b7ca1dc2-9cbb-402c-ae04-58ce8c71e970 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-616-327/2014Proceso Nr. 4-28-3-01887-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.4; 45.5.5; 79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡as raÅ¡ytinio proce­so tvarka iÅ¡nagrinėjo R. J. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje irn u s t a t ė :Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutarimu pripažino R.

J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir nubaudė keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atė­mimu trejiems metamas ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, ir pagal ATPK 130 str. 1 d. – trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę subendrintÄ nuobaudÄ paskyrė keturių tÅ«ks­tančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

R. J. nu­baus­tas už tai, kad 2013-12-13, apie 21 val. 10 min., Å iaulių g. 12, Marijampolėje, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, nustatytas vidutinis gir­tu­mo laipsnis 1,93 prom., va­Å¾iuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į namÄ . Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir namas. IÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos R. J. pa­si­Å¡a­li­no. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9; 14; 119; 231.1. punktus.R.

J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutarimÄ . Skunde nurodoma, kad surinkti byloje įrodymai yra prieÅ¡taringi. Nei vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų nematė, kad automobilį vairavo bÅ«tent jis. Nutarime iÅ¡dėstyti tik tie liudytojų pa­rodymai, kurie naudingi skundžiamam nutarimui priimti. Liudytojų E. Ū. ir N. Č. paaiÅ¡­ki­ni­mai skiriasi. E. Ū. nurodė, kad N. Č. jį iÅ¡sivedė iÅ¡ namų, o N. Č. nurodė, kad jį rado prie au­to­mo­bi­lio.

N. Č. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad prie automobilio kitų asmenų nebuvo, buvo tik jis. NeaiÅ¡ku, kaip E. Ū. galėjo atpažinti įvykio kaltininkÄ , jei buvo tamsus paros metas. Pastebi ir tai, kad kitų policijos pareigÅ«nų parodymai skiriasi. Liudytojas N. Č. paaiÅ¡kino, jog at­vyko į įvykio vie­tÄ , apeliantÄ rado prie automobilio. Liudytojas G. Å . paaiÅ¡kino, jog gavus pra­neÅ¡imÄ , kad į namÄ atsitrenkė automobilis, atvyko su kolega Padimansku į įvykio vietÄ . Prie minėto namo buvę as­menys nurodė, jog automobilis „Audi“ nuvažiavo link Cvirkos gatvės. Važiuojant nu­rodyta kryptimi sulaikė automobilį vairavusį asmenį.

Privažiavus kelių policijos ekipažui, asmuo buvo perduotas jiems.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pra­Å¡o R. J. skundÄ atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ . R. J. apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d., yra pagrįstas ir teisėtas. Nors apeliantas savo kaltę ginčija neva prieÅ¡­ta­rin­gais liudytojų parodymais bei aplinkybe, kad nė vienas policijos pareigÅ«nas jo vairuojančio automobilį nematė, Å¡iuos argumentus neabejotinai nusveria tiesiogiai eismo įvykį mačiusio liudytojo parodymai.

Liudytojas E. Ū. betarpiÅ¡kai matė važiuojantį automobilį, kuris apsisukdamas ir ma­nev­ruodamas at­bu­line eiga atsitrenkė į namo kampÄ . Matė ir atpažino iÅ¡ automobilio iÅ¡lipantį R. J., kuris svir­du­liuodamas apžiÅ«rėjo automobilį, vėl sėdo į jį ir nuvažiavo Å aulių gatve. Å ioje gatvėje, stovintis prie eismo įvykyje dalyvavusio automobilio, R. J. buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Patikrinus girtumÄ R. J. nustatytas vidutinis girtumas – 1,93 promilės. Å ie faktai patvirtina E. Ū. pa­ro­dy­mus, t. y. teisingai nurodyta, kuria kryptimi nuvažiavo pažeidėjas, dėl girtumo nurodant, kad R.

J. ju­de­siai buvo nekoordinuoti, jis svirduliavo. Todėl nėra pagrindo tikėti, kad E. Ū. sÄ mo­nin­gai siekė su­klaidinti policijos pareigÅ«nus. Atmetama ir liudytojo netyčinio suklydimo ga­li­my­bė, nes atstumas tarp E. Ū. buvimo vietos ir eismo įvykio vietos nebuvo didelis – apie 8-10 metrų. Be to, R. J. yra E. Ū. kaimynas, todėl gerai žinomas. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad buvo tam­sus paros metas, todėl jo negalėjo atpažinti, neįtikina. Liudytojas nurodė, kad pažeidėjas va­Å¾iavo be Å¡viesų, tačiau at­si­trenkęs į namÄ jas įjungė, iÅ¡lipęs apžiÅ«rėjo automobilį.

Tik įlipęs atgal į au­to­mobilį Å¡vie­sas vėl iÅ¡jungė ir nuvažiavo. Taigi, liudytojui E. Ū. buvo galimybė pakankamai aiÅ¡kiai matyti pažeidėjÄ , nes au­to­mo­bilio Å¡viesos jį apÅ¡vietė. Be to, ir įvykio vietos apžiÅ«ros akte (b. l.

10) nurodyta, kad nors buvo su­te­mę, tačiau matomumas geras. SistemiÅ¡kai analizuojant raÅ¡ytinę bylos me­džiagÄ matyti, kad 2013 m. gruo­džio 12 d., 21.14 val., registruotas telefoninis praneÅ¡imas dėl T. P. konflikto su sugy­ven­ti­niu R. J., pateikta papildoma informacija, kad sugy­ventinis pasiÅ¡alino su „Audi“ markės au­tomobiliu, o po kelių minučių, 21.25 val., registruotas praneÅ¡imas apie tai, kad au­to­mobilis „Audi“ at­sitrenkė į toje pačioje gatvėje esantį namÄ ir pasiÅ¡alino (b. l. 36).

Tačiau teismo po­sėdžio metu T. P. neigė, kad R. J. galėjo iÅ¡važiuoti su „Audi“ auto­mo­bi­liu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jos parodymus vertino kaip melagingus. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Res­pu­blikos Konstitucijos 1 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei in dubio pro reo prin­cipu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo ad­mi­nis­tracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik re­mian­tis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Be to, bylai dėl administracinio tei­sės pažeidimo reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Nagrinėjamu atveju abejonės dėl R. J. kal­tumo buvo paÅ¡alintos pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai apklausiant liudy­to­jus, aktyviai tiriant įrodymus ir nustatant tikrÄ sias pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliantas nurodo prieÅ¡taravimus policininkų parodymuose aiÅ¡kinantis aplinkybę, kurioje vietoje jis buvo sulaikytas. Tačiau iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pareigÅ«nas N. Č. kategoriÅ¡kai netvirtina, jog pažeidėjÄ rado eismo įvykio vietoje ar stovintį prie automobilio kiek toliau, toje pačioje gatvėje. Jis nurodo tiksliai nepamenantis Å¡ios aplinkybės, todėl teigti, kad bylos medžiagoje yra esminių prieÅ¡­ta­ra­vimų, nėra pagrindo. Be to, teismas koncentruojasi tik į įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes, o ne į Å¡alutines bei perteklines detales.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas rėmėsi vien kaltinimÄ pa­grin­džiančiais įrodymais.

PrieÅ¡ingai, teismas analizavo ir vertino visus parodymus bei surinktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ ir iÅ¡ jų visumos padarė pagrįstÄ , teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl R. J. kaltės buvimo bei siekio iÅ¡vengti atsa­ko­mybės. Todėl naikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutarimÄ nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teisėjasn u t a r i a :R. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas              Viktoras PreikÅ¡as