b7badeb8-e326-4eb8-a4ef-63131d899436 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-72-944/2022 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00060-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.12.2 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 5 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Rimai Å iaulienei, Danutei Å olinskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės V. L. įmonės vadovui V. L., atstovui advokatui Romanui Lupeikai, atsakovams D. J., R. J., jų atstovei advokatei Aldonai Stasiulaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

L. įmonės ieškinį atsakovams D. J. ir R. J. dėl bendraturčių teisių pažeidimo ir teisių įgyvendinimo ir atsakovų D. J. ir R. J. priešieškinį ieškovei dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, trečiasis asmuo UAB „Dvarkiemis“. Teismas n u s t a t ė: ieškovė pareiškė šiuos reikalavimus: atsakovus D. J. ir R. J. įpareigoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ant 139 kv. m ploto bendro naudojimosi žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, įrengtus užtvaro (tvoros) elementus; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019-02-25 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-212-1068/2019, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp ieškovės ir atsakovų, ši tvarka yra įregistruota viešame registre. Paaiškino, kad ieškovė 2020 metų birželio mėnesį pastebėjo, kad atsakovai be ieškovės, kaip pastatų ir žemės sklypo bendraturtės, sutikimo neteisėtai pradėjo tvoros statybos darbus, t. y. žemės sklype įtvirtino kuolus.

Atsakovai tvora siekė užtverti ir užtvėrė ieÅ¡kovei galimybę laisvai apeiti apie pastatÄ â€“prekybos patalpÄ ir prižiÅ«rėti ant pastato sienos įrengtus įrenginius. IeÅ¡kovė iÅ¡siuntė įspėjimo dėl darbų nutraukimo, tačiau darbai nebuvo nutraukti ir tuo metu, kai jau faktiÅ¡kai tvora buvo įrengta, 2020-06-29 ir 2020-07-14 ieÅ¡kovei buvo teikiami siÅ«lymai ir praÅ¡ymas dėl sutikimo įrengti tvorÄ . Kadangi ieÅ¡kovės tokie pasiÅ«lymai netenkino, ieÅ¡kovė 2020-07-08 raÅ¡tu iÅ¡sakė bÅ«simos tvoros trÅ«kumus ir savo pastabas.

Kadangi atsakovai į ieÅ¡kovės pasiÅ«lymus nekreipė dėmesio ir baigė tvoros statybÄ be ieÅ¡kovės sutikimo, 2020-07-28 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorinį skyrių dėl statybų sustabdymo bei atliekamų darbų be ieÅ¡kovės sutikimo. IeÅ¡kovės manymu, atsakovai statydami tvorÄ pažeidė jos, kaip žemės sklypo ir pastato bendraturtės, teises ir suvaržė ieÅ¡kovei galimybę laisvai naudotis 139 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D.

Å i bendro naudojimo žemės sklypo dalis yra skirta įvažiavimui bei 1 metro pločio laisvam apėjimui apie pastatÄ â€“prekybos patalpÄ , kuris yra reikalingas tiek pastato, tiek prie jo sienos pritvirtintų įrenginių priežiÅ«rai bei eksploatacijai. Atsakovai prie nurodyto pastato sienos iÅ¡ (Duomenys neskelbtini) gatvės pusės į bendro naudojimo žemės sklypo dalį įrengė stulpÄ , kuris sumažino apėjimo apie pastatÄ plotį ir trukdo ne tik praeiti, bet ir trukdys apÅ¡ildant pastatÄ .

Toje vietoje atsakovai įrengė įvažiavimo vartus, kurių be atsakovų žinios ieÅ¡kovė negali atidaryti ir prieiti prie ant pastato sienos esančių įrenginių. Atsakovai nurodyto pastato Å¡iaurinėje dalyje nuo pastato–prekybos patalpos iki atsakovams priklausančio Å«kinio pastato bendro žemės sklypo dalyje įrengė tvorÄ su varteliais ir taip suvaržė ieÅ¡kovei galimybę naudotis bendro naudojimosi žemės sklypu, apeiti apie ieÅ¡kovei priklausantį pastatÄ â€“ prekybos patalpÄ bei prižiÅ«rėti ten įrengtus įrenginius.

Atsakovai įrengdami tvorÄ nepakankamai bendradarbiavo su ieÅ¡kove, visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nepaisė ieÅ¡kovės pastabų dėl tvoros įrengimo, jos aukščio, tvoras įrengė savavaliÅ¡kai, negavę ieÅ¡kovės Å¡iems darbams atlikti sutikimo. Su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad nedavė sutikimo nė dėl vienų vartelių įrengimo. PaaiÅ¡kino, kad atsakovų praÅ¡omas sutikimas dėl vartelių įrengimo pažeistų jos, kaip savininkės teisę laisvai apeiti apie pastatÄ , prižiÅ«rėti esančius įrenginius.

Tokio pobÅ«džio aplinkybės yra pakankamos ir sudaro pagrindÄ pagrįstai neduoti sutikimo dėl vartelių įrengimo. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Teigė, kad įrengta tvora, neatitinka teismo priimto sprendimo dėl naudojimosi tvarkos patvirtinimo, riboja ieÅ¡kovo teisę apeiti apie pastatÄ ir prižiÅ«rėti įrenginius. Patvirtino, kad dėl vartelių įrengimo atsakovai su ieÅ¡kove nesitarė, o atsiųstas raÅ¡tas dėl sutikimo ir ieÅ¡kovės atsakymas nesudaro pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovė davė sutikimÄ dėl vienų vartelių įrengimo.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė leisti atsakovams be ieÅ¡kovės sutikimo įrengti varstomus vartelius ant bendro naudojimo sklypo, esančio adresu (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, 1 m. pločio juostoje nuo pastato sienos vakarinėje sklypo dalyje iÅ¡ Daukanto g. pusės, ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovai siekia pagal parengtÄ tvoros schemÄ aptverti naudojimosi tvarkoje indeksu A-222 kv. m pažymėtÄ sklypo dalį.

Tokiu bÅ«du bÅ«tų atribota gyvenamosios paskirties sklypo dalis nuo verslui skirtos sklypo dalies, kad bÅ«tų užtikrintas atsakovų gyvenimo sÄ lygų neliečiamumas, privatumas ir nuosavybės saugumas, atsakovai galėtų efektyviai, pilnai įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teises į naudojamÄ sklypo dalį, nes paÅ¡aliniai asmenys neturėtų galimybės patekti į namų valdai skirtÄ sklypo dalį. PaaiÅ¡kino, kad atsakovai 2020-06-29 raÅ¡tu atskleidė ieÅ¡kovei savo siekius įrengti sklype tvorÄ , nurodė bÅ«tinumo priežastis ir sÄ lygas tvorai įrengti, kad bendras apėjimas apie bendros nuosavybės pastatÄ nebus uždarytas, planuojami įrengti varteliai užtikrins patekimÄ Ä¯ teritorijÄ , vykdant pastato remontÄ ir priežiÅ«rÄ bei galimybę ieÅ¡kovei pasirÅ«pinti savo įrenginiais, t. y. bendras apėjimas apie pastatÄ nebus užstatytas jokiais asmeniniais daiktais, kad tvoros įrengimas nesukels ieÅ¡kovei jokių grėsmių, neigiamų padarinių prekybos verslui, tačiau sudarys saugias gyvenimo sÄ lygas atsakovams ir užtikrins gyvenimo sÄ lygų privatumÄ .

Svarbu tai, kad atsakovai į žemę įbetonavo du metalinius stulpelius ties Å¡iaurine sklypo riba bendro naudojimo sklypo dalyje, t. y. 1 m pločio juostoje nuo pastato sienos, ties riba, kuri skiria sklypo dalis, skirtas verslui ir namų valdai. Pažymėjo, kad Å¡ių stulpelių paskirtis fiksuoti vartelių varčių uždarymÄ . Vienas stulpelis (toliau – stulpelis Nr.

1) įrengtas ties susikirtimu priestato rytinės ir Å¡iaurinės sienos, kitas stulpelis (toliau – stulpelis Nr.2) įrengtas ties susikirtimu pastato Å¡iaurinės ir vakarinės sienos ((Duomenys neskelbtini) g. pusės). Stulpeliai vienas nuo kito yra 10,67 m atstumu su pastato siena nesuriÅ¡ti. Teigė, kad objektyvios neigiamos aplinkybės lėmė bÅ«tinybę atriboti gyvenamÄ jÄ sklypo dalį nuo verslui skirtos sklypo dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame sklype. Prie įėjimo į gyvenamÄ sias patalpas yra tik atsakovams priklausantys statiniai:

Å«kinis pastatas ir Å¡ulinys. Atsakovams skirta naudotis sklypo dalis (namų valdos zona) atvira, yra dviejų intensyvaus eismo gatvių sankryžoje (Duomenys neskelbtini); paÅ¡aliniai asmenys atsakovams skirtoje sklypo dalyje užkandžiauja, Å¡iukÅ¡lina ir pan. Tai vertintina, kaip neigiamas poveikis atsakovų privataus gyvenimo kokybei, pažeidžiamas gyvenimo saugumas ir neliečiamumas, nesaugu iÅ¡leisti į kiemÄ mažamečius vaikus, tačiau tvoros įrengimas paÅ¡alintų Å¡iuos neigiamus padarinius.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Teigė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai nepagrįsti, nes dėl vienų vartelių buvo duotas ieÅ¡kovės sutikimas, dėl kitų vartelių įrengimo yra pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis. PaaiÅ¡kino, kad atsakovai raÅ¡tu kreipėsi dėl vartelių įrengimo ir prašė ieÅ¡kovės sutikimo. IeÅ¡kovė pateikdama atsakymÄ Ä¯ atsakovų raÅ¡tÄ nurodė motyvus dėl nesukimo dėl vienų vartelių. Atsakovų vertinimu toks raÅ¡tas suponuoja logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl vienų vartelių, t. y. nuo (Duomenys neskelbtini) g., įrengimo ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, nes atsiųstame atsakyme nieko nepasisakė dėl vartelių nuo (Duomenys neskelbtini) g.

Dėl vartelių įrengimo nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės nurodė, kad jie bÅ«tini dėl teisės į privatų asmens gyvenimÄ , dėl saugumo ir pan. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovei nėra daromos kliÅ«tys dėl apėjimo apie pastatÄ . Teigė, kad ieÅ¡kovei priklausančiomis patalpomis nuomos pagrindu naudojasi UAB „Dvarkiemis“, kuris taip pat nebuvo iÅ¡sakęs pastabų dėl kliūčių apeiti apie pastatÄ , prižiÅ«rėti įrengtus prietaisus ar pan. Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų UAB „Dvarkiemis“ iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu reikalavimų pagrįstumÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Teismas k o n s t a t u o j a: ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas. Iš bylos duomenų nustatyta, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esantis (Duomenys neskelbtini), priklauso: ieškovei 318/691 dalys, atsakovei D. J. – 321/691 dalys, atsakovui R. J. – 52/691 dalys. Ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 58/100 dalys pastato–prekybos patalpų, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančių (Duomenys neskelbtini), atsakovei D.

J. priklauso butas, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esantis (Duomenys neskelbtini), bei atsakovams D. J. ir R. J. priklauso po 1/2 dalį priklauso buto, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančių (Duomenys neskelbtini). Plungės apylinkės teismas 2019-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-212-1068/2019, nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2018-11-28 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ : D. J. asmeniÅ¡kai paskirta naudotis 13 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Al;

D. J. ir R. J. bendram naudojimui priskirta 222 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu A; V. L. įmonei asmeniškai paskirta naudotis žemės sklypo dalimis: 103 kv. m. ploto dalis, plane pažymėtomis indeksu B; 53 kv. m. ploto dalis, plane pažymėta indeksu Bl; 10 kv. m. ploto dalis, plane pažymėta indeksu B2; visų bendraturčių bendram naudojimui paskirta naudotis 151 kv. m. ploto dalis po pastatu, plane pažymėta indeksu C ir 139 kv. m. ploto dalis, plane pažymėta indeksu D. 2020-06-26 ieškovės V.

L. įmonės įspėjimas. 2020-06-29 ir 2020-07-14 atsakovų praÅ¡ymai ieÅ¡kovei Dėl sutikimo įrengti tvorÄ Å¾emės sklype (Duomenys neskelbtini). 2020-07-08 ieÅ¡kovės V. L. įmonės pareiÅ¡kimas Dėl 2020-06-29 praÅ¡ymo duoti sutikimÄ tvoros statybai. 2020-07-28 ieÅ¡kovės V. L. įmonės pareiÅ¡kimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Klaipėdos teritoriniam skyriui. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento atsakymas Dėl tvorų, pastatytų žemės sklype (Duomenys neskelbtini).

Ieškovės pateikta 2021-01-26 fotolentelė. Antstolio Jono Petriko 2021-10-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.

52. Dėl tvoros elementų ir vartelių įrengimo. Teismas nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini) priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, teismo sprendimu patvirtintina naudojimosi Å¡iuo sklypu tvarka. Byloje tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl vartelių rengimo bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, t. y. ieÅ¡kovė reikalauja paÅ¡alinti tvoros elementus, t. y. du stulpelius, ir tokiu bÅ«du užtikrinti apėjimÄ apie pastatÄ , atitinkamai atsakovai praÅ¡o teismo duodi sutikimÄ vienų vartelių įrengimui.

Neginčytina aplinkybė yra tai, kad ginčo žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovams, bet ir ieÅ¡kovei, kurie, bÅ«dami sklypo bendraturčiais, turi vienodÄ teisę naudotis atitinkama dalimi minėto žemės sklypo, jÄ valdyti, ja disponuoti, spręsti su žemės sklypu susijusius klausimus ir pan. Nustatyta, kad žemės sklypas nėra padalintas, atitinkamos jo dalys nėra atidalintos iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau teismo sprendimu yra nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, kas reiÅ¡kia, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas turi bÅ«ti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendrai visų bendraturčių sutarimu pagal teismo nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ (CK 4.75 straipsnis).

Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatÄ aiÅ¡kina kaip bendraturčių pareigÄ , Å¡iems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio visoms Å¡alims sprendimo bÅ«do (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002-09-19 nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ . Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra iÅ¡plėtotos bei detalizuotos Civilinio kodekso (toliau ir CK) normose.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininkas gali pažeistas teises ginti reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį (lot. actio negatoria).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylos Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013). Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-7-378/2015; Nr. e3K-3-316-403/2018; Nr. e3K-3-355-701/2018). Å iuo atveju ieÅ¡kovas savo subjektinę teisę pasirinko ginti reikÅ¡damas reikalavimÄ atkurti iki jo subjektinės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, t. y. paÅ¡alinti tvoros elementus iÅ¡ bendro naudojimo žemės sklypo ploto. Toks ieÅ¡kovo reikalavimas atitinka negatorinio ieÅ¡kinio sampratÄ , todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimÄ aiÅ¡kinančia kasacinio teismo praktika, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad jis yra žemės sklypo, kuriame yra įrengti tvoros elementai – du stulpeliai, savininkas, taip pat tai, kad minėtos tvoros buvimas jam priklausančiame žemės sklype pažeidžia jo teises (CK 4.98 straipsnis).

Taigi, pirmoji bÅ«tinoji negatorinio ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lyga, kad ieÅ¡kovui priklauso dalis žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), egzistuoja, ginčo dėl to byloje nekilo, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar atsakovų pastatytos tvoros elementai pažeidžia ieÅ¡kovės teises. Byloje kilęs ginčas dėl tvoros elementų bendraturčiams priklausančiame žemės sklype. Pagal Aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymo Nr. D1-713 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo 3 lentelės 3.1 punkto nuostatas įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai) priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas statybos leidžiančio dokumento nereikia, tačiau iki statybos pradžios statytojas privalo gauti žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimus vien ta aplinkybė, kad tvoros elementai yra pastatyti žemės sklypo dalyje, kuri skirta bendram naudojimui, yra pakankama konstatuoti asmens, t. y. ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ . Nagrinėjau atveju ieÅ¡kovė savo teisių pažeidimÄ grindė tuo, jog ginčo tvoros elementai žemės sklype buvo įrengti atsakovų neteisėtai, t. y. nesant jo raÅ¡ytinio sutikimo, o įrengti varteliai trukdo jam patekti į bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kuri skirta apeiti apie pastatÄ , esantį (Duomenys neskelbtini), prižiÅ«rėti ant pastato sienos įrentus įrenginius.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo nesutikimo dėl vartelių įrengimo, t. y. atsakavai vertino, kad ieÅ¡kovė nesutinka dėl vartelių įrengimo tik nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės, tuo tarpu ieÅ¡kovė teigė, kad jokio sutikimo nebuvo davusi. Byloje pateikti duomenys dėl Å¡alių susiraÅ¡inėjimo iki kreipimosi į teismÄ dienos. 2020-06-26 ieÅ¡kovas įspėjimu nurodo atsakovams, kad be jos sutikimo negali statyti tvoros ir užtverti apėjimo apie pastatÄ . Reaguodami į šį raÅ¡tÄ atsakovai 2020-06-29 ir 2020-07-14 pateikė praÅ¡ymus dėl sutikimo įrengti tvorÄ Å¾emės sklype, esančiame (Duomenys neskelbtini).

Å iuose praÅ¡ymuose yra atsakovų įgalioto asmens paraÅ¡as, tačiau ieÅ¡kovės paraÅ¡o nėra. 2020-07-08 ieÅ¡kovės pareiÅ¡kime nurodoma: „pažymėtina, kad tarp jÅ«sų raudonai pažymėtų plane vartelių ant namo sienos atsidurtų įmonei priklausantis parduotuvės Å¡aldymo įrenginys, kurį reikia prižiÅ«rėti ir remontuoti, todėl nesutinku, kad bÅ«tų įrengti dveji varteliai“. Å iuo raÅ¡tu atsakovai siekė įrodyti, kad ieÅ¡kovė sutiko dėl vienų vartelių įrengimo, todėl prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalavimo leisti be ieÅ¡kovės sutikimo įrengti vartelius, nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė neigė davusi sutikimÄ dėl vartelių įrengimo.

Teismas nurodo, kad teisės aktuose nustatyta, kad bendraturčio sutikimas turi būti rašytinės formos, t. y. negali būti sudaroma tokia situacija, kai bendraturčio sutikimas ar leidimas įrodinėjamas loginėmis išvadomis ar kt. Byloje nėra pateikta rašytinio ieškovės rašto, kuris atitiktų Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus, t. y. kad ji sutinka dėl konkrečių vartelių įrengimo. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad atsakovai neturi rašytinio bendraturčio sutikimo įsirengti vartelius nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pastebėta ir atkreiptas atsakovų dėmesys, kad reiškiamas atsakovų reikalavimas tik dėl vienų vartelių, t. y. nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės, tačiau atsakovai reikalavimo netikslino.

Teismas nurodo, kad bylos susijusios nuosavybės teisių gynimu yra dispozityvios, atitinkamai teismas nėra aktyvus, t. y. negali peržengti pareikÅ¡tų byloje reikalavimų, pasisakyti ir vertinti tų aplinkybių, kurios nėra susijusios su reiÅ¡kiamais reikalavimais. Å alims galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Darytina iÅ¡vada, kad atsakovai neturi raÅ¡ytinio ieÅ¡kovės sutikimo dėl vartelių įrengimo nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės ir Å¡is faktas yra pakankamas konstatuoti ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ ir pagrįstÄ jos reikalavimÄ paÅ¡alinti šį tvoros elementÄ (CPK 178 straipsnis).

Dėl kitų vartelių įrengimo, t. y. nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės atsakovai pareiškė priešieškinį. Atsakovai įrodinėjo, kad minėtų vartelių buvimas/įrengimas nepažeidžia ieškovės teisių, varteliai nuo (Duomenys neskelbtini) gatvės bus įrengti taip, kad ieškovė turės galimybę jais naudotis, t. y. bus perduoti raktai/jei tokie bus ar kt., kitais varteliais, t. y. nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės, praėjimas nėra/nebus apsunkintas, nes raktai ieškovei bus perduoti, jeigu bus nuspręsta dėl rakinamų vartelių įrengimo.

Atsakovai nurodė, kad varteliai yra bÅ«tini, nes kitu atveju bÅ«tų pažeistas jų saugumas, privatumas, leistų paÅ¡aliniams asmenims ar laukiniams žvėrims patekti į ginčo sklypo teritorijÄ ir pan. Nagrinėjamu atveju iÅ¡skirtinė Å¡io ginčo aplinkybė yra tai, kad žemės sklypui, esančiam (Duomenys neskelbtini), nustatytas dvejopas žemės sklypo naudojimo bÅ«das, t. y. Å¡is sklypas priskirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (juose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (juose teritorija, skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti).

Atitinkamai ieÅ¡kovei priklauso prekybos patalpos, esančio (Duomenys neskelbtini), o atsakovai disponuoja butais, esančiais (Duomenys neskelbtini). Tokio pobÅ«džio duomenys yra nurodyti Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e, t. y. iÅ¡vieÅ¡inti, ir Å¡ie duomenys turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Esant tokio pobÅ«džio faktinei situacijai ieÅ¡kovė ir atsakovai turi skirtingus siekius ir interesÄ dėl jiems priklausančio žemės sklypo dalies naudojimo pobÅ«džio, siekio, tikslo ar pan. ir todėl ypatingai sudėtinga suderinti esamus iÅ¡ esmės skirtingus Å¡alių interesus.

Aptarto pobÅ«džio aplinkybės dėl sklypo naudojimo bÅ«do reikÅ¡minga vertinant ieÅ¡kovės nesutikimÄ dėl vartelių įrengimo nuo S. Daukanto g. pusės. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamÄ motyvavimÄ : nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiÅ«lymo neigiamÄ poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2009;

Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neiÅ¡vengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimÄ . Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ Ä¯teisinti statinį, pastatytÄ bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, yra pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimÄ asmeniui.

Bendraturčiai savo pozicijÄ , t. y. atsisakymÄ duoti sutikimÄ dėl savavaliÅ¡kai pastatyto tvoros elemento –vartelių – turėtų pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeidžia jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus. Tai, kad statinys jau yra savavaliÅ¡kai pastatytas, savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo – savo teisių pažeidimÄ jie turi pagrįsti, įrodinėdami netinkamÄ teisių įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad jam ribojama teisė apeiti apie pastatÄ , tačiau kuo konkrečiai pasireiÅ¡kia jo kaip bendraturčio pažeisimas nenurodė. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi tvarka priėmimo, nebuvo tokių atvejų, kai jam buvo trukdoma apeiti apie pastatÄ , kad jis neturėjo galimybės apeiti apie pastatÄ dėl užrakintų vartelių, dėl buvusių daiktų ar pan. UAB „Dvarkiemis“ nurodė, kad nuo to laiko, kai nuomojasi patalpas iÅ¡ ieÅ¡kovės, jai nebuvo sudaromos kliÅ«tys dėl įrenginių priežiÅ«ros ar pan.

IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas nurodė, kad jam nemalonu eiti į teritorijÄ , kuri atskirta varteliais, tačiau konkrečių objektyvaus pobÅ«džio duomenų dėl to, kad bÅ«tų negalėjęs pateikti į teritorijÄ nepateikė. Å ioje byloje bÅ«tina atskirti dvi aplinkybes, t. y. teisės ieÅ¡kovei, kaip žemės sklypo bendraturtei, disponuoji jai priklausančiu turtu, t. y. apeiti apie pastatÄ , jį prižiÅ«rėti, remontuoti ar kt., ir teisės žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), bendraturčiams (ieÅ¡kovei ir atsakovams) apiboti kitų asmenų – ne bendraturčių, galimybes pateikti į šį ginčo žemės sklypÄ .

IÅ¡važiuojamojo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovai gali apsitverti tvora jiems asmeniÅ¡kai teismo sprendimu priskirtÄ naudotis teritorijÄ , tačiau vieno metro apėjimas apie pastatÄ turi bÅ«ti paliktas neužtvertas, atsakovai negali įrengti vartelius ar kitokio pobÅ«džio užtvaro elementus. Teismas nurodo, kad visas žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini), nuo trečiųjų, paÅ¡alinių asmenų nėra aptvertas. Atitinkamai atsakovai pagal teismo sprendimu patvirtintÄ naudojimosi tvarkÄ siekia izoliuoti jų naudojamÄ teritorijÄ , tačiau siekia jÄ izoliuoti ne atimant galimybę ieÅ¡kovei naudotis žemės sklypo dalimi, tačiau siekdami privatumo nuo kitų, paÅ¡alinių asmenų.

