b7b57d58-e697-4261-96ec-8312aed25741 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-440-1120/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00309-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.5.4; 3.4.3.7.1; 3.3.2.4 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės ir Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditoriaus A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, kuria iÅ¡spręstas nurodyto kreditoriaus praÅ¡ymas patvirtinti jo finansinį reikalavimÄ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Carbolita ir Ko“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nemokumo administratore paskyrė L. L..

Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. 2022 m. vasario 21 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. A. B. nemokumo administratorei 2021 m. lapkričio 11 d. bei 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymus patvirtinti jo 24 346,26 Eur ir 4 828,18 Eur dydžio finansinius reikalavimus BUAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje.

3. Kreditorius paaiÅ¡kino, kad jis nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 30 d. bendrovėje dirbo vadybininku. BUAB „Carbolita ir Ko“ su atleidžiamu darbuotoju neatskaitė ir liko skolinga 24 346,26 Eur darbo užmokesčio. Be to, bendrovės direktoriaus praÅ¡ymu, kreditorius, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d. buvo paskolinęs UAB „Carbolita ir Ko“ 4 828,18 Eur sumÄ , apmokėdamas bendrovės sÄ skaitas už jai suteiktas paslaugas bei nupirktas prekes, t. y. įvykdė prievoles už bendrovę. Bendrovė turėjo pareigÄ grÄ Å¾inti A. B. pinigus, tačiau to nepadarė, todėl praÅ¡oma patvirtinti ir 4 828,18 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ BUAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje.

4. BUAB „Carbolita ir Ko“ nemokumo administratorė nesutiko su kreditoriaus A. B. praÅ¡ymu. Nurodė, kad neturi bendrovės dokumentų, reikalingų apskaičiuoti / įvertinti galimÄ Ä¯siskolinimo buvimÄ buvusiems darbuotojams (darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio žiniaraščių, kasos dokumentų, banko iÅ¡rašų). Neturėdama kasos ir banko dokumentų, nemokumo administratorė teigė negali patvirtinti A. B. nurodytos skolos egzistavimÄ .

5. Nemokumo administratorė taip pat pažymėjo, kad A. B., netgi susikaupus (kaip nurodyta) tokiai žymiai sumai, iki bankroto bylos iškėlimo nesiėmė jokių veiksmų dėl šios skolos priverstinio išieškojimo, kas kelia pagrįstų abejonių dėl skolos egzistavimo.

6. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi iÅ¡skyrė nemokumo administratorės ginčijamÄ kreditoriaus A. B. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ Ä¯ atskirÄ bylÄ (civilinės bylos Nr. eB2-654-657/2022). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi atnaujino terminÄ A. B. kreditoriniams reikalavimams pateikti ir patvirtino A. B. pirmos eilės 4 669,19 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ , kurį sudaro neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, suma, bei nurodė, kad socialinio draudimo įmokų (pensijų ir socialinio draudimo) suma yra 448,10 Eur, privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma – 353,55 Eur, gyventojų pajamų mokesčio suma – 163,35 Eur. Teismas taip pat patvirtino A. B. 4 700,44 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje. Kitoje dalyje A. B. reikalavimus atmetė.

8. Spręsdamas dėl praÅ¡ymo patvirtinti 24 346,26 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ , kurį, kreditoriaus teigimu, sudaro per laikotarpį nuo 2013 iki 2019 metų neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, teismas visų pirma nustatė, kad terminas reikalavimui dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d., pareikÅ¡ti yra praėjęs. Teismas nusprendė, jog esant nemokumo administratorės nesutikimui dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas, ir praÅ¡ymas patvirtinti finansinį reikalavimÄ už aptariamÄ laikotarpį (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d.), netenkintinas.

9. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad 2013 m. sausio mėn. – 2019 m. kovo mėn. laikotarpiu A. B., kaip UAB „Carbolita ir Ko“ darbuotojui, buvo mokamas darbo užmokestis, bei kitos iÅ¡mokos. Nustatęs nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio sumÄ bei Å¡iuo laikotarpiu kreditoriui iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, teismas nusprendė, kad A. B. neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma sudaro 5 634,19 Eur. Atskaitęs privalomus mokesčius teismas konstatavo, kad BUAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje tvirtintinas A. B. pirmos eilės 4 669,19 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius.

10. Vertindamas praÅ¡ymÄ patvirtinti 4 828,18 Eur kreditorinį reikalavimÄ teismas nustatė, kad A. B. jį grindė tuo, jog jis yra apmokėjęs AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Scapa Baltic“ už bendrovei suteiktas paslaugas.

11. Pažymėjęs, kad prievolės įvykdymas už trečiÄ jį asmenį, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo bÅ«das, bei nustatęs, kad A. B. sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina mokėjimus pagal UAB „Carbolita ir Ko“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas 4 700,44 Eur sumai, teismas nusprendė Å¡iai sumai patvirtinti kreditoriaus reikalavimÄ bankroto byloje.

12. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog mokėjimai AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 83,14 Eur sumai iÅ¡ A. B. sÄ skaitos atlikti už UAB „Carbolita ir Ko“, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog A. B. Å¡iais mokėjimais įvykdė UAB „Carbolita ir Ko“ prievolę. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. A. B. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta patenkinti jo praÅ¡ymÄ pilna apimtimi ir patvirtinti finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro 24 346,26 Eur dydžio neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir 4 828,18 Eur A. B. asmeninėmis lėšomis apmokėtos BUAB „Carbolita ir Ko“ prievolės.

14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 14.1. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei posėdžių metu neprašė taikyti ieškinio senaties, nenurodė ir neanalizavo, kokie A. B. reikalavimai yra pareikšti praleidus ieškinio senaties terminus. Teismas ieškinio senatį reglamentuojančias normas pritaikė savo iniciatyva. 14.2. Teismas spręsdamas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio sumos neįvertino to, kad išmokėtomis sumomis buvo dengiama jau esanti atsakovo skola A.

B., o ne mokamas darbo užmokestis už praėjusį darbo mėnesį, kaip teigiama skundžiamoje nutartyje. 14.3. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad bendrovė atsiskaitymus su AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ vykdė dar nuo 2014 m. vasario 27 d. Mokėjimai iÅ¡ A. B. sÄ skaitos AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ buvo atliekami už UAB „Carbolita ir Ko“ taip pat kaip ir mokėjimai AB „Telia Lietuva“ , UAB „Scapa Baltic“, UAB „Knortas“ ir kitoms įmonėms, kuriuos teismas patvirtino, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti kreditoriaus mokėjimų AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ už UAB „Carbolita ir Ko“ suteiktas paslaugas.

15. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ BUAB „Carbolita ir Ko“ nemokumo administratorė praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

16. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 16.1. Apeliantas pateikdamas atskirÄ jį skundÄ privalėjo sumokėti žyminį mokestį, tačiau to nepadarė. 16.2. Skundžiama nutartis priimta visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius dokumentus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, todėl nėra pagrindo jos naikinti ar keisti. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas kreditoriaus A.

B. praÅ¡ymas patvirtinti jo finansinį reikalavimÄ UAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas. Dėl pagrindų taikyti ieÅ¡kinio senatį 18. Nagrinėjamu atveju kreditorius A. B. praÅ¡ydamas BUAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje patvirtinti 24 346,26 Eur finansinį reikalavimÄ , jį grindė laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2019 m. neiÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs laikotarpį, per kurį, kreditoriaus teigimu, jam nebuvo mokėtas darbo užmokestis, bei atsižvelgęs į tai, kad A.

B. reikalavimÄ pareiÅ¡kė tik 2021 m. lapkričio 11 d. (nemokumo administratorei pateiktas praÅ¡ymas patvirtinti 24 346,26 Eur finansinį reikalavimÄ ir įtraukti į kreditorių sÄ raÅ¡Ä ) konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d. yra praleistas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas.

19. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Teigia, kad teismas ieškinio senatį taikė nesant priešingos šalies prašymo, dėl ko toks teismo sprendimas naikintinas.

20. DK ieÅ¡kinio senatį apibÅ«dina kaip įstatymų nustatytÄ laiko tarpÄ (terminÄ ), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ar pateikdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ (DK 15 straipsnio 1 dalis). Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu Å¡is kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir CPK nuostatos, jeigu Å¡is kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų (DK 15 straipsnio 4 dalis).

21. Kadangi reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio įstatymai sutrumpintų ieškinio senaties terminų nenustato, nagrinėjamu atveju taikytinas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 15 straipsnio 2 dalis).

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad terminas reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d. neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio yra praleistas, o nemokumo administratorė ginčijo A. B. praÅ¡ymÄ patvirtinti BUAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje 24 346,26 Eur finansinį reikalavimÄ visa apimtimi, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo iniciatyva. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jis priimtas pažeidžiant CK ir DK normas ir kasacinio teismo praktikÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo.

23. DK įtvirtinti šių rūšių terminai: ieškinio senaties (DK 15 straipsnis), procesiniai, procedūriniai ir naikinamieji (DK 16 straipsnis). DK įtvirtintus procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020), tačiau reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra subjektinė bylos šalių teisė, todėl ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

24. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016). Reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

25. Aptariama CK 1.126 straipsnio 2 dalis iÅ¡ esmės numato materialiÄ jÄ ginčo Å¡alies teisę reikalauti taikyti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino teisines pasekmes, numatytas CK 1.131 straipsnyje. Kadangi Å¡iuo atveju nemokumo administratorė praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tuo pagrindu kreditoriaus reikalavimo (jo dalies) netenkinti, nepareiÅ¡kė (nesutikdama su kreditoriaus praÅ¡ymu patvirtinti jo finansinį reikalavimÄ nemokumo administratorė teigė, kad nėra duomenų pagrindžiančių esant kreditoriaus nurodyto dydžio įmonės įsiskolinimÄ buvusiam darbuotojui), todėl sutiktina su apeliantu, kad teismas aptariamoje dalyje atmetęs reikalavimÄ patvirtinti finansinį reikalavimÄ , grindžiamÄ laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d. neiÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu, neteisėtai taikė ieÅ¡kinio senatį savo iniciatyva.

Dėl 24 346,26 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo 26. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senatį pritaikė neteisėtai, teisėjų kolegija sprendžia dėl apelianto praÅ¡ymo, patvirtinti 24 346,26 Eur finansinį reikalavimÄ BUAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje, pagrįstumo.

27. Nustatyta, kad A. B. UAB „Carbolita ir Ko“ dirbo nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 30 d. A. B. nuo 2005 m. spalio 1 d. buvo sutarta mokėti 376,51 Eur dydžio per mėnesį darbo užmokestį (2 t., b. l. 88–89).

28. A. B. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buvo priskaičiuota 31 166,54 Eur darbo užmokesčio (per 2013 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis priskaičiuota 4 487,05 Eur darbo užmokesčio; per 2014 m. – 5 349,59 Eur darbo užmokesčio; per 2015 m. – 7 048,07 Eur darbo užmokesčio; per 2016 m. – 5 799,46 Eur darbo užmokesčio; per 2017 m. – 4 324,83 Eur darbo užmokesčio; per 2018 m. – 4 562,47 Eur darbo užmokesčio; per 2019 m. – 595,07 Eur darbo užmokesčio) (4 t. b. l. 1–27).

29. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) pateikė duomenis, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo mėnesio, UAB „Carbolita ir Ko“ išmokėjo A. B. 18 562,15 Eur A klasės, t. y. su darbo užmokesčiu susijusių pajamų: 2013 metais – 3 799,88 Eur, 2014 m. – 1 880,06 Eur, 2015 m. – 2 858,54 Eur; 2016 m. – 1 074,04 Eur; 2017 m. - 2 431,22 Eur, 2018 m. – 6 518,41 Eur (7 t., b. l. 79–105).

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas darbo užmokesčio mokėjimais taip pat pripažino bendrovės pervedimus A. B. už automobilio nuomÄ bei asmeninius apelianto tėvo A. B. mokėjimus sÅ«nui A. B., tačiau teisėjų kolegija su tokiu bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo sprendimu nesutinka. Pažymėtina, kad byloje buvo sprendžiama dėl finansinio reikalavimo, kildinamo iÅ¡ darbo teisinių santykių bei apelianto atliktų mokėjimų už bendrovę, pagrįstumo, todėl tik aplinkybės, kad teismui nėra pateikta tarp apelianto ir bendrovės sudaryta automobilio nuomos sutartis ir kad nuomos mokestis buvo pervedamas tomis dienomis, kaip ir darbo užmokestis kitiems bendrovės darbuotojams, neleidžia Å¡ių mokėjimų pripažinti mokėjimais pagal darbo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant neginčijamiems VMI ir VSDFV duomenims dėl darbo užmokesčio, teismas turėjo jais vadovautis spręsdamas byloje kilusį ginÄÄ .

31. Šių institucijų pateiktų duomenų pagrindu laikytina, kad apeliantui už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio neišmokėta darbo užmokesčio suma, neatskaičius mokesčių, sudaro 12 604,39 Eur (priskaičiuota darbo užmokesčio suma 31 166,54 Eur – išmokėta darbo užmokesčio suma 18 562,15 Eur).

32. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad teismas, spręsdamas dėl darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. kovo mėnesio priteisimo, neatsižvelgė ir į tai, kad iÅ¡mokėtomis sumomis buvo dengiama jau esanti skola A. B., o ne mokamas darbo užmokestis už praėjusį mėnesį. Apelianto teigimu, bendrovės buhalterio pateiktos pažymos patvirtina, kad 2016 m. sausio 1 d. bendrovės skola A. B. sudarė 15 706,15 Eur ir toliau augo. Kadangi teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti ieÅ¡kinio senatį 2013 – 2016 m. laikotarpiui ir įvertino praÅ¡ymo, grindžiamo neiÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu 2013 – 2019 metais, pagrįstumÄ iÅ¡ esmės, dėl Å¡ių atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikÅ¡mės ginčo sprendimui, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl 4 828,18 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo 33. 2021 m. lapkričio 19 d. A. B. pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jį į BUAB „Carbolita ir Ko“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtinti 4 828,18 Eur finansinį reikalavimÄ . PaaiÅ¡kino, kad jis, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d., bendrovės direktoriaus praÅ¡ymu, apmokėjo UAB „Carbolita ir Ko“ sÄ skaitas, t. y. įvykdė prievoles už bendrovę, tačiau bendrovė Å¡io įsiskolinimo nepadengė, todėl bankroto byloje praÅ¡oma patvirtinti ir 4 828,18 Eur finansinį reikalavimÄ .

34. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs A. B. sÄ skaitų iÅ¡rašų duomenis, bei remdamasis CK 6.50 straipsnio, reglamentuojančio trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininkÄ , nuostatomis, kreditoriaus praÅ¡ymÄ tenkino ir patvirtino A. B. 4 700,44 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ BUAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje. Pažymėtina, kad 127,74 Eur dydžio sumÄ teismas atsisakė įtraukti į tvirtintino finansinio reikalavimo sumÄ , nes, jo vertinimu, kreditorius neįrodė, jog minėta suma AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pervesta vykdant UAB „Carbolita ir Ko“ prievoles. Apeliantas ginčija teismo atsisakymÄ patvirtinti aptariamÄ finansinį reikalavimÄ pilna apimtimi.

35. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, mano, kad nesutikimo su skundžiama teismo nutarties dalimi motyvai nesudaro pagrindo jos keisti ar naikinti.

36. Remiantis teismų praktika, teismas kreditoriaus reikalavimÄ tvirtina tik tokiu atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima iÅ¡vada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). ReikÅ¡mingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

37. Å iuo atveju apeliantas, kuriam ir kilo pareiga pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius 4 828,18 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 178 straipsnis), pateikė teismui iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ asmeninių sÄ skaitų (2 t., b. l. 106–109).

38. Jų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. B. atliko 4 700,44 Eur mokėjimus AB „Telia Lietuva“, MB „Optimali svetainė“, UAB „Scapa Baltic“, UAB „Visi super eko“, UAB „Knortas“ už bendrovę UAB „Carbolita ir Ko“ (2 t., b. l. 108–109). Pažymėtina, kad nurodytuose mokėjimuose, priešingai nei išrašuose, kuriais apeliantas siekė pagrįsti už bendrovę atliktus mokėjimus AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (2 t., b. l. 106–107), aiškiai nurodoma, kad mokama už bendrovei UAB „Carbolita ir Ko“ suteiktas paslaugas.

Kadangi iÅ¡ apelianto pateiktų sÄ skaitų iÅ¡rašų nėra galimybės nustatyti, už kokias ir kam suteiktas paslaugas buvo mokama AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, nesant neabejotinų įrodymų, kad apeliantas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ mokėjimus vykdė už UAB „Carbolita ir Ko“, pagrįstai patvirtino tik 4 700,44 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ . Apeliantas taip pat nurodė, kad mokėjimus AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ nuo 2014 m. vykdė ir pati UAB „Carbolita ir Ko“, todėl teismas neturėjo pagrindo nepripažinti apelianto vykdytų mokėjimų AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, tačiau teisėjų kolegija nemano, kad tik Å¡i aplinkybė įrodo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumÄ .

Apeliantui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jis, siekdamas įrodyti savo reikalavimus, turėjo teisę kilus ginčui dėl mokėjimų AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pateikti UAB „Carbolita ir Ko“ su AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ sudarytas sutartis, už suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ar kitus įrodymus, kurie leistų teismui įsitikinti, kad ginčo mokėjimai AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ buvo atlikti už UAB „Carbolita ir Ko“ suteiktas paslaugas.

Kadangi tokių duomenų apeliantas nepateikė nei bylÄ iÅ¡nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija neturi pagrindo atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu naikinti ar keisti aptariamÄ skundžiamos nutarties dalį. Dėl procesinės bylos baigties 39. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iÅ¡spręstas klausimas dėl 24 346,26 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo keistina:

A. B. praÅ¡ymas įtraukti jį į BUAB „Carbolita ir Ko“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir patvirtinti 24 346,26 Eur pirmos eilės finansinį reikalavimÄ tenkintinas iÅ¡ dalies – BUAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje tvirtintinas 12 604,39 Eur A. B. finansinis reikalavimas, kurį sudaro 6 942,80 Eur pirma eile tvirtintina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius suma, gyventojų pajamų mokesčio suma – 2 183,38 Eur bei valstybinio socialinio draudimo įmokų suma – 3 478,21 Eur (2 t., b. l. 91–97).

Dėl žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ , pateiktÄ bankroto byloje, mokėjimo 1. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ BUAB „Carbolita ir Ko“ nemokumo administratorė pažymėjo, kad apeliantas pateikdamas atskirÄ jį skundÄ nesumokėjo žyminio mokesčio, nors tokia prievolė jam nustatyta įstatymu bei iÅ¡aiÅ¡kinta teismų praktikoje. Nemokumo administratorė nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog remiantis CPK 83 straipsnio 2 dalimi bei 1 dalies 8 ir 9 punktais žyminis mokestis nemokamas tik už nuodytose teisės normose įvardintų asmenų pateiktus ieÅ¡kinius prieÅ¡ieÅ¡kinius, pareiÅ¡kimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo.

Be to, CPK 80 straipsnio 2 dalis tiesiogiai įtvirtinta pareiga mokėti žyminį mokestį paduodant atskiruosius skundus bankroto ir restruktÅ«rizavimo bylose. Nemokumo administratorės teigimu, nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje taip pat iÅ¡aiÅ¡kintina, kad įstatymų leidėjas nustatęs pareigÄ mokėti žyminį mokestį už bankroto ir restruktÅ«rizavimo bylose paduodamus atskiruosius skundus, nesieja to su jį paduodančio asmens statusu.

2. Teisėjų kolegija, siekdama visapusiÅ¡kai atsakyti į nagrinėjamoje byloje keliamus klausimus, pasisako ir dėl atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡sakytÄ nuomonę dėl žyminio mokesčio mokėjimo.

3. CPK 80 straipsnio 2 dalis bei 83 straipsnio 2 dalis, dėl kurių taikymo nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, nustato, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 80 straipsnio 2 dalis). CPK 83 straipsnio (nustatančio, kas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo) 2 dalis įtvirtina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

4. Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad kilus klausimui dėl žyminio mokesčio mokėjimo, už kitų, nei CK 83 straipsnio 2 dalyje konkrečiai įvardintų procesinių dokumentų, pateikimÄ , bei įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo praktikos nevienodumÄ Å¡iuo klausimu, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 3 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, kuria iÅ¡aiÅ¡kino, kad esant CPK ir kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieÅ¡kinius, prieÅ¡ieÅ¡kinius, pareiÅ¡kimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo), tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodytus procesinio pobÅ«džio dokumentus (praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylose) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 19 punktas).

5. Nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi taip pat pažymėta, kad pirmiau pateiktu aiÅ¡kinimu nėra paneigiama CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo esmė. Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktÅ«rizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iÅ¡keltos bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiÅ¡kę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbÄ ) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas).

6. Å iuo atveju praÅ¡ymÄ patvirtinti finansinį reikalavimÄ BUAB „Carbolita ir Ko“ bankroto byloje pateikė buvęs bendrovės darbuotojas, didžioji dalis jo finansinio reikalavimo kildinama iÅ¡ darbo teisinių santykių, atskiruoju skundu jis ginčija teismo atsisakymÄ patvirtinti jo paties finansinį reikalavimÄ bankroto byloje pilna apimtimi. Todėl, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teisiniu reglamentavimu bei aptarta teismų praktika, laikytina, kad apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ , mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutaria: pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl 24 346,26 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo. Ä®traukti į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Carbolita ir Ko“ pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä A. B. su 12 604,39 Eur (dvylikos tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų keturių eurų ir 39 centų) finansiniu reikalavimu, kurį sudaro neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius – 6 942,80 Eur (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt du eurai ir 80 centų), gyventojų pajamų mokestis – 2 183,38 Eur (du tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trys eurai ir 38 centai) bei valstybinio socialinio draudimo įmokos – 3 478,21 Eur (trys tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai ir 21 centas) Likusioje dalyje Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Agnė TikniÅ«tė