b7ca378f-dd3f-4865-85da-92a54142bbad · Tauragės apylinkės teismas

                                                                                                    Civilinė byla Nr. e2-2341-220/2017Teisminio proceso Nr.2-46-3-01941-2016-9Procesinio sprendimo kategorija Nr. 3.2.15; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5. (S) TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Tauragė Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskassekretoriaujant Simonai Beišienei, dalyvaujant ieškovės D.

B. atstovei advokatei R. A.,atsakovo V. B. atstovui advokatui V. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui G. B. dėl už nepilnamečiui vaikui teikto iÅ¡laikymo prievolės dalies ( įsiskolinimo) priteisimo, Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė D. B. 2017-10-23 teisme gautu patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. ieÅ¡kovės D. B. (Z. - pavardė palikta ikisantuokinė pagal 2017-04-27 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimÄ Å¡ioje byloje) naudai 16 000 (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių) Eur skolÄ dėl atsakovo interesais vykdytos prievolės iÅ¡laikyti Å¡alių nepilnametį vaikÄ G.

B.. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje ir jos atstovė R. A. savo paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje su 2017-01-23 patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ Â praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ tarp jos ir atsakovo sudarytÄ 1998 m. vasario 21 d. ir priteisti iÅ¡ atsakovo 18 000 Eur iÅ¡laikymo G. B. įsiskolinimÄ , kurį jis neteikė kol duktė buvo nepilnametė. Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-04-27 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisė iÅ¡ atsakovo V.

B. ieÅ¡kovei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 7170 Eur iki dukrai suėjo pilnametystė. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi dalis byloje priimto Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo buvo panaikinta ir Å¡i ieÅ¡kinio dalis, kur iÅ¡ atsakovo V. B. ieÅ¡kovei priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas (7170 eurų) dukrai G. B., grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kadangi byla dalyje dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo pagal Klaipėdos apygardos teismo priimtÄ nutartį yra nagrinėjama iÅ¡ naujo, todėl ieÅ¡kovė2017-10-20 pareiÅ¡kimu Å¡ioje byloje pakeičia ieÅ¡kinio dalykÄ ir, vadovaujantis Civilinio kodekso( toliau CK) 6.50 straipsniu, teigia, kad, jeigu tinkamas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iÅ¡ tėvų sÄ skaita, tai kreditoriaus - nepilnamečio vaiko interesas gauti iÅ¡laikymÄ nepažeidžiamas, bet kartu tai reiÅ¡kia, kad vienas iÅ¡ tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles.

Å ios aplinkybės ieÅ¡kovei sudaro pagrindÄ laikyti, kad asmens, kuris faktiÅ¡kai visa apimtimi vienas teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Kadangi ji viena vykdė nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolę ir už sutuoktinį, kuris Å¡ios prievolės nevykdė, todėl ji turi teisę iÅ¡ tokio sutuoktinio nevykdžiusio prievolės iÅ¡laikyti vaikÄ (nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolėje) atgauti už kitÄ tėvÄ Ä¯vykdytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dalį. (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

Nurodo, kad reikalavimo teisių prisiteisti už kitÄ iÅ¡ tėvų teiktÄ iÅ¡laikymÄ Ä¯gijimui netrukdo asmeninis iÅ¡laikymo prievolės pobÅ«dis, nes abu tėvai turi tÄ pačiÄ bendrÄ prievolę iÅ¡laikyti vaikÄ ir Å¡ios prievolės asmeniÅ¡kumas nepaneigiamas vienam iÅ¡ tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ įsiskolinusį vienÄ iÅ¡ tėvų. Tokiu atveju tarp tėvų, iÅ¡ kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamÄ iÅ¡laikymÄ , o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaikÄ iÅ¡laikyti, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytÄ prievolę.

