b7c6c421-90b1-4ea2-a82e-065a6528fa13 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-973-790/2018Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00009-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.6.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Rasos GudžiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-215-372/2018 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ ieÅ¡kinį atsakovei R.

S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vevira“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei R. S. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento BUAB „Vevira“ ir atsakovės R. S. 2009 m. rugpjūčio 25 d. sudarytÄ kasos kvitÄ Nr. 61, kurio pagrindu atsakovei buvo grÄ Å¾inta 261 000 Lt (75 590,82 Eur) paskola (toliau – ir ginčo atsiskaitymo sandoris), taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti 75 590,82 Eur (261 000 Lt) ir 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo atsiskaitymo sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78, 1.80, 1.81, 1.82 straipsnius, 6.225 straipsnio 1 dalį ir CK 6.66 straipsnį dėl to, kad atsakovės sutuoktinis R. S., bÅ«damas UAB „Vevira“ direktorius ir vykdydamas kasininko funkcijas, esant sunkiai įmonės padėčiai (gresiant bankrotui), atsakovei neteisėtai iÅ¡ įmonės kasos grÄ Å¾ino 261 000 Lt (75 590,82 Eur) paskolÄ . Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo R.

S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį. IeÅ¡kovė teigia, kad sudarant ginčo atsiskaitymo sandorį buvo sÄ moningai siekiama pabloginti jos turtinę padėtį tenkinant tik atsakovės, kaip ieÅ¡kovės kreditorės, reikalavimus, taip pažeidžiant kitų ieÅ¡kovės kreditorių, su kuriais liko neatsiskaityta, teises ir interesus.

Atsakovė, kaip ir jos sutuoktinis, kuris kaip ieÅ¡kovės vadovas ir kasininkas ieÅ¡kovės vardu pasirašė ginčo atsiskaitymo sandorį, buvo nesÄ Å¾ininga. Atsakovė ilgÄ laikÄ dirbo UAB „Vevira“ buhaltere ir jai įmonės finansinė padėtis buvo gerai žinoma, t. y. kad jau nuo 2008 m. pabaigos įmonė turėjo finansinių sunkumų ir negalėjo padengti įsiskolinimų savo kreditoriams. Atsakovė žinojo, kad pirmenybės teise priima prievolės įvykdymÄ iÅ¡ nemokios įmonės, kuri turi ir kitų kreditorių ir kurių reikalavimai nebuvo patenkinti.

Nuosprendžiu buvo nustatytas faktas, kad 2009 m. rugpjūčio 25 d. pinigų grÄ Å¾inimas atsakovei atliktas nusikalstant ir tai, nereikalaujant atskiro įrodinėjimo, patvirtina, jog ginčo atsiskaitymo sandoris yra negaliojantis. Atsakovė R. S. su pareikÅ¡tu reikalavimu nesutiko. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas nepagrįstai paskolos grÄ Å¾inimo sandorio negaliojimÄ laiko prejudiciniu faktu. Nuosprendžiu ieÅ¡kovės direktoriui buvo sukurta pareiga atlyginti visus iÅ¡ jo neteisėtų sandorių BUAB „Vevira“ ir jos kreditoriams padarytus nuostolius, kurie yra lygÅ«s bankroto byloje patvirtintiems kreditorių finansiniams reikalavimams.

Tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kai baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovei jau yra priteistas žalos atlyginimas, ieÅ¡kovei bÅ«tų atlyginta dvigubai. Atsakovė suteikė galimybę ieÅ¡kovei neatlygintinai naudotis jos pinigais, t. y. suteikė pagalbÄ , iÅ¡ to negaudama jokios naudos. Nors atsakovė dirbo UAB „Vevira“, tačiau darbo sutartis su ja 2009 m. birželio 17 d. buvo nutraukta, t. y. gerokai anksčiau nei jai buvo grÄ Å¾inta paskola. Neatlygintinė paskola gali bÅ«ti grÄ Å¾inama ir prieÅ¡ terminÄ , o įstatymas nenumato galimybės nepriimti prievolės įvykdymo.

Senaties terminas actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti yra suėjęs, todėl toks ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, iÅ¡vardijęs bÅ«tinas actio Pauliana taikymo sÄ lygas, nustatė, kad iki 2008 m. lapkričio 24 d. (pirmosios paskolos sutarties) įmonės skolų buvo žymiai daugiau, o tai reiÅ¡kia, jog bankroto administratorius turėjo neabejotinÄ teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, gindamas kreditorių interesus.

Teismas, remdamasis kasacinio teismo Å¡ioje byloje pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl ieÅ¡kinio senaties, nustatytos CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas byloje buvo atnaujintas. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė, kuri iki 2009 m. birželio 17 d. dirbo pas ieÅ¡kovę, puikiai žinojo ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę prieÅ¡ jai iÅ¡keliant bankrotÄ , įskaitant tai, kad ieÅ¡kovė neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais ir kad ji neturi jokio prioriteto atgauti skolÄ pirmiau kitų kreditorių.

BÅ«dama BUAB „Vevira“ direktoriaus pavaduotoja, akcininkė, atsakovė privalėjo žinoti, kad ieÅ¡kovė neatsiskaito su kitais kreditoriais, tarp kurių buvo ir įmonės darbuotojų, antros eilės kreditorių. Be to, atsakovė atsiėmė visÄ paskolÄ , nors jos grÄ Å¾inimo terminai dar nebuvo suėję. Teismas taip pat pažymėjo, kad sudarant ginčo atsiskaitymo sandorį, R. S. (buvęs ieÅ¡kovės direktorius) ir atsakovė buvo sutuoktiniai, todėl jiems taikoma CK 6.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri nebuvo nuginčyta.

Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu buvo tenkintas BUAB „Vevira“ ieÅ¡kinys ir priteistas BUAB „Vevira“ iÅ¡ R. S. 275 116 Eur žalos atlyginimas, nurodė, jog baudžiamojoje byloje priteista žalos atlyginimo suma apima Å¡ioje byloje praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , o teismas neturi teisės keisti žalos dydžio, jau nustatyto įsiteisėjusiu nuosprendžiu, todėl ieÅ¡kinį atmetė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė BUAB „Vevira“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o iÅ¡reikalauti Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-106-851/2015 medžiagÄ , prijungti prie bylos kaltinamÄ jį aktÄ ir kitus įrodymus, pateiktus su papildytu ieÅ¡kiniu ir paaiÅ¡kinimu, taip pat dokumentus, teikiamus su apeliaciniu skundu, kurie yra susiję su civilinio ieÅ¡kinio dydžio pagrindimu baudžiamojoje byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, sprendime neatskleista bylos esmė, sprendimas apskritai yra be motyvų, teismas nesprendė byloje pareikÅ¡tų reikalavimų:

IeÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismas sprendime, nors ir nurodydamas, kad egzistuoja actio Pauliana sÄ lygos, nepateikė iÅ¡vados, ar sandoris pripažįstamas negaliojančiu ar ne. Teismo sprendime nėra argumentų dėl visų ieÅ¡kinyje nurodytų pagrindų ginčo atsiskaitymo sandoriui pripažinti negaliojančiu. Sprendime nurodytas dvigubas žalos atlyginimas neegzistuoja, nes ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o ne dėl žalos atlyginimo priteisimo.

IeÅ¡kovei iÅ¡ R. S. nuosprendžiu priteista žala nėra susijusi su Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu reikalavimu. Be to, 75 590,83 Eur suma nesudarė civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalyko. Civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje sudarė kreditorių pareikÅ¡ti finansiniai reikalavimai bankroto byloje, tarp kurių atsakovės reikalavimo nebuvo, nes jis buvo grÄ Å¾intas suteikiant pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius. Teismas, neturėdamas tam pagrindo, atsisakė priimti pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį ir įrodymus.

IeÅ¡kovė teisę pareikÅ¡ti patikslintÄ ieÅ¡kinį turėjo pagal įstatymÄ pradėjus nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, privalo rinkti naujus įrodymus. Teismas ne tik nesilaikė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, atsisakydamas rinkti įrodymus pats, tačiau net ir nepriėmė ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų naujų įrodymų.

Dėl to prijungtini į bylÄ visi su ieÅ¡kinio patikslinimu, paaiÅ¡kinimu pateikti įrodymai. Teismas, nagrinėdamas dvigubos žalos atlyginimo klausimÄ , nesivadovavo įrodymais ir dėl to padarė klaidÄ , kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ baudžiamojoje byloje į ieÅ¡kinio sumÄ buvo įtrauktas ir 75 590,83 Eur kreditorinis reikalavimas, tačiau iÅ¡ tikrųjų jis įtrauktas nebuvo. Kadangi teismas neiÅ¡nagrinėjo ginčo pagal ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus ir argumentus, į visus ieÅ¡kinio argumentus ir reikalavimus turi atsakyti apeliacinės instancijos teismas.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde atkartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje, kurį teismas nutarė laikyti raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, t. y. nurodo tiek faktines bylos aplinkybes, tiek argumentus, dėl kokių priežasčių ginčo sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 6.66, 1,78, 1.80, 1.81, 1.82 straipsnių pagrindais. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė R. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: Teismo sprendime bylos esmė yra atskleista, teismas padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje visos actio Pauliana sÄ lygos nėra tenkinamos ir dėl Å¡ios priežasties sandorio nepripažino negaliojančiu. Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu, nurodytu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, yra laikomas tik visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas.

Teismas atsisakė priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį pagrįstai, nes nustatė, kad ieÅ¡kovas juo keičia tiek jo pagrindÄ , tiek dalykÄ . Teismas taip pat turėjo pagrindo nepriimti naujų įrodymų, vadovaudamasis CPK 180 straipsniu, kuriame yra įtvirtintas įrodymų sÄ sajumo reikalavimas. Be to, net ir prijungus naujus įrodymus, jie nepagrindžia, kad ginčo sandoris yra negaliojantis. Teismas ex officio nerinko įrodymų, nes pagrįstai manė, jog tai nėra reikalinga siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

IeÅ¡kovė ir atsakovė pateikė visus bylai iÅ¡spręsti teisingai reikalingus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus. Ä®rodymų iÅ¡samus įvertinimas leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu pagal actio Pauliana ir pritaikius restitucijÄ Ä¯vyktų „dvigubas atlyginimas“, nes ieÅ¡kovė tokio paties dydžio reikalavimÄ jau yra pareiÅ¡kusi civiliniu ieÅ¡kiniu baudžiamojoje byloje. Ginčo sandorio pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana ieÅ¡kinio pagrindu negalimas dėl praleisto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.

Apeliaciniame skunde minimi sandorio negaliojimo pagrindai, nurodyti CK 1.80, 1.81, 1.82 straipsniuose, negali bÅ«ti taikomi, nes byloje ginčijamas ne sandoris, o prievolės įvykdymas. Todėl tik pripažinus patį paskolos sandorį niekiniu atsirastų pagrindas niekiniu pripažinti ir tokio sandorio įvykdymÄ , t. y. pinigų grÄ Å¾inimÄ . IeÅ¡kovė nenurodo, kokiÄ imperatyviÄ teisės normÄ pažeidžia ginčo atsiskaitymo sandoris, taip pat nepagrindžia, kokie pagrindiniai sutarčių teisės principai buvo pažeisti ir kaip jų pažeidimas lemia sutarties Å¡alies ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ .

Taip pat ieÅ¡kovė nepagrindžia, kaip ginčo sandoris pažeidė įmonės tikslus ir (ar) valdymo organų kompetencijÄ . Paskolos sutartis buvo neatlygintinė, o tai patvirtina, kad buvo veikta iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais.Nuosprendyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovė. Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas pateikiant įmonės kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä kaip žalos dydį pagrindžiantį įrodymÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad nuosprendžiu R. S. buvo sukurta pareiga atlyginti visus iÅ¡ jo neteisėtų sandorių ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams sukeltus nuostolius, įskaitant ir žalÄ , kylančiÄ dėl ginčo atsiskaitymo sandorio sudarymo. Å iuo sandoriu maksimali įmonės kreditoriams galėjusi kilti žala teoriÅ¡kai galėjo bÅ«ti tik tokio dydžio, koks yra kreditorių nepatenkintų reikalavimų dydis. Kadangi nuosprendžiu buvo priteista suma, atitinkanti visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį, todėl visa ginčo atsiskaitymo sandoriu įmonei ir jos kreditoriams sukelta žala jau yra priteista.

IeÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, siekia gauti dvigubÄ Å¾alos atlyginimÄ tuo pačiu pagrindu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ir naujai su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡reikalauti 2015 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-106-851/2015 medžiagÄ ir prijungti prie bylos kaltinamÄ jį aktÄ ir kitus įrodymus, pateiktus su papildytu ieÅ¡kiniu ir paaiÅ¡kinimu, taip pat dokumentus, teikiamus su apeliaciniu skundu – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ baudžiamojoje byloje dėl jos pripažinimo civiline ieÅ¡kove, Å iaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, kuria buvo patvirtinti ieÅ¡kovės kreditorių finansiniai reikalavimai ieÅ¡kovės bankroto byloje, ir 2013 m. vasario 14 d. nutarimÄ pripažinti civiline ieÅ¡kove baudžiamojoje byloje.

Pažymėtina, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese iÅ¡raiÅ¡kos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi iÅ¡lygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (žr. CPK 314 straipsnį). Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti.

Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktÄ ).Teisėjų kolegija netenkina ieÅ¡kovės praÅ¡ymo prijungti prie bylos kaltinamÄ jį aktÄ ir kitus dokumentus, pateiktus su papildytu ieÅ¡kiniu ir paaiÅ¡kinimu, nes tokie dokumentai buvo priimti pirmosios instancijos teisme (pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 28 d. posėdžio metu pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį su priedais nutarė vertinti kaip papildomus įrodymus byloje).

Teisėjų kolegija taip pat netenkina ieÅ¡kovės praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti baudžiamosios bylos medžiagÄ . Dalis baudžiamosios bylos dokumentų jau yra civilinėje byloje, o ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde neįvardija, kokie dar, be jau esamų, dokumentai, esantys baudžiamojoje byloje, yra reikalingi civilinei bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Be to, teikdama tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad pati siekė gauti Å¡iuos duomenis, tačiau tokia galimybė jai nebuvo sudaryta, juo labiau, kad ieÅ¡kovė baudžiamojoje byloje dalyvavo civilinio ieÅ¡kovo teisiniu statusu.

Tačiau teisėjų kolegija priima ieÅ¡kovės kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus įrodymus – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl pripažinimo civiline ieÅ¡kove baudžiamojoje byloje, Å iaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ieÅ¡kovės bankroto byloje, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, ir 2013 m. vasario 14 d. nutarimÄ ieÅ¡kovę pripažinti civiline ieÅ¡kove baudžiamojoje byloje. Å ių dokumentų, susijusių su baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tos žalos dydžio pagrindimu, byloje nėra, o jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kinį remiantis baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovei iÅ¡ buvusio vadovo priteista žalos atlyginimo suma (CPK 314 straipsnis).

Dėl galimybės ginčyti atsiskaitymo sandorį Byloje CK 6.66, 1,78, 1.80, 1.81, 1.82 straipsnių pagrindais buvo ginčijamas atsiskaitymo sandoris, įformintas 2009 m. rugpjūčio 25 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 61, pagal kurį BUAB „Vevira“ atsakovei grÄ Å¾ino 75 590,82 Eur skolÄ pagal tarp BUAB „Vevira“ ir atsakovės R. S. 2008 m. lapkričio 24 d., 2009 m. vasario 2 d., 2009 m. balandžio 2 d. sudarytas paskolos sutartis. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ yra nurodoma, kad skolos grÄ Å¾inimas nėra sandoris, todėl tik pripažinus negaliojančiais paskolos sandorius bÅ«tų pagrindas pripažinti negaliojančiu ir ginčo atsiskaitymo sandorį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemiantys sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ).

Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Atsiskaitymas vykdant prievolę pagal sutartį gali būti ginčijamas teisme kaip sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017, 34 punktas). Atsiskaitymas pagal sutartį yra jos vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, jis atitinka sandorio požymius ir gali būti ginčijamas, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-969/2018 27 punktas).

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsakovės skundo argumentÄ , kad ieÅ¡kovės atsiskaitymas pagal ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytas sutartis, įformintas 2009 m. rugpjūčio 25 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 61, nėra sandoris, kuris gali bÅ«ti ginčijamas CK įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Dėl apeliacinio proceso ribų IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo, kad ieÅ¡kovės finansinei padėčiai esant itin sunkiai, atsakovei, kuri buvo ieÅ¡kovės kreditorė, buvo grÄ Å¾inta paskola pažeidžiant kitų kreditorių teises ir interesus.

IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turtinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo, ar egzistuoja CK 6.66 straipsnyje nustatytos sÄ lygos actio Pauliana ieÅ¡kinį tenkinti, ir Å¡ias sÄ lygas nustatė, tačiau ieÅ¡kinį atmetė. Teismas ieÅ¡kinio reikalavimų netenkino, motyvuodamas tuo, kad Å¡ioje byloje praÅ¡oma priteisti suma jau buvo priteista teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Apeliaciniame skunde pateikiamos dvi argumentų grupės dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Pirma, ieÅ¡kovės nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, pats savo iniciatyva nerinko įrodymų ir be pagrindo atsisakė priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį. Antra, ieÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs sÄ lygas actio Pauliana taikyti, nepagrįstai sandorio nepripažino negaliojančiu. IeÅ¡kovės nuomone, teismas pateikė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl dvigubo žalos mokėjimo, nenurodė argumentų dėl visų ieÅ¡kinyje nurodytų pagrindų ginčo atsiskaitymo sandoriui pripažinti negaliojančiu.

Å ie apeliacinio skundo argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Dėl įrodymų (ne)priėmimo IeÅ¡kovė kaip pirmosios instancijos teismo padarytÄ proceso teisės normų pažeidimÄ Ä¯vardija tai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nesivadovavo kasacinio teismo Å¡ioje byloje priimtu iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl teismo teisės rinkti įrodymus ex officio, tačiau, nesant tam jokio pagrindo, atsisakė priimti pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį su naujais įrodymais.

Kaip nurodyta Å¡io sprendimo 11 punkte, nors ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys ir nebuvo priimtas, tačiau pirmosios instancijos teismas jį kartu su priedais nutarė vertinti kaip papildomÄ Ä¯rodymÄ . IeÅ¡kovės minimuose 2018 m. kovo 20 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstyti argumentai sutampa su nurodytais patikslintame ieÅ¡kinyje. RaÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priedas (kaltinamasis aktas) taip pat jau buvo pateiktas į bylÄ kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu. Kadangi visi ieÅ¡kovės į bylÄ pirmosios instancijos teismui teikti įrodymai buvo priimti ir vertinami nagrinėjant bylÄ , teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl ieÅ¡kovės teisės teikti įrodymus byloje ribojimo.

Be to, pirmosios instancijos teismas dalį byloje esančių duomenų surinko ir savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 2 t., b. l. 193). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadavo kasacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017 pateiktais išaiškinimais, yra taip pat nepagrįstas. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktÄ ).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė actio Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygas, tačiau ginčo sandorio nepripažino negaliojančiu dėl to, kad įmonės kreditorių reikalavimai buvo patenkinti apkaltinamuoju nuosprendžiu priteisus ieÅ¡kovei iÅ¡ jos buvusio vadovo dėl padaryto nusikaltimo patirtÄ 275 116,65 Eur dydžio žalÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tina patikrinti, ar Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstos ir teisėtos. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisėsKasacinis teismas yra konstatavęs, kad, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ .

Å io momento nustatymas yra reikÅ¡mingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ . Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimÄ , bet ir aplinkybę, jog Å¡i teisė atsirado, iki buvo sudarytas ginčijamas sandoris.

Be to, Å¡i actio Pauliana (tenkinimo) sÄ lyga yra privaloma, nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tais atvejais, kuriais actio Pauliana yra pareikÅ¡tas bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms apginti, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bankroto bylos procese patvirtinti kreditorių reikalavimai nėra atsiradę jau po ginčijamo sandorio sudarymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-191-915/2016, 28 punktas).

Nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistuoja pirminė actio Pauliana sÄ lyga, nes dalis kreditorių reikalavimų, patvirtintų įmonės bankroto procese, egzistavo jau iki ginčo atsiskaitymo sandorio sudarymo. TÄ patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/100 dėl UAB „Vevira“ nurodytos faktinės aplinkybės (2 t., b. l. 143-162, 114-126).

Dėl kreditorių teisių pažeidimo ir sandorio sudarymo (ne)privalomumoKreditorių teisių pažeidimas kaip actio Pauliana sÄ lyga konstatuojamas, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditorių teisių pažeidimas konstatuotinas pagal tokius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojamus kriterijus: kai nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima bÅ«tų nukreipti kreditoriaus reikalavimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kai skolininko nemokumas iÅ¡lieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015).Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. liepos 18 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/100 buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovės ekonominė padėtis buvo sunki jau 2009 metų pradžioje, ji nepasikeitė ir 2009 metų pabaigoje.

IeÅ¡kovė turimomis priemonėmis negalėjo laiku sumokėti visų savo įsipareigojimų, nes neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų. Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad ieÅ¡kovės padėtis iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡mokėjimo atsakovei 261 000 Lt (75 590,82 Eur) buvo sunki ir po pinigų iÅ¡mokėjimo momento įmonės padėtis iÅ¡liko sunki. IeÅ¡kovė atsakovei grÄ Å¾ino paskolas anksčiau nei buvo nustatyta paskolos sutartyse. Be to, atsakovei ir R. S. (tuometiniam įmonės vadovui, kreditoriui) 2009 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais vidutiniÅ¡kai buvo iÅ¡mokama 90,7 procentų, kai kitiems įmonės kreditoriams vidutiniÅ¡kai buvo sumokėta 9,3 procentai nuo per mėnesį bendrai sumokėtų atsakovei ir R.

S. ir kitiems tiekėjams. 2009 m. birželio 30 d. nesumokėta darbo užmokesčio suma sudarė 22 080,47 Lt. Nuo 2009 m. liepos iki 2009 m. lapkričio mėnesio ieÅ¡kovė sumokėjo tik 4 825 Lt (1 397,42 Eur) darbo užmokesčio, 16 018 Lt (4 639,13 Eur) kitiems tiekėjams, t. y. ženkliai mažiau nei buvo sumokėta atsakovei ginčo atsiskaitymo sandoriu (2 t., b. l. 119-121). Å ie duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė, esant sunkiai įmonės turtinei padėčiai, padengė atsakovės reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ paskolos teisinių santykių visa apimtimi, kai tuo tarpu ieÅ¡kovė turėjo ženklų įsiskolinimÄ darbuotojams ir kitiems kreditoriams.

Taigi, ieÅ¡kovė nesilaikė kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo, pirmenybės tvarka patenkino atsakovės finansinį reikalavimÄ (2 t., b. l. 120, 121, 124). Be to, pinigų grÄ Å¾inimo pagal ginčo atsiskaitymo sandorį metu buvo suėjęs tik vienos iÅ¡ trijų atsakovės ieÅ¡kovei suteiktų paskolų mokėjimo terminas. Paskolos sutarties, pagal kuriÄ mokėjimo terminas ginčo atsiskaitymo sandorio sudarymo metu jau buvo suėjęs, suma buvo lygi tik 8 978,22 Eur, t. y. atsakovei buvo grÄ Å¾inta 8 kartus didesnė suma.

IeÅ¡kovei bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2010 m. balandžio 21 d., t. y. praėjus tik aÅ¡tuoniems mėnesiams po ginčo atsiskaitymo sandorio sudarymo, konstatavus, kad įmonė yra nemoki. Esant sunkiai įmonės finansinei situacijai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iÅ¡ paskolos teisinių santykių kylančio reikalavimo patenkinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas veiksmas, kuriuo buvo siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo atsiskaitymo sandoriu kitiems ieÅ¡kovės kreditoriams sutrukdyta gauti bent dalį atsiskaitymo, todėl egzistuoja antroji actio Pauliana sÄ lyga.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienaÅ¡aliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta praktika).

Pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai taip pat leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovė teisinės prievolės sudaryti ginčo atsiskaitymo sandorį neturėjo. Ginčijamo sandorio sudarymas, padengiant atskiro kreditoriaus reikalavimÄ , kai įmonė jau buvo akivaizdžiai nemoki, negali bÅ«ti vertinamas kaip skolininko veikimas visų kreditorių interesais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinanti skolininko teisę prioritetiÅ¡kai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali bÅ«ti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014).

Tačiau Å¡iuo atveju tokios aplinkybės, dėl kurių bÅ«tų galima pateisinti ginčo atsiskaitymo sandorio sudarymÄ , neegzistavo.Dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės nesÄ Å¾iningumoAtsakovei, kuri nuo 2003 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. birželio 17 d. dirbo pas ieÅ¡kovę direktoriaus pavaduotoja (1 t., b. l. 42-43), buvo žinoma sunki įmonės turtinė padėtis, nes, kaip buvo nurodyta Å¡iame sprendime, ieÅ¡kovės finansinė padėtis buvo sunki jau nuo 2009 m. pradžios. Atsakovė taip pat žinojo (turėjo žinoti), kad ginčo atsiskaitymo sandoriu bus pažeisti ieÅ¡kovės kreditorių interesai.

Be to, atsakovė ir tuometis įmonės vadovas, kasininkas, pasirašęs ginčo atsiskaitymo sandorį, buvo sutuoktiniai, ginčo atsiskaitymo sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo (iÅ¡skyrus 8 978,22 Eur) (CK 6.67 straipsnio 3, 5 punktai). Å ios aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos (žr. sprendimo 20 punktÄ ). Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoAtsiliepime į apeliacinį skundÄ yra nurodoma, kad ginčo sandorio pripažinimas negaliojančiu negalimas dėl praleisto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.

Tačiau Å¡ie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai yra nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje kasacinio teismo buvo atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017 49-63 punktus). Dėl apkaltinamuoju nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo įtakos actio Pauliana taikymui Atsiskaitymo su atsakove metu UAB „Vevira“ direktoriumi buvo R.

S., kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu nuteistas dėl to, kad UAB „Vevira“ esant sunkiai finansinei padėčiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems UAB „Vevira“ kreditoriams. Tarp patenkintų kreditorinių reikalavimų yra nurodytas ir ginčo atsiskaitymo sandoris, kuriuo buvo atsiskaityta su atsakove, išmokant jai 75 590,82 Eur.

Pripažinus R. S. kaltu, buvo tenkintas baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuri buvo apskaičiuota pagal Å iaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. BUAB „Vevira“ bankroto byloje patvirtintÄ kreditorių finansinių reikalavimų sumÄ , t. y. 275 116,65 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį, nes įmonės kreditorių reikalavimai buvo patenkinti apkaltinamuoju nuosprendžiu priteisus ieÅ¡kovei iÅ¡ jos buvusio vadovo dėl padaryto nusikaltimo patirtÄ 275 116,65 Eur dydžio žalÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis actio Pauliana ieÅ¡kinio tikslas. Toks ieÅ¡kinys yra tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius (Å¡iuo atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriai) galėtų patenkinti savo reikalavimÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamu ieÅ¡kiniu siekiami apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai jau buvo apginti tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje ir ieÅ¡kovei iÅ¡ jos buvusio vadovo priteisus žalos atlyginimÄ .

Pirmiausia, pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis buvo apskaičiuotas pagal Å iaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. BUAB „Vevira“ bankroto byloje patvirtintÄ kreditorių finansinių reikalavimų sumÄ , t. y. 275 116,65 Eur. Ä® Å¡iÄ sumÄ nebuvo įskaičiuotas atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei pagal paskolos sutartis, nes su atsakove pagal ginčo atsiskaitymo sandorį buvo atsiskaityta. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad baudžiamojoje byloje priteista žalos atlyginimo suma apima Å¡ioje byloje praÅ¡omÄ priteisti sumÄ .

Antra, nėra duomenų, kad teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje priteistas žalos atlyginimas yra kuria nors dalimi ieÅ¡kovei padengtas, o su įmonės kreditoriais atsiskaityta. Trečia, ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma Å¡iuo metu yra ženkliai didesnė už tÄ , kuri buvo patvirtinta Å iaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi. Å iÄ aplinkybę patvirtina ieÅ¡kovės bankroto byloje Nr. B2-7-569/2018 esantys duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pvz., 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Swedbank lizingas“ 33 750,31 Eur finansinis reikalavimas, tačiau jis 2010 m. spalio 27 d. buvo patikslintas, patvirtinant 267 266,27 Eur reikalavimÄ .

Ketvirta, net ir vertinant hipotetinę situacijÄ , kad teismo nuosprendžiu priteistas žalos atlyginimas iÅ¡ R. S. bus ieÅ¡kovės naudai realiai iÅ¡ieÅ¡kotas, tokia situacija jokiu bÅ«du nelems dvigubo atsiskaitymo su kreditoriais. Å ioje byloje patenkinus ieÅ¡kinį ir pritaikius restitucijÄ bei iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisus ginčo atsiskaitymo sandoriu iÅ¡mokėtÄ sumÄ , atsakovė taps ieÅ¡kovės kreditore, todėl tiek iÅ¡ R. S. iÅ¡ieÅ¡kotas žalos atlyginimas, tiek iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kota grÄ Å¾inta paskolos suma laikantis įstatyme nustatyto eiliÅ¡kumo bus panaudota atsiskaitymui su visais ieÅ¡kovės kreditoriais, tarp jų ir atsakove, todėl, net vertinant hipotetiÅ¡kai, dvigubas atsiskaitymas su kreditoriais nebus įmanomas, nes reikės atsiskaityti, be kitų kreditorių, ir su atsakove.

Visi Å¡ie argumentai patvirtina, kad nepaisant to, jog baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovei iÅ¡ buvusio jos vadovo yra priteista 275 116,66 Eur žalos atlyginimo, vis dar egzistuoja poreikis ieÅ¡kovės atsakovei pagal ginčo atsiskaitymo sandorį sumokėtus pinigus grÄ Å¾inti bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę tam, kad bÅ«tų patenkinti jos kreditorių reikalavimai. Dėl procesinės bylos baigties Teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisėtai nustatė visas actio Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygas, tačiau netinkamai įvertino apkaltinamuoju nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo įtakÄ ginčo baigčiai, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintinas, ginčo atsiskaitymo sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Taikant restitucijÄ 75 590,83 Eur, kurie pagal pripažintÄ negaliojančiu ginčo atsiskaitymo sandorį buvo iÅ¡mokėti atsakovei, priteistini ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. Tuo atsakovės pažeidžiant kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principÄ gautas kreditorinis reikalavimas bus grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei ir panaudotas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka atsiskaityti su įmonės kreditoriais (CK 6.66 straipsnis, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis).

Atsakovės kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovei dėl suteiktų paskolų grÄ Å¾inimo įstatymo nustatyta tvarka galės bÅ«ti patenkinamas ieÅ¡kovės bankroto byloje. Taip pat tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų sandorio negaliojimo pagrindų Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo atsiskaitymo sandoris buvo ginčijamas ir kitais, ne tik CK 6.66 straipsnyje nurodytais pagrindais. Tačiau, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ar sandoris negalioja CK 1.78, 1.80-1.82 straipsniuose nurodytais pagrindais pirmosios instancijos teismas sprendime argumentų nepateikė, nors kasacinis teismas grÄ Å¾ino Å¡iÄ civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo ir tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar yra sÄ lygos ir sandorio negaliojimo pagrindams, nustatytiems CK 1.78, 1.80-1.82, taikyti.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje dalyje bylos esmė nebuvo atskleista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo atsiskaitymo sandoris Å¡iuo teismo sprendimu pripažįstamas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, sprendžia, jog sÄ lygų, ar egzistuoja kiti pirmiau nurodyti sandorio negaliojimo pagrindai, nustatymas praranda prasmę, todėl Å¡ios bylos dalies nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui negrÄ Å¾ina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo IeÅ¡kovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, žyminis mokestis už ieÅ¡kinį, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista pagal nurodytÄ straipsnį, t. y. nuo 1 800,58 Eur žyminio mokesčio, priteisiamas valstybei iÅ¡ atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė yra atleistos nuo žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl valstybei jis nepriteisiamas.Byloje taip pat buvo patirtos 21,05 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 11, 126, 2 t., b. l. 59, 3 t., b. l. 74).

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos taip pat priteisiamos valstybei iÅ¡ atsakovės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ ir atsakovės R.

S. 2009 m. rugpjūčio 25 d. sudarytÄ kasos kvitÄ Nr. 61, kurio pagrindu atsakovei buvo grÄ Å¾inta 75 590,82 Eur paskola.Taikyti restitucijÄ â€“ priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vevira“ (juridinio asmens kodas 123911725) iÅ¡ atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 590,82 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du euro centus).Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vevira“ (juridinio asmens kodas 123911725) iÅ¡ atsakovės R.

S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 75 590,82 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imties eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų euro centų) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016 m. sausio 15 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1800,58 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų ir penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis euro centus) žyminio mokesčio ir 21,05 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ penkis euro centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 1 821,63 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Marius Bajoras Goda Ambrasaitė-Balynienė Rasa Gudžiūnienė