2022-11-23 Nr. AB-29384-3-65-3-00357-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3851-492-2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00357-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės prastovos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2021 m. rugsėjo 29 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. A-814 „Dėl Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės panaikinimo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. A-849(4.1E) „Dėl Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ pripažinimo netekusio galios“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymas).

2. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 21 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. AP-988 „Dėl A. A. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš Administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjui iš Panevėžio miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Administracijos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutartimi administracinės bylos Nr. eI3-307-279/2022 ir Nr. eI3-2115-279-2022 pagal pareiškėjo skundus sujungtos į vieną bylą, paliekant bylos Nr. eI3-307-279/2022.

4. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Apie priimtą 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymą pareiškėjas sužinojo iš Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. pranešimo Nr. 18-1464 (toliau – ir Pranešimas) apie pareigybės panaikinimą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 11 d. naikinama pareiškėjo užimama Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, kurios paskirtis – įgyvendinti projektus, pareigybė naikinama remiantis Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. D2-1199 išdėstytais argumentais, kad pareiškėjo užimama pareigybė yra perteklinė, užtikrinant Miesto infrastruktūros skyriaus veiklą yra nereikalinga, pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos priskiriamos techninio pobūdžio funkcijoms, neatitinka valstybės tarnautojo sąvokos.

4.2. 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymas yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pareiškėjo pareigybė yra panaikinta sąmoningai, vien dėl to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2471-968/2021 (toliau – ir LVAT Sprendimas) panaikino Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. A-229 „Dėl miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-849(4.1 E), pakeitimo“ ir 2020 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. A-628 „Dėl miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. A-849(4.1E) pripažinimo netekusiu galios“.

4.3. LVAT Sprendime pasisakė, kad Administracija 2020 m. balandžio 14 d. ir 2020 m. liepos 1 d. įsakymais pirminės redakcijos 2018 m. gruodžio 12 d. pareiškėjo pareigybės aprašymą papildė tiek nustatant aukštesnius specialiuosius reikalavimus, kurie keliami šios pareigybės karjeros valstybės tarnautojams, tiek įtvirtinant savarankiškas funkcijas (viešųjų pirkimų inicijavimo funkciją), kurios nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nebuvo numatytos iki minėtų įsakymų priėmimo galiojusios redakcijos 2018 m. gruodžio 12 d. pareiškėjo pareigybės aprašyme. LVAT Sprendime pasisakė, kad priimti įsakymai akivaizdžiai susiję su pareiškėjo (karjeros valstybės tarnautojo) teisėmis, kurios nagrinėjamu atveju buvo pažeistos neužtikrinus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų garantijų.

4.4. Administracija turėjo vadovautis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Metodika) ir patvirtinti pareiškėjo pareigybės aprašymą, nepažeidžiant pareiškėjo teisių valstybės tarnybos santykių srityje.

4.5. LVAT Sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai, tarp Administracijos ir pareiškėjo yra iškilęs konfliktas valstybės tarnybos santykių srityje, todėl pareiškėjo užimamos pareigybės panaikinimas yra susijęs būtent su iškilusiu konfliktu, pareiškėjui atsisakius vykdyti užduotį, kurios atlikimas nebuvo numatytas pareiškėjo pareigybės aprašyme (administracinėje byloje Nr. eA-2471-968/2021 išdėstytos faktinės aplinkybės).

4.6. 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymas priimtas be jokio teisinio pagrindo, jis yra priimtas kilus konfliktui tarp Administracijos ir pareiškėjo, atsisakius pareiškėjui vykdyti užduotis, kurių atlikimas nebuvo nustatytas pareigybės aprašyme. Pareiškėjo pareigybės naikinti nebuvo jokios būtinybės, pareigybės panaikinimas nėra grįstas reikšmingomis ir būtinomis organizacinėmis ar ekonominėmis priežastinis. Pareiškėjui nebuvo pateikta jokių duomenų, išskyrus Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo tarnybinį pranešimą, kas ir kada atlikto pareigybės įvertinimą ir kuo remiantis padaryta išvada, jog pareiškėjo pareigybė tapo nereikalinga. Administracijoje nebuvo vykdomi jokie struktūriniai pertvarkymai. Dirbtinai panaikinus pareiškėjo pareigybę, pareigybės funkcijos išliko ir yra vykdomos toliau.

4.7. Administracijos direktorius 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. AP-988 „Dėl A. A. atleidimo iš pareigų“, 2021 m. gruodžio 10 d. atleido pareiškėją iš Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų. Naikinant pareiškėjo pareigybę, Administracija nepasiūlė pareiškėjui laisvų pareigybių valstybės tarnyboje. Administracijos Miesto infrastruktūros skyriuje nuo 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. spalio 17 d., 2020 m. sausio 21 d., 2020 m. birželio 1 d., 2020 m. liepos 9 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. sausio 5 d., 2021 m. sausio 18 d. 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 18 d. pradėjo dirbti nauji darbuotojai, todėl buvo pažeistos pareiškėjo teisinės garantijos, kaip valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama.

4.8. Panaikinus pareiškėjo pareigybę, 2021 m. rugsėjo 10 d. Administracija pakeitė Administracijos valstybės tarnautojų sąrašą, kuris, pareiškėjo manymu, nebuvo derintas su Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesine sąjunga (toliau – ir Profesinė sąjunga), kai pagal Profesinės sąjungos ir Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. sudarytos kolektyvinės sutarties Nr. 22-55 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 19 punkto nuostatas, tai turėjo būti suderinta su Profesine sąjunga.

4.9. Administracijos direktorius 2021 m. gruodžio 8 d. atleido pareiškėją iš valstybės tarnybos neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, dėl ko pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus bei stresą, padarytą jam neturtinę žalą pareiškėjas vertino 500 Eur.

5. Atsakovai Administracija ir Savivaldybė pateikė bendrą atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė jį atmesti.

6. Atsakovai atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

6.1. LVAT Sprendimu panaikinus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. A-229 „Dėl miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-849 ( 4.1 E), pakeitimo“ ir 2020 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. A-628 „ Dėl miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. A-849 (4.1E) pripažinimo netekusiu galios“, liko galioti 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. A-849 (4.1E), kuriuo patvirtintas Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto (pareiškėjo) pareigybės aprašymas.

6.2. Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas D. V. 2021 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. D2-1199 kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių, pranešdamas, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos yra neįgyvendinamos arba dubliuojasi (jas atlieka kiti atskiri darbuotojai bei valstybės tarnautojai), funkcijos neatitinka valstybės tarnybos sąvokos, nes jos priskiriamos techninio pobūdžio funkcijoms, pareigybė yra perteklinė, užtikrinat Miesto infrastruktūros skyriaus veiką yra nereikalinga, finansiniu požiūriu nenaudinga, neatitinkanti įstaigos tikslų bei uždavinių, be to, funkcijos, susijusios su Europos Sąjungos (toliau – ir ES), valstybės, savivaldybės lėšomis įgyvendinamų projektų priežiūra yra tinkamai vykdomos 2020 m. vasario 3 d. įkurtame Investicijų projektų skyriuje, kurio uždavinys – planuoti, organizuoti ES ir ( ar) kitos paramos projektų įgyvendinimą ir viena iš funkcijų – prižiūrėti ir kontroliuoti projektų įgyvendinimą.

6.3. Administracijos direktorius, įvertinęs šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymu panaikino Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto (pareiškėjo) pareigybę, kurios paskirtis projektų įgyvendinimas. Priėmus sprendimą panaikinti Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymu buvo pakeistas Administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A-812 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. A-25 pripažinimo netekusiu galios“. Administracijos direktorius 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu atleido pareiškėją iš pareigų 2021 m. gruodžio 10 d.

6.4. Per visą pareiškėjo įspėjimo apie jo pareigybės panaikinimo laikotarpį nebuvo (neatsirado) pareiškėjo kvalifikaciją atitinkančių karjeros valstybės tarnautojų pareigų, todėl pareiškėjas buvo atleistas. Pareiškėjas pats turėjo būti aktyvus ir domėtis naujo darbo paieškomis.

6.5. Kiekvienais metais sausio mėnesį yra tvirtinamas visas pareigybių sąrašas, kuris yra derinamas su Profesine sąjunga. Sąrašo pakeitimai daromi metų eigoje su Profesine sąjunga nederinami, nes to nėra numatyta Kolektyvinėje sutartyje.

6.6. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 500 Eur neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes pareiškėjas šio reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

6.7. Pareiškėjo grąžinti į buvusias pareigas nėra galimybės, kadangi pareiškėjo pareigybė yra panaikinta.

6.8. Administravimo subjekto struktūros pertvarkymas yra administravimo subjekto diskrecinė teisė, kuri užtikrina viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimą. Įgyvendinant administravimo subjekto diskrecinę teisę, administravimo subjektas neturi pažeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Pagal teismų praktiką, teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo nulemto ekonominių priežasčių tikslingumo ir pagrįstumo, nes ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys.

6.9. Pareiškėjo pareigybė panaikinta ir pareiškėjas atleistas iš pareigų nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. teisėtai.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas Administracijoje ėjo Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

8.2. Administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-849( 4.1E) buvo patvirtintas pareiškėjo pareigybės aprašymas. Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d įsakymu Nr. A-299 buvo pakeistas Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, patvirtintas 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu. Administracijos direktorius 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A-628 patvirtino naują Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, pripažino netekusiu galios 2018 m. gruodžio 12 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-849 ( 4.1E).

8.3. LVAT Sprendimu buvo panaikintas Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. A-299 ir 2020 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. A-628, todėl liko galioti Administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. A-849(4.1E), kuriuo patvirtintas pareiškėjo pareigybės aprašymas.

8.4. Savivaldybės taryba 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-469 pakeitė Administracijos struktūrą, patvirtintą Savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 1-296 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus ir struktūros patvirtinimo, Savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1-225 2 punkto ir 2007 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 1-5-13 pripažinimo netekusiais galios“ 2 punktu. Šis sprendimas įsigaliojo 2020 m. vasario 3 d. Pagal naujai patvirtintą struktūrą buvo įsteigtas Investicijų projektų skyrius. Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A-42 buvo patvirtinti Investicijų projektų skyriaus nuostatai. Šio skyriaus tikslas – organizuoti paramos lėšų pritraukimą Savivaldybės viešiesiems projektams finansuoti ir koordinuoti viešųjų projektų įgyvendinimą, gavus finansinę paramą (6 p.). Skyriaus uždavinys – planuoti , organizuoti ir užtikrinti ES ir (ar ) kitos paramos projektų įgyvendinimą (7 p.).

8.5. Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas D. V. 2021 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas panaikinti Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, kurios paskirtis projektų įgyvendinimas, kadangi racionaliai naudojant žmogiškuosius ir finansinius išteklius, pareigybė yra perteklinė, užtikrinant Miesto infrastruktūros skyriaus veiklą yra nereikalinga, nes pareigybės aprašyme nustatytos kai kurios funkcijos yra neįgyvendinamos arba dubliuojasi, jas vykdo kiti minėto skyriaus specialistai pagal jų pareigybių aprašymus.

8.6. Administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymu panaikino Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, kurios paskirtis – projektų įgyvendinimas, nurodė, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. gruodžio 11 d.

8.7. Administracijos direktorius Pranešimu informavo pareiškėją, kad jo pareigybė 2021 m. gruodžio 11 d. bus naikinama. Pranešimu pareiškėjas taip pat informuotas, kad Administracijoje nėra laisvų pareigybių, kurių reikalavimus pareiškėjas atitiktų. Vadovaujantis VTĮ 49 straipsnio 1 dalimi per visą įspėjimo galiojimo laiką (3 mėnesius) bus siūlomos laisvos lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos, o jeigu tokių pareigų nebus – žemesnės pareigos. Į šias pareigas pareiškėjas galės būti perkeltas, jeigu atitiks tai pareigybei keliamus reikalavimus ir pareiškėjui sutikus šias pareigas užimti. Priėmus sprendimą panaikinti Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymu buvo pakeistas Administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas, patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A-812 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. A-25 pripažinimo netekusiu galios“.

