2015-11-24 Nr. AB-22869-3-61-3-08132-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1661-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08132-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – M. P. (M. P.), K. S., I. M., J. Ž., K. L., P. P. (P. P.), V. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Registro centro Vilniaus filialas ir uždaroji akcinė bendrovė „Autotechpaslauga“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 40-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir Bendrija) padavė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Savivaldybė) 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 30-1765 dalį dėl žemės sklypo Nr. 60 suformavimo (toliau – ir Įsakymas Nr. 1); 2) panaikinti Savivaldybės 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 30-1825 dalį dėl žemės sklypo Nr. 59 suformavimo (toliau – ir Įsakymas Nr. 2); 3) panaikinti Savivaldybės 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. A51-120054-(2.14.2.12-MP8) „Dėl adreso pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas); 4) įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjo teritorijoje esančių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) adresą, suteikiant jiems adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius (VII t., b. l. 1–2, 29–31).

Pareiškėjo teigimu, skundžiamais įsakymais sklypai buvo suformuoti kaip grąžintinos (laisvos) žemės sklypai, pažeidžiant galiojančius įstatymus, todėl įsakymai yra neteisėti. Pažymėjo, kad pareiškėjas eksploatuoja metalinių garažų aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje jo lėšomis yra pastatyti, valdomi bei eksploatuojami pastatai. Dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių statinių adresas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini), Vilnius, kas ir kokiu sprendimu tai atliko, pareiškėjas paaiškinti negali. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo eksploatuojami statiniai yra įregistruoti, todėl ši žemė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas negalėjo būti grąžinta. Manė, kad skundžiamais įsakymais buvo sudarytos prielaidos atkurti į suformuotą žemės sklypą nuosavybės teises. Pareiškėjas tvirtino, kad apie skundžiamus įsakymus jam tapo žinoma tik gavus skundžiamą 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą, todėl pabrėžė, kad apskundimo termino nepraleido.

Nesutiko su atsakovo argumentu, kad ginčo pastatai nėra adreso objektai, nurodydamas, kad jie yra įregistruoti, jiems suteikti unikalūs numeriai, todėl, pareiškėjo vertinimu, šie statiniai ne tik gali būti, bet ir yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir laikytini adreso objektais. Rėmėsi Adresų formavimo taisyklių 4.3. punkto nuostatomis ir tvirtino, kad adreso objektų statusas nėra siejamas su nuosavybės ar kitų daiktinių teisių registracija, o tik su galimybe pastatą suformuoti kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (VII t., b. l. 64–69).

Atsiliepime nurodė, kad sklypai buvo suteikti laikinai naudoti, turint tikslą įrengti ir eksploatuoti laikinų metalinių garažų aikštelę – pareiškėjui turėjo būti žinoma apie ginčo sklypų laikino naudojimo pobūdį ir tai, kad nuolatinių statinių statyba tokiuose sklypuose yra negalima, todėl ginčo sklypuose pastatyti nuolatiniai statiniai yra pastatyti neteisėtai, o pareiškėjas nepateikė jų statybos teisėtumą pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, jog statiniai jam priklauso nuosavybės teise ar jais naudojasi kitais teisėtais pagrindais.

Pažymėjo, kad valstybinė žemė parduodama arba išnuomojama, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinės žemės sklypų formavimas statiniams eksploatuoti siejamas su statinių priklausomumu asmenims nuosavybės teise arba su jų nuomos faktu. Nekilnojamojo turto registre nėra užfiksuotų duomenų apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius ar nuomos pagrindais naudojamus nuolatinius statinius ginčo sklypuose. Savivaldybės administracija, išanalizavusi faktinę situaciją ir nustačiusi, kad duomenų apie statinių savininkus nėra, dokumentų, kurių pagrindu buvo leista minėtų statinių statyba, taip pat nėra, ir atsižvelgdama, kad sklypai laikinų metalinių garažų bendrijoms buvo suteikti laikinai, pagrįstai sklypus laikė kaip laisvus (neužstatytus).

Pabrėžė, kad ginčijami įsakymai Vilniaus apskrities viršininkui turėjo rekomendacinę reikšmę, o teisės aktų nustatytą kompetenciją atkurti ar neatkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, įvertinus visas šiam procesui reikšmingas aplinkybes, turėjo tik Vilniaus apskrities viršininkas. Atsakovas paaiškino, kad ginčijami įsakymai parengti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto Bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detalusis planas) patvirtintais detaliojo plano sprendiniais, nustatytais sklypui I ir sklypui II, kurie detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje atitinkamai pažymėti Nr. 60 ir 59. Atkreipė dėmesį, kad ginčijami įsakymai priimti vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-1121/04, kuriuo teismas įpareigojo atsakovą laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri pagal Pašilaičių komunalinės zonos detalųjį planą pažymėta ir <...> Nr. 59, Nr. 60, K. P. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-164/2005, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą ginčyti įsakymus, nes jau 2005 m. balandžio 19 d. raštu Nr. A141-1205(14.6-MPD-0) seniūnijos, kurių teritorijose yra metalinių garažų masyvai, įpareigotos informuoti metalinių garažų savininkus ar bendrijas, kad žemės sklypai, kuriais jie naudojasi, įstatymų nustatyta tvarka bus grąžinti piliečiams natūra.

Nurodė, kad ginčo sklypai yra suformuoti ir nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims (tretiesiems suinteresuotiems asmenims), todėl, atsakovo teigimu, net nuginčijus šiuos įsakymus, pareiškėjo teisės nebus apgintos, nes pareiškėjas nėra nuginčijęs nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų.

Dėl Sprendimo pažymėjo, jog Sprendimu pagrįstai atsisakė pakeisti adresą statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nes pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatė, kad teisės aktai nenumato galimybės tenkinti prašymus asmenų, kurie nepateikia dokumentų, pagrindžiančių, jog turi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, arba nekilnojamąjį daiktą valdo ir naudoja kitais teisėtais pagrindais. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti statinių adresą, suteikiant jiems adresą (duomenys neskelbtini), yra netinkamai suformuluotas, nes minėtų statinių adresas, remiantis VĮ Registrų centro (toliau – ir VĮRC) išrašu (reg. Nr. 10/140411), ir yra (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo į bylą pateikto VĮRC žemėlapio matyti, kad žemėlapyje statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra pažymėti kitoje vietoje, nei faktiškai yra. Pažymėjo, kad adresų statiniams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nesuteikė, todėl neturi duomenų apie jų suteikimo (ar pakeitimo) datas ir pagrindus. Aplinkybės, kokiu teisiniu pagrindu minėti adresai buvo nurodyti Nekilnojamojo turto registro ir Adresų registro duomenų bazėse, taip pat pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiuose, atsakovui nežinomos.

Nurodė, kad pagal pareiškėjo pateikto VĮRC Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (registro Nr. 10/140411) matyti, kad registruoti šie nekilnojamieji daiktai: pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šiuos statinius neregistruota, minėti statiniai negali būti laikomi ir pastatų kompleksu, kaip adreso objektu, nes vienas iš statinių kerta žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, tačiau šiems statiniams VĮRC išraše nurodytas bendras adresas (duomenys neskelbtini). Nors statiniai ir yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau, pareiškėjui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jo nuosavybės teisę į šiuos statinius, apskritai nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimo dėl adreso pakeitimo.

Tretieji suinteresuoti asmenys – M. P., K. S., I. M., J. Ž., K. L., P. P. ir V. K., atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (VII t., b. l. 86–87).

Trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, byla turi būti nutraukta, nes pareiškėjas yra praleidęs terminą ginčyti skundžiamus įsakymus, apie nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui buvo žinoma. Nurodė, kad nėra pateiktų nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisę bei statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų. Manė, kad tai savavališkos statybos objektai, kurie nuolat plečiami, užgrobiant svetimą žemę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Autotechpaslauga“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo sutiko (VII t., b. l. 35–36).

Atsiliepime nurodė, kad neaišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjo ir UAB „Autotechpaslauga“ buveinių adresai yra sukeisti vietomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (VII t., b. l. 179–186).

Dėl prašymo panaikinti Įsakymo 1 ir Įsakymo 2 dalis teismas pirmiausia nurodė, kad Įsakymu 1 ir Įsakymu 2 suformuotų žemės sklypo Nr. 60 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,9495 ha ploto dalis, esanti 0,9635 ploto žemės sklype, ir sklypo Nr. 59 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0523 ha ploto dalis, esanti 0,6743 ha ploto žemės sklype, patenka į buvusio savininko K. P. turėtą žemėvaldą ir jau yra grąžinta natūra pretendentams, t. y. 2008 m. sausio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimais Nr. 2.4-01-5633, Nr. 2.4-01-5634, Nr. 2.4-01-5632, Nr. 2.4-01-5631, Nr. 2.4-01-5630 ir Nr. 2.4-01-5629 (t. V, b. l. 197–200, t. VI, b. l. 1, 2).

Teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, Tvarka) 106 punktu, konstatavo, kad atsakovas atliko Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytas procedūras ir Įsakymo Nr. 1 1.3 punktu bei Įsakymo Nr. 2 1.2 punktu suformavo grąžinamus laisvos (neužstatytos) kitos paskirties žemės sklypus, t. y. sklypus Nr. 60 ir Nr. 59, Pašilaičių komunalinės zonos teritorijoje, patvirtino jų planus ir dokumentus perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijai (šiuo metu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Teismo vertinimu, skundžiami įsakymai yra administraciniai aktai, priimti iki sprendimo atkurti (atsisakyti atkurti) nuosavybės teises į žemės sklypus priėmimo. Vykdant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte pavestas funkcijas, savivaldybės administracijos direktoriaus priimti aktai patenka į žemės reformos vykdymo sritį.

Teismas akcentavo, kad ginčo sklypai nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl sutiko su atsakovo argumentu, jog net nuginčijus šiuos įsakymus, t. y. sklypų suformavimo pagrindą, nuosavybės teisės išliks, o įsakymų panaikinimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels.

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nagrinėjamu atveju apskrities viršininko) sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, bei į tai, jog nagrinėjamu atveju tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisės į ginčo sklypus jau yra atkurtos 2008 metais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais, kurių pareiškėjas neginčijo, teismas sprendė, kad šioje situacijoje skundžiami įsakymai laikytini tarpiniais procedūriniais dokumentais (neskundžiamais teismui), kuriais buvo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą – sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas, siekiant panaikinti jam nepalankias skundžiamų įsakymų dalis, netinkamas norimam tikslui pasiekti, t. y. realiai neapgins jo teisių ar teisėtų interesų (teismui panaikinus skundžiamų aktų dalis, tai jokios įtakos nenuginčytiems (neginčijamiems) teismine tvarka Vilniaus apskrities viršininko sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo neturėtų), todėl pareiškėjo skundą dėl šios dalies atmetė.

Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo panaikinti 2013 m. lapkričio 21 d. Sprendimą bei įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjo teritorijoje esančių pastatų – unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai) adresus, suteikiant jiems adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. IV-57 patvirtinto Numerių pastatams ir patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2014 m. kovo 13 d.) (toliau – ir Aprašas) 1, 3 ir 15 punktais ir darė išvadą, kad sprendimas dėl numerių suteikimo priimamas pagal rašytinį pastato savininko (statytojo ar pastato valdytojo) prašymą, prie kurio turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys tiek asmens nuosavybės teises į pastatą, tiek ir teisę naudotis žemės sklypu.

Išanalizavęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 24 d. padavė atsakovui prašymą „Dėl adreso žemės sklypui (pastatui) suteikimo (keitimo)“, kuriuo paprašė pertvarkyti klaidingą adresą žemėlapyje statiniams, registruotiems adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (VII t., b. l. 70–71). Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į minėtus statinius, ir įrodymų, pagrindžiančių teisę naudotis žemės sklypu, ir to neneigia. Priešingai, teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai liudija, kad žemės sklypai, kuriuose yra ginčo statiniai, nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 10/140411 (VII t., b. l. 72) patvirtina, kad Statinių adresas ir yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas yra priėmęs sprendimą dėl minėtų statinių pakeitimo iš (duomenys neskelbtini), Vilnius, į (duomenys neskelbtini), Vilnius, todėl darė išvadą, kad ši pareiškėjo skundo dalis negali būti tenkinama.

Iš pareiškėjo į bylą pateikto VĮRC žemėlapio teismas nustatė, kad žemėlapyje Statiniai pažymėti kitoje vietoje, nei faktiškai yra, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaiga – VĮRC, o 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Taigi teisė koreguoti duomenis kadastro žemėlapiuose atsakovui nėra suteikta.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjo teritorijoje esančių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) adresą, suteikiant jiems adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra išvestinis iš pareiškėjo reikalavimo panaikinti atsakovo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. A51-120054-(2.14.2.12-MP8), todėl teismui konstatavus, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir šio reikalavimo.

III. Pareiškėjas Bendrija pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (VII t., b. l. 188–190).

Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skundo pagrindinio motyvo, t. y. pareiškėjas akcentuoja, kad, atkuriant nuosavybės teises, natūra grąžinama tik laisva žemė, tačiau šiuo atveju suformuotoje žemėje buvo Nekilnojamojo turto registre registruoti pareiškėjo lėšomis pastatyti ir pareiškėjo eksploatuojami statiniai.

Dėl pasirinkto savo teisių gynimo būdo tinkamumo pareiškėjas pažymi, kad ginčijamame pirmosios instancijos sprendime buvo prieštaraujama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendime suformuotai praktikai administracinėje byloje Nr. I-2251-121/2013, kurioje pareiškėjas dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo ir kurioje skundas dėl apskrities viršininko įsakymų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, buvo atmestas, nurodant aplinkybę, jog byloje nėra ginčijamas savivaldybės administracijos sprendimas dėl grąžintinos žemės sklypų suformavimo. Pareiškėjas mano, kad tokia akivaizdžiai nesuderinama praktika prieštarauja konstitucinės teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su šiuo skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (VII t., b. l. 195–201).

Atsakovas vadovaujasi argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais. Papildomai pažymi, kad metaliniai garažai priskirtini laikiniems statiniams, o sklypai tokiems statiniams skiriami laikinai naudotis, bet kokie nuolatiniai statiniai tokiu atveju turėtų būti laikomi pastatytais neteisėtai. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. lapkričio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I2-1121/04 konstatavo, kad žemė, kurioje suformuoti ginčo sklypai, yra laisva (neužstatyta).

Pažymi, kad ginčo žemės sklypai Nr. 60 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 59 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl teismo pagrįstai konstatuota, kad ir nuginčijus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 30-1765 ir 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 30-1825, kartu nebus nuginčyta trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypus, taigi įsakymų panaikinimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių iš esmės nesukelia.

Pareiškėjui nepateikus teisės aktuose nurodytų dokumentų (t. y. dokumentų, pagrindžiančių prašančio asmens nuosavybės teisę ar kitą daiktinę teisę į nuosavybės teisės objektą), savivaldybė apskritai neturi teisinio pagrindo suteikti ar keisti statiniams adresą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 30-1765 dalies dėl žemės sklypo Nr. 60 suformavimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 30-1825 dalies dėl žemės sklypo Nr. 59 suformavimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. A51-120054-(2.14.2.12-MP8) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymu „Dėl sklypų Nr. 46, 57, 60 Pašilaičių komunalinės zonos teritorijoje duomenų nustatymo“ Nr. 30-1765 patvirtino žemės sklypų Nr. 46, 57, 60 Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos planus ir perdavė sklypų dokumentus bei duomenis Vilniaus apskrities viršininko administracijai (V t., b. l. 118–121). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu „Dėl sklypų Nr. 31, 59 Pašilaičių komunalinės zonos teritorijoje duomenų nustatymo“ Nr. 30-1825 patvirtino žemės sklypų Nr. 31, 59 Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos planus ir perdavė sklypų dokumentus bei duomenis Vilniaus apskrities viršininko administracijai (VI t., b. l. 82–83, 84, 88).

Pareiškėjas, nesutikdama su ginčijamų įsakymų dalimis dėl sklypų Nr. 59 ir 60 suformavimo kreipėsi į teismą, prašydamas šias įsakymų dalis panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas, siekiant panaikinti jam nepalankias skundžiamų įsakymų dalis, netinkamas norimam tikslui pasiekti, t. y. realiai neapgins jo teisių ar teisėtų interesų (teismui panaikinus skundžiamų aktų dalis, tai jokios įtakos nenuginčytiems (neginčijamiems) teismine tvarka Vilniaus apskrities viršininko sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo neturėtų), todėl pareiškėjo skundą dėl šių reikalavimų atmetė.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kilusio ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.

Atkūrimo įstatymo (2004 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise <...>. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (1 punktas). Tvarkos 106 punktas nustatė, jog piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose esančius žemę ir mišką nagrinėja žemėtvarkos skyriai. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų <...>. Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, <...> su lydraščiu ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. <...> sklypo ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat įvertinus byloje ginčijamo įsakymo Nr. 30-1765 1.3 punktą ir ginčijamo įsakymo Nr. 30-1825 1.2 punktą, konstatuotina, kad atsakovas atliko Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytas procedūras, t. y. suformavo grąžinamus laisvos (neužstatytos) kitos paskirties žemės sklypus, atitinkamai sklypus Nr. 60 ir Nr. 59, Pašilaičių komunalinės zonos teritorijoje, patvirtino jų planus ir dokumentus perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuri vėliau priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisų atkūrimo. Taigi bylos duomenimis, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko sprendimais (V t., b. l. 197–200, VI t., b. l. 1, 2), kurių pareiškėjas neginčijo, buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypus.

Susipažinus su byloje ginčijamų įsakymų turiniu, spręstina, kad jie laikytini tarpiniais procedūriniais dokumentais, kurių pagrindu buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises. Be to, skundžiami įsakymai yra priimti iki sprendimo atkurti (atsisakyti atkurti) nuosavybės teises į žemės sklypus priėmimo. Kadangi ginčo sklypai nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nuginčijus įsakymus, t. y. sklypų suformavimo pagrindą, trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į žemės sklypus išliks, o įsakymų panaikinimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukels. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Apibendrinus konstatuotina, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas, siekiant panaikinti jam nepalankias skundžiamų įsakymų dalis, netinkamas norimam tikslui pasiekti, t. y. realiai neapgins jo teisių ar teisėtų interesų (teismui panaikinus skundžiamų aktų dalis, tai jokios įtakos nenuginčytiems (neginčijamiems) teismine tvarka Vilniaus apskrities viršininko sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo neturėtų), todėl pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų atmestas pagrįstai.

Iš pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo galima suprasti, jog pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. A51-120054-(2.14.2.12-MP8), kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjo eksploatuojamos metalinių garažų aikštelės adresą.

Teisėjų kolegija, nurodo, kad savarankiškoji savivaldybių funkcija yra adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerių) suteikimas ir keitimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktas). Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. IV-57 patvirtinto Numerių pastatams ir patalpoms, ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo (2012 m. gruodžio 6 d. akto redakcija) 1 ir 3 punktai nustatė, kad šis aprašas nustato numerių pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams suteikimą, keitimą, apskaitą, pastatų, pastatų kompleksų ir korpusų vietos nustatymą, pastatų, pastatų kompleksų, butų, patalpų ir korpusų ženklinimą, o numerius pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams aprašo nustatyta tvarka suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-2431 patvirtintas tvarkos aprašas Dėl adresų žemės sklypams, pastatams ar jų kompleksams, žemės sklypams su pastatais ir numerių patalpoms suteikimo, kurio 6 punkte numatyta, kad prie prašymo dėl adreso suteikimo žemės sklypui, pastatui ar jų kompleksams (korpusams) turi būti pateiktos valstybės įmonės Registrų centro išduotų pažymėjimų apie žemės sklypo, pastato (korpuso) įregistravimą Nekilnojamojo turto registre kopijos arba jų išrašai. Jeigu statyba nebaigta ir dar neįregistruota valstybės įmonėje Registrų centre, būtina pateikti statybą leidžiančio dokumento kopiją ir kitų būtinų dokumentų kopijas, patvirtinančias daiktinę teisę į nuosavybės teisės objektą. Prašymai dėl adresų žemės sklypams, pastatams ar jų kompleksams (korpusams) suteikimo nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Taigi teisės aktai nenumato galimybės tenkinti prašymus asmenų, kurie nepateikia dokumentų, pagrindžiančių, jog turi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, arba nekilnojamąjį daiktą valdo ir naudoja kitais teisėtais pagrindais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į statinius ir įrodymų, pagrindžiančių teisę naudotis žemės sklypu (nurodytos aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas). Priešingai, byloje pateikti įrodymai liudija, kad žemės sklypai, kuriuose yra ginčo statiniai, nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Esant nurodytai aplinkybei, t. y. pareiškėjui nepateikus teisės aktuose nurodytų dokumentų (t. y. dokumentų, pagrindžiančių prašančio asmens nuosavybės teisę ar kitą daiktinę teisę į nuosavybės teisės objektą), sutiktina su atsakovo argumentu, kad savivaldybė apskritai neturi teisinio pagrindo suteikti ar keisti statiniams adresą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė