2015-10-29 Nr. AB-20994-3-62-3-00029-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-787-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00029-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės „Aujama-credit“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas IĮ „Aujama-credit“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (33.200)R-5870 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3537 „Dėl reklamos Savanorių pr. 206“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjui leidimą įrengti išorinę reklamą, esančią adresu: Savanorių pr. 206, Kaunas, joje leidžiant įrašyti adresą „P.Lukšio g. 34“.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu atsakovo 2013 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (33.200)R-5870 buvo atsisakyta išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, kadangi reklama neatitiko Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (toliau – ir Taisyklės), reikalavimų. Skunde nurodyta, jog pagal atsakovo leidimą reklama buvo įrengta ant pastato, esančio adresu: Savanorių pr. 206, Kaunas, ir kabojo 10 metų, per kuriuos nebuvo keista nei reklamos forma, nei jos turinys. 2013 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl leidimo pratęsimo. 2013 m. lapkričio 18 d. buvo suderintas reklamos projektas ir išduotas leidimas dėl reklamos iškabos, tačiau, norėdamas jį atsiimti, pareiškėjas buvo informuotas, kad leidimas laikinai sustabdytas. Vėliau buvo priimtas ginčijamas atsakovo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. (33.200)R-5870 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą, nes pareiškėjo pateiktas reklamos projektas neatitiko Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtinto Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) 16 ir 25 punktų, ir nebuvo parengtas kompleksinis sprendimas. UAB „Artdeko“ parengė kompleksinį reklaminių iškabų įrengimo projektą, adresu: Savanorių pr. 206, Kaunas, pagal M. J. 2014 m. kovo 14 d. prašymą. Šioje reklamoje pareiškėjas pageidavo nurodyti pagrindinės atstovybės adresą, tačiau ginčijamu 2014 m. birželio 4 d. atsakovo raštu Nr. (33.200)R-3537 „Dėl reklamos Savanorių pr. 206“ neleista nurodyti adreso: P. Lukšio g. 34. Pareiškėjas manė, jog pagal Taisykles bei kitus aktualius teisės aktus nėra draudžiama nurodyti adresą reklaminėse iškabose, be to, pareiškėjas teikia paslaugas klientams tiek centrinėje būstinėje adresu: P. Lukšio g. 34, tiek ir filiale, esančiame adresu: Savanorių pr. 206, kas sudaro galimybę klientui rinktis, kur jam patogiau kreiptis.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pareiškėjui neišdavė leidimo įrengti išorinę reklamą, adresu: Savanorių pr. 206, Kaunas, nes pateiktas išorinės reklamos projektas neatitiko Taisyklių reikalavimų. Be to, projekto tikrinimo žiniaraštyje nurodyta, kad pateikto reklamos įrengimo projekto sudėtis neatitiko Specialiojo plano 16 ir 25 punktų. Atsakovo nuomone, skundžiamas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį. Atsakovas teigė, jog pareiškėjo minėtas 2004 m. spalio 25 d. derinimas buvo laikinas ir nustojo galioti 2006 m. gegužės 18 d., Specialųjį planą patvirtinus 2006 m. gegužės 18 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-206. Pareiškėjo teiginys, jog nekito reklamos forma ir turinys, yra nepagrįstas, kadangi dabar jau nurodomas kitas adresas ir pateikiamas telefono numeris. Pabrėžė ir tai, jog pareiškėjas įsteigtas tik 2011 m. rugpjūčio 9 d., todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad reklama, gavus leidimą, kabo jau 10 metų. Patvirtino, kad atsakovas išorinės reklamos leidimo, adresu: Savanorių pr. 206, Kaunas, nėra išdavęs, o dėl leidimo išdavimo pareiškėjas kreipėsi tik 2013 m. rugpjūčio 30 d. ir 2013 m. spalio 31 d. Atsakydamas į skundo argumentą dėl kito adreso pateikimo reklamos iškaboje nei reklamos įrenginio įrengimo adresas, atsakovas vadovavosi Taisyklių 2 punkto nuostatomis, kurios numato iškabos buvimo vietą tiesiogiai siejant su paslaugų teikimo vieta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjo filialas, kurio buveinė yra adresu: Savanorių pr. 206, Kaunas, yra įregistruotas. Pareiškėjo įmonės tinklalapyje www.aujama-credit.lt nurodyti tik du įmonės adresai: Lukšio g. 34, Kaunas ir Švitrigailos g. 7-220, Vilnius.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, siekia gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, adresu: Savanorių pr. 206, Kaunas, įrašant joje adresą: P. Lukšio g. 34.

Teismas nustatė, kad reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, Taisyklės, Specialusis planas.

Sistemiškai aiškindamas ir vertindamas teisinį leidimo dėl išorinės reklamos įrengimo išdavimo reguliavimą, teismas darė išvadą, kad kartu su paraiška leidimui gauti pareiškėjas turi savivaldybės administracijai pateikti suderintą išorinės reklamos įrengimo projektą. Atsakovas, nustatęs, kad paraiška ir (ar) kiti dokumentai, kurių reikia leidimui išduoti, nevisiškai, neteisingai užpildyti arba juose pateikti neteisingi duomenys, arba pateikti ne visi dokumentai, kurių reikia leidimui išduoti, arba jie neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų, kurių reikia leidimui išduoti, gavimo paraiškoje nurodytu būdu praneša apie tai pareiškėjui ir nustato 5 darbo dienų terminą trūkstamiems arba patikslintiems dokumentams pateikti, taip pat informuoja, kad terminas leidimui išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos (Taisyklių 16.2 p.). Taip pat leidimo neišduoda Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais (Taisyklių 27 p.).

Bylos rašytiniais duomenimis teismas nustatė, kad tiek 2013 m. rugpjūčio 30 d., tiek ir 2013 m. spalio 31 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymais dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo. Ginčijamu 2013 m. gruodžio 5 d. atsakovo sprendimu Nr. (33.200)R-5870 buvo atsisakyta išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, motyvuojant tuo, kad išorinė reklama neatitiko Taisyklių reikalavimų. Prie skundžiamojo atsakovo sprendimo buvo pateiktas Projekto tikrinimo žiniaraštis, kuriuo nepritarta pateiktam reklamos įrengimo projektui, nes jo sudėtis neatitinka anksčiau minėto Specialiojo plano 16 ir 25 punktų. Nustatyta, jog išorinė vaizdinė reklama turi derėti prie aplinkos, neužgožti pastatų, išlaikyti pastato architektūrinį vientisumą – neuždengti pastato architektūros detalių ar fasado elementų ir derėti prie fasado, ir gatvės išklotinės savo forma, stilistika ir spalva (Specialiojo plano 16 p.). Be to, atskiri reklaminiai įrenginiai ant pastato įrengiami pagal kompleksinį projektą, išskyrus atvejus, kai reklaminių įrengimų išdėstymas ir jų dydžiai nurodyti pastato projekte (Specialiojo plano 25 p.). Bendros kompozicijos architektūros ir dizaino projektas tam tikros miesto zonos, aikštelės, pastatų komplekso ar pastato šorinės vaizdinės reklamos įrenginių išdėstymui bei jų tipui nustatyti vadinamas kompleksinis projektas (Specialiojo plano 6 p.). Reklamos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 4 punkte. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjui buvo nustatyta trūkumų, kurie trukdė atsakovui išduoti leidimą.

Teismas nurodė, kad 2014 m. kovo 14 d. M. J. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo, adresu: Savanorių pr. 206, Kaunas. Naują kompleksinį reklamos projektą parengė UAB „Artdeko“, kuris suderintas visas, išskyrus tai, kad pareiškėjui neleista reklamos iškaboje nurodyti adreso – P Lukšio g. 34, nes tai kitas adresas nei numatyta įmonės veikla pastate, adresu: Savanorių pr. 206, Kaunas. Esant šioms aplinkybėms, 2014 m. gegužės 13 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į atsakovą dėl minėto adreso įrašymo. Atsakovas atsakė į prašymą ginčijamu 2014 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (33.200)R-3537, nurodydamas, kad įmonės (pagrindinės atstovybės) adresas, kaip pageidavo pareiškėjas, iškaboje negali būti nurodytas.

Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčijami atsakovo administraciniai sprendimai iš esmės yra dėl to paties atsisakymo išduoti leidimą dėl reklamos įrenginio įrengimo ir projekto derinimo, tačiau, pasikeitus aplinkybėms, šioje situacijoje pareiškėjui teisines pasekmes kelia iš esmės 2014 m. birželio 4 d. atsakovo sprendimas Nr. (33.200)R-3537 „Dėl reklamos Savanorių pr. 206“, kadangi šiuo metu atsakovas nesutinka reklamos iškaboje nurodyti pareiškėjo prašomo adreso – P. Lukšio g. 34, Kaunas.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, jog jis neva siekia sudaryti galimybę vartotojui pasirinkti, į kurią vietą jam kreiptis, yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės, nes iš pareiškėjo siūlomo iškabos varianto apskritai nematyti, kad pastate, ant kurio siekiama kabinti iškabą, vykdoma įmonės veikla. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti argumentai, jog įmonės filialas yra adresu: Savanorių pr. 206, Kaunas, yra nepagrįsti, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.53 straipsnio 1 dalis nurodo, jog juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 nutarimu Nr. 1407, (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1d. iki 2013 m. spalio 11 d., ir aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. spalio 11 d.) 4 ir 9.2 punktus juridinių asmenų filialai yra Juridinių asmenų registro objektai, kurie yra registruojami. Vadovaudamasis bylose esančiais duomenimis, teismas sprendė, jog filialo pareiškėjas nėra įregistravęs. Teismas pabrėžė, kad įmonės tinklalapyje www.aujama-credit.lt nurodyti tik du įmonės adresai: P. Lukšio g. 34, Kaunas ir Švitrigailos g. 7-220, Vilnius.

Sutikdamas su atsakovo išsakytais atsikirtimais į skundą, teismas laikė nepagrįstais ir atmestinais ir kitus pareiškėjo skundo argumentus. Nagrinėjant ginčą nustatyta, kad 2004 m. spalio 25 d. projekto derinimas buvo laikinas, t. y. iki specialaus plano priėmimo, o pats reklamos turinys skyrėsi nuo dabartinio, nes tuomet buvo nurodytas tinkamas adresas, o ne P. Lukšio g. 34. Teismas taip pat sprendė, kad nepagrįsti ir skundo teiginiai dėl reklamos formos ir turinio. Pareiškėjo teiginys, kad reklama kabojo 10 metų, taip pat nepagrįstas, nes 2014 m. sausio 6 d. Juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išraše patvirtinta, jog pareiškėjas įregistruotas tik 2011 m. rugpjūčio 9 d. Teismas nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis gamybinis pastatas 2P3p (unikalus Nr. 1995-9048-2027), esantis Savanorių pr. 206, Kaune, nuosavybės teise priklauso VšĮ „Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centras“. Nuomos sutartis tarp pareiškėjo ir savininko sudaryta 2013 m. birželio 27 d. Teismas akcentavo, kad, neįregistravus nuomos sutarties viešame registre, ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, ir nurodė, jog byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų nuomos sutarties įregistravimo viešame registre faktą. Teismo vertinimu, pateikta į bylą laikraščio „Kauno diena“ ištrauka, kurioje atspausdinti skelbimai dėl pareiškėjo vykdomos veiklos, tiek adresu P. Lukšio g. 34, Kaune, tiek Savanorių pr. 206, Kaune, negali būti laikomi objektyviais ir patikimais įrodymais byloje, kadangi ištrauka iš laikraščio „Kauno diena“ yra 2014 m. rugpjūčio 14 d., t. y. išspausdinti skelbimai jau po skundo padavimo teismui dienos.

Atsižvelgęs į nurodytus motyvus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti sprendimų pareiškėjo skunde nurodytais motyvais. Reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti IĮ „Aujama-credit“ leidimą įrengti išorinę reklamą adresu: Savanorių pr. 206, Kaunas, joje leidžiant įrašyti adresą „P. Lukšio g. 34“ yra išvestinis reikalavimas, todėl teismas sprendė, kad šis reikalavimas taip pat netenkinamas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą, kuriame prašoma panaikinti atsakovo sprendimus, tenkinti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas vadovaujasi analogiškais motyvais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš pareiškėjo pageidaujamos reklaminės iškabos matyti, jog siekiama reklamuoti komercinę veiklą, kuri yra vykdoma visiškai kitu adresu. Akcentuoja, kad nuomos sutartis dėl patalpų, esančių Savanorių pr. 206, Kaune, yra įregistruota viešame registre, todėl pareiškėjo nuomone, akivaizdu, jog jis nuomojasi patalpas šiuo adresu tam, kad vykdytų komercinę veiklą. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjo pateiktų dienraščio „Kauno diena“ iškarpų, patvirtinančių, jog pareiškėjas veiklą vykdo abejais adresais, ir nepagrįstai rėmėsi vien pareiškėjo interneto tinklalapyje nurodoma informacija. Pareiškėjas nurodo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo nurodyti paslaugų teikimo adresą reklaminėse iškabose. Akcentuoja, kad pareiškėjo pageidaujama reklamine iškaba nesiekiama išsiskirti iš kitų iškabų, įrengtų ant to paties pastato.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas pateikia tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais. Papildomai akcentuoja, kad apeliaciniame skunde nepateikiama argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvada turėtų būti laikoma nepagrįsta. Akcentuoja, kad ginčijamuose sprendimuose detaliai nurodytos teisės aktų normos, kuriomis vadovavosi atsakovas. Atsakovas nurodo, kad teisės aktais nėra draudžiama reklaminėse iškabose nurodyto paslaugų teikimo adresą, tačiau nagrinėjamu atveju šis adresas nesutampa su pastato, ant kurio kaba iškaba, adresu, ir iš šios iškabos negalima suprasti, kad šiame pastate taip vykdoma komercinė veikla. Atsakovo teigimu, iškaboje pateikiama informacija turi būti tiesiogiai susijusi su paslaugų teikimo vieta, kurioje iškaba yra įrengiama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo, Kauno miesto savivaldybės administracijos, 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (33.200)R-5870 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ ir 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3537 „Dėl reklamos Savanorių pr. 206“.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 30 d. ir 2013 m. spalio 31 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, adresu Savanorių 206, Kaunas.

Atsakovas ginčijamu 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu atsisakė šį prašymą tenkinti, tai motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo parengta išorinė reklama neatitinka Išorinės reklamos įrengimo taisyklių reikalavimų, nes pagal Kauno miesto savivaldybės taryba 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtino Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano 16 ir 25 punktus, pastate, esančiame Savanorių 206, Kaunas, turi būti suprojektuotas kompleksinis visų šiame pastate įsikūrusių įmonių reklaminių iškabų išdėstymo projektas.

Pareiškėjas pakartotinai atsakovui 2014 m. kovo 14 d. prašymą dėl leidimo įrengti išorinę reklamą, adresu Savanorių 206, Kaunas, išdavimo.

Atsakovas ginčijamu 2014 m. birželio 4 d. sprendimu atsisakė tenkinti ir šį pareiškėjo prašymą tai motyvuodama tuo, kad reklamos iškaboje nurodytas adresas - P.Lukšio g. 34, neatitinka Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 2 punkto reikalavimų, nes tai yra kitas adresas nei įmonės vykdoma veikla pastate, adresu Savanorių pr. 206, Kaunas.

Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas bei kiti su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai. Vienas iš tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (Reklamos įstatymo 12 str. 3 d.).

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra pateikta išorinės reklamos sąvoka, kuri apibūdinama kaip reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose.

Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (Taisyklės) 2 punkte yra nustatyti trys išorinės reklamos pateikimo priemonių būdai, o būtent, iškaba; reklaminis įrenginys ir trumpalaikė išorinė reklama.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra tas išorinės reklamos pateikimo būdas, kuris yra susijęs su iškaba bei joje nurodomu reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos adresu.

Taisyklių 2 punkte yra pateikta iškabos sąvoka bei jos kriterijai, kurie apibūdinami taip: „ Iškaba - ant (prie) reklaminės veiklos subjekto buveinės pastato arba reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos įrengiamas reklaminis įrenginys, ant kurio pateikiama informacija: reklaminės veiklos subjekto pavadinimas ir (arba) reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikomas ant reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų pateiktas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas, jo prekybos ar paslaugų teikimo vietos arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas. Iškaboje taip pat gali būti nurodytas prekių ženklas, emblema, darbo laikas, reklaminės veiklos subjekto (fizinio asmens) vardas, pavardė.“

Iš šio iškabos apibrėžimo matyti, kad joje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustatanti, jog, tais atvejais, kai iškaboje yra nurodomas reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos adresas, šis adresas turi sutapti su adresu to statinio ant kurio yra patalpinama iškaba. Tačiau minėtoje teisės normoje nėra draudžiančių nuostatų, iškaboje nurodyti ir kelis adresus, kuriais reklaminės veiklos subjektas vykdo prekybą ar teikia paslaugas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad Reklamos įstatyme nuostatų draudžiančių reklamoje pateikti visą informaciją apie reklaminės veiklos subjekto vykdomą veiklą – jo buveinę, prekybos ir paslaugų teikimo vietas, taip pat nėra (Reklamos įstatymo 4;5;12 str.). Priešingai, reklamos teisingumas ir jos išsamumas, įstatymu yra skatinami dalykai (Reklamos įstatymo 3 str.; 5 str. 2 d.).

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad tais atvejais, kai iškaboje yra nurodomas reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos adresas, tai, visų pirma, šis adresas turi sutapti su adresu to pastato ant kurio yra patalpinama pati iškaba, tačiau kartu su šiuo adresu gali būti nurodomi ir kiti adresai, kuriais reklaminės veiklos subjektas vykdo prekybą ar teikia paslaugas bei turi buveinę.

Dėl paminėto atsakovo argumentai, kuriais teigiama, jog iškaboje gali būti nurodomas tik vienintelis adresas, to pastato, kuriame reklaminės veiklos subjektas vykdo atitinkamą veiklą bei ant kurio yra patalpinta pati iškaba, yra nepagrįsta bei neteisinga.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pastate, esančiame Savanorių pr. 206, Kaunas, turi išsinuomavęs patalpas ūkinei – komercinei veiklai (b. l. 106-107; 161-169).

Tačiau byloje nagrinėjamu atveju, pareiškėjas iškaboje siekia nurodyti adresą savo buveinės (P. Lukšio g. 34, Kaunas), kuris (adresas) nesutampa su pastato, ant kurio yra patalpinama pati iškaba bei vykdoma prekyba ir teikiamos paslaugos, adresu (Savanorių pr. 206, Kaunas), nepateikiant informacijos apie šios veiklos vykdymo vietą (adresą - Savanorių pr. 206, Kaunas).

Kaip minėta, toks informacijos, pateikiamos iškaboje pobūdis, neatitinka Taisyklių 2 punkto reikalavimų, dėl ko atsakovas atsisakydamas išduoti leidimą, tokio pobūdžio iškabai, iš esmės pasielgė teisingai.

Dėl šių priežasčių naikinti ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3537 „Dėl reklamos Savanorių pr. 206“ nėra pagrindo.

Kolegija sutinka su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (33.200)R-5870 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal Kauno miesto savivaldybės taryba 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-206 patvirtino Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano 16 ir 25 punktus, pastate, esančiame Savanorių 206, Kaunas, turėjo būti suprojektuotas kompleksinis visų šiame pastate įsikūrusių įmonių reklaminių iškabų išdėstymo projektas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 30 d. ir 2013 m. spalio 31 d. pateiktas iškabos projektas neatitiko šių reikalavimų, kurie, šiuo aspektu, buvo ištaisyti teikiant vėlesnį, 2014 m. kovo 14 d., iškabos projektą.

Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės šių aplinkybių ir neginčija.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo individualios įmonės „Aujama-credit“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė