b7bee552-253b-4ce2-ab4a-3ea92de01327 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-1755-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04757-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos 21.2; 22.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. B., jos atstovui advokatui U. Č., atsakovo atstovui L. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. B. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja R. B. kreipėsi elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama;

1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) virÅ¡ininko 2016 m. lapkričio 15 d. įsakymÄ Nr. 10-TE-979 su vėlesniu pakeitimu, kuriuo pareiÅ¡kėjai R. B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (toliau – Ä®sakymas);

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad jai skundžiamu Ä®sakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad ji pažeidė Å¡ias teisės aktų normas: Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 str. 1 dalį, Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 3 str. 1 dalį, 2 d. 3 punktÄ , 15 str. 1 d. 5 punktÄ , Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Interesų įstatymas) 3 str. 1 d. 2 punktÄ , 11 str. 1 dalį, 12 str. 2 dalį ir 13 str. 1 dalį bei Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 4.14 punktÄ .

PareiÅ¡kėja nesutinka su paskirta nuobauda, nes ji paskirta neteisėtai, o jos veiksmai yra nepagrįstai įvertinti kaip siekis paveikti asmenis, turinčius teisę priimti sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose, taip galimai darant asmeninę paslaugÄ pažįstamam asmeniui. Apie 2016 m. balandžio 21 d. eismo įvykį, kuriame dalyvavo J. M., pareiÅ¡kėja sužinojo iÅ¡ savo sutuoktinio, todėl pareiÅ¡kėjos skambutis J. M. po minėto eismo įvykio nėra reikÅ¡mingas sprendžiant pareiÅ¡kėjos tarnybinės atsakomybės klausimÄ .

Be to, nėra jokių duomenų, kad jÄ ir J. M. iki 2016 m. balandžio 21 d. siejo kokie nors tarpusavio ryÅ¡iai. Taip pat nereikÅ¡minga aplinkybė, jog į pareiÅ¡kėjos tarnybinį elektroninį paÅ¡tÄ J. M. atsiuntė penkias 2016 m. balandžio 21 d. eismo įvykio nuotraukas. Å ių nuotraukų atsiuntimas nepatvirtina, kad J. M. su pareiÅ¡kėja buvo pažįstamos anksčiau. PareiÅ¡kėjos suinteresuotumo J. M. administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi nepatvirtina ir jos pokalbis su J. M. draugu K.

K. policijos komisariato patalpose, nes šio pokalbio turinio neįmanoma nustatyti dėl pašalinio triukšmo.Paaiškino, kad, persiųsdama minėtas J. M. nuotraukas Vilniaus AVPK KPV viršininkui V. Č., pareiškėja nereiškė jokio prašymo, kad šios nuotraukos būtų pridėtos prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos. Be to, pats viršininkas V. Č. nurodė, kad pareiškėja pokalbio su juo metu labiau domėjosi nederamais Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmais, o ne pačiu eismo įvykiu.

Taip pat pareiÅ¡kėja nesutinka, kad darė poveikį policijos pareigÅ«nams dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo J. M., nes ji tik pasiteiravo, ar galima pakeisti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laikÄ , jei paskirtu laiku asmuo negali dalyvauti nagrinėjime. Jos apsilankymas administracinių bylų nagrinėjimo kabinete ir subjektyvios nuomonės apie policijos pareigÅ«nų veiksmus įforminant eismo įvykį iÅ¡sakymas, negali bÅ«ti laikomas poveikiu administracines bylas nagrinėjantiems pareigÅ«nams.

PareiÅ¡kėja neminėjo nei eismo įvykio datos, nei konkrečių pavardžių, todėl už jos iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę negali bÅ«ti baudžiama. Tvirtina, kad 2016 m. balandžio 22 d., t. y. kitÄ dienÄ po eismo įvykio, kuriame dalyvavo J. M., pareiÅ¡kėja kreipėsi į savo virÅ¡ininkÄ dėl galimai neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų, forminant 2016 m. balandžio 21 d. eismo įvykį, nes J. M. draugui kilo įtarimas dėl galimo kyÅ¡io paėmimo. Mano, kad tokiu bÅ«du siekiama susidoroti su pareiÅ¡kėja dėl jos parodytos iniciatyvos siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti neteisėtus Vilniaus AVPK policijos pareigÅ«nų veiksmus.Mano, kad Å¡iuo atveju buvo pažeistas praneÅ¡imo dėl tarnybinio nusižengimo suraÅ¡ymo 20 dienų terminas, nes tarnybinis patikrinimas pradėtas 2016 m. rugpjūčio 26 d., o praneÅ¡imas pareiÅ¡kėjai įteiktas 2016 m. rugsėjo 22 d.

