b7ccdb80-edf4-43e6-8d8f-4591f3166420 · PlungÄs apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedveiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priÄmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai â įpÄdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpÄdinio atlikti faktinio palikimo priÄmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpÄdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dÄl palikimo priÄmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybÄs institucijas.
Legislator headnote
AI generatedb7ccdb80-edf4-43e6-8d8f-4591f3166420 · PlungÄs apylinkÄs teismas: įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å is nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre V. G. vardu. S. G. (duomenys neskelbtini) mirÄ. DÄl jos palikimo priÄmimo į notarų biurÄ nei vienas iÅ¡ įpÄdinių nesikreipÄ. V. G. po sutuoktinÄs mirties liko gyventi jiems priklausiusiame bute, mokÄjo komunalinius mokesÄius ir gyveno ten iki savo mirties 2019 m. sausio 5 d. V. G. buvo deklaravÄs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iame bute nuo 2017 m. kovo 17 d. iki mirties.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2YT-2221-1081/2020 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00507-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1. (S) PLUNGÄS APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 19 d. Kretinga PlungÄs apylinkÄs teismo Kretingos rÅ«mų teisÄja Kristina VorienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos I. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui valstybÄs įmonei âTurto bankasâ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo.
Teismas n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄja I. G. kreipÄsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jos tÄvas V. G. po savo sutuoktinÄs S. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priÄmÄ jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄdamas jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjos tÄvai S. G. ir V. G. santuokÄ sudarÄ (duomenys neskelbtini) Santuokoje 1992 m. pareiÅ¡kÄjos tÄvai įsigijo â privatizavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).
Å is nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas V. G. vardu. (duomenys neskelbtini) mirus S. G., dÄl jos palikimo priÄmimo į notarÄ nei vienas iÅ¡ įpÄdinių nesikreipÄ. V. G. toliau liko gyventi ir rÅ«pinosi butu, mokÄjo mokesÄius, tokiu bÅ«du priimdamas palikimÄ â pradÄjÄs faktiÅ¡kai jį valdyti. Ä®vertinus V. G. faktinio gyvenimo bute tÄstinumÄ po sutuoktinÄs mirties, rÅ«pinimÄ si butu, laikytina, kad V. G. priÄmÄ palikimÄ faktiniu valdymu, todÄl praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ .
Suinteresuotas asmuo valstybÄs įmonÄ âTurto bankasâ pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimÄ praÅ¡Ä nagrinÄti teismo nuožiÅ«ra, jos atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjos I. G. tÄvų S. G. ir V. G. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinÄs metrikacijos ir archyvų skyriuje, įraÅ¡o Nr. 306. Santuokoje 1992 m. gegužÄs 1 d. pirkimo pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužÄs 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 Nr. 1-1826 pagrindu S. G. ir V.
G. įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å is nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre V. G. vardu. S. G. (duomenys neskelbtini) mirÄ. DÄl jos palikimo priÄmimo į notarų biurÄ nei vienas iÅ¡ įpÄdinių nesikreipÄ. V. G. po sutuoktinÄs mirties liko gyventi jiems priklausiusiame bute, mokÄjo komunalinius mokesÄius ir gyveno ten iki savo mirties 2019 m. sausio 5 d. V. G. buvo deklaravÄs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iame bute nuo 2017 m. kovo 17 d. iki mirties.
PareiÅ¡kÄja I. G. 2019 m. kovo 7 d. kreipÄsi dÄl mirusio V. G. palikimo priÄmimo į notarų biurÄ . PaveldÄjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus ribojimus. PaveldÄjimo teisÄje Å¡is principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimÄ (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisÄ paveldÄti pagal įstatymÄ arba testamentÄ .
Palikimo priÄmimas yra aktyvus veiksmas (vienaÅ¡alis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡reikÅ¡tas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priÄmimo bÅ«dai: įpÄdinis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo. Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , jeigu jis pradÄjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesÄius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , aiÅ¡kinant CK nuostatas dÄl palikimo priÄmimo, pradÄjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , faktinis palikimo priÄmimas reiÅ¡kia, kad įpÄdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikÄjo turtÄ nuosavybÄs teise.
Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš:
1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priÄmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai â įpÄdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpÄdinio atlikti faktinio palikimo priÄmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpÄdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dÄl palikimo priÄmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybÄs institucijas.
Veiksmų pobÅ«dis â tai įpÄdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesÄius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Byloje nustatyta, kad V. G. S. G. palikimo atsiradimo momentu gyveno jam ir sutuoktinei priklausiusiame bute ir liko jame gyventi, mokÄjo mokesÄius, rÅ«pinosi turtu iki savo mirties, t. y. elgÄsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisÄ Ä¯ palikimÄ .
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjos tÄvas V. G. buvo priÄmÄs mirusios sutuoktinÄs S. G. palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Juridinis faktas nustatytinas paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo ir nuosavybÄs teisių įregistravimo tikslu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad V.
G., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinÄs S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties buvo priÄmÄs jos palikimÄ , pradÄdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo ir nuosavybÄs teisių įregistravimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas KlaipÄdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per sprendimÄ priÄmusį teismÄ . TeisÄja Kristina VorienÄ