Teigia, kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė tinkamai ir pilna apimtimi vykdė prievolę visiÅ¡kai iÅ¡laikyti Å¡alių vaikÄ iki jai sulaukiant pilnametystės ir vykdė tai už save ir už atsakovÄ V. B.. Dėl to laiko, kad buvo aiÅ¡kiai pažeistos ieÅ¡kovės teisės, kuri teikė nepilnametei dukrai iÅ¡laikymÄ , todėl ieÅ¡kovei pripažintina teisė į teikto iÅ¡laikymo atlyginimÄ . Kadangi įstatymas numato, kad iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas tik už tris metus, todėl skola už teikto iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ skaičiuoja mažiau kaip už tris metus, tai yra nuo 2013m. rugsėjo iki 2016m. balandžio 1 d. , tai yra vaiko pilnametystės dienos. Ši suma sudaro paskaičiuotina 16 000 EUR (500 EUR x 32 mėn.), nes laiko, kad atsakovas turėjo teikti iÅ¡laikymÄ Ä¯ mėnesį po 500Eur.

IeÅ¡kovė teigdama, kad atsakovas nevykdė savo prievolės teikti iÅ¡laikymÄ vaikui ir nurodydama, kad iÅ¡laikymo dydis kas mėnesį sudaro 500 Eur, ieÅ¡kinyje pateikė teismui atitinkamus paskaičiavimus bei įrodymus iÅ¡ kurių matyti, kad dukters iÅ¡laikymui vidutiniÅ¡kai per mėnesį ji iÅ¡leisdavo po 1800 Eur. Å ios iÅ¡laidos yra už laikotarpį nuo 2013m. rugsėjo mėn. iki 2016m balandžio 1 d.. Ä® Å¡ias sumas įeina vidutinės vaiko poreikių patenkinimo iÅ¡laidos. Nors ir iÅ¡laidos per mėnesį sudaro 1800Eur, tačiau ji praÅ¡o atlyginti iÅ¡ atsakovo ne pusę Å¡ios sumos, o nors 500 Eur.

IeÅ¡kovės turtinė padėtis leido jai teikti tokį iÅ¡laikymÄ vaikui, nes jos metinės pajamos už 2013, 2014, 2015 metus sudaro apie 30-34 tÅ«kstančius Eur. Taip pat ieÅ¡kovės atstovė pateikė teismui ir pažymas nurodančiais, kad Vokietijoje yra aukÅ¡tas pragyvenimo lygis, todėl tai reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovės didesnių iÅ¡laidų susijusių su nepilnametės dukros poreikių tenkinimu. Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad jei turtinė tėvų padėtis leidžia, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti nustatytas toks, koks galėtų maksimaliai patenkinti vaikų poreikius, o ne atsižvelgiant į bÅ«tiniausius vaiko poreikius.

Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Laiko, kad pagal tėvų turtinę padėtį ir pajamas dukra galėjo taip gyventi, keliauti į užsienį pramogų tikslais ir į gimtinę. IÅ¡laikymas turi bÅ«ti teikiamas vadovaujantis tėvų lygybės principu. Jai tenka didesnė dalis iÅ¡laikymo, nes ji dar kartu ir auklėjo bei prižiÅ«rėjo dukrÄ , tačiau kaip jau buvo minėta, ji nusileidžia iki 500 Eur iÅ¡laikymo per mėnesį dydžio, o ne 900 Eur.

Vertinant tėvo turtinę padėtį, tai ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas per visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas ir turtÄ .  Visa tai rodo, kad atsakovas sÄ moningai slepia savo turtÄ ir pajamas, kurias jis turi užsienyje. Jis užsienyje( Å vedijoje) yra registruotas nuo 2013 metų. O tai, kad atsakovas slepia savo pajamas ir turtÄ teismų praktikoje yra laikoma ta aplinkybe, kai visi neaiÅ¡kumai yra vertintini vaikų interesų naudai, todėl ji laiko, kad atsakovas gyvendamas užsienyje ir ten dirbdamas, bÅ«damas sveikas ir darbingas asmuo, tikrai materialai gyvena gerai ir jis per tuos tris metus turėjo galimybę materialiai padėtį dukrai, tačiau tėvo pareigos teikti iÅ¡laikymÄ dukrai nevykdė ir dukros iÅ¡laikymu teko rÅ«pintis jai.

Taip pat atsakovo turtinę padėtį parodo tai, kad jis važinėjasi prabangiu „ Lexus“ automobiliu. Atsakovas savo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir jo atstovas V. A. pripažįsta ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir nurodo, kad galėtų bÅ«ti ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies priteisiant įsiskolinimÄ apskaičiuojant kas mėnesį po 125 Eur, nes dukrai iÅ¡laikymo per mėnesį bÅ«tų pakakę ir 250 Eur. Atsakovas savo atsiliepime dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo nurodo, kad jis dukra rÅ«pindavosi.

Kai ji grįždavo į LietuvÄ , tai jis jai duodavo pinigų, taip pat pravesdavo pinigus per bankÄ , kai kuriuos daiktus jis perdavė dukrai per ieÅ¡kovę ir pačiai dukrai, tačiau jokių kvitukų ar raÅ¡ytinių įrodymų jis neturi, nes jų nerinko. Jis Å¡ias vaiko materialinio rėmimo aplinkybes paaiÅ¡kins pats ar per savo atstovÄ teismo posėdžio metu. Be to ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytos vaikui iÅ¡laikyti iÅ¡laidos yra aiÅ¡kiai per didelės ir niekuo neįrodytos, taip pat nesutinka, kad tokios didelės iÅ¡laidos bÅ«tų reikalingos nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikyti. Taip pat atsakovo atstovas Å¡iame teismo posėdyje ir atsakovas 2017-04-11 teismo posėdyje, dar nagrinėjant bylÄ Â dalyje dėl santuokos nutraukimo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, parodė, kad V.

B. gyveno užsienyje pas draugę ir gaudavo apie 500 Eur per mėnesį ir dirbo sezoninius darbus. Kokios jo buvo pajamos, kai gyveno Vokietijoje, nežino, banke sÄ skaitų jis neturi. Taip pat paskutiniame šios bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad jis niekaip negalėjo susisiekti su atsakovu, tačiau jam atsakovas yra pasakojęs, kad jis gyvena su drauge užsienyje nuomojamame bute neoficialiai, todėl negali pateikti buto nuomos mokesčių. Atsakovas dirba įvairiausius smulkius darbus ir jo atlyginimas taip pat nėra oficialus. Abu su drauge per mėnesį jie gauna apie 1000 Eur.

Jis duodavo dukrai įvairias sumas po 400, 800, 1200, 2000 Eur. Taip pat 2200 Eur davė kompiuteriui. Jis nurodė, kad dukros iÅ¡laikymui nuo 2005 m. jam per metus iÅ¡eidavo po 1300, 1400 Eur. Tretysis asmuo G. B. savo 2017-10-17 atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu sutinka ir nurodė, kad ji Å¡ioje byloje jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl negauto iÅ¡laikymo, kai ji buvo nepilnametė, atsakovui nereiÅ¡kia, nes visas prievoles už jį įvykdė jos mama, kuri ja rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo bei iÅ¡laikė. Nurodo, kad nuo 2005 m. tėvas iÅ¡vyko iÅ¡ Vokietijos ir mama gyveno su ja. Jai yra žinoma, kad tėvas pinigų mamai neperduodavo taip pat jai į kokiÄ nors tai atidarytÄ sÄ skaitÄ nepervesdavo.

Ji su juo tik susitikdavo Lietuvoje, kai grįždavo į LietuvÄ atostogauti. Lietuvoje kartais jos seneliai duodavo jai dovanų, tėvas kartais duodavo jai nedideles sumas ir vis sakydavo, kad neturi pinigų. Mama Vokietijoje nuomodavosi atskirÄ didesnį butÄ , kad ji turėtų sau atskirÄ kambarį. Mama jÄ finansuodavo, kai ji vykdavo į įvairias keliones. Taip pat mama samdė korepetitorių, mokintis vokiečių ir matematikos. JÄ mama taip pat ir madingai rengdavo bei aprÅ«pindavo kosmetika. Kai mama įvažiuodavo, tai ji jai samdė auklę, taip pat mokėjo už muzikos mokyklos kursus.  IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2017-09-04 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi iÅ¡ dalies panaikino 2017-04-27 Tauragės rajono apylinkės teismo priimtÄ sprendimo dalyje dėl priteisimo iÅ¡ atsakovo V. B. ieÅ¡kovei D. B. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ â€“ 7170,00 Eur, dukters G. B. iÅ¡laikymui, priteistas 893,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, o kitÄ 2017-04-27 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

Todėl teismas, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo nutartyje iÅ¡dėstytais nurodymais, pasiÅ«lė ieÅ¡kovei patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ bei protokoline nutartimi patraukė byloje trečiuoju asmeniu G. B.. IeÅ¡kovė 2017-10-20 pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo, o tretysis asmuo 2017-10-17 pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutinka ir jį palaiko ir atskiro reikalavimo atsakovui nereiÅ¡kia. IeÅ¡kovė savo 2017-10-20 pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo pradiniame ieÅ¡kinyje nurodė kitÄ ieÅ¡kinio dalykÄ , bei jau, vadovaudamasi CK 6.50 straipsniu, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo visos tinkamai įvykdytos prievolės, tai yra jos teikto nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymo dalį, kuri sudaro 16000 Eur, tai yra nuo 2013m. rugsėjo mėn. iki vaiko pilnametystės 2016m. balandžio mėn. 1 d.

Tretysis asmuo teismui nereiÅ¡kė atsakovui atskiro reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ( Civilinio proceso kodekso( toliau-CPK 45 straipsnis). Teismas laiko, kad pagrįstai ieÅ¡kovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo ir savo reikalavimus siejo su prievoliniais teisiniais santykiais atsirandančiais dėl jos teisės tinkamai įvykdžius visÄ prievolę, o Å¡iuo konkrečiu atveju prievolę dėl iÅ¡laikymo vaikui teikimo, kreiptis dėl Å¡ios prievolės dalies atlyginimo ( CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

IeÅ¡kovė, kaip vienos iÅ¡ prievolių vykdytojos, kuri faktiÅ¡kai visa apimtimi viena teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti, nes ji viena teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui. Tokiu atveju, nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolėje, yra teisė atgauti už kitÄ tėvÄ Ä¯vykdytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dalį. Reikalavimo teisė prisiteisti už kitÄ iÅ¡ tėvų teiktÄ iÅ¡laikymÄ netrukdo asmeninis iÅ¡laikymo prievolės pobÅ«dis, nes abu tėvai turi tapačiÄ bendrÄ prievolę iÅ¡laikyti.

Kai vienas iÅ¡ tėvų teikia visiÅ¡kÄ iÅ¡laikymÄ vaikui iÅ¡ asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto iÅ¡laikymo atlyginimÄ , bet iÅ¡laikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Å iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tretysis asmuo sulaukė pilnametystės, o tarp tėvų, iÅ¡ kurių vienas kaip teigia ieÅ¡kovė, visa apimtimi teikė tinkamÄ iÅ¡laikymÄ , o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaikÄ iÅ¡laikyti, atsirado prievoliniai teisiniai santykiai, todėl Å¡ioje byloje ir sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytos prievolės atlyginimÄ .

Sprendžiant atsikaitymo už kito asmens įvykdytÄ prievolę ( CK 6.50 straipsnis), teismas turi atsižvelgti į teikiamos prievolės dydį, Å¡iuo konkrečiu atveju nustatyti kokio dydžio vienos Å¡alies buvo teikiamas iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui. Kaip nustatyta bylos medžiaga, Å¡alys, bÅ«damos santuokoje, apie 2000 metus iÅ¡važiavo į užsienį ir kartu užsienyje gyveno iki 2005 metų. Po to atsakovas grįžo į LietuvÄ , o ieÅ¡kovė kartu su nepilnamete dukra liko gyventi Vokietijoje ir gyvena iki Å¡iol.

