Legislator Case Law & Legislation
b7ca5b46-7291-4c4b-b86d-de7bb6e43ed3 AI generated

b7ca5b46-7291-4c4b-b86d-de7bb6e43ed3 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number b7ca5b46-7291-4c4b-b86d-de7bb6e43ed3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

T. B. skirti: ½ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (30 150 Lt); ½ pagalbinio Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini) (3 281 Lt); viryklę „Gorenje“ (1 000 Lt); televizorių „Šilelis“ (200 Lt);  televizorių „Philips“(800 Lt); Å¡aldymo kamerÄ â€žBeka“ (1 000 Lt); iÅ¡ Vokietijos atvežtÄ naudotÄ sofÄ -lovÄ (1 000 Lt); žurnalinį staliukÄ (300 Lt); stalÄ (200 Lt); gruzdintuvę „Riwa“ (300 Lt); dujinę krosnį (2 000 Lt); kompiuterio sisteminį blokÄ (1 000 Lt);

Legislator headnote

AI generated

b7ca5b46-7291-4c4b-b86d-de7bb6e43ed3 · Vilniaus rajono apylinkės teismas: C.“ (4 000 Lt);įpareigoti T. B. iÅ¡mokėti L. B. 3 450 Lt kompensacijÄ ;nustatyti nepilnamečio sÅ«naus R. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kovu; priteisti iÅ¡ L. B. 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ ;priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 56 - 62). Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad nurodytas butas buvo įgytas sudarius mainų sutartį su tame pačiame name gyvenančia L. P.; sudarant mainų sutartį, atsakovės mama primokėjo L. P. 1 000 JAV dolerių, kas paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad atsakovė visiÅ¡kai neprisidėjo prie Å¡eimos bÅ«sto gerinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-319-860/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01944-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 75.6.2; 75.8; 77.3; 77.4.2; 77.7; 78.1; 78.2.1; 99.1; 99.3; 99.5; 99.7; 99.9; 99.11; 108; 113.1; 114.2; 114.3; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 114.11; 116.4; 125.2. (S) VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 26 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis, sekretoriaujant A. T., dalyvaujant ieÅ¡kovui L. B., atsakovei T. B., jos atstovui adv. A. S., VTAS atstovei T.Nonievič, vertėjai Z.Sakalauskienei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

B. ieÅ¡kinį atsakovei T. B., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovės T. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas L. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (patikslintu), kuriuo praÅ¡o:nesiimti priemonių sutuoktiniams sutaikyti;nutraukti jo ir atsakovės T.

B. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 26, sprendime nenurodant konkrečių faktų, tik konstatuojant, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti „B.“ pavardę;santuokos metu bendros jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ padalinti sekančiai: priteisti ieÅ¡kovui 2/3 dalis santuokos metu įgyto turto, kas sudaro 44 574 Lt, o atsakovei – 1/3, kas sudaro 22 287 Lt. VisÄ santuokos metu įgytÄ turtÄ natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovui, kas sudaro 66 862 Lt, t.y. 3 kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto priklausinį - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį, kurių bendra vertė – 66 862 Lt;vadovaujantis LR CK 3.127 str. 3 d. reikalavimais, įpareigoti ieÅ¡kovÄ â€“ L.

B. kompensuoti antram sutuoktiniui – atsakovei T. B. jai tenkančiÄ padalinto turto 1/3 dalį, kas sudaro 22 287 Lt;nustatyti nepilnamečio sÅ«naus R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kovu;priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 35 - 39). 2011-11-30 pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovas papildė reikalavimus, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui R. B. po 600 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį (b.l. 129 - 131).IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad santuokÄ su atsakove sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CMS, įraÅ¡o Nr.

26. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus R. B., (duomenys neskelbtini) sÅ«nus R. B.. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise Å¡alys įsigijo 3 kambarių butÄ ir pagalbinio Å«kio pastatÄ . Å alys gyvena vienoje gyvenamojoje patalpoje nuo 1990 metų, tačiau jau daugiau kaip deÅ¡imt metų jų nesieja jokie tarpusavio, kaip sutuoktinių, ryÅ¡iai, neveda bendro Å«kio. Taip atsitiko dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė daugiau kaip deÅ¡imt metų visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaikais, jų auklėjimu ir priežiÅ«ra; niekur nedirba ir nesiekia įsidarbinti.

Neteikia nei moralinės, nei materialinės pagalbos Å¡eimai, vaikams, negerbia ieÅ¡kovo, kaip sutuoktinio. Jokiais veiksmais neprisideda prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo ir yra visiÅ¡kai nelojali sutuoktiniui. Dėl Å¡ių priežasčių santuoka faktiÅ¡kai yra iÅ¡irusi daugiau kaip deÅ¡imt metų. IeÅ¡kovas dirba, vienas rÅ«pinasi vaikais ir iÅ¡laiko vaikus bei bÅ«stÄ . Atsakovė, nuo 2000 metų bÅ«dama visiÅ¡kai nusiÅ¡alinusi nuo Å¡eimos interesų, pažeidė LR CK 3.26-3.30 straipsniuose įtvirtintus lojalumo Å¡eimai, savitarpio pagalbos, moralinės ir materialinės pagalbos teikimo, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir Å¡eima principus, tai nulėmė Å¡eimos iÅ¡irimÄ dėl atsakovės kaltės. IÅ¡laikymo sau iÅ¡ atsakovės nereikalauja ir jai neteiks, kadangi abu yra darbingi; atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, neprieÅ¡tarauja, kad atsakovei po santuokos nutraukimo bÅ«tų palikta santuokinė pavardė.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nurodė, kad santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgytas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys – pagalbinio Å«kio pastato 1/8 dalis. Turtas įgytas santuokoje, 1996-04-24 mainų sutarties Nr. ML 15-1719 pagrindu. Butas yra trijų kambarių ir virtuvės, 55,77 kv.m. bendro ploto, 40.21 kv.m. gyvenamo ploto. IeÅ¡kovas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju taikytinos LR CK 3.123 str. 1 d. nuostatos dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turtÄ padalinant nelygiomis dalimis, dėl ko ieÅ¡kovui L.

B. priteistinos 2/3 santuokos metu įgyto turto, o atsakovei – 1/3 dalis. Visas santuokos metu įgytas turtas natÅ«ra priteistinas ieÅ¡kovui, kartu įpareigojant ieÅ¡kovÄ sutuoktinei kompensuoti jai tenkančiÄ 1/3 turto dalį pinigais – 22 287,00 Lt. ReikalavimÄ grindžia tuo, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, namų Å«kį iÅ¡laiko ir tvarko tik ieÅ¡kovas, abu sÅ«nÅ«s, iÅ¡ kurių vienas nepilnametis, yra moksleiviai, jais rÅ«pinasi ir iÅ¡laiko tik ieÅ¡kovas, sÅ«nÅ«s apsisprendę gyventi su tėvu.

Be to, Å¡iuose namuose susiformavo vaikų, kaip asmenybių, socialinė ir psichologinė gyvenimo ir visapusiÅ¡ko vystimosi aplinka, kurios bet koks pažeidimas neigiamai atsiliepti abiejų vaikų, ypač nepilnamečio Ričardo, tolimesniam ugdymui, todėl bet koks gyvenamojo bÅ«sto dalijimas natÅ«ra tarp sutuoktinių neigiamai paveiktų pirmiausia nepilnamečio sÅ«naus gyvensenos raidÄ . Taip pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad gyvenamojo bÅ«sto sutvarkymui ieÅ¡kovas yra skyręs asmeninių piniginių lėšų, kurios nebuvo bendras sutuoktinių turtas.

Butas, kuriame gyvena ieÅ¡kovas ir atsakovė po jo įsigijimo, buvo visiÅ¡kai nesutvarkytas ir netinkamas gyvenimui: kiauru stogu, netvarkinga Å¡ildymo sistema, nesuremontuotas. Å io buto sutvarkymui ieÅ¡kovo motina O. B. pinigų dovanojimo 2006-06-07 sutartimi dovanojo savo sÅ«nui, ieÅ¡kovui, 50 000 Lt asmeninėn nuosavybėn pagal tikslinę paskirtį – buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui ir naujų baldų pirkimui. Å ias asmenines lėšas ieÅ¡kovas panaudojo pagal sutartyje nurodytÄ paskirtį, suremontavo butÄ , stogÄ , Å¡ildymo sistemÄ ir nupirko baldus butui.

Todėl faktiÅ¡kai butas, kaip dalintinas turtas, yra sutvarkytas ne bendromis sutuoktinių lėšomis, o ieÅ¡kovui asmenine nuosavybe priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims ieÅ¡kovas neturi. IeÅ¡kovo duomenimis, tokių įsipareigojimų neturi ir atsakovė. Nepilnametis sÅ«nus R. B. gyvena kartu su ieÅ¡kovu, čia yra susiformavusi nepilnamečio sÅ«naus socialinė aplinka, jam sudarytos sÄ lygos mokymuisi, tobulėjimui ir vystimuisi, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kovu.

Atsakovė T. B. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo teigia, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, teismo praÅ¡o: nutraukti jos ir ieÅ¡kovo L. B. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 26, dėl ieÅ¡kovo kaltės;po santuokos nutraukimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei mergautinę pavardę „M.“;santuokos metu įgytÄ turtÄ padalinti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du;po santuokos nutraukimo palikti bendram naudojimui dujinį katilÄ â€žL.

C.“ (4 000 Lt);įpareigoti T. B. iÅ¡mokėti L. B. 3 450 Lt kompensacijÄ ;nustatyti nepilnamečio sÅ«naus R. B. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kovu; priteisti iÅ¡ L. B. 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ ;priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 56 - 62). Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad nurodytas butas buvo įgytas sudarius mainų sutartį su tame pačiame name gyvenančia L. P.; sudarant mainų sutartį, atsakovės mama primokėjo L. P. 1 000 JAV dolerių, kas paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad atsakovė visiÅ¡kai neprisidėjo prie Å¡eimos bÅ«sto gerinimo.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Å¡eimos bÅ«stas, kuriame gyvena Å¡alys bei jų pilnametis sÅ«nus R. B. ir nepilnametis sÅ«nus R. B.. Be to, ieÅ¡kovas nepaminėjo kitų santuokoje įgytų daiktų: 2006 metais įgyta dujinė viryklė „Gorenje“, 2008 metais įgytas televizorius „Šilelis“, 1998 metais įgytas televizorius „Philips“, 2008 metais įgyta Å¡aldymo kamera „Beita“, 2010 metais įgyta sofa-lova, 1995 metais įgytas žurnalinis staliukas, 1992 metais įgytas stalas, 2008 metais įgyta gruzdintuvė „Riwa“, dujinė krosnis, kompiuterio sisteminis blokas, pagal užsakymÄ pagaminti virtuvės baldai, 2008 metais įgytos vaikiÅ¡kos lovos, 2007 metais įgytas raÅ¡omasis stalas, 2008 metais įgytas plaktuvas „Riwa“, 2006 metais įgyta spinta, 1998 metais įgytos 6 kėdės, kompiuterio monitorius, dujinis katilas „L.

C.“. Visų Å¡ių daiktų įgijimas santuokos metu paneigia atsakovo teiginius, kad tarp sutuoktinių nebuvo bendro Å«kio ir kad jie negyveno kaip Å¡eima. Be to, sutuoktiniai 2009 metais už 6 000 Lt įsigijo 2 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kuris vėliau 2011 metais lygiomis dalimis po 1 ha buvo padovanotas jų sÅ«nums. Nesutinka, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės. Nepaisant tarpusavio nesutarimų, sutuoktinius visÄ laikÄ siejo santuokiniai ryÅ¡iai, jie vedė ir iki Å¡iol veda bendrÄ Å«kį, ji nuo pat vaikų gimimo visada tinkamai juos prižiÅ«rėjo.

Ieškovas anksčiau pats reikalavo, kad ji nedirbtų, o būtų namie su vaikais. Tarpusavio santykiai pašlijo bei dingo tarpusavio palaikymas ir pagarba dėl ieškovo ilgus metus trukusios neištikimybės su kita moterimi. Ieškovas tik pateikia tuščias skambias frazes, bet nepagrindžia jų jokiais įrodymais, todėl šiuo atveju būtent jis turėtų būti laikomas pažeidusiu LR CK 3.26-3.30 str. įtvirtintus principus ir kaltas dėl faktiško santuokos iširimo. Išlaikymo iš ieškovo nereikalauja ir jam neteiks, kadangi abu yra darbingi.

Po santuokos nutraukimo praÅ¡o palikti jai mergautinę pavardę „M.“. Atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko norus bei į tai, kad 2012-04-26 jis taps pilnamečiu, neprieÅ¡tarauja, kad R. B. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta kartu su ieÅ¡kovu. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nurodė, kad nėra jokių kliūčių santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti natÅ«ra, dalijamas butas yra trijų kambarių, todėl butÄ padalinus natÅ«ra, kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių turėtų gauti lygiÄ dalį bendrai įgyto bÅ«sto.

IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad gyvenamojo bÅ«to sutvarkymui atsakovas skyrė asmenines lėšas, kurios nebuvo bendras sutuoktinių turtas, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes nėra įrodyta LR CPK 178 str. nustatyta tvarka. Nors atsakovui O. B. 2006-06-07 sutartimi ir dovanojo 50 000 Lt, tačiau tuo momentu O. B. buvo iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ , kad Å¡ie pinigai yra dovanojami Å¡eimai, o ne vien sÅ«nui, dovanojimo sutartis įforminama jo vardu dėl patogumo ir siekiant iÅ¡vengti mokesčių. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad bent dalis minėtų pinigų buvo panaudota bendrai įgyto turto pagerinimui.

Ir netgi tuo atveju, jeigu atsakovas sugebės įrodyti, kad minėti pinigai buvo panaudoti turto pagerinimui, tai jie galėjo bÅ«ti naudojami santuokos metu bendram Å¡eimos turtui pagerinti, o ne atsakovo asmeniniam turtui. Prašė po santuokos nutraukimo turtÄ padalinti taip:

1) T. B. skirti: ½ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (30 150 Lt); ½ pagalbinio Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini) (3 281 Lt); viryklę „Gorenje“ (1 000 Lt); televizorių „Šilelis“ (200 Lt);  televizorių „Philips“(800 Lt); Å¡aldymo kamerÄ â€žBeka“ (1 000 Lt); iÅ¡ Vokietijos atvežtÄ naudotÄ sofÄ -lovÄ (1 000 Lt); žurnalinį staliukÄ (300 Lt); stalÄ (200 Lt); gruzdintuvę „Riwa“ (300 Lt); dujinę krosnį (2 000 Lt); kompiuterio sisteminį blokÄ (1 000 Lt);

½ pagal užsakymÄ pagamintų virtuvės baldų (2 000 Lt); iÅ¡ viso 43 231 Lt vertės turto. Po santuokos nutraukimo L. B. skirti: ½ buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini) (30 150 Lt); ½ pagalbinio Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini) (3 281 Lt); vaikiÅ¡kas lovas (1 200 Lt); raÅ¡omÄ jį stalÄ (400 Lt); plaktuvÄ â€žRiwa“ (50 Lt); spintÄ (2 000 Lt); 6 kėdes (200 Lt); kompiuterio monitorių (500 Lt); ½ pagal užsakymÄ pagamintų virtuvės baldų (2 000 Lt); iÅ¡ viso 39 781 Lt vertės turto.

Kadangi dujinis katilas yra bÅ«tinas abiem sutuoktiniams naudotis gyvenant anksčiau nurodytame bute, dujinį katilÄ â€žL. C.“ (4 000 Lt) palikti bendram sutuoktinių naudojimui ir po santuokos nutraukimo; už atsakovei tenkančiÄ didesnę turto dalį sutinka ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti 3450 Lt kompensacijÄ . Nei ji, nei ieÅ¡kovas jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Kadangi santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl L. B. santuokinės neiÅ¡tikimybės, kas bendrÄ sutuoktinį gyvenimÄ padarė nebeįmanomÄ , sužlugdė visas tiek metų dėtas pastangas sukurti ir iÅ¡laikyti laimingÄ Å¡eimÄ bei pakirto atsakovės pasitikėjimÄ ne tik juo, bet ir kitais vyrais, privertė skeptiÅ¡kai žiÅ«rėti į santuokÄ kaip institutÄ apskritai, bei vertinant atsakovo elgesį siekiant nutraukti santuokÄ - kad atsakovė buvo Å¡meižiama, kaltinama nebÅ«tais dalykais, prieÅ¡ jÄ nuteikinėjami vaikai, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo.Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad su atsakovės argumentais dėl tarpusavio iÅ¡laikymo, sutuoktinės pavardės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutinka, kitoje dalyje – dėl kaltės, turto sudėties bei jo padalijimo bÅ«do, neturtinės žalos atlyginimo – nesutinka (b.l. 86 - 94).

Atsiliepime papildomai nurodė, kad atsakovės motinos duoti 1 000 dolerių buvo ne skirti jai dėl bÅ«sto pagerinimo, o tik laikinai paskolinti pinigai, kuriuos ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino suremontuodamas uoÅ¡vio automobilį, remonto kaina buvo 4 100 Lt; be to, atsakovė įvertino nekilnojamÄ jį turtÄ pagal 2010-06-07 Nekilnojamojo turto registro duomenis, kai iÅ¡ 2011-02-08 iÅ¡rašų akivaizdu, kad turto vertė yra sumažėjusi. Atsakovė pageidauja dalinti daiktus, kurie skirti vaikų poreikiams tenkinti: kompiuterio sisteminį blokÄ (1000 Lt), vaikiÅ¡kas lovas (1200 Lt), kuriose miega vaikai, raÅ¡omÄ jį stalÄ (400 Lt), kompiuterio monitorių (500 Lt), – Å¡is turtas yra nedalintinas, tačiau jei atsakovė Å¡io turto pageidauja, ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, kad jis atitektų jai.

Taip pat ieÅ¡kovas sutinka, kad atsakovė pasiimtų televizorių „Šilelis“ (200 Lt), televizorių „Philips“ (800 Lt), naudotÄ sofÄ -lovÄ (1000 Lt), žurnalinį staliukÄ (300 Lt), stalÄ (200 Lt), gruzdintuvę „Riwa“ (300 Lt), plaktuvÄ â€žRiwa“ (50 Lt), 6 kėdes (200 Lt), t.y. namų apyvokos daiktus, kurių bendra vertė 3050 Lt sumai. Nesutinka su įtraukimu į dalintino turto balansÄ su buto funkcionalumu betarpiÅ¡kai susijusių daiktų, kurie yra ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė, kadangi buvo įsigyti ir įrengti už ieÅ¡kovui pagal tikslinę paskirtį jo motinos padovanotas asmenines lėšas: dujinė viryklė „Gorenje“ (1000 Lt), Å¡aldymo kamera „Beka“ (1000 Lt), dujinė krosnis (faktiÅ¡kai malkinė krosnelė, atsakovės įkainota 2000 Lt), pagal individualų užsakymÄ pagamintas stacionarus virtuvės baldų komplektas (atsakovės įkainotas 4000 Lt), bute įrengtas dujinis katilas „L.

C.“ (kurį ji įkainavo 4000 Lt); iÅ¡ viso turto, kurio bendra vertė 12000 Lt. VisÄ Å¡Ä¯ turtÄ ieÅ¡kovas pirko iÅ¡ motinos paskolintų pinigų, kartu su vaikų lovomis tai kainavo 26851,33 Lt ir priklauso ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei pareikÅ¡tus reikalavimus. Pripažino, kad atsakovė kartais gamindavo valgį, bet dažniausiai tai darė ieÅ¡kovas. Jis ir vaikus iÅ¡laiko bei auklėja, patys tvarkosi darÅ¾Ä .

ButÄ Å¡eima įsigijo 1996 metais, privatizavo iÅ¡ bendrų lėšų, po to iÅ¡mainė į didesnį, trijų kambarių, reikėjo primokėti 4 000 Lt. IeÅ¡kovo motinos dovanoti 50 000 Lt buvo naudojami asmeninėms reikmėms, jis pirko baldus, virtuvės reikmenis, remontavo butÄ . Sofa-lova, žurnalinis staliukas, stalas, gruzdintuvė, plaktuvas, 6 kėdės yra įgyti už atsakovės pinigus, su jų įvertinimu ieÅ¡kovas sutinka, o kiti daiktai pirkti už ieÅ¡kovo asmenines lėšas. PraÅ¡o nedalinti vaikams skirto turto ir kito už ieÅ¡kovo asmenines lėšas pirkto turto.

Nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį iÅ¡leidžia apie 1225 Lt, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ vaikui po 600 Lt kas mėnesį. Jo pajamos yra 2014 Lt per mėnesį, atsakovė tik dabar ėmė pervedinėti pinigus, ji yra padariusi pinigų perlaidas rugsėjo-gruodžio mėnesiais, tačiau kokiÄ sumÄ , – ieÅ¡kovas nežino, nes nėra Å¡ių pinigų atsiėmęs. Santykiai Å¡eimoje paÅ¡lijo po vaikų gimimo. Atsakovė nežinojo apie dovanotus 50 000 Lt, nes kiekvienas savo pinigus laikė atskirai.Atsakovė palaikė savo reikalavimus, su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo 2002 metų nebÅ«davo namuose, gėrė, nesirÅ«pino vaikais, gyveno su kita moterimi, Svetlana. PraÅ¡o butÄ ir Å«kinį pastatÄ (dalį) padalinti lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. NeprieÅ¡tarauja, kad vaikams skirtas turtas nebÅ«tų dalijamas, taip pat sutinka su ieÅ¡kovo atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡vardintu asmeniniu kilnojamuoju turtu. Pripažino, kad buto stogÄ tvarkė ieÅ¡kovas, pats ir mokėjo; buto remontÄ darė meistrai, mokėjo abu sutuoktiniai, ji duodavusi po 500-600 litų.

Iki 2003 metų ji nedirbo, prižiÅ«rėjo vaikus. Už komunalines paslaugas ji mokėjo, perlaidas padarė už komunalines paslaugas, o ne vaiko iÅ¡laikymui; du mėnesius pervedė po 75 Lt, po to 98 Lt, 140 Lt. Visada mokėjo kartu, kai ji dirbo, ieÅ¡kovas paimdavo visus pinigus. Kai papraÅ¡o, ji duoda vaikui pinigų, pastarÄ jį kartÄ gruodžio 29 d. davė 10 Lt. Žino, kad ieÅ¡kovas susitinka su Svetlana, ji ne kartÄ yra juos mačiusi kartu, iÅ¡ sÅ«naus sužinojo, kad jie kartu buvo ir Palangoje.

Taip pat žinojo apie 2006 metais ieÅ¡kovui padovanotus pinigus, jo motina sakiusi, kad dovanoja jiems visiems. Ä®sigytÄ Å¾emę ji perrašė vaikams 2011-06-11, tikriausiai tuo metu ieÅ¡kovas jau ruošėsi skyryboms. Pripažino, kad Å¡iuo metu UAB „N. M.“ nebedirba. Nurodė, kad paskutinius 4 mėnesius yra padariusi pinigines paÅ¡to perlaidas ieÅ¡kovui, tačiau pripažino, kad Å¡ie pinigai skirti komunaliniams mokesčiams.Vilniaus rajono VTAS atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka vaiko interesus, vaiko poreikius atitiktų 400 Lt dydžio iÅ¡laikymo priteisimas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies. Šalių paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 3, 40), santuokoje gimė sūnūs: (duomenys neskelbtini) R. B., (duomenys neskelbtini) R. B. (b.l. 14-15), transporto priemonių šalys neturi (b.l. 41 - 42), santuokoje įsigijo nekilnojamojo turto: ieškovo nuosavybės teise įregistruoti 55,77 kv.m. bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena sutuoktiniai su abiem vaikais, ir 1/8 dalis iš bendro 512 kv.m. ploto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11, 14-31, 43, 64, 95-100); ieškovo L.

B. mėnesio pajamos yra 2 014 Lt (b.l. 13, 134), atsakovės – 711 Lt (b.l. 128). Be to, teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad ji UAB „N. M.“ jau nedirba. Nepilnametis R. B. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gauna 35,1 Lt dydžio stipendijÄ (b.l. 133). Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo CK 3.27 str. 1 d. nustato, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir gerbti vienas kitÄ , taip pat vienas kitÄ remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 str. 3 d. numatytos iÅ¡imtys, kai sutuoktinio kaltė dėl Å¡eimos iÅ¡irimo yra preziumuojama, Å¡i prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcijÄ , arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.IeÅ¡kovas L.

B. ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad atsakovė daugiau kaip deÅ¡imt metų visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaikais, jų auklėjimu ir priežiÅ«ra, nesilanko vaikų mokymo įstaigose ir visiÅ¡kai nesidomi jų Å¡vietimu, sveikata, jų ateitimi. BÅ«dama darbinga, niekur nedirba ir nesiekia įsidarbinti, jokiose darbovietėse ilgiau kaip kelis mėnesius nėra iÅ¡dirbusi, neteikia nei moralinės, nei materialinės pagalbos Å¡eimai, vaikams, negerbia ieÅ¡kovo, kaip sutuoktinio. Atsakovė T. B. teigia, kad nepaisant tarpusavio nesutarimų, sutuoktinius visÄ laikÄ siejo santuokiniai ryÅ¡iai, jie vedė ir iki Å¡iol veda bendrÄ Å«kį, ji nuo pat vaikų gimimo visada tinkamai juos prižiÅ«rėjo ir auklėjo, stengėsi suteikti vaikams viskÄ , kas yra bÅ«tina jų normaliam vystymuisi, visada aktyviai domėjosi jų Å¡vietimu, padėdavo ruoÅ¡ti pamokas, lankėsi mokykloje; tarpusavio santykiai paÅ¡lijo bei dingo tarpusavio palaikymas ir pagarba dėl ieÅ¡kovo ilgus metus trukusios neiÅ¡tikimybės su kita moterimi, jo girtavimo.Vertinant įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovo ir atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis, kurios, jų teigimu, patvirtina kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, laikytina, kad Å¡alių, jų nepilnamečio sÅ«naus, liudytojų parodymai nėra pakankami konstatuoti besÄ lygiÅ¡kai vieno sutuoktinio kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad nutraukdamas santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės, teismas nenustatinėja sutuoktinio kaltės laipsnio, o pagal pateiktus įrodymus negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, kurios iÅ¡ Å¡alių kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra didesnė ir dėl kurios iÅ¡ Å¡alių kaltės jų santuoka iÅ¡iro. Teismas pažymi, jog liudytojų I. Å . ir A. K. ((duomenys neskelbtini) gimnazijos darbuotojos) parodymai, kad jos mokymo įstaigoje yra mačiusios tik ieÅ¡kovÄ L.

B., kad tik jis dalyvaudavo tėvų susirinkimuose, iÅ¡ dalies paneigia atsakovės tvirtinimus, kad ji nuolat lankydavosi mokykloje, tačiau vis tik neįrodo atsakovės visiÅ¡ko nusiÅ¡alinimo nuo vaikų auklėjimo. Teismas atsižvelgia į Å¡alių pripažintus faktus, kad Å¡eimos santykiai iÅ¡irę pakankamai ilgÄ laikÄ , kad sutuoktiniai nuolat nesutaria ir konfliktuoja, ilgÄ laikÄ kiekvienas atskirai naudojasi savo piniginėmis lėšomis ir nebekuria bendrų planų, savo valia neįgyvendina Å¡eimos teisių ir jomis nesinaudoja;

į Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus paaiÅ¡kinimus, kad tėvai nuolat pykstasi jau 10 metų, tačiau juo rÅ«pindavosi abudu, kad tėvas (ieÅ¡kovas) rÅ«pinosi labiau, tame tarpe ir materialiai, nepamena, kad mama bÅ«tų kÄ nors pirkusi, į mokyklÄ mama nevaikÅ¡to, kita vertus, – kad ieÅ¡kovas yra važiavęs atostogauti su kita moterimi; į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog visÄ nurodomÄ laikotarpį dirbo ir prisidėjo / ar dėl objektyvių priežasčių negalėjo pakankamai prisidėti prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo.

Å alys viena kitos kaltę grindžia ir skundais ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui (ieÅ¡kovo – dėl atsakovės grasinimų nužudyti, atsakovės – dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo), tačiau Å¡iais dokumentais vadovautis sprendžiant dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės nėra pagrindo, nes procesinių sprendimų, patvirtinančių skunduose iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra priimta; Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai vertintini tik kaip patvirtinantys, kad sutuoktinių santykiai yra visiÅ¡kai paÅ¡liję ir pastaruoju metu dar labiau paaÅ¡trėję.Taigi, surinktų byloje įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad abiem Å¡alims trÅ«ko tarpusavio supratimo ir pagarbos vienas kitam, kad abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitÄ , bÅ«ti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl pripažintina, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl abipusės kaltės ir jos iÅ¡saugoti Å¡alys nesiekia, skirti terminÄ susitaikyti netikslinga, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3. 60 str., 3.61 str. 2 d.).

IeÅ¡kovas praÅ¡o sprendime nenurodyti santuokos nutraukimo priežasčių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tokio praÅ¡ymo nėra iÅ¡reiÅ¡kusi, todėl LR CK 3.63 straipsnis, kuris nustato, kad abiejų sutuoktinių praÅ¡ymu teismas, nutraukdamas santuokÄ , sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuota, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, Å¡iuo atveju netaikytinas.Po santuokos nutraukimo atsakovės pageidavimu jai paliktina ikisantuokinė pavardė „M.“ (CK 3.69 str. 1 d.).Pripažinus, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abu sutuoktiniai, CK 3.70 str. 2 d. netaikoma, t.y. atsakovės reikalavimas dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti nepilnamečio sÅ«naus R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo. Atsakovė Å¡iam reikalavimui neprieÅ¡tarauja. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė ieÅ¡kovo reikalavimÄ , kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kovu.  Šiuo metu nepilnametis Å¡alių sÅ«nus R. B. gyvena su ieÅ¡kovu ir yra jo tinkamai prižiÅ«rimas (b.l. 55).

IeÅ¡kovas turi visas sÄ lygas ir galimybes užtikrinti tinkamas sÄ lygas vaiko gyvenimui, vystimuisi ir auklėjimui; ieÅ¡kovas turi galimybes ir deda pastangas, kad pagrindinės vaiko teisės ir pareigos bÅ«tų įgyvendintos. Teismo posėdžio metu R. B. pateikė savo nuomonę, kad jis nori likti gyventi su tėvu. IeÅ¡kovo ir vaiko santykiai yra geri, jis yra labiau prisirišęs prie tėvo, nei mamos. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kovu labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, be to, toks yra ir vaiko noras.

Taigi, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kovu (CK 3.174 str. 2 d.).Tėvai nesutaria dėl vaikui teiktino iÅ¡laikymo dydžio. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui R. B. po 600 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės. Tuo tarpu atsakovė sutinka su 400 Lt iÅ¡laikymo dydžiu.Tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 800 Lt.

Tai reiÅ¡kia, jog 1 minimalios mėnesio algos dydžio iÅ¡laikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu iÅ¡laikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 minimalios mėnesio algos suma, ieÅ¡kovas turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius. Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad vaikui per mėnesį iÅ¡leidžia apie 1 200 Lt, tačiau Å¡io teiginio iÅ¡ esmės nepagrindė įrodymais. Teismo posėdžio metu apklaustas sÅ«nus R. B. Å¡ios aplinkybės taip pat nepatvirtino. Be to, ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su vaikais daugelį maisto produktų (daržovių ir kt.) užsiauginÄ patys, taigi iÅ¡laidos maistui yra mažesnės, negu tuo atveju, jeigu viskÄ reikėtų pirkti iÅ¡ parduotuvės. Teismas taip pat nustatė, kad Å¡alių galimybės teikti iÅ¡laikymÄ nėra vienodos, t.y. ieÅ¡kovo pajamos yra žymiai didesnės, negu atsakovės, kita vertus, atsakovė yra pakankamai jauno amžiau, sveika, todėl turi daugiau stengtis, dėti pastangas dėl įsidarbinimo ir vaikui iÅ¡laikymo teikimo.Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, kad vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su vienu iÅ¡ tėvų, kitas privalo prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, tai, kad specialių poreikių vaikui nenustatyta, į vaiko amžių bei pateiktus įrodymus, pripažintina, kad 400 Lt iÅ¡laikymo dydis atitinka proporcingumo principÄ ir iÅ¡ atsakovės priteistinas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui po 400 Lt periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, t.y. 2011-07-12, iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.).

Būtent tokiam išlaikymo dydžiui pritarė ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė. Nors atsakovė nurodė, kad paskutinius 4 mėnesius yra padariusi pinigines pašto perlaidas ieškovui, tačiau pripažino, kad šie pinigai skirti komunaliniams mokesčiams, todėl nėra pagrindo šia suma mažinti vaikui priteisiamo išlaikymo. Vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 str.).Šalys po santuokos nutraukimo vienas iš kito išlaikymo nereikalauja, todėl šie klausimai nesprendžiami.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis reglamentuoja konkrečiai koks turtas ir kokiu atveju pripažįstamas bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybe, o CK 3.89 straipsnis - asmenine sutuoktinių nuosavybe. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimÄ reglamentuoja CK 3.116 – 3.129 straipsniai.  Atsakovė savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje be kita ko prašė padalinti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ .

Å alys teismo posėdžio metu priėjo kompromisÄ dėl kilnojamojo turto padalijimo, jo pripažinimo asmenine nuosavybe. Å alys sutarė, kad kilnojamasis turtas: 2006 m. įgyta dujinė viryklė „Gorenje“ (1 000 Lt vertės); 2008 m. įgyta Å¡aldymo kamera „Beka“ (1 000 Lt vertės); dujinis krosnis (faktiÅ¡kai malkinė krosnelę, 2 000 Lt vertės); pagal individualų užsakymÄ pagamintas stacionarus virtuvės baldų komplektas (4 000 Lt vertės); 2006 m. įgyta spinta (2 000 Lt vertės), yra ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė, nes jie įgyti iÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninių lėšų.

Kad ieškovas turėjo asmeninių lėšų patvirtina 2006-06-07 pinigų dovanojimo sutartis, kurios 1.1 punkte nustatyta, kad O. B. dovanoja savo sūnui L. B. asmeninėn nuosavybėn 50 000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui ir naujų baldų pirkimui (b.l. 8). Atsižvelgiant į tai, minėtas turtas pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Šalys taip pat sutarė, kad kilnojamasis turtas: kompiuterinis sisteminis blokas (1 000 Lt vertės); 2008 m. įsigytos vaikiškos lovos (1 200 Lt vertės); 2007 m.

įsigytas raÅ¡omasis stalas (400 Lt vertės); kompiuterinis monitorius (500 Lt vertės), yra daiktai, skirti nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl jie nedalintini. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis CK 3.120 straipsniu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie kilnojamieji daiktai, kurie yra skirti nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, nedalintini, tačiau jie perduotini (neiÅ¡ieÅ¡kant kompensacijos) ieÅ¡kovui, nes su juo lieka gyventi Å¡alių nepilnametis vaikas (CK 3.120 str. 2 d.). Å alys sutarė, kad namų apyvokos daiktai: 2008 m.

įsigytas televizorius „Šilelis“ (200 Lt vertės); 1998 m. įsigytas televizorius „Philips“ (800 Lt vertės); 2010 m. iÅ¡ Vokietijos atvežta naudota sofa – lova (1 000 Lt vertės); 1995 m. įsigytas žurnalinis staliukas (300 Lt vertės); 1992 m. įsigytas stalas (200 Lt vertės); 2008 m. įsigyta gruzdintuvė „Riwa“ (50 Lt vertės); 2008 m. įsigytas blenderis „Riwa“ (50 Lt) ir 1998 m. įsigytos 6 kėdės (200 Lt) atitektų atsakovei.       Šalys santuokoje įsigijo ir santuokos pabaigoje turi dalintino nekilnojamojo turto: 55,77 kv.m. bendro ploto butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį iÅ¡ bendro 512 kv.m. ploto Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11, 14-31, 43, 64, 95-100).

Ginčo dėl Å¡io turto teisinio statuso nėra; tačiau Å¡alys nesutaria dėl indėlio į jo pagerinimÄ bei padalijimo tvarkos ir bÅ«do.Dalijamo bendro turto rinkos vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo buto vidutinė rinkos vertė, kai vertės nustatymo data 2010-06-07, buvo 60 300 Lt (b.l. 24 - 25), o viso Å«kinio pastato – 52 500 Lt (b.l. 26 - 30), ir, kai vertės nustatymo data 2011-08-09, atitinkamai 55 100 Lt ir 48 700 Lt (b.l. 95 - 100); teismas pažymi, kad ginčo turto vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje Å¡iuo konkrečiu atveju nustatyta ne pagal individualius turto požymius (t.y. konkretaus buto bÅ«klę, baldus ir pan., – tokia vertė esant bÅ«tinybei nustatoma atlikus nekilnojamojo turto ekspertizę), o pagal bendrus kriterijus (pvz. statybos metus, vietovę ir t.t.);

Å¡alys nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl papildomo turto įkainojimo; todėl, atsižvelgiant į CK 3.119 str. nuostatas, laikytina, kad sutuoktinių bendro turto vertė yra 55 100 Lt (buto) ir 6 087,05 Lt (1/8 Å«kio pastato), iÅ¡ viso 61 187,50 Lt. IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti CK 3.123 str. 1 d. nuostatas ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, t.y. ieÅ¡kovui priteisti 2/3 dalis, o atsakovei 1/3 dalį, turtÄ natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovui ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokėti atsakovei jai tenkančios dalies kompensacijÄ ; vadovaujasi tuo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, nepilnametis sÅ«nus lieka gyventi su tėvu (ieÅ¡kovu) ir kad gyvenamojo bÅ«sto sutvarkymui ieÅ¡kovas yra skyręs asmeninių piniginių lėšų, kurios nebuvo bendras turtas.

Atsakovė praÅ¡o turtÄ padalinti lygiomis dalimis, nurodė, kad įsigyjant dalintinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , prie to prisidėjo ir jos tėvai duodami 1 000 JAV dolerių.CK 3.89 str. 1 d. 2 p. nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. IeÅ¡kovo pateikta 2006-06-07 pinigų dovanojimo sutartis, reg. Nr. 2785, patvirtina, kad ieÅ¡kovo motina O.

B. padovanojo ieškovui asmeninėn nuosavybėn 50 000 Lt minėto buto remontui ir naujų baldų pirkimui (b.l. 8). Ieškovas kartu su procesiniais dokumentais ir per teismo posėdį pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovas pirko įvairias statybines medžiagas, mokėjo už tam tikrus remonto darbus ir pan., pirko baldus. Byloje nepaneigta, kad buto pagerinimai atlikti asmeninėmis ieškovo lėšomis, kurias jam dovanojo motina O. B.. Atsakovės (jos atstovo) argumentai, kad minėtos piniginės lėšos buvo dovanojamos ne asmeniškai ieškovui, bet jų šeimai, atmetami kaip nepagrįsti.

Aptariamos sutarties 1.1 p., kaip minėta, aiÅ¡kiai nurodyta, kad O. B. dovanoja savo sÅ«nui L. B. asmeninėn nuosavybėn 50 000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui ir naujų baldų pirkimui, Å¡i dovanojimo sutartis patvirtinta notaro. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovės tėvai buto įsigijimo metu perdavė sutuoktiniams 1 000 JAV dolerių. IeÅ¡kovas teigia, kad Å¡ios lėšos buvo paskolintos ir jis atsilyginęs suremontuodamas uoÅ¡vio automobilį, kurio remontas kainavo virÅ¡ 4 000 Lt, Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytojai E. M. bei Č.

P.; atsakovė bei liudytojai L. M., P. M. (atsakovės tėvai) nurodė, kad tos lėšos nebuvo paskolintos, o buvo „duotos“. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai bei liudytojų parodymai yra skirtingi, be to, byloje tuo klausimu nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, laikytina neįrodyta, kad 1 000 JAV dolerių (pagal tuometinį valiutų kursÄ 4 000 Lt) buvo padovanoti asmeniÅ¡kai atsakovei. Todėl Å¡i atsakovės nurodoma aplinkybė – kad jos tėvai įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ davė 1 000 JAV dolerių, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių turto padalijimo po santuokos nutraukimo.CK 3.117 straipsnio 1 dalis nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais (2 d.). CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Ä® Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do.Nors Å¡alys prieÅ¡ingai interpretuoja aplinkybes, susijusias su kiekvienos Å¡alies indėliu į nekilnojamojo turto pagerinimÄ , tačiau iÅ¡ esmės pripažįsta, kad piniginės lėšos jau ilgÄ laikÄ buvo laikomos kiekvieno asmeninėmis lėšomis; taip pat atsakovė iÅ¡ esmės neginčija, kad 50 000 Lt ieÅ¡kovui buvo padovanoti (kÄ patvirtina raÅ¡ytinė notaro patvirtinta sutartis, kurioje nėra nurodyta, kad lėšos perduodamos bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn) ir jis juos panaudojo Å¡alių buto remontui, baldams pirkti.

Pagal CK 3.98 str. 1, 3 d. sutuoktinis turi teisę į kompensacijÄ , jeigu prijungus turtÄ , kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Å¡iuo atveju piniginės lėšos), padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertė; kompensacijos iÅ¡mokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje nustatyta, kad Å¡alių santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertė yra 61 187,50 Lt. IeÅ¡kovas prie Å¡io turto pagerinimo yra prisidėjęs daugiau nei 20 000 Lt iÅ¡ savo asmeninių lėšų (su procesiniais dokumentais ir per teismo posėdį ieÅ¡kovas pateikė įrodymus apie atliktus buto remonto darbus), atmetus įsigytus baldus.

Dujinis katilas „L. C.“ priskirtinas prie nekilnojamojo turto pagerinimo, todėl jis atskirai tarp Å¡alių nedalintinas. Taigi, ieÅ¡kovas yra ženklia pinigų suma iÅ¡ savo asmeninių lėšų prisidėjęs prie bendro turto, kurio vertė neabejotinai yra padidėjusi, pagerinimo. IeÅ¡kovui Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti priteisiama kompensacija iÅ¡ atsakovės. Tačiau atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie turimas atsakovės asmenines pinigines lėšas, ar galimybę jų gauti, atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji Å¡iuo metu nebedirba UAB „N. M.“, įrodymų, kurie patvirtintų apie kitÄ atsakovės darbovietę, teismui nepateikta, yra pagrindo iÅ¡vadai, kad kompensacijos priteisimas iÅ¡ atsakovės yra netikslingas, nes jis realiai bÅ«tų neįgyvendinamas.

Teismas mano, kad Å¡i aplinkybė, greta kitų aplinkybių, leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.). Teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo taip pat atsižvelgia į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma bÅ«tent su ieÅ¡kovu, į nepilnamečio vaiko amžių, bÅ«tinumÄ užtikrinti, kad vaikas turėtų savo atskirÄ kambarį; į tai, kad atsakovei priteisiami santuokos metu įsigyti kilnojamieji daiktai: 2008 m.

įsigytas televizorius „Šilelis“ (200 Lt vertės); 1998 m. įsigytas televizorius „Philips“ (800 Lt vertės); 2010 m. iÅ¡ Vokietijos atvežta naudota sofa – lova (1 000 Lt vertės); 1995 m. įsigytas žurnalinis staliukas (300 Lt vertės); 1992 m. įsigytas stalas (200 Lt vertės); 2008 m. įsigyta gruzdintuvė „Riwa“ (50 Lt vertės); 2008 m. įsigytas blenderis „Riwa“ (50 Lt) ir 1998 m. įsigytos 6 kėdės (200 Lt), kurių bendra vertė 3 050 Lt. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tarp sutuoktinių dalintinas tokiomis dalimis: ieÅ¡kovui 2/3, atsakovei 1/3.

Nustatęs sutuoktinių turto dalis ir spręsdamas dėl turto padalijimo bÅ«do, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo butas yra trijų kambarių, todėl jame gali likti gyventi abu sutuoktiniai po santuokos nutraukimo; bute taip pat gyvena Å¡alių vaikai; į tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, ji neturi jokių pajamų ir darbo, todėl priteisus visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra ieÅ¡kovui, o atsakovei kompensacijÄ â€“ 20 395,83 Lt, ji už tokiÄ pinigų sumÄ negalėtų įsigyti tinkamo gyvenamojo bÅ«sto, atsakovė nurodė, kad ji neturi kur gyventi; ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kad tokio dydžio kompensacijÄ galėtų iÅ¡mokėti atsakovei po santuokos nutraukimo (atsakovo mėnesinis atlyginimas tik kiek daugiau nei 2 000 Lt, tuo tarpu įrodymų apie turimas asmenines santaupas ar kitokiu bÅ«du galimybę gauti atitinkamÄ pinigų sumÄ , nepateikė).

Taigi, minėtas turtas tarp Å¡alių dalintinas natÅ«ra (CK 3.127 str. 3 d.). Byloje nenustatyta, kad nekilnojamÄ jį turtÄ tarp Å¡alių padalijus natÅ«ra nukentėtų nepilnamečio vaiko interesai. R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrauja tiek su tėvu, tiek su motina, nors jie dažnai barasi, tačiau jis į tai nekreipia domesio. Dėl kitų klausimų LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (2 d.). Teismas, įvertinęs patenkintus ir atmestus ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių naudai priimtas sprendimas tokiu santykiu: ieÅ¡kovui 55 proc., atsakovei 45 proc. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 93 str., ieÅ¡kovas turi teisę į 55 proc. patirtų savo bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovė atitinkamai į 45 proc. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ sumokėjo 1474,22 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1, 34), už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 1950 Lt (b.l. 136-137a), iÅ¡ viso ieÅ¡kovas patyrė 3 424,22 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priklauso 1 883,32 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (3 424,22 * 55 proc.). Atsakovė prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio (b.l. 81), likusi dalis žyminio mokesčio (1 238,63 Lt) sumokėjimo atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (b.l. 77 - 78), iÅ¡ viso atsakovė turėjo sumokėti 1 738,63 Lt.

Apie patirtas kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovė įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi teisę į 782,38 Lt (1 738,63 * 45 proc.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo tik 500 Lt, todėl jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, likusi suma (282,38 Lt) iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina į valstybės biudžetÄ . IÅ¡ atsakovės taip pat priteistina į valstybės biudžetÄ Å¾yminio mokesčio suma, kurios mokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iÅ¡minisuojant 282,38 Lt.

   Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , yra pagrindas Å¡alims priteisiamas bylinėjimosi iÅ¡laidas įskaityti. Taigi, iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 1 383,32 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ Å¡alių lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei – 18,39 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, t.y. po 9,19 Lt (CPK 96 str. 1 d.). IÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ taip pat priteistina 282,38 Lt žyminio mokesčio. IÅ¡ viso iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistina 291,57 Lt (282,38 + 9,19).

IÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ taip pat priteistina 956,25 Lt (1 238,63 Lt – 282,38 Lt). IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistina 965,44 Lt (956,25 + 9,19 Lt.) Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 str., 385 str., teisėjas n u s p r e n d ė : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nutraukti ieÅ¡kovo L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės T. B. (ikisantuokinė pavardė M.), a.k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 26, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę „M.“.Nepilnamečio vaiko R.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu L. B..Priteisti iÅ¡ atsakovės T. B. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui R. B. periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt (keturis Å¡imtus litų) kas mėnesį nuo 2011-07-12 iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovÄ L. B..Pripažinti, kad kilnojamasis turtas: 2006 m. įgyta dujinė viryklė „Gorenje“ (1 000 Lt vertės); 2008 m. įgyta Å¡aldymo kamera „Beka“ (1 000 Lt vertės); dujinis krosnis (faktiÅ¡kai malkinė krosnelę, 2 000 Lt vertės); pagal individualų užsakymÄ pagamintas stacionarus virtuvės baldų komplektas (4 000 Lt vertės); 2006 m.

įgyta spinta (2 000 Lt vertės) – yra asmeninė ieškovo L. B. nuosavybė.Pripažinti, kad kompiuterinis sisteminis blokas (1 000 Lt vertės), 2008 m. įsigytos vaikiškos lovos (1 200 Lt vertės), 2007 m. įsigytas rašomasis stalas (400 Lt vertės), kompiuterinis monitorius (500 Lt vertės), yra daiktai, skirti nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl jie nedalintini. Šie daiktai perduotini (neišieškant kompensacijos) ieškovui, nes su juo lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas R. B..Namų apyvokos daiktus: 2008 m.

įsigytÄ televizorių „Šilelis“ (200 Lt vertės); 1998 m. įsigytÄ s televizorių „Philips“ (800 Lt vertės); 2010 m. iÅ¡ Vokietijos atvežta naudotÄ sofÄ â€“ lovÄ (1 000 Lt vertės); 1995 m. įsigytÄ Å¾urnalinę staliukÄ (300 Lt vertės); 1992 m. įsigytÄ stalÄ (200 Lt vertės); 2008 m. įsigyta gruzdintuvę „Riwa“ (50 Lt vertės); 2008 m. įsigytÄ blenderį „Riwa“ (50 Ltvertės) ir 1998 m. įsigytas 6 kėdės (200 Lt vertės) – priteisti atsakovės T.

B. asmeninėn nuosavybėn.Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ : butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalį Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – po santuokos nutraukimo padalinti natÅ«ra tokiomis dalimis: ieÅ¡kovui 2/3, atsakovei 1/3.Priteisti iÅ¡ atsakovės T. B. 1 383,32 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus ir 32 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo L.

B. naudai.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L. B. 291,57 Lt (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir 57 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).Priteisti iÅ¡ atsakovės T. B. 965,44 Lt (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis litus ir 44 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                  Saulius Jakaitis