų teismui abejones dėl to, jog techninės apskaitos knygutėje trūksta dokumentų. Pažymėtina, kad ieškovės atstovės advokatės padėjėjos Jolantos Ramoškienės nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012, šioje byloje netaikytina, kadangi minėtoje kasacinio teismo nutartyje faktinės aplinkybės (ieškovo pateiktas prašymas dėl buto privatizavimo buvo pateiktas 1991 m. ir prašymui suteiktas registracijos numeris) skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos (ieškovės prašymo dėl buto privatizavimo nėra).

Teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dar labiau sustiprina tai, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyta, jog ieÅ¡kovės motina niekada negyvena ginčo bute. Tokios aplinkybės suponuoja, kad tarp ieÅ¡kovės ir jos motinos nebuvo bÅ«tino privatizuojančių asmenų susitarimo dėl akivaizdaus susiprieÅ¡inimo tarp ieÅ¡kovės ir jos motinos. Teismas atmeta ieÅ¡kovės ir jos atstovės argumentus, kaip neįrodytus, dėl 1992 m. dokumentų dėl privatizavimo neÅ¡imo. Pažymėtina, kad nors liudytoja D.

D. teismo posėdžio metu paliudijo, jog nešė dokumentus dėl privatizavimo kartu su ieÅ¡kove, tačiau tos pačios liudytojos parodymai paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad ji nešė dokumentus kartu su savo motina. Akivaizdu, kad jeigu ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės bÅ«tų tiesa, techninės apskaitos bylutėje bÅ«tų iÅ¡likę kokie nors praÅ¡ymai, pateikti pačios ieÅ¡kovės ar jos motinos. Pažymėta, kad ieÅ¡kovės atstovės deklaratyvÅ«s pasakymai, jog tais laikais yra buvę, kad dingsta dokumentai, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, atstovė tik paminėjo, jog dėl to, kad Teisių į Å¡ias gyvenamÄ sias patalpas ginčas teisme tarp nurodytų asmenų, paneigia ir ieÅ¡kinyje nurodytus teiginius, jog ieÅ¡kovė laiku pradėjo privatizavimo procedÅ«ras, nunešė praÅ¡ymus, pateikė pažymas, Å¡eimos narių sutikimus, kadangi tuo laikotarpiu ieÅ¡kovė net nebuvo pagrindine nuomininke, o ir akivaizdžiai nebuvo pasiektas Å¡eimos narių susitarimas dėl to, kieno vardu bus siekiama privatizuoti minimÄ butÄ .Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punkte yra numatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , raÅ¡tu kreipiasi į miesto ar rajono valdybÄ , jos sudarytÄ tarnybÄ ar komisijÄ , o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamÄ jį namÄ , butÄ â€“ į atitinkamÄ administracijÄ .

Prie pareiškimo turi būti pridėtas šių taisyklių 18 punkte nurodytas susitarimas. Aukščiau nurodytų taisyklių 18 punkte yra numatyta, kas gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Patvirtintas susitarimas pridedamas prie pareiškimo. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma.Analogiška nuostata buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje, kuris numatė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas ir jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais).

Toks susitarimas turi bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jos Å¡eimos narių susitarimo, kas taps privatizuojamo buto savininkas, sudarymas buvo bÅ«tina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sÄ lyga (conditio sine qua non) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje                      Nr. 3K-3-261/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje        Nr. 3K-3-394/2002, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje              Nr. e2A-1819-773/2017).IeÅ¡kovė nebuvo pagrindinė buto nuomininkė ar nuomininko Å¡eimos narė (nuomos santykių prasme), todėl net negalėjo pateikti tokio praÅ¡ymo, t. y. tinkamo suinteresuoto asmens kreipimosi, kurio pagrindu savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedÅ«ras, ir, atitinkamai, jis net negalėjo bÅ«ti priimtas pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.Ä®vertinus byloje esančius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio pagrįstumo, todėl jis atmestinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųTeismas patyrė 22,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 ir 6 dalis).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi,             263-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : Atmesti ieÅ¡kovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, j. a. k. 111106319, dėl teisės privatizuoti 3-jų kambarių butÄ , esantį adresu               (duomenys neskelbtini), Kaune pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,63 Eur (dvideÅ¡imt du eurus 63 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,                                 j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodÄ 5660).Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Vida Jegorovienė