Teismas nurodo, kad nesudarius fizinio barjero ir palikus 1 m tarpÄ nuo pastato sienos, pati tvoros paskirtis prarastų prasmę, nes kiti asmenys netrukdomai galėtų vaikščioti po Å¡iÄ teritorijÄ . Pastebėtina, kad ieÅ¡kovei priklausančiose patalpose vyksta prekybos veikla, t. y. ten veikia parduotuvė, atitinkamai verslas siekia, kad kuo daugiau interesantų, pirkėjų ateitų. Tokiu bÅ«du prarandama, bet kokia galimybė kontroliuoti, kad UAB „Dvarkiemis“ klientai nepažeistų atsakovų teisių ir nesinaudotų jų teritorija.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip turėtų bÅ«ti neįrengus vartelių užtikrinama atsakovams priskirtos teritorijos apsauga ir privatumas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovams priklausantis turtas yra gyvenamosios paskirties. Ten gyvena atsakovų sÅ«nus su Å¡eima. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju nurodė, kad tvora ir varteliai yra bÅ«ti siekiant apsaugoti Å¡eimos privatų gyvenimÄ , užtikrinti Å¡eimos saugumÄ ir pan. Atsakovai poreikį dėl vartelių įrengimo grindė ir dėl vaikų.

Nors byloje nėra duomenų apie atsakovų anÅ«kus ar kitus asmenis, tačiau byloje fotonuotraukose, kuriose fiksuojamas kiemas, matyti ir vaikų žaidimo vieta, žaislai ar kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumÄ : „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susiraÅ¡inėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneÅ¡imai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ .

Ä®statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ â€œ. Privatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, į kuriÄ niekas negali be asmens sutikimo įsikiÅ¡ti. Å i neliečiama asmens sritis, kaip bÅ«tų galima spręsti iÅ¡ Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies analizės, tai asmeninis, Å¡eimyninis gyvenimas, asmens garbė ir orumas. Privati informacija sudaro asmens privataus gyvenimo neliečiamumo turinį.

Å iuo atveju nors ieÅ¡kovė ir atsakovai yra bendraturčiai, tačiau, atsakovai turi teisę į privataus gyvenimo apsaugÄ nuo trečiųjų asmenų, t. y. asmenų, kurie nėra bendraturčiai. Atitinkamai turi teisę, kad Å¡eimos gyvenimas bÅ«tų gerbiamas ir Å¡i teisė bÅ«tų užtikrinta bei saugoma. Dėl tokio pobÅ«džio aplinkybių, kuomet siekiama suderinti iÅ¡ esmės skirtingus interesus, t. y. verslo siekį pritraukti kuo daugiau klientų, pirkėjų ir asmeninį privataus gyvenimo interesÄ , racionalu reikalauti izoliuoti tam tikrÄ teritorijÄ nuo paÅ¡alinių asmenių, kad paÅ¡aliniai asmenys negalėtų be teisėto pagrindo patekti į Å¡iÄ teritorijÄ .

Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė, trečiasis asmuo „Dvarkiemis“ nesant vartelių objektyviai negalėtų užtikrinti, kad žemės sklypu naudotųsi tik bendraturčiai ar kiti asmenys su bendraturčių sutikimu, leidimu, priežiÅ«ra. Atsižvelgiant į tokio pobÅ«džio aplinkybes konstatuotina, kad atsakovai turi subjektinę teisę reikalauti apsitverti teritorijÄ nuo paÅ¡alinių asmenų, atitinkamai užtikrinant bendraturčio teisę be ribojimų pakliÅ«ti į bendro naudojimo teritorijÄ , skirtÄ apeiti apie pastatÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad apėjimas apie pastatÄ nėra kasdienis ir nuolatinis veiksmas, t. y. pats ieÅ¡kovas nurodė, kad apeiti apie pastatÄ reikia dėl jo ir įrenginių priežiÅ«ros, kas bÅ«na kelis kart per metus. Teismo vertinimo tokio pobÅ«džio ribojimai, kaip vartelių įrengimas, atitinkamai užraktai ar kitokio pobÅ«džio priemonės turės bÅ«ti pateiktos ieÅ¡kovei, ir tokio pobÅ«džio veiksmai negali bÅ«ti vertinama neproporcingu bendraturčio teisės varžymu dėl esminio jam priklausančio turto naudojimo, valdymo ar kt. varžymu.

Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad nėra pateikta jokių duomenų kokie varteliai bus įrengti. Teismas nurodo, kad be abejonės, vartelių įrengimas negalės prieÅ¡tarauti teisės aktų reikalavimams, tačiau įvertinus tÄ aplinkybę, kad vartelių įrengimui statybos leidžiančio dokumento nereikia, todėl byloje pateiktas eskizas–kontrolinė nuotrauka, yra pakankamas, kad ieÅ¡kovė galėtų įvertinti ir pasisakyti dėl tokio tipo vartelių įrengimo. Objektyvaus pobÅ«džio duomenų, kad atsakovų nurodomų vartelių įrengimas pažeistų ieÅ¡kovės teises nėra pateikta, todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai atsisakė atsakovams duoti raÅ¡ytinį sutikimÄ Ä¯rengti vartelius nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli:

įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ). Atsižvelgus į aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ dėl įrodymų pakankamumo ir leistinumo reikalavimų, konstatuotina, kad atsakovai įrodė, kad vartelių įrengimas bendro naudojimo žemės sklype, esančiame (Duomenys neskelbtini), nuo (Duomenys neskelbtini) g. pusės yra bÅ«tinas ir pagrįstas siekiant apsaugoti savo Å¡eimos ir privataus gyvenimo neliečiamumÄ .

Atitinkamai ieÅ¡kovė neįrodė, kad minėtų vartelių įrengimas, iÅ¡ esmės pažeistų jos, kaip savininko teises valdyti, naudoti, prižiÅ«rėti savo turtÄ , todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad vartelių įrengimas neturi apsunkinti, riboti ieÅ¡kovės ar jos įgaliotų asmenų teisių patekti į ginčo žemės sklypo dalį, kuri priskirta naudotis bendrai su atsakovais, t. y. ieÅ¡kovei turi bÅ«ti duoti užraktai ar kt. prietaisai (jeigu tokie bus įrengti).

PrieÅ¡ingu atveju, t. y. ieÅ¡kovei neturint galimybės pateikti ar Å¡iÄ teisę apsunkinus, bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kovei kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu;

Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies.

ReikÅ¡minga aplinkybe laikytina tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė vieno reikalavimo atsisakė ir teismas bylos dalį nutraukė. Tuo tarpu atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas visiÅ¡kai, ir leista atsakovams įsirengti vartelius. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovams teismo laiko reikÅ¡minga tÄ aplinkybę, kad atsakovai darbus pradėjo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nors ieÅ¡kovų ir atsakovų prieÅ¡iÅ¡kumas buvo akivaizdus. Esant tokiai situacijai, teismas pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, Å¡alių turėtas iÅ¡laidas palieka joms pačioms.

Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 49,28 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovų, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 24,64 Eur suma, o iÅ¡ kiekvieno atsakovo po – 12,32 Eur . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: atsakovus D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ant 139 kv. m ploto bendro naudojimosi žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, įrengtÄ tvoros (vartelių varčios/stulpelio) elementÄ Ä¯rengtÄ nuo Kęstučio g. pusės. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Priešieškinį tenkinti: leisti atsakovams D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be ieškovės V. L. įmonės, juridinio asmens kodas 164291772, sutikimo įrengti varstomus vartelius 139 kv. m ploto bendro naudojimosi žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, 1 m. pločio juostoje nuo pastato sienos vakarinėje sklypo dalyje iš Daukanto g. pusės. Priteisti iš ieškovės V.

L. įmonės, juridinio asmens kodas 164291772, 24,64 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas už paÅ¡to iÅ¡laidas 5662. Priteisti iÅ¡ kiekvieno atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 12,32 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas už paÅ¡to iÅ¡laidas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Teisėja Aušra Barškietytė