IeÅ¡kovė teigia, kad, kai atsakovas iÅ¡vyko iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ , tai jis materialiai dukrai nepadėjo. Vienkartiniai jo, ar jo tėvų duoti kiÅ¡enpinigiai ar kitos smulkios dovanėlės, kai dukra grįždavo į LietuvÄ , negali bÅ«ti pripažintinas dukters dalinio iÅ¡laikymo davimu. Ji visÄ laikÄ viena augino ir prižiÅ«rėjo savo dukrÄ , ja rÅ«pinosi, materialiai jÄ iÅ¡laikė. Ji žino, kad atsakovas Å¡iuo metu gyvena Å vedijoje. Tėvų prievolė iÅ¡laikyti savo vaikus yra absoliuti( CK 3.192 straipsnio 1 dalis), t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (iÅ¡skyrus vaiko įvaikinimÄ ), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti iÅ¡laikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas( CK 3.192 straipsnio 2 dalis),BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimÄ . Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikÄ abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktikÄ , jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2002).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei neiÅ¡vengiamai tenka didesnė dalis iÅ¡laidų ir rÅ«pesčių, susijusių su dukros iÅ¡laikymu ir jos kasdienių poreikių tenkinimu. IÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ( pelno nustatymo pažymos apie jos turimÄ turtÄ ir pajamas) matyti, kad ieÅ¡kovė materialinė padėtis yra gera, jos pajamos už 2013,2014,2015 metus sudaro apie 30000Eur. Ji, kaip modelis, taip pat nemažai iÅ¡leidžia ir savo veiklos sÄ naudoms ir veiklos pelnas sumažėja iki 12000 Eur per metus.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį, teismui nėra galimybės visiÅ¡kai pagrįstai, tinkamai įvertinti jo gaunamų pajamų, piniginių lėšų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir taip nustatyti jo turtinę padėtį. Kaip matyti atsakovas Å¡ioje byloje (anksčiau nagrinėjant civilinę byla dėl santuokos nutraukimo), dalyvavo teismo posėdyje tačiau iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų nėra galimybės nustatyti jo tikrosios turtinės padėties, nes, kaip jis teigė, jis dirbo Lietuvoje ir užsienyje neoficialiai, Å vedijoje gaudavo apie 500Eur, taip pat neturi banko sÄ skaitų.

Kiek jis gaudavo pajamų Vokietijoje taip pat nežino. Kokių nors tai savo paaiÅ¡kinimų, pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡skyrus ankstesniame bylos nagrinėjime dėl santuokos nutraukimo liudytojos D. P. parodymus, kuri yra jo draugė, atsakovas nepateikė nei ankstesniuose teismo posėdžiuose, nei nagrinėjant bylÄ Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje dėl prievolės įvykdymo. Taip pat ir atsakovo advokatas apie jo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas tiksliai nieko negali pasakyti. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių jo turtinę padėtį.

Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovės pateiktų iÅ¡ VÄ® Registrų centras Klaipėdos filialo 2016-06-22 pažymos matyti, kad atsakovas turėjo tris automobilius „Peugeot 607“ , „Opel Vectra“, „Audi A6“, kai kurios jos registruotos užsienyje. Taip pat iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis ankstesniame teismo posėdyje sutiko sumokėti ieÅ¡kovei 5000 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Vertindamas Å¡ias aplinkybes dėl atsakovo turtinės padėties neaiÅ¡kumo  teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panaÅ¡iai turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį. SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis  Nr. 3K-3-27-686/2015.).

Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams iÅ¡laikyti vaikÄ lemia pareigÄ teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Å ios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigÄ turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2006 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2009; ). Vertinant šalių dukters G. B. iÅ¡laidas, susijusias su jos iÅ¡laikymu, matyti, jog ieÅ¡kovė pateikė teismui paskaičiavimus iÅ¡ kurių matosi jos iÅ¡laidos vaiko auklėjimui, priežiÅ«rai, materialiniam aprÅ«pinimui laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., tai yra kol dukra sulaukė pilnametystės. Ji nurodė, kad per mėnesį Å¡ios iÅ¡laidos vidutiniÅ¡kai sudarė apie 1800 Eur., tai yra iÅ¡laidos bÅ«stui – 685 Eur, kuris sudaro nuomos mokestis 1240 su komunalinėmis kai kuriomis paslaugomis, 80 Eur už elektrÄ , 50 Eur už internetÄ . Gavus bendrÄ sumÄ 1370 Eur ir padalinus iÅ¡ dviejų gaunasi 685 Eur . Taip pat nurodo, kad iÅ¡laidos sudarė ir apie 250 Eur maistui, apie 79 Eur sveikatos draudimui, apie 200Eur drabužiams ir avalynei, apie 280 Eur per mėnesį mokestis už mokslÄ (bendrojo lavinimo mokykla, muzikos mokykla),apie 130 Eur nuolatinis vieÅ¡ojo transporto bilietas, apie 30 Eur mobilaus ryÅ¡io paslaugoms, apie 90 - 100 EUR kelionėms (į LietuvÄ ir į užsienį) .

IeÅ¡kovė nurodo, kad Greta bent kartÄ per metus vykdavo į LietuvÄ aplankyti senelių kartÄ per metus, vyko į mokyklos organizuojamas iÅ¡vykas, 2014 m. vyko į jaunimo kelionę į Ispanija, kelionė kainavo 930 Eur (680 Eur kelionės mokestis ir 250 Eur kiÅ¡enpinigių); 2015 m. vyko į jaunimo kelionę į IspanijÄ , kainavusiÄ 950 Eur (700 Eur kelionės mokestis ir 250 Eur kiÅ¡enpinigiai); 2015 m. vyko į 177 Eur kainavusiÄ jaunimo kelionę į LondonÄ ; 2016 m. vyko į jaunimo kelionę į ItalijÄ , kainavusiÄ 950 Eur (700 Eur kelionės mokestis, 250 Eur kiÅ¡enpinigiai).

Taip pat kitoms išlaidoms (mobilus telefonas, baldai mergaitės kambariui, televizorius į vaiko kambarį, dviratis ir pan.) yra išleidžiama ne mažiau 600 Eur per metus, kas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 50 Eur. Teismas vertindamas pateiktus įrodymus ir dukters poreikius, laiko, kad ne visi duomenys apie dukters poreikius yra pateisinami bei gali būti pripažintini būtinomis išlaidomis. Dėl gyvenamojo būsto ir mokesčių už komunalinius patarnavimus išlaidų, kurios yra įrodytos tai laikytina, kad gyvenamosios patalpos išlaikymas nėra susijęs su tiesioginėmis išlaidomis, kurios gali būti siejamos su vaiko išlaikymu, nes tai yra gyvybiškai svarbi aplinkybė dėl šeimos pilnaverčio egzistavimo ir šios išlaidos negali būti priskiriamos prie tiesioginių išlaidų skirtų vaiko išlaikymui, nes šiame bute gyvena jos kartu.

Kitos iÅ¡laidos, kurias ieÅ¡kovė įrodė pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, tai mokesčiai už mokslÄ , mobilaus ryÅ¡io telefono iÅ¡laidos, kelionė į LondonÄ yra priskiriamos prie vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Taip pat ir iÅ¡laidos, susijusios su maistu, sveikatos draudimu, drabužių pirkimu, transporto iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir jų kiekis yra adekvatus dukters gyvenimo kokybei, kuriÄ jai sukÅ«rė mama savo lėšomis. Taip pat vertinant kitas iÅ¡laidas, teismas laiko, kad jos nors ir nėra bÅ«tinos, tačiau atsižvelgiant į ieÅ¡kovės turtinę padėtį ir į dukters paauglystės metus tuo metu, yra užtikrinamas jos pilnavertis gyvenimas, laisvalaikio praleidimo įvairovė.

Kitos ( ieškinyje nurodytos vienkartinės kelionės į užsienio šalis) yra vienkartinės išlaidos ir jos nepriskirtinos prie kasmėnesinių būtinų išlaidų, tačiau jos vis tiek yra skirtos vaiko išlaikymui. Byloje yra nustatyta, kad ieškovė su dukra nuo 2005 m. vienos gyveno Vokietijoje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštas, todėl reikia daugiau išleisti lėšų.  Duomenų, kad šalys viena kitai prieštaraujant išvyko gyventi iš Lietuvos, byloje nėra, todėl laikytina, kad jie susitarę išvyko į šalį, kurioje aukštesnis pragyvenimo lygis negu Lietuvoje.

