b7bfcab5-0ae6-41a4-ad2b-ebd1fdccfc41 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-15820-861/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08807-2015-0Procesinio dokumento kategorija 106.8.1 (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. kovo 18 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų G. R. ir R. R. prevencinio ieÅ¡kinio atsakovui antstoliui Irmantui Gaideliui, priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė :              ieÅ¡kovai pateikė ieÅ¡kinį atsakovui ir praÅ¡o teismo iki tol, kol bus iÅ¡spręstas teisinis ginčas dėl sprendime nurodytų asmenų iÅ¡keldinimo, uždrausti antstoliui Irmantui Gaideliu vykdyti teisiÅ¡kai ydingÄ sprendimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/00415 – iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ buto asmenų, nurodytų sprendime, neturint pagrindo iÅ¡keldinti tų asmenų mažamečių vaikų, taip pat praÅ¡o analogiÅ¡kų kaip reikalavimas laikinųjų apsaugos priemonių.

IeÅ¡kinį atsisakytina priimti.Teisė į teisminę gynybÄ yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė, o Å¡is konstitucinis principas įtvirtintas LR CPK 5 ir 6 straipsniuose, tokios nuostatos taip pat yra įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybÄ . Vadovaujantis LR CPK 1 straipsnio nuostata, teismai nagrinėja civilines, darbo, Å¡eimos, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktÅ«rizavimo ir kt. bylas.

Pagal LR CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kimu turi teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o tai reiÅ¡kia, jog suinteresuotu asmeniu Å¡iuo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris LR CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismÄ , deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesÄ . Tačiau, ieÅ¡kovas, kreipdamasi į teismÄ , turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises.

Pažymėtina, kad jeigu ieÅ¡kovai pareiÅ¡kia reikalavimÄ , kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo ieÅ¡kinio pobÅ«džio, atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). TokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis c. B. Nr. 3K-3-485/2008). Ginčo dalyku gali bÅ«ti tik toks atsakovo priimtas aktas ar atliekamas veiksmas, kuris atitinkamiems asmenims (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovams) nustato tam tikras teises ar pareigas, o dėl to priimtas vienoks ar kitoks teismo sprendimas, sukelia teisines pasekmes.

Å iuo atveju, jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje akivaizdu, kad ne tik kad nėra įmanomas ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinimas, bet ir neįmanomas tokio reikalavimo nagrinėjimas, teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukels ir net negali sukelti, kas reiÅ¡kia, kad skundžiami atsakovo veiksmai negali bÅ«ti ginčo objektu, todėl ieÅ¡kinį atsisakytina priimti nagrinėti, kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėdamas ieÅ¡kinius, negalinčių sukelti teisinių pasekmių, teismas ieÅ¡kovo teisių apginti negalėtų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis.

Teismas pažymi, kad savo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai reikalauja uždrausti antstoliui vykdyti teismo sprendimÄ , kuris yra įsiteisėjęs, be to, ieÅ¡kovai įvardija teismo sprendimÄ kaip teisiÅ¡kai ydingÄ , kas yra iÅ¡ principo neįmanoma, nes, kaip jau minėta, sprendimas yra įsiteisėjęs, vadinasi, dėl jo ,,ydingumo‘‘, ,,teisingumo‘‘ ar pan., net negali bÅ«ti keliamas klausimas. Sprendimas privalo bÅ«ti vykdomas, o antstolis tÄ ir daro – atlieka savo tiesiogines pareigas.Atkreiptinas ieÅ¡kovų dėmesys, kad ieÅ¡kovai formuluoja reikalavimÄ ,,iki tol, kol bus iÅ¡spręstas teisinis ginčas dėl sprendime nurodytų asmenų iÅ¡keldinimo‘‘, tačiau toks ginčas jau yra iÅ¡spręstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui priėmus 2012-12-18 sprendimÄ , o Vilniaus apygardos teismui 2013-11-19 nutartį, kuria sprendimas paliktas nepakeistas.

Apie jokius kitus nagrinėjamus ginčus dėl iÅ¡keldinimo ieÅ¡kovai neužsimena, taip pat teismas neturi jokių duomenų apie kokius nors kitus procesus, susijusius su ieÅ¡kovų keliamais reikalavimais (bylas dėl antstolio veiksmų, jei ieÅ¡kovai mano, kad antstolis pažeidė jų teises ar teisėtus interesus, praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo ar kt.)Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovų prevencinis ieÅ¡kinys atsakovui antstoliui Irmantui Gaideliui dėl uždraudimo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ dėl jo teisinio ydingumo, atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290 str., teismas                                                    n u t a r i a :              atsisakyti priimti ieÅ¡kovų G. R. ir R. R. prevencinį ieÅ¡kinį bei su visais priedais grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui. GrÄ Å¾inti G. R. 2015-03-13 sumokėtÄ 41 Eur žyminį mokestį, AB SEB bankui operacijos Nr. 0239220150313007000000532, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija.             Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                           Donata Kravčenkienė