Nesutinka ir su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, nes pareiÅ¡kėjos veiksmai tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nepagrįstai įvertinti kaip Interesų įstatymo nuostatų pažeidimas. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos argumentai dėl to, kad neturėjo ir neturi jokių santykių su J. M. bei jokio suinteresuotumo administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi, neatitinka tikrovės. Po eismo įvykio pareiÅ¡kėja pati ėmėsi iniciatyvos ir skambino J.

M., kai iÅ¡ savo vyro sužinojo apie eismo įvykį, kuriame dalyvavo J. M.. Taip pat gavusi elektroniniu paÅ¡tu laiÅ¡kÄ , jo neužregistravo kanceliarijoje, o asmeniÅ¡kai persiuntė Vilniaus AVPK KP virÅ¡ininkui. pareiÅ¡kėja, persiųsdama J. M. fotonuotraukas, jas susiejo su savimi ir savo pareigomis, tuo pažeisdama Asmenų aptarnavimo Vilniaus AVPK taisykles. Be to, pareiÅ¡kėja konsultavo J. M. draugÄ K. K. ir aptarinėjo su juo J. M. sudalyvautame eismo įvykyje. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę apie tai, kas yra teisus, dar neiÅ¡nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, taip buvo virÅ¡ytos jai priskirtos kompetencijos ribos.

PareiÅ¡kėja, žinodama, kad konflikte, be kita ko, dalyvavo ne tik J. M. draugas K. K., bet ir jos vyras, todėl ji privalėjo nusiÅ¡alinti nuo visų su Å¡iuo įvykiu susijusių procesų, tačiau to nepadarė. Teigia, kad pareiÅ¡kėja buvo suinteresuota J. M. ir K. K., kaip Å¡eimos draugų gerove, kuri neabejotinai priklausė nuo J. M. byloje priimto sprendimo. Skundas atmestinas. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. praneÅ¡imu Nr. 5-PR1-10 dėl tarnybinio nusižengimo pareiÅ¡kėja buvo informuota, kad yra duomenų, jog ji padarė tarnybinį nusižengimÄ , t. y. nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. buvo užėjusi pas Vilniaus AVPK KPV pareigÅ«nus (V.

Č. ir A. Å .) ir reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl Vilniaus AVPK KPV pareigÅ«nų elgesio ir veiksmų, forminant eismo įvykį, kuriame dalyvavo jos pažįstamas asmuo, taip buvo iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė dėl administracinio teisės pažeidimo bylos baigties. PareiÅ¡kėja su Å¡iuo praneÅ¡imu supažindinta 2016 m. rugsėjo 22 d. pasiraÅ¡ytinai. PareiÅ¡kėja pateikė 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 14 d. paaiÅ¡kinimus, kuriuose nesutiko su jai inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu. 2016 m. spalio 25 d. buvo suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 5-IL-3040 (toliau – IÅ¡vada), kuria siÅ«loma pripažinti, kad R.

B., nesilaikydama VTÄ® 15 str. 1 d. 5 punkto, Interesų įstatymo 3 str. 1 d. 2 punkto ir 3 punkto, 11 str. 1 dalies, 12 str. 2 dalies ir 13 str. 1 dalies bei Etikos kodekso 4.14 punkto nuostatų reikalavimus, padarė tarnybinį nusižengimÄ . Už tarnybinį nusižengimÄ siÅ«loma jai skirti tarnybinę nuobaudÄ . Å ioje IÅ¡vadoje konstatuota, kad R. B., bÅ«dama statutinė valstybės tarnautoja, ir žinodama teisės aktų, reglamentuojančių vidaus tarnybos tvarkÄ , reikalavimus, privalėjo elgtis tai, kad nekiltų jokių abejonių dėl to, kad ji turi kokį nors suinteresuotumÄ administracinio teisės pažeidimo byla, virÅ¡ininkui V.

Č. nesiųsti eismo įvykio dalyvio pateiktų eismo įvykio nuotraukų, administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems pareigÅ«nams nereikÅ¡ti savo asmenininės nuomonės dėl eismo įvykio aplinkybių. Vadovaujantis Statuto 33 str. 1–2 dalimis ir atsižvelgdamas IÅ¡vadÄ bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ , skundžiamu Ä®sakymu (su vėlesniu Ä®sakymo pakeitimu) pareiÅ¡kėjai R. B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja ginčija jai paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo – teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Tarnybinės atsakomybės tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas (tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas) – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas prieÅ¡ingais teisei kaltais pareigÅ«no veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 dalis).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 26 str. 6 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinė dalis, kurioje turi bÅ«ti atliktas iÅ¡samus visų galbÅ«t padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimÄ , tyrimas.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktÄ , jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiÅ¡kinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje.

Sprendžiant, ar skundžiamu Ä®sakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, bÅ«tina nustatyti, ar IÅ¡vadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių.PareiÅ¡kėja, nesutikdama su skundžiamu Ä®sakymu, kategoriÅ¡kai neigia, kad jÄ ir J. M. iki 2016 m. balandžio 21 d. eismo įvykio siejo kokie nors tarpusavio ryÅ¡iai ir kad ji buvo suinteresuota J.

M. administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi. Byloje nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. pareiÅ¡kėja su J. M. bendravo telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu, todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja pažinojo J. M. iki eismo įvykio. Aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ karto po eismo įvykio skambino J. M., tai, kad J. M. siuntė pareiÅ¡kėjai į jos tarnybinį elektroninį paÅ¡tÄ eismo įvykio nuotraukas, įrodo, jog pareiÅ¡kėja su J. M. bendravo ne kaip Vilniaus AVPK pareigÅ«ne, bet kaip su pažįstama, kuri gali priimti jos atžvilgiu palankų sprendimÄ .

Atsakovo teismui pateiktas vaizdo įraÅ¡as 20160608_083559_1.exe patvirtina, kad pareiÅ¡kėja su J. M. draugu K. K. yra geri pažįstami, nors tikslų pokalbio turinį nustatyti dėl paÅ¡alinių garsų sudėtinga, tačiau jis patvirtina, kad jie yra pažįstami (matyti, kad bendrauja neformalia kalba). IÅ¡ pokalbio, kuris vyko 2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus APV KPV laukiamajame, turinio aiÅ¡ku, kad pareiÅ¡kėja, susitikusi su K. K., aptarinėjo J. M. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , jos pasekmes K.

K. (t. y. kitais metais brangsiantį draudimÄ ), pateikė savo vertinimus dėl administracinio teisės pažeidimo bylos baigties. PareiÅ¡kėjos argumentas, kad ji su J. M. buvo nepažįstamos ir bendravo tik kaip pareigÅ«nė su interesantu atmetamas kaip nepagrįstas. Taip pat nesutiktina su pareiÅ¡kėja, kad ji nedarė poveikio policijos pareigÅ«nams dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo J. M., bÅ«dama administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo kabinete Nr. 102 ir reikÅ¡dama nepasitenkinimÄ pareigÅ«nų veiksmais, forminant 2016 m. balandžio 21 d. eismo įvykį.Nustatyta (Å¡ios aplinkybės pati pareiÅ¡kėja neneigia), kad ji buvo nuėjusi pas A.

Å . į administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo kabinetÄ , nors neminėdama tikslių datų ir asmenų pavardžių, tačiau iÅ¡reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ ir subjektyviÄ nuomonę dėl policijos pareigÅ«nų galimai netinkamų veiksmų suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . A. G. (tuo metu buvusi minėtame kabinete) savo 2016 m. rugsėjo 14 d. pateiktuose paaiÅ¡kinimuose patvirtino, jog pareiÅ¡kėjos pokalbį su A. Å . girdėjo ir pareiÅ¡kėja teiravosi dėl eismo įvykio, kurio metu apkaltintas ne tas žmogus.

A. Å . ir A. G. pateikti paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s ir teismui nėra pagrindo jais abejoti.PareiÅ¡kėja skunde kelia abejonę dėl tarnybinio nusižengimo praneÅ¡imo suraÅ¡ymo termino pažeidimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as). Tvarkos apraÅ¡o 23 punkte nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, iÅ¡skyrus Tvarkos apraÅ¡o 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, suraÅ¡o Tvarkos apraÅ¡o priede nurodytÄ praneÅ¡imÄ dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasiraÅ¡ytinai informuoja tikrinamÄ pareigÅ«nÄ apie pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ , jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimÄ .Byloje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas 2016 m. rugpjūčio 26 d. (Policijos dokumentų sistemos iÅ¡raÅ¡as).

IÅ¡ byloje esančio praneÅ¡imo Nr. 5-PR1-10 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ matyti, kad praneÅ¡imas suraÅ¡ytas 2016 m. rugsėjo 19 d. PareiÅ¡kėja pasirašė, kad jai praneÅ¡imas buvo įteiktas 2016 m. rugsėjo 22 d. Nors Å¡iuo atveju nežymiai praleistas tarnybinio nusižengimo praneÅ¡imo suraÅ¡ymo terminas ir pareiÅ¡kėja apie pradėtÄ tarnybinį patikrinimÄ pasiraÅ¡ytinai buvo informuota 2016 m. rugsėjo 22 d., teismo vertinimu, toks pažeidimas nėra esminis. PareiÅ¡kėjai įteiktame praneÅ¡ime pakankamai aiÅ¡kiai nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurie galimai buvo pažeisti, nuostatos, o pareiÅ¡kėja, pasinaudojusi jai suteikta teise, pateikė 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 14 d. paaiÅ¡kinimus, kuriuose iÅ¡dėstė nesutinkanti su tarnybiniu praneÅ¡imu, nes nusižengimo nepadarė.

Taigi pareiÅ¡kėja tinkamai galėjo įgyvendinti pirmiau minėtas teises ir Å¡iuo atveju jos teisės nebuvo pažeistos. PareiÅ¡kėja nesutinka su tuo, kad jos veiksmai IÅ¡vadoje įvertinti kaip Interesų įstatymo nuostatų pažeidimas.Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Interesų įstatymo reikalavimų pažeidimas laikomas Å¡iurkščiu tarnybiniu nusižengimu (VTÄ® 29 str.). Pažeidus Interesų įstatymÄ , nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms, valstybės tarnautojo veiklos etikos principams (Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 4 p.) (LVAT 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-706/2004).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja yra valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, tai privalu laikytis Interesų įstatyme numatytų draudimų ir įpareigojimų. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2016 m. lapkričio 15 d. posėdžio metu, atsižvelgdama į jai pateiktÄ IÅ¡vadÄ dėl R. B. veikos, nutarė pripažinti, kad pareiÅ¡kėjos veiksmai iÅ¡ esmės atitinka Interesų įstatymo nuostatas. PareiÅ¡kėja, bÅ«dama policijos pareigÅ«ne, privalo savo elgesiu bÅ«ti nepriekaiÅ¡tinga bei pavyzdžiu kitiems asmenims (Etikos kodekso 14.1 p.).PareiÅ¡kėjos argumentai, kad ji kreipėsi į savo virÅ¡ininkÄ dėl galimai neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų, forminant 2016 m. balandžio 21 d. eismo įvykį, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apie juos plačiau nepasisakytina.

Byloje konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos veiksmai neatitinka Statuto 3 str. 1 dalies, VTĮ 3 str. 1 dalies, 2 d. 3 punkto, 15 str. 1 d. 5 punkto, Interesų įstatymo 3 str. 1 d. 2 punkto, 11 str. 1 dalies, 12 str. 2 dalies ir 13 str. 1 dalies bei Etikos kodekso 4.14 punkto nuostatų, t. y. kad valstybės tarnautojas privalo laikytis VTĮ ir kituose teisė aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, deklaruoti privačius interesus ir nepiktnaudžiauti tarnyba.

Ä®vertinus visÄ bylos medžiagÄ , konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai inkriminuotas tarnybinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas ir pritaikyta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra teisėtai bei pagrįstai.Teismas, įvertinęs IÅ¡vadoje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, neabejoja atlikto tarnybinio patikrinimo visapusiÅ¡kumu ir iÅ¡samumu, bei parengtos IÅ¡vados atitikimu teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamÄ Ä®sakymÄ .

PareiÅ¡kėja nepateikė teismui daugiau jokių argumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas, pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 str. 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos R.

B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                     Donatas Vansevičius