Kaip jau buvo minėta, pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiÅ¡kia, kad tėvas ir motina turi visiÅ¡kai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis ir pan.

Å is principas reiÅ¡kia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi bÅ«ti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2004). Tais atvejais, kai vaikas iÅ¡vežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sÄ moningai prisiima padidėjusių iÅ¡laidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naÅ¡tÄ , priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukÅ¡tesnio pragyvenimo lygio. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-04-8 nutartis Nr. 3K-3-195-915/2015).

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovės materialinė padėtis teikti iÅ¡laikymÄ vaikui yra gera, ji dirba privačiai, nors ir pagal pateiktas byloje jos pajamų deklaracijas ji iÅ¡leidžia nemažai lėšų įvairiems mokesčiams, tačiau dar jai nemažai ir lieka. Be to, atsižvelgiant į jos darbo profilį, jos mokesčiai ir iÅ¡laidos yra nepastovÅ«s gali mažėti ir didėti. Todėl teismas laiko, kad pagal turtinę padėtį ji galėjo sau leisti dukters priežiÅ«rai skirti ir jos nurodytas pinigų sumas per mėnesį ne bÅ«tinų, o maksimalių poreikių tenkinimui.

O atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų apie savo turimÄ turtÄ ir pajamas, todėl, kaip jau buvo minėta, Å¡is neaiÅ¡kumas apie jo turimas pajamas traktuojamas vaiko naudai. Be to atsižvelgiama į tai, kad jis dirba užsienyje ( Å vedijoje) kur taip pat aukÅ¡tas pragyvenimo lygis. Atsakovas nėra ligonis, o darbingas asmuo. Kadangi jis neatskleidė savo pajamų, laikytina, kad jis turėjo galimybę gyvendamas Å vedijoje nuo 2013 m. uždirbti lėšų, kad galėtų ne tik minimaliai, bet ir pakankamai pagal savo turtinę padėtį teikti iÅ¡laikymÄ dukrai. Teismas laiko, kad atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad jis 2015-08-10 pervedė dukrai 300Eur, o taip pat yra davęs jai kažkiek tai pinigų ar dovanų, negalima laikyti, kad  jis jau teikė kažkokiÄ tai sistemingÄ materialinę paramÄ , kuri galėtų prilygti vaiko iÅ¡laikymo davimui.

Ä®vertinus ir iÅ¡analizavus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio nustatymo, teismas laiko, kad ieÅ¡kovė įrodė, kad kas mėnesinės jos vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidos sudarė 1069 Eur( 250+79+200+280+130+30+100=1069). Akivaizdu, kad tai nėra minimalios iÅ¡laidos vaiko poreikiams tenkinti. Taip pat ji ir kitomis iÅ¡laidomis teikė dukrai maksimalų poreikių tenkinimÄ atsižvelgdama į savo materialinę padėtį. Taip pat ieÅ¡kovė nei pirmame savo ieÅ¡kinyje, nei patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodė kokių nors įtikinamų aplinkybių apie atsakovo gerÄ turtinę padėtį. Atsakovas neįrodė, kad jis per 2013-2016 metų laikotarpį gaudavo mažas pajamas iÅ¡ kurių negalėjo teikti tokį patį iÅ¡laikymÄ kaip ir ieÅ¡kovė, tačiau tai, kad atsakovas turi vienÄ automobilį 2010 m.

„ Lexus“ ir dar turėjo tris automobilius, negalima pripažinti tai, kad jo materialinė padėtis yra tokia pat gera kaip ir ieÅ¡kovės. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes teismas laiko, kad 1000 Eur skyrimas vaikui per mėnesį (esant Å¡ioms aplinkybėms) atitiktų CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, nuostatoms. BÅ«tų galima teigti, kad pagal atsakovo pateiktus įrodymus jis negalėjo teikti daugiau kaip po 250 Eur iÅ¡laikymÄ vaikui kas mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį, nors teismo nuomone jis galėjo tai padaryti, todėl laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis sukėlė pagrįstų abejonių dėl tikrosios  turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, todėl tai yra vertintina vaiko interesų naudai, t. y. laikytina, kad atsakovo padėtis leidžia teigti, kad atsakovas vaiko poreikiams galėjo tekti kas mėnesį po 350 Eur iÅ¡laikymÄ , nes tai atitinka Å¡alių turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, bei byloje nustatytas aplinkybes.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas. Kadangi byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovė nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ iki jo pilnametystės teikė viena iÅ¡ savo lėšų, vadinasi ji vykdė savo ir atsakovo prievolę iÅ¡laikyti vaikÄ Â (CK 6.50 straipsnis), todėl laikytina, kad ji savo pažeistus interesus pagirstai gina pareikÅ¡dama Å¡ioje byloje naujÄ reikalavimÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo prievolėje, tai yra atgauti už kitÄ tėvÄ Ä¯vykdytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dalį (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Taigi atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo turi teisę į savo dalies prievolės atlyginimÄ už praÅ¡omÄ laikotarpį nuo 2013m. rugsėjo mėn. iki 2016m. balandžio 1 d. 11200 Eur., ( 350 x 32= 11200 ), todėl Å¡i suma ir priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai.

Kaip matyti Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo, pavedė iÅ¡ naujo nagrinėjančiam teismui spręsti klausimÄ dėl byloje esančių visų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, todėl Å¡is klausimas ir sprendžiamas.  IeÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė iki ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo teisme sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį už neturtinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo, 1000 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų, 20 Eur už dokumentų vertimÄ , taip pat po ieÅ¡kinio dalyko pareiÅ¡kimo teisme pateikimo ji papildomai advokatei sumokėjo 220 Eur dėl pareiÅ¡kimo apie ieÅ¡kinio dalyko pakeitimÄ suraÅ¡ymÄ bei 100 Eur už atstovavimÄ teismo posėdyje (3 kartai).

Viso ieškovė patyrė 1371 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ankstesniu 2017-04-27 teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo buvo patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 31 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1straipsnio 5 punktas 2016-06-029 redakcija). Likusioje bylinėjimosi išlaidų dalyje, ieškinį patenkinus iš dalies, tai yra 70 procentų, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų sumai, tai yra 938 Eur.( 1340 x 70 proc .= 938 Eur).

IÅ¡ viso ieÅ¡kovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 969 Eur( 938+31=969). IeÅ¡kovės advokato atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo (2005-03-19 redakcija) maksimalių advokatams rekomenduojamų užmokesčių už teisinės pagalbos teikimÄ .( CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).   Kadangi ieÅ¡kovės prievoliniai reikalavimai kyla dėl prievolių, susijusių su sumokėtų dalies lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo už vaiko iÅ¡laikymÄ , todėl Å¡is ieÅ¡kinys nėra ieÅ¡kovės apmokestinamas žyminiu mokesčiu ( CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas), o patenkinus ieÅ¡kinį žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).  IÅ¡ atsakovo priteistinas 252 Eur ( 16000 x 3 proc. = 480x 75 proc., nes byla yra elektroninė, = 360 Eur. x 70 proc. patenkinto ieÅ¡kininio reikalavimo=252 Eur ) žyminio mokesčio ( CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iÅ¡ atsakovo priteistinas 10,50 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei D. B. ( Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) 11200 Eur (vienuolika tÅ«kstančių du Å¡imtus eurų) įsiskolinimÄ dėl nepilnametės dukters G. B. iÅ¡laikymo vykdytos prievolės nuo 2013m. rugsėjo 1 d. iki 2016m. balandžio 1 d., o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei D. B., ( Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) 969 Eur (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 262,50 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai, jas sumokant į LR Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismÄ .

                  Teisėjas                                                    Edmundas Žukauskas