Legislator Case Law & Legislation
b7cc10bf-e93a-46f2-affe-0066ab8f3f7d AI generated

b7cc10bf-e93a-46f2-affe-0066ab8f3f7d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b7cc10bf-e93a-46f2-affe-0066ab8f3f7d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

perleisdamas turtÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, Å¡is asmuo žinojo, kad Å¡is turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo Å¡eimos nariui ar artimajam giminaičiui;

Legislator headnote

AI generated

b7cc10bf-e93a-46f2-affe-0066ab8f3f7d · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Sutarė dėl 11 000 Eur, bet ji jam tiek nesumokėjo, davė tik detalėms. Vekselis suraÅ¡ytas 11 000 Eur sumai, nes tokiai sumai susitarė. Teismo posėdžio metu galimai transporto priemonės savininkė D. K. paaiÅ¡kino, kad pirko automobilį, jie susitarė, kad jis (A. G.) įdės katalizatorių, surašė vekselį, po to sužinojo, kad kažkur jį girtÄ pagavo su tuo automobiliu ir dabar ta maÅ¡ina yra kažkur nutempta. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė jo kieme, pasirašė vekselį, susitarė, kad sutvarkius, jis jai paskambins ir ji galės pasižiÅ«rėti viskÄ .

Keywords

AI generated
motor vehicle expenses transport insurance contract for vehicle sale consignment note action to recover possession non-roadworthy vehicle
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-630-1131/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00826-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.11; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. liepos 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Vladui Miliui, administracinėn atsakomybėn patrauktam A. G. (A.

G.), galimai transporto priemonės savininkei D. K. (nuotoliniu bÅ«du), vertėjai Olgai Macijauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10497-2022 pakeitimo. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10497-2022 (toliau ir – nutarimas) A.

G. (toliau ir – pareiÅ¡kėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 427 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. balandžio 14 d. 20.50 val. Vilniuje, Saracėnų g. ir DaugėliÅ¡kio g. sankryžoje, vairavo automobilį „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 0,81 promilių neblaivumas. Asmuo turėjo nepanaikintÄ ar neiÅ¡nykusį teistumÄ už nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus.

Automobilis taip pat neturėjo privalomosios techninės apžiūros bei civilinės atsakomybės draudimo, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 226 punktų nuostatas. Jam paskirta administracinė nuobauda – 1250 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 40 mėnesių ir transporto priemonės automobilio „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (b. l. 7-8).

PareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ , kurio praÅ¡o grÄ Å¾inti automobilį „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, kad 2022 m. balandžio 8 d. automobilis „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas D. K.. Automobilis buvo su trÅ«kumais, kuriuos pareiÅ¡kėjas pažadėjo sutvarkyti, dėl to D. K. paliko automobilį „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjui. Automobilį pareiÅ¡kėjas pardavė už 11 000 Eur (b. l. 2).

Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. paaiÅ¡kino, kad pardavinėjo automobilį „Lexus“, jis buvo angliÅ¡kas, vairas kitoje pusėje, dėl to kaina buvo mažesnė. Skelbime nenurodė defektų, t. y. kad nebuvo katalizatoriaus. Kai D. K. pirko automobilį, ji sužinojo, kad nėra katalizatoriaus, jis jau buvo paėmęs 11 000 Eur už automobilį, jie sutarė, kad jis sutvarkys tÄ defektÄ ir įstatys katalizatorių.

Automobilį jau buvo pardavęs, pinigų nenorėjo grÄ Å¾inti, todėl pasirašė vekselį, įsipareigojo sutvarkyti automobilį 2 savaičių bėgyje. Tada pažįstamas jo paprašė nuvažiuoti į Saracėnų g., pas pažįstamo merginÄ , jis buvo iÅ¡gėręs ir pasakė, kad pažįstamas sėstų už vairo. Jie nuvažiavo, draugas nuėjo, tuo metu privažiavo policija, po 5-10 minučių jo paklausė, kodėl maÅ¡ina stovi viduryje kelio, jis pamatė, kad tikrai negerai stovėjo, policija paprašė automobilį patraukti, nes jis trukdė pravažiuoti ir iÅ¡važiavo.

Jis 10-15 minučių sėdėjo automobilyje ir pastebėjo, kad už kito automobilio yra vieta, kur galima perstatyti automobilį. Raktai buvo pas jį, todėl jis pavažiavo apie 5 metrus, kad perstatytų automobilį, policija jį pamatė ir iÅ¡ karto privažiavo. Jie su D. K. jau vienÄ kartÄ bendravo, ji norėjo pirkti kitÄ automobilį iÅ¡ jo, bet nenusipirko, nes ten buvo defektų. Nuo tada yra pažįstami, susipažino per skelbimus, nes jis talpina skelbimus internete. Automobilis buvo be katalizatoriaus, su defektu.

Konkretaus remonto laiko neaptarė, nes katalizatorių reikėjo užsakyti iš Lenkijos ir nežinojo, kiek tai užtruks. D. K. ir jis susitarė, kad jis kaip galima greičiau sutvarkys automobilį. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė, kad yra defektai, D. K. apie defektus sužinojo pirkimo metu, kai užsidegė „check engine“ lemputė, tada prijungė kompiuterį ir pasirodė, kad nėra katalizatoriaus. Viskas vyko jo namų kieme, (duomenys neskelbtini). Kompiuterį turi OVD2, kuris prijungiamas prie telefono.

PrieÅ¡ tai kelis kartus degė ta lemputė, bet nuo akumuliatoriaus nuimdavo „klėmÄ â€œ ir lemputė užgesdavo. Nepamena, kada jam buvo suraÅ¡ytas protokolas. Vekselį surašė pardavimo dienÄ , D. K. pinigus padavė grynais ir jau po to jis juos iÅ¡leido. Jis užsiima automobilių pardavimu ir pabijojo, kad ji persigalvos, dėl to nenorėjo grÄ Å¾inti pinigų. Vekselį pasirašė todėl, kad susitarė, kad jis sutvarkys automobilį, o grÄ Å¾inti pinigų jis nenorėjo. Pinigų negrÄ Å¾ino, nes jam jų reikėjo įsigyti katalizatoriui ir bijojo, kad ji neapsigalvotų.

Jis pardavė automobilį už 11 000 Eur, viskas įvyko tÄ pačiÄ dienÄ . Gal po kelių dienų surašė jam protokolÄ po pardavimo, gal po 10 dienų, neprisimena. Nepateikė policijai jokių dokumentų dėl pasikeitusio automobilio savininko. Pranešė D. K., kur automobilis ir kas su juo atsitiko. Pinigų jai kol kas negrÄ Å¾ino. Vekselį pasirašė, nes po to ji pasitarus su kitais žmonėmis, jie jai gali pasakyti, kad automobilis be katalizatoriaus blogas ir ji atsisakys pirkti automobilį.

Bijojo, kad dar trÅ«kumų atsiras, nežino tos maÅ¡inos, keletÄ mėnesių turėjo jÄ . Jis automobilius perka, pataiso ir parduoda, labiau yra pardavimo specialistas, ne remonto. Turi keletÄ automobilių ir su Å¡iuo automobiliu važinėjo mažai. Jie susitarė dėl 11 000 Eur ir ji jam turėjo 11 000 Eur sumokėti. Gaunasi, kad jis nepardavė automobilio. Ji jam žadėjo sumokėti 11 000 Eur, sumokėjo 700 Eur pirkimo metu. Jie susitarė dėl 11 000 Eur, buvo klausimas, ar grynais, ar pavedimu, jis atsakė, kad grynais.

Sutarė dėl 11 000 Eur, bet ji jam tiek nesumokėjo, davė tik detalėms. Vekselis suraÅ¡ytas 11 000 Eur sumai, nes tokiai sumai susitarė. Teismo posėdžio metu galimai transporto priemonės savininkė D. K. paaiÅ¡kino, kad pirko automobilį, jie susitarė, kad jis (A. G.) įdės katalizatorių, surašė vekselį, po to sužinojo, kad kažkur jį girtÄ pagavo su tuo automobiliu ir dabar ta maÅ¡ina yra kažkur nutempta. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė jo kieme, pasirašė vekselį, susitarė, kad sutvarkius, jis jai paskambins ir ji galės pasižiÅ«rėti viskÄ .

Jis jai turėjo sutaisyti tÄ maÅ¡inÄ , nes jai dar nepatiko kai kurios detalės, tai kad vienas nuo kito nepabėgtų, pasirašė vekselį, kad abiem bÅ«tų ramiau. Atrodo, originalas liko pas jį, o kopija pas jÄ , o gal pas jį buvo kopija, o pas jÄ originalas, pas jÄ nieko neliko. BÅ«tų kreipusis į teismÄ su tuo vekseliu ir sutartimi, jei jis nebÅ«tų tos maÅ¡inos atidavęs. Pasitiki A. G., jis visada bendravo, tikrai nemano, kad jis apgautų. Jie susipažino per skelbimus. Jie ne visiÅ¡kai atsiskaitė, t. y. ji sumokėjo katalizatoriui 700 Eur ir dar kažkiek, gal 200 Eur, kad jis pasitaisytų ten kažkÄ .

Sutartyje buvo nurodyta automobilio kaina 8000-9000 Eur, bijo sumeluoti, bet lyg ir už tiek sutarė pirkti automobilį. Ji jam davė pinigus detalėms ir kuomet jis bÅ«tų sutvarkęs katalizatorių, ji atiduotų likutį. Jie užsakinėjo tÄ katalizatorių iÅ¡ firmos, buvo sunku rasti, todėl viskas ilgai užtruko, daugiau nei mėnesį tikrai, tiksliai nežino. A. G. ieÅ¡kojo to katalizatoriaus, visÄ laikÄ su ja palaikė ryšį. Ji nesenai sužinojo, kad automobilis policijoje, prieÅ¡ keletÄ savaičių.

Jai nepranešė tÄ pačiÄ dienÄ , kad automobilis uždarytas. Neprisimena, kada buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, galbÅ«t balandžio 8 d. Sutartį pasirašė kieme, (duomenys neskelbtini), vekselį irgi ten pat. Automobilį pirko dėl to, kad jis gražus ir patiko, neskaitant to, kad vairas kitoje pusėje. Ji neketino Lietuvoje gyventi, ruošėsi į AnglijÄ ir su minimu automobiliu bÅ«tų keliavusi į AnglijÄ . Lietuvoje ji nedirbo, Å¡iuo metu oficialiai nedirba, nežino, kada paskutinį kartÄ Lietuvoje gavo pajamas.

Gal prieÅ¡ du metus Lietuvoje dirbo ilgesnį laikÄ . Neseniai buvo (duomenys neskelbtini) įsidarbinusi kelioms dienoms. Ji važinėja, dažniausiai jos veikla yra siejama su Lenkija. Užimtumo taryboje nėra registruota. Oficialių pajamų negauna, 11 000 Eur jai davė senelis, kaip palikimÄ . Dar kažkÄ reikėjo keisti automobilyje, ten buvo lipdukai, apdaila, kuri jai nepatiko. Automobilio salonas kreminis, Å¡viesus, pavarų dėžė yra automatinė, kuro tipas – dyzelis, pusiau elektrinis, hibridas.

Atrodo, kad jis neturi pakrovimo, tausoja energijÄ ir nėra tarÅ¡us, tas jai patiko. Automobilyje sėdėjo, jis jai patiko, buvo gražus. Gali bÅ«ti, kad sumaišė salono spalvÄ su praeita maÅ¡ina, t. y. gali bÅ«ti, kad maiÅ¡o „Mercedes“ ir „Lexus“ salonÄ , „Mercedes stovėjo Å¡alia, bet ji norėjo pirkti „Lexus“ ir pirko. IÅ¡ 2022 m. balandžio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilio „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas – A.

G., pirkėja – D. K.. Informacija apie automobilio įvykius ir trÅ«kumus: automobilis su trÅ«kumais (katalizatorius). Automobilio kaina – 11 000 Eur, atsiskaitymo bÅ«das – grynaisiais pinigais (b. l. 3-4). IÅ¡ 2022 m. balandžio 8 d. paprastojo vekselio matyti, kad A. G. besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja sumokėti D. K. 11 000 Eur iki 2022 m. balandžio 20 d. (b. l. 5). IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus AVPK Patrulių rinktinė priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2022 m. balandžio 14 d. 22.05 val. buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė iÅ¡ Vilniuje, Saracėnų g. ir DaugėliÅ¡kio g. sankryžos.

Kita informacija: apgadintas galinis bamperis, dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės (b. l. 15-16). Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. balandžio 14 d. patruliuojant kartu su vyr. patrule R. K., apie 20.10 val. Vilniuje, Daugėliškio g., pastebėjo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Didžioji Britanija), kurį prieš tai matė važiuojantį Kalvarijų g. ir staigiai įsukusį į Daugėliškio g.

Po kiek laiko jiems privažiavus, automobilis „Lexus“ stovėjo kairėje kelio pusėje, be avarinio signalo, užvestu varikliu. Priėjus prie automobilio, vairuotojo pusėje sėdėjo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, A. G., nuo kurio jautėsi alkoholio kvapas. Asmuo pasakė, kad neturi teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės, tačiau jie nematė vairavimo fakto, todėl su asmeniu prevenciÅ¡kai buvo paÅ¡nekėta apie transporto priemonės vairavimÄ , o A. G. paaiÅ¡kino, kad kaip tik laukia vairuotojo, kuris netrukus turėtų ateiti.

PaÅ¡nekėjus jie iÅ¡važiavo. Po kurio laiko, apie 20.50 val., važiuojant Trimitų g., jie pastebėjo, kad minėtas „Lexus“ automobilis pradėjo judėti, todėl nedelsiant buvo įvažiuota į DaugėliÅ¡kio g. ir Saracėnų g. sankryÅ¾Ä , kur pamatė besiparkuojantį „Lexus“ automobilį. Priėjus prie jo, vairuotojo pusėje pastebėjo A. G., su kuriuo prieÅ¡ tai buvo prevenciÅ¡kai bendrauta. Asmuo paaiÅ¡kino, kad tik perstatė automobilį. 20.54 val. buvo patikrintas asmens neblaivumas alkotesteriu „Alcotest Drager 7510” Nr. ARKB-0369, patikros sertifikato Nr. 1540428, alkotesteris parodė 0,93 promilių neblaivumÄ . 21.11 val. patikrinus asmenį alkotesteriu, jis parodė 0,81 promilių neblaivumÄ .

Taip pat paaiÅ¡kėjo, kad A. G. teisė vairuoti Å¡ios kategorijos transporto priemones, yra sustabdyta. Automobilis taip pat neturi privalomosios techninės apžiÅ«ros bei civilinės atsakomybės draudimo. Pildant reikiamus dokumentus bei fiksuojant pažeidimÄ Ä¯ ANR registrÄ , A. G. pasiÅ¡alino nuo jų nežinoma kryptimi, nors visÄ laikÄ stovėjo prie jų. Asmeniui suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau protokolas įteiktas nebuvo, bandant susisiekti telefonu – A. G. neatsiliepė.

Ant reikiamų dokumentų asmens paraÅ¡ai nepadėti. Automobilis taip pat stovėjo pažeisdamas KET reikalavimus, todėl į vietÄ atvyko tralas, kuris automobilį priverstinai iÅ¡vežė į automobilių saugojimo aikÅ¡telę (b. l. 17-18). IÅ¡ VšĮ „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Lexus GS 300“ kaina Lietuvoje su PVM yra 21 160 Eur su PVM. Skundas atmestinas. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn patraukas A. G. ginčija nutarimo dalį, kuria jam paskirta administracinio poveikio priemonė transporto priemonės automobilio „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. A. G. teigia, kad dar prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį jis minėtÄ automobilį buvo pardavęs D. K., tad įvykio metu Å¡i transporto priemonė jam nebepriklausė. ANK 29 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kuriÄ kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas).

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėjÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali bÅ«ti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Turto konfiskavimas gali bÅ«ti skiriamas, kai tai numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytÄ veikÄ . Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Už Å¡io kodekso 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ gali bÅ«ti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, Å¡is asmuo žinojo, kad Å¡is turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigÅ«no) nutarimu iÅ¡ pažeidėjo ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas vertina, ar administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. ir D. K. pirkimo-pardavimo sandoris yra teisėtas. Teismas, įvertinęs tiek A. G., tiek D. K. paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, juos taip pat gretindamas su byloje esančiais įrodymais, daro iÅ¡vadÄ , kad jų parodymai tarpusavyje esminėse detalėse skiriasi ir yra prieÅ¡taringi, A. G. pateikiama versija, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilis jam jau nebepriklausė, yra gynybinė, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad paties A.

G. parodymai teisiamojo posėdžio metu dėl esminių detalėse skyrėsi – A. G. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad D. K. jam už automobilį sumokėjo 11 000 Eur grynaisiais pinigais, jie pasirašė prikimo-pardavimo sutartį tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau po to, kai buvo apklausta D. K. teismo posėdyje, kuri paaiÅ¡kino, kad A. G. sumokėjo tik 700 Eur katalizatoriui pirkti, likusius buvo sutarę, kad atiduos vėliau, A. G. savo parodymus pakeitė ir jau tvirtino, kad 11 000 Eur jam D.

K. nesumokėjo, sumokėjo tik 700 Eur. Paklaustas, kodėl jis pakeitė parodymus, nurodė, kad ne taip suprato teismo klausimÄ , tačiau teismas tokius jo paaiÅ¡kinimus laiko nenuosekliais, nelogiÅ¡kais, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Be to, A. G. tvirtino, kad jie surašė vekselį bÅ«tent dėl to, kad jis bijojo, jog D. K., sužinojusi, jog automobilyje nėra katalizatoriaus, nepersigalvotų jo pirkti ir nepapraÅ¡ytų jo atiduoti visų 11 000 Eur, kuriuos jis jau buvo iÅ¡leidęs (kas jau neatitinka A.

G. antros versijos, kad jam buvo sumokėta tik 700 Eur), tačiau visiÅ¡kai neaiÅ¡ku ir nelogiÅ¡ka, kodėl vekselis buvo suraÅ¡ytas tokiomis sÄ lygomis, kad tai jis, A. G. įsipareigoja sumokėti D. K. 11 000 Eur, o ne atvirkščiai. Be to, elementarios kritikos neatlaiko ir tai, kad nors D. K. teismui paprastu paÅ¡tu atsiuntė vekselio ir pirkimo pardavimo sutarties originalus, tačiau apskritai ji teismui negalėjo paaiÅ¡kinti, pas kÄ liko vekselio originalas, o pas kÄ â€“ kopija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vekselis buvo suraÅ¡ytas apribojant piniginį reikalavimÄ data – iki 2022 m. balandžio 20 d., tačiau po Å¡ios datos pretenzijos nebuvo pareikÅ¡tos, nors kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių D.

K. po Å¡ios datos automobilis perduotas nebuvo. Taip pat nesuprantama ir nelogiÅ¡ka, kodėl D. K. pasirašė vekselį 11 000 Eur, jei ji A. G. buvo sumokėjusi tik 700 Eur, o automobilio kainÄ sutarusi 8000-9000 Eur; neaiÅ¡ku ir kodėl vekselį tokiai sumai pasirašė ir A. G., jei vėliau teismo posėdžio metu pradėjo tvirtinti, kad D. K. jam sumokėjo tik 700 Eur. D. K. paaiÅ¡kinimai taip pat neatitinka A. G. paaiÅ¡kinimų – D. K. nurodė, kad ji susitarė už automobilį mokėti 8000-9000 Eur, o ne 11 000 Eur, kaip nurodė A.

G. ir kaip parašyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Tai neatlaiko elementarios logikos – automobilis buvo parduotas gana nesenai, D. K. nėra automobilių prekyba užsiimantis asmuo, kad negalėtų atsiminti, kokia kaina buvo sutarta už automobilį, juolab tai nėra kasdienis pirkinys. Be to, D. K. ir A. G. nurodė, kad D. K. automobilį apžiūrėjo, D. K. nurodė, kad automobilio salonas yra šviesus, paaiškino, kokios dar apdailos detalės jai nepatiko ir ji prašė A. G. jas pakeisti, patvarkyti, tačiau iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio salonas yra tamsus, juodas.

Taigi, tai teismui kelia pagrįstų abejonių, ar D. K. apskritai tÄ automobilį yra mačiusi, juolab, kaip minėta, tai nėra kasdienis pirkinys ir sumaiÅ¡yti automobilio salono spalvas yra labai maža tikimybė, kai tuo tarpu ji atsiminė daug smulkesnes automobilio salono detales, kurios jai nepatiko. Teismas vertina ir paties A. G. pozicijÄ ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu – A. G. nei suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , nei nutarimÄ nedalyvavo ir nesirÅ«pino savo teisėmis ir interesais ir skundÄ teismui padavė tik tada, kai iÅ¡ nutarimo sužinojo, jog automobilis konfiskuotas.

Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog A. G. paaiškinimai teisme neatitinka byloje esančių įrodymų, yra prieštaringi, o D. K. siekia jam padėti išvengti atsakomybės; teismui nekyla abejonių, kad tiek A. G., tiek D. K. meluoja dėl sudaryto automobilio pirkimo-pardavimo sandorio. Dėl to konstatuotina, jog A. G. ir D. K. sudarytas automobilio pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, teismas neturi pagrindo išvadai, kad A. G. automobilį „Lexus GS 300“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė D. K.; minėtas automobilis nagrinėjamo pažeidimo metu priklausė ne D. K., o A. G.. Minėtas automobilis atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sampratÄ ir laikytinas konfiskuotinu turtu. Kaip jau minėta, už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas. Ä®statymų leidėjas imperatyviai nustato, kad, jo vertinimu, Å¡io administracinio nusižengimo padarymo atveju tokios administracinio poveikio priemonės taikymas yra bÅ«tinas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimÄ padariusį asmenį bei jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. G. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, turėdamas nepanaikintÄ ar neiÅ¡nykusį teistumÄ už nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę iÅ¡ieÅ¡koti turto vertę tais atvejais, kai turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga. Turto kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti pažeidėjui galimybę dar kartÄ jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Jeigu turto natūra konfiskavimas, kaip viena iš griežčiausių administracinių poveikio priemonių, sukelia neproporcingas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo artimiesiems, jis yra netikslingas, nes tokia administracinio poveikio priemonė nepadeda pasiekti administracinės nuobaudos paskirties, t. y. priešingai – dėl sukeliamų neproporcingų pasekmių patiriamas neteisingumas. Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Lexus GS 300“ kaina Lietuvoje su PVM yra 21 160 Eur.

IÅ¡ 2022 m. balandžio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilio kaina – 11 000 Eur. Nagrinėjamu atveju VšĮ „Emprekis“ pažyma nesivadovautina, nes joje nurodyta vidutinė transporto priemonės kaina, t. y. pateiktas masinis transporto priemonės vertinimas, kuriame formaliai atsižvelgiama į techninius parametrus ir reali transporto priemonės bÅ«klė ir jos nusidėvėjimas nėra vertinami. Nors pats A. G. sandoryje automobilį įvertino 11 000 Eur, tačiau pažymėtina, jog sandoris – apsimestinis ir dėl to nėra pagrindo tvirtinti, kad tai tikroji sandorio sumÄ , parodanti automobilio vertę rinkoje.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad be sutartyje nurodyto automobilio trÅ«kumo – katalizatoriaus, automobilis turi ir kitų trÅ«kumų, kuriuos užfiksavo pareigÅ«nai pažeidimo padarymo metu, t. y. apgadintas galinis bamperis, deÅ¡inės pusės galinis sparnas, deÅ¡inės pusės priekinės ir galinės durelės, kas transporto priemonės vertę taip pat gana žymiai sumažina. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad A. G. nustatytas 0,81 prom. neblaivumas, t. y. dvigubai virÅ¡ijantis minimaliÄ ribÄ , nuo kurios kyla administracinė atsakomybė už vairavimÄ neblaiviam, A.

G. jau yra teistas už automobilio vairavimÄ neblaiviam (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-1932-1078/2021) ir taip pat analogiÅ¡kai kaip ir Å¡ioje byloje vairavo iÅ¡ užsienio nusipirktÄ automobilį, buvo pateikęs analogiÅ¡kÄ versijÄ , kad automobilis jam nepriklauso, kad prieÅ¡ įvykį jis automobilį jau buvo pardavęs kitam asmeniui, bet pardavimo dokumentų neturi, taigi matyti, jog versijas apie teisės pažeidimo padarymo metu jo vairuotus ir neva parduotus automobilius teikia bylose kaip gynybinę ir siekdamas iÅ¡vengti poveikio priemonių – automobilio konfiskavimo, daug kartų baustas administracine tvarka už vairavimÄ neturint teisės, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , greičio virÅ¡ijimus, variavimÄ neblaiviam, kitus KET pažeidimus.

A. G. padaryti pažeidimai yra vieni iÅ¡ pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o pakartotinis pavojingas elgesys po to, kai buvo nuteistas už vairavimÄ neblaiviam baudžiamÄ ja tvarka, rodo, kad anksčiau skirta bausmė ir specialiosios teisės atėmimas, nuobaudos tikslų, nepasiekė, A. G. jokių iÅ¡vadų nepadarė, elgiasi neatsakingai ir kelia grėsmę kitiems kelių eismo dalyviams. Teismų praktikoje ne kartÄ nurodoma, kad teisės pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtÄ konfiskuoti ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimÄ dėl konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tokiais atvejais, be kita ko, turi bÅ«ti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačiÄ priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia administracinio poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas.

Be jau paminėtų aplinkybių, įvertintina ir tai, kad A. G. Sodros duomenimis nedirba, taip pat jis posėdžio metu nurodė, kad yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje ir nors, jo teigimu, jis perka ir parduoda automobilius, tačiau matyti ir tai, kad oficialių pajamų jis neturi ir tai vertinant visų kitų bylos aplinkybių kontekste netiesiogiai reikÅ¡tų, jog konfiskavus transporto priemonės vertę, Å¡ių piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ A. G. galimai bÅ«tų apsunkintas arba apskritai neįmanomas, o asmuo tokiu atveju apskritai iÅ¡vengtų administracinėmis poveikio priemonėmis siekiamų tikslų, ypatingai kai asmuo gynybines versijas apie neva parduotus automobilius, siekdamas iÅ¡vengti jų konfiskavimo, bylose teikia jau ne pirmÄ kartÄ .

Å iuo atveju konfiskavus automobilį bus pasiekti ANK keliami tikslai, t. y. užkirstas kelias analogiÅ¡kų visuomenei pavojingų teisės pažeidimų darymui, juolab kad, kaip jau minėta, A. G. daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidimai yra pasikartojančio pobÅ«džio, kas rodo, jog A. G. sÄ moningai ignoruoja teisės aktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad naujausioje teismų praktikoje pasisakoma ir apie tai, kad teismo sprendimas dėl administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (kasacinė nutartis Nr. 2K-201-303/2022).

Atsižvelgdamas į visa tai, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju minėtos transporto priemonės konfiskavimas yra neproporcinga priemonė, Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jo keisti nėra, todėl A. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu, n u t a r i a : Netenkinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo ir palikti nepakeistÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-10497-2022 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 22164916938).

Nutarčiai įsiteisėjus, D. K. teismui atsiųstus paprastojo vekselio ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties originalus, saugomus byloje, grÄ Å¾inti D. K., juos atiduodant asmeniÅ¡kai D. K.. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta Benetytė