8.8. Administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, VTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 ir 4 dalimis, 49 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi, Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymu ir atsižvelgdamas į Pranešimą, 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu 2021 m. gruodžio 10 d. atleido pareiškėją iš Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

9. Teismas apžvelgė VTĮ nuostatas (49 str. 1 d., 51 str. 1 d. 9 p.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas (29 str. 8 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

10. Teismas nurodė, kad Pranešime nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 11 d. bus naikinama Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakyme nurodoma, kad įsakymas įsigalioja 2021 m. gruodžio 11 d. Teismas vertino, kad tiek Pranešime, tiek minėtame įsakyme nurodyta data – 2021 m. gruodžio 11 d. – yra rašymo apsirikimas, nes turėjo būti nurodyta data – 2021 m. gruodžio 10 d., nes 2021 m. gruodžio 11 d. buvo šeštadienis, nedarbo diena. Teismas pažymėjo, kad, nenustačius kitų pažeidimų, ši klaida negali būti laikoma absoliučiu pagrindu panaikinti ginčijamus įsakymus.

11. Teismas akcentavo, kad Administracijos direktorius turėjo pareigą Pranešime nurodyti konkrečias pareigybės panaikinimo priežastis. Administracijos direktorius, remdamasis 2021 m. rugsėjo 7 d. gautu Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo D. V. tarnybiniu pranešimu Nr. D2-1199, Pranešime įvardijo pareigybės naikinimo priežastis.

12. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas laikėsi įstatyme nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, pareiškėjui pateiktas pranešimas (įspėjimas apie pareigybės panaikinimą) atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas apie atleidimą informuotas tinkamai ir laiku, pats pareiškėjas neneigia, kad jis, vadovaujantis VTĮ nustatyta tvarka ir terminais, buvo įspėtas apie pareigybės panaikinimą.

13. Teismas, įvertinęs Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A- 849 (4.1E), turinį ir palyginęs jį su Investicijų projektų skyriaus nuostatais, nurodė, kad iš Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo D. V. 2021 m. spalio 27 d. tarnybinio pranešimo Administracijos direktoriui matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. Miesto infrastruktūros skyrius per DVS „ Avilys“ gavo 6313 užduočių. Skyriuje dirbo 33 žmonės, 13 pagal darbo sutartis ir 20 valstybės tarnautojų. Kiekvienas valstybės tarnautojas vidutiniškai įvykdė po 200 užduočių. Pareiškėjui nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo paskirtos 26 užduotys, iš kurių 9 užduotys susijusios su papildomomis užduotimis, už kurias buvo išmokėtos priemokos, 2 užduočių neįvykdė, atsisakė vykdyti. Nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjas įvykdė 1 užduotį, susijusią su papildoma užduotimi ir vieną užduotį atsisakė vykdyti (buvo prašoma pateikti ataskaitą apie atliktus darbus per 2021 m. rugsėjo mėnesį, pateikti ataskaitą pareiškėjas atsisakė ir ji nebuvo pateikta).

14. Teismas konstatavo, kad Administracija atliko realius struktūrinius patvarkymus, buvo patvirtinta nauja struktūra, įsteigtas Investicijų projektų skyrius, Administracijos 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-849 (4.1E) patvirtinto pareigybės aprašymo funkcijos arba pareiškėjo yra neįgyvendinamos, arba dubliuojasi, t. y. jas atlieka kiti Miesto infrastruktūros skyrius darbuotojai, valstybės tarnautojai ir Investicijų projektų skyrius, todėl pareiškėjo pareigybė yra perteklinė, nenaudinga užtikrinant Miesto infrastruktūros skyrius veiklą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Administracija turėjo teisėtą pagrindą priimti sprendimą panaikinti pareiškėjo užimamą Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, kurios paskirtis – projektų įgyvendinimas.

15. Teismas pažymėjo, kad nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. atsakovas neturėjo pareigos pareiškėjui siūlyti pareigų, nes paties pareiškėjo pareigybė dar nebuvo panaikinta, jis ėjo savo pareigas.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Administracijos Vidaus administravimo skyriaus vyriausiąją personalo administravimo specialistę, prašydamas pateikti informaciją apie esamas laisvas ir steigiamas pareigybes Administracijoje. Administracijos Vidaus administravimo skyriaus vyriausioji personalo administravimo specialistė pateikė pareiškėjui 2021m. gruodžio 9 d. laisvų pareigybių sąrašą Administracijoje, nurodė, kad neplanuojama steigti naujų pareigybių. Teismas pabrėžė, kad pagal pateiktą 2021 m. gruodžio 9 d. sąrašą užimti laisvas pareigas nebuvo pasiūlyta, kadangi pareiškėjas neatitiko šiai pareigybei keliamų išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimų.

17. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, nesant galimybės pasiūlyti kitų karjeros valstybės tarnautojo pareigų, pareiškėjui turėjo būti pasiūlytos darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigos.

18. Teismas padarė išvadą, kad, kadangi per visą įspėjimo laikotarpį nebuvo laisvų pareiškėjo kvalifikaciją atitinkančių karjeros valstybės tarnautojo pareigų, jis Administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu buvo atleistas iš užimamų pareigų.

19. Teismas pažymėjo, kad, prieš priimant Savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 1-469, kuriuo pakeista Administracijos struktūra, jis buvo suderintas su Profesine sąjunga, tai patvirtina 2019 m. spalio 14 d. Profesinės sąjungos komiteto posėdžio protokolas Nr. 2019-02. 2020 m. sausio 20 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-55 patvirtintas Administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas, kuris 2020 m. sausio 17 d. dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ suderintas su Profesinės sąjungos pirmininke. 2021 m. sausio 11 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-25 patvirtintas Administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas, kuris 2021 m. sausio 11 d. dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ suderintas su Profesinės sąjungos pirmininke. 2022 m. sausio 7 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-28 patvirtintas Administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas, kuris 2022 m. sausio 6 d. dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ suderintas su Profesinės sąjungos pirmininke.

20. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas yra Profesinės sąjungos narys, tačiau nei Profesinės sąjungos įstatymas, nei Kolektyvinė sutartis ar kiti teisės aktai nenumato, kad, atleidžiant iš pareigų Profesinės sąjungos narį, jo atleidimą reikia derinti su Profesine sąjunga.

21. Teismas padarė išvadą, kad Administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, naikinant Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto (pareiškėjo) pareigybę, bei atleidžiant pareiškėją iš pareigų, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo atleidimą iš einamų pareigų neteisėtu ir nėra pagrindo panaikinti Administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymą ir Administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. A-849(4.1E) „Dėl Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo“ pripažinimo netekusio galios“ bei Administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymą. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus įsakymus, teismas netenkino ir išvestinių reikalavimų.

III. 22. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A-816 pakeisdamas Administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, patvirtintą Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-812, priimdamas minėtą teisės aktą, jo nederino su Profesine sąjunga.

23.2. Pareiškėjas yra pateikęs į bylą Profesinės sąjungos pirmininkės 2022 m. gegužės 16 d. raštą Nr. SR-13, kuriuo pranešta, kad dėl pareiškėjo pareigybės panaikinimo Administracija ir jos įgalioti asmenys nei raštu, nei žodžiu nederino su Profesine sąjunga, kad Administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. A-25 ir 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymai Nr. A-812, A-814, A-816 nebuvo derinti.

23.3. Įsakymai, susiję su pareiškėjo pareigybės panaikinimu ir atleidimu, pagal Kolektyvinės sutarties nuostatas turėjo būti suderinti su Profesine sąjunga.

23.4. Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo tarnybinis pranešimas nepatvirtina realaus poreikio naikinti pareiškėjo pareigybę, nebuvo atlikta analizė ir auditas. Miesto infrastruktūros skyriuje nebuvo vykdomi jokie struktūriniai pertvarkymai, tai, kad jie buvo vykdomi 2019 m. pabaigoje Administracijoje įsteigiant Investicijų projektų skyrių, nesudaro teisėto pagrindo panaikinto pareiškėjo pareigybę. Vien tai, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta fiktyviai, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus įsakymus.

23.5. 2019 m. įsteigus Investicijų projektų skyrių pareiškėjo pareigybė išliko, nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjo pareigybės panaikinimo, pareiškėjas pagal pareigybės aprašymą gaudavo užduotis ir jas atlikdavo, pareiškėjo pareigybė nebuvo vertinama kaip perteklinė. Pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta kilus konfliktui su Miesto infrastruktūros skyriaus vedėju ir Administracija, pareiškėjui atsisakius inicijuoti viešuosius pirkimus, nes tokios funkcijos nebuvo pareiškėjo pareigybės aprašyme.

23.6. Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo atlikti realūs struktūriniai pakeitimai, nes 2019 m. pabaigoje pakeitimai buvo atlikti visiškai kitame skyriuje, nei dirbo pareiškėjas, pareiškėjo pareigybė tuo metu nebuvo naikinama, priešingai, į Miesto infrastruktūros skyrių buvo priimami nauji darbuotojai. Pareiškėjas kartu su kitais Miesto infrastruktūros skyriaus darbuotojais vykdė savo funkcijas.

23.7. Po LVAT Sprendimo Administracija turėjo vadovautis Metodika ir patvirtinti pareiškėjo pareigybės aprašymą, jame nustatant pareiškėjo vykdytinas funkcijas.

23.8. Administracinės bylos Nr. eA-2471-968/2021 procesiniuose dokumentuose Administracija patvirtino, kad pareiškėjo vykdomos funkcijos išliko.

23.9. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo pareigybė buvo panaikinta dėl konflikto su Administracija, o ne dėl to, kad pareiškėjo pareigybė tapo nebereikalinga.

23.10. Darbo krūvis negali būti vertinamas vien pagal paskirtų užduočių skaičių, nes pareiškėjo atliekamos funkcijos apėmė daug platesnį veiklų ratą, nei vien formalus atsirašinėjimas į užduotis, todėl paskirtų užduočių skaičius neatspindi realaus pareiškėjo darbo krūvio. Šiuo klausimu nebuvo atliktas joks auditas ar analizė, nebuvo nagrinėta kokios funkcijos dubliavosi, todėl negalima buvo spręsti, kad pareiškėjo pareigybė tapo nebereikalinga.

23.11. Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas sąmoningai neskyrė pareiškėjui užduočių, o vėliau prašė pateikti ataskaitą apie atliktus darbus, nors pareiškėjui nebuvo užtikrinamas darbo krūvis.

23.12. Panaikinus ginčijamus įsakymus, yra pagrindas tenkinti ir kitus išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus.

24. Atsakovai Administracija ir Savivaldybė, atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartodami bylos faktines aplinkybes, atsiliepimo į skundą argumentus ir sutikdami su pirmosios instancijos teismo motyvais, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamos bylos ginčo dalyku yra pareiškėjo valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo ir jo atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumas ir pagrįstumas.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas dėl atleidimo iš valstybės tarnybos buvo atmestas, apeliaciniame skunde akcentavo, kad teismas netinkamai vertino jo pareigybės panaikinimo aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog Miesto infrastruktūros skyriuje nebuvo vykdomi jokie struktūriniai pertvarkymai, todėl nebuvo jokio faktinio pagrindo panaikinti pareiškėjo pareigybę, bei į tai, kad keičiamas pareigybių sąrašas nebuvo derintas su Profesine sąjunga.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

29. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti tikrinamą teismo sprendimą, ir priėmė teisingą sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

30. Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskreciją, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti inter alia (be kita ko), tvarkyti savo struktūrą tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-340/2011; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-3085/2012; 2017 m. vasario 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Viešojo administravimo subjektas turi plačią diskreciją nustatyti savo vidinę organizacinę struktūrą ir atlikti struktūros pertvarkymus tam, kad būtų efektyviai įgyvendintos institucijai priskirtos funkcijos, o teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti tarnybos santykių nutraukimą su konkrečiu valstybės tarnautoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-346/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012; ir kt.).

32. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta realiai, grindė duomenimis byloje, jog Administracijos direktorius, įvertinęs Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. D2-1199 nurodytas aplinkybes, 2021 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. A-814 panaikino Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto (pareiškėjo) pareigybę, kurios paskirtis buvo projektų įgyvendinimas. Funkcijos, susijusios su Europos Sąjungos (ES), valstybės, savivaldybės lėšomis įgyvendinamų projektų priežiūra yra vykdomos 2020 m. vasario 3 d. įkurtame Investicijų projektų skyriuje, kurio uždavinys – planuoti, organizuoti ES ir (ar) kitos paramos projektų įgyvendinimą ir viena iš funkcijų – prižiūrėti ir kontroliuoti projektų įgyvendinimą. Pastarosios aplinkybės byloje nėra paneigtos.

33. Teisėjų kolegija vertina kaip nereikšmingus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jo pareigybė negalėjo būti panaikinta, nes Miesto infrastruktūros skyriuje nebuvo vykdyti jokie struktūriniai pokyčiai. Struktūriniai pokyčiai turi būti vertinami visos institucijos mastu; kad jie vyko, patvirtina 2020 m. vasario 3 d. įkurtas Investicijų projektų skyrius, kas lėmė pareiškėjui tenkančių funkcijų apimties mažėjimą.

34. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjui skiriamų ir jo vykdomų užduočių skaičių ir nustatė, kad jo vykdomų funkcijų apimtis nuo 2021 m. sausio mėnesio yra reikšmingai sumažėjusi; nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjas įvykdė 1 užduotį, susijusią su papildoma užduotimi ir vieną užduotį atsisakė vykdyti. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad paskirtų užduočių skaičius neatspindi realaus pareiškėjo darbo krūvio, nėra pateikiami jokie kiti įrodymai nei argumentai, kurias būtų pagrindžiami teiginiai apie jam tekusį darbo krūvį aptariamu laikotarpiu.

35. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010 ir kt.). Savo ruožtu teismas nėra kompetentingas visa apimtimi patikrinti atsakovo atliktos pertvarkos teisėtumą, įvertinti atleisto iš tarnybos asmens galimybes pretenduoti į apskritai visas pareigybes; teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius įrodymus byloje, tačiau negali, tirdamas visas įmanomas pareiškėjo nurodytas prielaidas, revizuoti atsakovo atliktų pertvarkymų visa apimtimi; ginčo nagrinėjimas teisme šiuo aspektu turėtų apsiriboti tik tokių faktų vertinimu, kuriuos pareiškėjas konkrečiai nurodo kaip pažeidžiančius jo teises (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2013, 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017, 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3502-858/2018).

36. Pareiškėjo teiginiai, kad jo pareigybės panaikinimą ir atleidimą iš tarnybos lėmė galbūt nepalankus atsakovo požiūris dėl kilusio teisminio ginčo, laikytini jo subjektyviomis prielaidomis, kurias pagrindžiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2471-968/2021 pareiškėjo ginčyti administraciniai aktai – Administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. A-229 „Dėl miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-849(4.1 E), pakeitimo“ ir 2020 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. A-628 „Dėl miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. A-849(4.1E) pripažinimo netekusiu galios“, nekvestionuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu padarytų išvadų, visgi patvirtina, kad įgyvendindamas struktūrinius pertvarkymus, atsakovas, atsižvelgdamas į institucijos poreikius, siekė pakeisti pareiškėjo pareigybės aprašymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo byloje vertinti, kad Administracijos veiksmai keičiant pareiškėjo pareigybės aprašymą būtų buvę nulemti kokių nors kitokių, o ne su struktūrine pertvarka susijusių objektyvių poreikių.

37. Kolektyvinės sutarties 19 punkte įtvirtinta, kad Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus ir pareigybių sąrašą tvirtina darbdavys (arba jo įgaliotas asmuo). Priimamas teisės aktas dėl pareigybių sąrašo turi būti suderintas su Profesine sąjunga. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. A-25 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. A-55 pripažinimo netekusiu galios“ nebuvo suderintas su Profesine sąjunga, tačiau byloje nėra duomenų, kuriais būtų paneigiama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad Administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. A-25 dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ 2021 m. sausio 11 d. buvo suderintas su Profesinės sąjungos pirmininke. Suderinimo faktą atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat patvirtina atsakovai. Pareiškėjo argumentas, kad su Profesine sąjunga turėjo būti suderintas jo pareigybės panaikinimas, laikytinas nepagrįstu, nes teisės aktai nenumato reikalavimo atleidžiant iš valstybės tarnybos profesinės sąjungos narį gauti Profesinės sąjungos sutikimą.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų j tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino duomenis byloje, išsamiai motyvavo savo išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį teisėjų kolegija palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė